Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-03-16 · Byla Nr. A2.6.-506-1015/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-03-16
Bylos Nr.
A2.6.-506-1015/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-18688-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Pažeidėjas
A. S.
Kategorijos
  • 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-506-1015/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-18688-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.2.; 2.7.4.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. kovo 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei, Giedrei Vasilevskai,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2015 m. gruodžio 12 d., apie 01.13 val., Žemaitės g. 22, Vilniuje, vairavo automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (nustatytas 1,04 promilių neblaivumas, įvertinus paklaidą), pasirinktu greičiu elgėsi neatsargiai, įvažiavo į atvirą duobę, sugadino vairuojamą automobilį, nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso. Taip A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 16, 127 punktų reikalavimus bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytus pažeidimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. į paskirtus teismo posėdžius, būdama tinkamai apie juos informuota, neatvyko, neatvykimo priežasčių teismui nenurodė, prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant ATPK 124¹ ir 127 straipsniuose numatytus pažeidimus nėra privalomas, o, kaip minėta, teismas ėmėsi visų veiksmų, siekiant užtikrinti A. S. galimybę teisme išsakyti savo poziciją, teismo posėdžius ne kartą atidedant, teismas bylą išnagrinėjo A. S. nedalyvaujant.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas S. J. parodė, kad jis dirbo Žemaitės gatvėje, jie gavo užduotį demontuoti 5 atramas, pakrovė atramas, Žemaitės gatvėje dirbo auto bokštas, auto kranas ir traktorius su priekaba. Kai įvyko auto įvykis, jie dirbo nuo įvykio apie 150 metrų atstumu. Pastebėjo, kad netoli nuo jo greitai pravažiavo mašina, išgirdo keistą garsą, tada turbūt įvažiavo į duobę. Mašina sustojo prie bordiūro, maždaug už 100 metrų nuo duobės. Išlipo 4 žmonės iš automobilio, apžiūrėjo automobilį, o jie toliau tęsė darbą. Po kurio laiko privažiavo demontuoti tą atramą netoli duobės. Privažiavo technika, todėl reikėjo traukti kelio gaireles, kurias jie patraukė, ir tada juos apkaltino, kad neturėjo teisės traukti. Bet jiems reikėjo baigti darbą. Atvykę pareigūnai apklausė jį, jis parašė paaiškinimą ir toliau tęsė darbą. Nurodė, kad pravažiavęs automobilis buvo vyšninės spalvos, o po to, kai automobilis įvažiavo į duobė, policijos pareigūnai atvažiavo gal po kokio pusvalandžio, automobilis visą laiką kur sustojo po įvažiavimo į duobę, ten ir stovėjo. Įvykio metu gairelės buvo visur pastatytos, o jos buvo pajudintos gal po pusvalandžio nuo įvykio. Buvo remontuojama visa gatvė, buvo įspėjamųjų ženklų. Automobilis važiavo gal 60 km/h greičiu, nors toje atkarpoje stovėjo ženklas, ribojantis greitį 30 km/h.

