- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-12
- Bylos Nr.
- 1-1280-1056/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35042-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Masiukienė
- Kaltinamasis
- M. V.
- Nukentėjusysis
- M. D.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis MB (duomenys neskelbtini), Pasvalio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtintu 2016-05-26 nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, taikant Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį, teistas:
1) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018-12-20 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 45 parų arešto bausme, kurią vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64-1 str. sumažinus 1/3 paskirta galutinė – 30 parų arešto bausmė;
2) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-01-07 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 45 parų arešto bausme, kurią vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64-1 str. sumažinus 1/3 paskirta galutinė – 30 parų arešto bausmė. Šią bausmę subendrinus su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018-12-20 baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė;
3) Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019-03-01 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 45 parų arešto bausme, kurią vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64-1 str. sumažinus 1/3 paskirta galutinė – 30 parų arešto bausmė. Šią bausmę subendrinus su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018-12-20 baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė;
4) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-12-23 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme, kurią vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64-1 str. sumažinus 1/3 paskirta galutinė – 20 parų arešto bausmė;
5) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020-04-16 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 242 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 187 straipsnio 3 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64-1 str. sumažinus 1/3 paskirta galutinė – 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apygardos teismo 2020-06-16 nuosprendžiu Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020-04-16 nuosprendžio dalis pakeista, už Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriant 30 parų arešto bausmę;
6) Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021-09-21 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 281-1 straipsnio 1 dalį – 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda, kurią vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64-1 str. sumažinus 1/3 paskirta galutinė – 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda, ją sumokant iki 2022-10-13;
7) Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023-04-24 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 243 str. – 21 MGL (1050 Eur) dydžio bauda, kurią vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64-1 str. sumažinus 1/3 paskirta galutinė – 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda. Šią bausmę subendrinus su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021-09-21 baudžiamuoju įsakymu paskirta 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda, ją sumokant iki 2023-11-12,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
1. M. V. 2024 m. rugsėjo 8 d., apie 09:59 val., adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamajame bute, tyčia panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės M. D. atžvilgiu, t. y. tyčia sudavė sugyventinei M. D. rankos delnu vieną smūgį į dešinį skruostą, tuoj po to sugriebė M. D. už plaukų ir plaukus tempė, dešine ranka sudavė vieną smūgį į veido sritį, tokiais veiksmais sukėlė savo šeimos narei, sugyventinei M. D. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
II. Byloje surinkti įrodymai, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