Liudytoju apklaustas A. A. parodė, kad yra vyr. patrulis, braižė įvykio schemą. Paaiškino, kad gavo iškvietimą, jog Žemaitės gatvėje automobilis įvažiavo į duobę. Nuvykus rado automobilį, kurio priekis buvo apgadintas, moteris paaiškino, kad važiavo gatve, įvažiavo į duobę ir sugadino mašiną, nuo moters sklido alkoholio kvapas. Darbininkai perstatė ženklus. Paaiškino, kad gatvėje buvo pastatyti kelio ženklai, gairelės, o moteris sugebėjo įvažiuoti į eismo juostą tarp gairelių, kurioje eismas nebuvo galimas, buvo nukreipiamieji ženklai, kad nebūtų važiuojama ta juosta. Moteris sakė, kad grįžo iš kelionės ir lėktuve gėrė vyną. Sakė, kad valgė po įvykio saldainius su likeriu, blaivumas buvo nustatytas vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir kiti įrodymai:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. A. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad gruodžio 12 d. gautas pranešimas, jog Žemaitės g. 22 automobilis įvažiavo į duobę. Atvykus rado „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. S.. Vairuotoja pasakė, kad važiavo Žemaitės gatve, ties 22 namu yra išgramdyta asfalte duobė - 10 centimetrų gylio, tačiau ženklai buvo netinkamai pastatyti ir ji įvažiavo į duobę ir sugadino vairuojamą automobilį, vėliau po eismo įvykio ženklą, žymintį duobę, paslinko į šoną. Nuo A. S. sklido alkoholio kvapas. Įvykio vietoje buvo kelio darbininkai. S. J. pasakė, kad praėjus po eismo įvykio maždaug 30 minučių vieną iš ženklų „Gairelė“, esančią arčiausiai duobės, pastūmė apie 50 centimetrų į važiuojamosios dalies vidurį, kad pravažiuotų kranas ir neįvyktų kitų eismo įvykių. S. J. pasakė, kad jie atsakingi už troleibuso laidų atramų nuėmimą, už kelio ženklų pastatymą neatsakingi. Įvykio vietoje buvo liudininkai A. S. ir I. Z., kurie pasakė, kaip matė, kai po eismo įvykio vienas iš darbininkų ženklą perstūmė, kol buvo braižomas juodraštis.2015 m. gruodžio 12 d. eismo įvykio vietos planas; papildomi duomenys apie eismo įvykį, jog eismo įvykio metu apgadinta „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, variklio apsauga, išbėgę tepalai; alkotesterio duomenų kvitas, iš kurio matyti, kad 2015 m. gruodžio 12 d., 02.13 val., A. S. buvo nustatytas 1.06 ‰ girtumas. Iš pateikto alkotesterio patikros sertifikato matyti, kad pažeidimo nustatymo metu alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2015 m. gruodžio 24 d., yra galima ± 1,7 % matavimo paklaida. Ji vertintina administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai ir konstatuotinas 1,04 ‰ neblaivumas; 2015 m. gruodžio 12 d. S. J. parodymai, jog 2015 m. gruodžio 12 d. maždaug tarp 01.00 ir 02.00 valandos dirbo pagal nurodymą, demontavo atramas, dirbo kranas, traktorius su priekaba. Dirbo pirmoje eismo juostoje arti šaligatvio. Pirma eismo juosta buvo užstatyta kranu ir auto bokšteliu. Visa technika stovėjo nuo įvykio apie 150 metrų atstumu. Tada įvyko autoįvykis Žemaitės 22. Po pusės valandos nuo autoįvykio jie atvažiavo remontuoti h/t atramos, kur įvyko autoįvykis. Kad atvažiuot prie h/t atramos <...> reikia buvo truputį pataisyti ženklą, kur buvo autoįvykis dėl to, kad reikėjo demontuoti k/t atramą. Pagal liudininkus mašina važiavo greitai. Kitos mašinos važiavo normaliai, ne į duobę. Viduryje išgrįstas asfaltas 4 ir 3 metrai dydžio. Duobė buvo pažymėta ženklais gairelėmis, kad autotransportas apvažiuotų kliūtį. Jie vieną gairelę po autoįvykio, kad pravažiuotų transportas, patrumpino.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, A. S. paaiškino, jog 2015 m. gruodžio 12 d., apie pirmą valandą nakties, vairavo automobilį „Volvo“ GRC, raudonos spalvos, lengvasis. Važiavo automobiliu, priklausančiu automobilių nuomos kompanijai „Aurela“. Buvo dulksna. Ties Žemaitės g. 22 vyko kelio darbai, kur nebuvo pastatyta pakankamai kelio ženklių, nurodančių kelio darbus, todėl nepastebėjo, esant menkam apšvietimui, kelio duobės, kurioje buvo kanalizacijos šulinys, dėl to trenkė automobilio dugną, automobilis pradėjo skleisti dūmus, važiuoti nebegalėjo. Eismo įvykio metu pėstieji nedalyvavo. Eismo įvykio liudininkų duomenis turi policijos pareigūnai. Prieš įvažiuojant į kelio darbų ruožą buvo sustojusi prie raudono šviesoforo signalo Naugarduko ir Kauno, Žemaitės gatvių sankirtoje, greičio neviršijo, važiavo apie 40 km/h greičiu. Po autoįvykio, laukiant pareigūnų, išgėrė kelis gurkšnius „Trejų devynerių“, nes buvo šalta. Nemano, kad yra neleistina, todėl alkotesteris rodė apsvaigimą. Alkoholį vartojo po autoįvykio 01.00 val. Nurodė, kad apgailestauja.

Taigi nagrinėjamu atveju vertintina, kad iš esmės A. S., nors nurodė apgailestaujanti dėl įvykio, neprisipažino dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, t. y. dėl to, kad ji, būdama neblaivi, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, kadangi ji paaiškino, jog nevairavo neblaivi, o jos neblaivumas buvo nustatytas dėl to, kad ji, laukdama policijos pareigūnų, išgėrė kelis gurkšnius „Trejų devynerių“.

Iš nubraižytos eismo įvykio schemos matyti, kad siekiant užtikrinti, kad eismas nevyktų eismo juosta link asfalte išpjautos duobės (3x4 m., gylis 10 cm) nurodytas ženklas Nr. 146 („Posūkio kryptis į dešinę“). Taip pat nurodytoje kelio atkarpoje buvo pastatyti kelio ženklai: Nr. 120 („Nelygus kelias“), kelio ženklai Nr. 149 („Nukreipiamoji gairė“), Nr. 124 („Susiaurėjimas iš dešinės“), Nr. 329 („Ribotas greitis“), pagal kurį greitis buvo ribojamas iki 30 km/h. Iš nurodyto ženklinimo – įspėjamųjų ir draudžiančiųjų ženklų - akivaizdu, kad aktualioje kelio atkarpoje eismas iš viso negalėjo vykti eismo juostoje, kurioje buvo išpjauta duobė asfalte, savo ruožtu net vertinant nurodytą aplinkybę, kad viena iš gairių (buvusi prie duobės) buvo pajudinta po eismo įvykio (tą iš esmės parodė tiek S. J., tiek A. A.), nurodyta aplinkybė negalėjo esamomis aplinkybėmis būti lemiama A. S. vairuoto automobilio įvažiavimui į kelio duobę. Taigi vertinant nurodytą eismo įvykio schemą (pažymėtina, kad A. S. pasirašė, kad sutinka su šia schema), akivaizdu, jog į nurodytą duobę asfalte galėjo būti įvažiuota tik važiuojant tarp gairių eismo juosta, kuria eismas iš viso buvo draudžiamas, kaip kad ir nurodė liudytojas A. A., ir kuri buvo tinkamai pažymėta įspėjamaisiais (nukreipiančiaisiais) ženklais.