2. Kaltinamasis M. V. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį savo kaltę pripažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad iš vakaro buvo gimtadienyje, daug gėrė, o ryte tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas. Konfliktas kilo dėl pinigų. Jis prašė jos, kad ji persiųstų pinigus ir to prašė ne kartą. Vis prašė „persiųsk pinigus, persiųsk pinigus“, kol galiausiai tarp jų kilo konfliktas. Tai nebuvo reikalavimas, tai buvo prašymas. Nereikalaudamas jai sakė, kad pervestų pinigus, kad kai tik gaus atlyginimą, pinigai jai bus atiduoti. Iš vakaro jau buvo susitarę, kad ji jam perves pinigus, o ryte persigalvojo. Jam vis pakartotinai prašant, ji sakė, kad to nedarys ir tiek, nenurodė jokios priežasties. Pirmiausia ji jam trenkė, o tada viskas ir prasidėjo. Ji jam trenkė, jis supyko ir trenkė jai atgal. Įvykis įvyko jų namuose, kambaryje, jis sėdėjo ant lovos. Gyvena nuomojamame bute. Įvykio datos nebepamena, tvirtina, kad kaltinamajame akte nurodyta 2024-09-08 data yra teisinga. Jų bute yra du kambariai. Su sugyventine tą kartą buvo kambaryje, kuriame miegojo, buvo dviese. Du mažamečiai vaikai buvo kitame kambaryje. Jų šeimoje yra du mažamečiai vaikai – vienam (duomenys neskelbtini) m., kitam (duomenys neskelbtini) m. Mažoji mergaitė yra jų bendra dukra, o vyresnis vaikas yra M. D. vaikas iš ankstesnių santykių. Vaikai tuo metu buvo savo kambaryje, jie į jų kambarį atėjo vėliau. Konfliktas tarp jų įvyko ryte, apie 10.00 val. Iš vakaro buvo gimtadienyje, į namus grįžo tik paryčiais, buvo mažai miegoję, todėl ryte, kai kilo konfliktas, dar nebuvo išsiblaivę. Kol buvo gimtadienyje, visą tą laiką su vaikais buvo auklė. Jiems grįžus, ir konflikto metu, auklės namuose jau nebebuvo. Pripažįsta, kad trenkė sugyventinei, jai trenkė delnu į dešinį skruostą, bet nepamena, kad būtų tempęs ar sugriebęs jai už plaukų. Matė, kad po smurto vartojimo, bet jau vėliau, jai iš nosies bėgo kraujas. Pasiūlė jai popieriaus kraujui nuvalyti ir tiek. Po konflikto išėjo iš namų. Išėjo, kad nebekiltų didesnis konfliktas. Išeidamas pasiėmė buto raktus ir M. telefoną, nes jo telefonas jau buvo beveik išsikrovęs. Telefonas, kurį išeidamas iš namų išsinešė, buvo M. Asmeniškai ji juo naudojosi, bet tą telefoną pirkęs buvau jis, todėl laikė, kad jis yra beveik jo. Vėliau buvo iškviesti pareigūnai. Vaikai matė, kad M. verkė, bet jie nematė, kai jai trenkė. Tai buvo ne pirmas kartas, kai jie su sugyventine smurtavo vienas kito atžvilgiu, ir anksčiau taip atsitikdavo. Dabar su sugyventine abu atsisakė alkoholio, lankė kursus, jis ėjo pas psichiatrą, jau kuris laikas alkoholio yra atsisakę visiškai. Vaikai tą kartą smurto nematė, jie tik matė, kad mama verkia ir yra užsiėmusi už veido. Po šio įvykio jų šeimai yra teikiamos socialinės paslaugos. Anksčiau pasitaikydavo problemų jų šeimoje, problemos kildavo dėl vartojamo alkoholio, bet dabar alkoholio nebevartoja. Anksčiau būdavo, kad ir į darbą neišeidavo dėl to, kad būdavo neblaivus, bet dabar nebegeria ir to jau nebepasitaiko. Dirba, išlaiko šeimą. Sugyventinė šiuo metu nedirba, gyvena iš gaunamų socialinių pašalpų. Teisiamas yra ne pirmą kartą, negali paaiškinti, kodėl taip atsitinka. Su nukentėjusiąja po įvykio susitaikė iš karto, dar tą pačią dieną. Atsiprašė jos. Po užfiksuoto smurto jam nebuvo skirtas įpareigojimas gyventi atskirai ir žala nebuvo padaryta. O nukentėjusiajai kraujas iš nosies bėgo ne dėl suduoto smūgio. Kraujas iš nosies jai pradėjo bėgti vėliau, mano, kad dėl streso, gal pakilo spaudimas. Mano, kad konfliktas tarp jo ir M. D. tą kartą kilo dėl jų abiejų veiksmų, mano, kad nėra vien tik jis kaltas. Mano, kad M. D. dėl jo suduoto smūgio skaudėjo, bet nelabai. Ji gal daugiau jautė pyktį jam. Anksčiau, vasario mėnesį, tarp jo ir M. buvo kilęs konfliktas, tada jie gyveno (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamo įvykio metu M. sudavė ne iš jėgos, sudavė ir tiek. Pats augo šeimoje, kurioje nėra baustas fizinėmis bausmėmis, bet jo šeimoje tėtis buvo vartojantis alkoholį, matė nekokį jo elgesį su jo mama. Tarp jo ir M. D. konfliktai nebekyla, jų santykiai pagerėjo, nes anksčiau tarp jų konfliktai kildavo jiems esant apsvaigusiems nuo alkoholio. Dabar jie abu nebevartoja alkoholio. Kreipėsi pagalbos, buvo konsultuojami dėl elgesio, kaip reikia koreguoti elgesį, buvo paskirta atitinkama pagalba, lankė programą. Programa nėra tęstinė, šiuo metu jos jau nebelanko, nes baigėsi. Teismui svarstant bausmės skyrimo klausimą - skirti įpareigojimą gydytis nuo priklausomybės, gal būtų tikslinga skirti tokį įpareigojimą, bet tik tuo atveju, jei netektų gydytis stacionare. Vienintelis išlaiko šeimą, jam reikia dirbti, negali ilgesnį laiką nedirbti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino ir nurodė iš esmės panašias aplinkybes (1 t. b.l. 172-175).
4. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
5. Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.
6. 2024-10-07 apžiūros protokole užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro sistemoje esančio 2024-09-08 09.56 val. pranešimo apie įvykį stenograma. Įraše girdėti, kaip paskambinusi moteris, prisistačiusi M. D., dėl smurto artimoje aplinkoje prašo pagalbos, nes namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), prieš ją smurtauja vyras M. V.. Teigia, kad M. V. smurtauja ne pirmą kartą. Skambinusioji paaiškina, kad iš nosies truputį bėga kraujas, tačiau siūlomos greitosios medicinos pagalbos atsisako. Pranešėjos teigimu, vyras pasiėmęs jos telefoną ir namų raktus pabėgo iš namų. Namuose yra du nepilnamečiai vaikai (1 t. b. l. 37-38).
7. Nukentėjusioji M. D. 2024-09-08 pareiškime, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir apklausos metu parodė, kad 2024-09-08 apie 09.30 val. būdama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pradėjo konfliktuoti su sugyventiniu M. V. dėl pinigų. Pasakiusi, kad M. V. nuo jos atstotų, ji sugyventinį nuo savęs nustūmė. Tuomet M. V. delnu trenkė jai į dešinį skruostą, sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji iš karto išėjo į virtuvę, su savimi turėdama telefoną. Atėjęs į virtuvę M. V. tempė ją už plaukų, norėdamas ją apsukti. Tempdamas už plaukų sugyventinis taip pat sukėlė jai fizinį skausmą. M. V. liepė jai duoti savo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau ji sugyventiniui telefono nedavė. Tada M. V. dar kartą ranka trenkė jai į nosį. Tikriausiai trenkė dešinės rankos delnu ar kumščiu, tiksliai ji negali pasakyti. Iš nosies jai iš karto pradėjo bėgti kraujas, ji juto fizinį skausmą. Galiausiai M. V. iš jos paėmė telefoną, banko kortelę, buto raktus ir išėjo iš namų. Nori paminėti, kad sugyventinis konfliktavo jos vaikų akivaizdoje. Medikų pagalba jai nereikalinga. Ankščiau yra buvę smurto atvejų, tačiau policiją kviesdavo ne visada (1 t. b. l. 76-78, 83-86).
8. Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. B. 2024-09-10 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad telefonu M. D. informavo, kad sugyventinis M. V. jos atsiprašė, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, abu susitaikė. Ji nejaučia jokio tolimesnio pavojaus ir nori, kad M. V. kartu gyventų jų nuomojamame bute (b. l. 97-98).
9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024-09-13 pateiktose M. J. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir M. V. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) vaikų situacijos vertinimo anketose Nr. 7VSV-3221, 7VSV-3226) užfiksuota, kad 2024-09-08 11.18 vykusio pokalbio metu paklausus, kas atsitiko, vaikai pradėjo sakyti, kad „popa mamai“. Mergaitė sakė: „Popa mamai, čia trenkė tetė“ ir parodė, kad delnu trenkė į veidą. Berniukas su ranka parodė į nosį ir pasakė: „čia popa mamai“. Pokalbio metu vaikai buvo drąsūs, namuose jautėsi laisvai. 2024-09-08 10.55 val. vykusio pokalbio metu vaikų įstatyminė atstovė M. D. paaiškino, kad žodinis ginčas dėl pinigų peraugo į smurtą jos atžvilgiu. Vaikų akivaizdoje M. V. delnu trenkė jai į kairę akį. Jai labai skaudėjo. Vaikai labai nustebo, nes smurtas jos atžvilgiu vaikų akivaizdoje buvo pirmą kartą. Traukdamas jai už plaukų M. V. paėmė jos telefoną ir po to išėjo iš namų (1 t. b. l. 48-69).
10. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjo R. Š. 2024-09-08 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyrusi M. D. paaiškino, kad 2024-09-08 apie 09.59 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vaikų kambaryje įvyko žodinis konfliktas dėl pinigų, kurio metu sugyventinis M. V. delnu vieną kartą trenkė jai į veidą, sukeldamas jai fizinį skausmą. Vėliau konfliktui persikėlus į bute esančią virtuvę, M. V. bandė iš jos paimti mobiliojo ryšio telefoną. Neduodant jai priklausančio mobiliojo ryšio telefono, M. V. tempė jai už plaukų ir trenkė į nosį, sukeldamas jai fizinį skausmą. Vėliau M. V. pasišalino iš buto. Konfliktą matė du mažamečiai pranešėjos M. D. vaikai: M. J. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir M. V. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) (1 t. b. l. 23-25).
11. 2024-09-25 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūno, reagavusio į panešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nešiojamos kameros vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20240908-100837UTC+0300“, filmuojamas 2024-09-08 10.08 val. Vaizdo įrašo trukmė 30 min. Vaizdo įraše užfiksuotas policijos pareigūnų ir moters pokalbis, kurio metu moteris paaiškina kilusio konflikto aplinkybes. Moters teigimu, konflikto metu vyras prie vaikų jai du kartus trenkė, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Po to nuėjo į virtuvę. Jai atsisakius duoti telefoną, virtuvėje vyras patampė jai už plaukų ir trenkė per nosį, dėl ko pradėjo bėgti kraujas. Po to vyras atėmė telefoną, o ji nuėjo pas kaimynus kviesti policijos pareigūnų. Teigia, kad šiuo metu skauda nosį. Moteris sako, kad tai ne pirmas kartas, kai prieš ją smurtavo. Moteriai nustatomas 0,69 promilių girtumas (1 t. b. l. 43-45).
12. 2024-09-08 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra daugiabučio namo butas, esantis Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus buto koridorių, miegamąjį bei virtuvę, kur ir yra tiksli įvykio vieta, tyrimui reikšmingų daiktų, objektų ar pėdsakų nerasta. Bute girtavimo požymių nepastebėta. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t. b. l. 13-20).
13. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
14. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
15. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad M. V. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų (kaltinamojo parodymai teisme, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, kūno kamerų vaizdo įrašai, skambučio BPC išklotinė ir kt.) patvirtina, kad kaltinamasis M. V. naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę – ir smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamojo veika – fizinio skausmo sukėlimas, esant kvalifikuojančiai aplinkybei – veikos padarymui šeimos nariui – atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies numatyto nusikaltimo sudėtį.
III. Bausmės skyrimo motyvai
16. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
17. M. V. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).
18. M. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, jo nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis teistas, šiuo metu dirba, gyvena šeimoje, su sugyventine augina du mažamečius vaikus, trejų metų laikotarpyje administracine tvarka baustas 9 kartus, paskirtų baudų nėra sumokėjęs.
19. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus M. V. asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kurio trukmė maksimali įstatyme numatytam šios bausmės rūšies dydžiui, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau kartu skiriant įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį.
20. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
21. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė subendrinama su 2023 m. balandžio 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 48 MGL (2400 Eur) bauda, bausmes visiškai sudedant.
IV. Kiti klausimai
22. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliekama iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti panaikintina.
23. Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninė laikmena su Bendrojo pagalbos centro sistemoje esančio 2024-09-08 pranešimo apie įvykį garso įrašu, pridėta prie ikiteisminio tyrimo bylos (1 t. b. l. 36); skaitmeninė laikmena su pareigūnų, reagavusių į 2024-09-08 pranešimą dėl įvykio, nešiojamos kameros vaizdo įrašu, pridėta prie ikiteisminio tyrimo bylos (1 t. b. l. 42) – paliekami saugoti kartu su baudžiamąja byla (BPK 94 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 24 mėnesiams, vietoj intensyvios priežiūros įpareigoti:
- mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos,
- uždrausti vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas;
- laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo, įpareigojant per 1 (vieno) mėnesio terminą kreiptis į šeimos gydytoją dėl siuntimo į gydymo įstaigą;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 16 (šešiolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros įpareigoti:
- mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos,
- uždrausti vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas;
- laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo, įpareigojant per 1 (vieno) mėnesio terminą kreiptis į šeimos gydytoją dėl siuntimo į gydymo įstaigą;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2023 m. balandžio 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 48 MGL baudos bausme, bausmes visiškai sudedant ir paskirti M. V. galutinę 16 (šešiolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros įpareigoti:
- mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos,
- uždrausti vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas;
- laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo, įpareigojant per 1 (vieno) mėnesio terminą kreiptis į šeimos gydytoją dėl siuntimo į gydymo įstaigą;
ir 48 MGL (2400 Eur) baudą.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
M. V. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmeną su Bendrojo pagalbos centro sistemoje esančio 2024-09-08 pranešimo apie įvykį garso įrašu, pridėtą prie ikiteisminio tyrimo bylos (1 t. b. l. 36); skaitmeninę laikmeną su pareigūnų, reagavusių į 2024-09-08 pranešimą dėl įvykio, nešiojamos kameros vaizdo įrašu, pridėtą prie ikiteisminio tyrimo bylos (1 t. b. l. 42) – palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Išaiškinti M. V., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus. Išaiškinti kaltinamajam ir nukentėjusiajam, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.