Vertinant A. S. nuorodą, kad ji buvo blaivi, tačiau po eismo įvykio, laukdama pareigūnų, išgėrė kelis gurkšnius „Trejų devynerių“, teismas pirmiausia pažymi, kad buvo nustatytas net 1,04 promilių (po paklaidos) neblaivumas. Savo ruožtu kaip matyti iš informacijos iš Bendrojo pagalbos centro, apie įvykį buvo pranešta 2015 m. gruodžio 23 d., 01.13 val., policijos pareigūnai į vietą atvyko 01.32 val., o alkotesteriu A. S. neblaivumas buvo išmatuotas 02.13 val. Taigi esamomis aplinkybėmis (atsižvelgus į nurodytą laiką) pagal A. S. nurodytą versiją, išeitų, kad jai išgėrus kelis gurkšnius „Trejos devynerios“ ir jos neblaivumą pamatavus po to praėjus apie 45 minutėms, alkotesteris parodė net 1,04 promilių neblaivumą, tačiau tai, teismo vertinimu, neatrodo tikėtina. Atsižvelgiant į tai, teismas A. S. nuorodą, kad ji alkoholį vartojo po eismo įvykio, įvertinus, be kita ko, ir liudytoju apklausto A. A. parodymus, vertina kaip jos pasirinktą gynybos taktiką.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į nurodytą įrodymų vertinimą, į tai, kad pamatavus alkotesteriu A. S. neblaivumą, jai buvo nustatytas 1,04 promilių neblaivumas, sprendžia, kad byloje yra patikimai nustatyta, jog A. S. 2015 m. gruodžio 12 d. apie 01.13 val. Vilniuje, Žemaitės g., vairavo automobilį, būdama neblaivi. Be to, atsižvelgiant į eismo įvykio mechanizmą, trajektoriją, kuria važiavo A. S. vairuotas automobilis, esant nurodytam kelio ženklinimui, taip pat į, be kita ko, S. J. parodymus, kad automobilis važiavo greitai (nors pastebėtina, kad vien tik šis jo teiginys pats savaime nevertintinas kaip pakankamas argumentas daryti išvadas apie vairuoto automobilio greitį), teismas sprendžia, kad yra įrodyta, jog A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, <...> taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių <...>), 14 punkto (Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims <...> neblaiviems) ir 127 punkto (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties <...>) reikalavimus, kas lėmė, jog įvykio eismo įvykio metu buvo apgadinta kitam asmeniui (UAB „Aunela“) priklausanti transporto priemonė. Taigi pripažintina, kad A. S. padarė ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismas pažymi, be kita ko, kad bandė liudytojais iškviesti įvykio metu buvusius A. S. ir I. Z., tačiau jų iškviesti nepavyko. Kita vertus, iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad nurodyti asmenys galėjo matyti, kad darbininkai perstūmė ženklą, tačiau, kaip minėta, aplinkybė dėl gairės pajudinimo po įvykio nagrinėjamu atveju nevertintina kaip reikšminga, savo ruožtu nėra duomenų, kad jie būtų matę patį įvykį. Taigi teismas vertina, kad yra išnaudotos visos įrodymų surinkimo galimybės.

Dėl ATPK 124¹ straipsnio 8 dalies pažeidimo teismas pažymi, kad policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nebuvo pateikti galiojantis vairuotojo pažymėjimas ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisas. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, A. S. nepateikė savo paaiškinimo dėl šio jam inkriminuojamo pažeidimo, taip pat, kaip minėta, ji nepasinaudojo savo teise atvykti į teismo posėdį ir išsakyti savo poziciją, todėl teismas nurodyto įrodymo (tarnybinio pranešimo) pagrindu pripažįsta, kad A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punkto (Motorinės transporto priemonės <...> vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, <...> transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) reikalavimus ir taip padarė ATPK 124¹ straipsnio 8 dalies pažeidimą.

ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 1158 iki 1448 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų, o ATPK 124¹ straipsnio 8 dalies – įspėjimas arba bauda nuo 5 iki 11 eurų.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į tai, jog A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę 124¹ straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo atveju – pažeidimą padarė būdama neblaivi (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.). Teismas taip pat vertina padarytų pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, tai, kad padarytas pažeidimas, vairuojant transporto priemonę būnant neblaiviam, yra pavojingas, juo keliamas pavojus ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. taip pat byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. S. – anksčiau yra bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Šių nustatytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad A. S. skirtinos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje sankcijose numatytos baudos, artimos sankcijose nurodytiems jų vidurkiams, kurios bendrintinos pagal ATPK 33 straipsnį apėmimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. S. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir už juos skirti:

pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį – 8 (aštuonių) eurų baudą;pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį – 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, skirti galutinę administracinę nuobaudą – 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti pažeidėjai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK Nr. 15053886485. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė