Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-548-159/2008

Teisėjas Egidijus Mickevičius Procesinio sprendimo kategorijos

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2008 m. rugsėjo 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Algirdo Gailiūno, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Eglei Venckienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Dariui Sauliūnui, atsakovėms O. B., B. M. K., jos atstovui B. K., atsakovių O. B. ir B. M. K. atstovei advokatei Zitai Jurgaitienei, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos“ atstovo advokato Dariaus Sauliūno apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-297-512/2008 pagal UAB „Vitės valdos“ ieškinį atsakovėms O. B., B. M. K., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir AB „Klaipėdos energija“, dėl servituto nustatymo ir atsakovių O. B. ir B. M. K. priešieškinį ieškovei UAB „Vitės valdos“, tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir AB „Klaipėdos energija“, dėl įpareigojimo sudaryti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir dėl 1800 Lt nuomos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkto įrenginiai buvo suprojektuoti, įrengti ir naudojami tam, kad užtikrintų centralizuotai pagamintos šilumos tiekimą gyvenamiesiems namams, esantiems (duomenys neskelbtini), ir daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Šiuo metu minimi šilumos punkto įrenginiai turi sudaryti sąlygas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tinkamam naudojimui, šiuose nekilnojamojo turto objektuose esančių butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) poreikių tenkinimo užtikrinimui, nes atsakovės šildymui centralizuotai pagamintos šilumos nenaudoja ir joms priklausančio namo šildymą organizuoja savarankiškai. Jokių nesutarimų tarp ieškovės ir atsakovių dėl šilumos punkto įrenginių tikrinimo, priežiūros ir remonto nebuvo, kol atsakovės O. B. ir B. M. K. naudojo per šilumos punkto įrenginius tiekiamą centralizuotai pagamintą šilumą. Atsakovės joms nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo rūsyje sumontuotų šilumos punkto įrenginių neprižiūri, tačiau ieškovei UAB „Vitės valdos“, veikiančiai daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų vardu, ir trečiajam asmeniui AB „Klaipėdos energija“ trukdo vykdyti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Atsakovės O. B. ir B. M. K. nereaguoja į raštiškus ieškovės UAB „Vitės valdos“ ir trečiojo asmens AB „Klaipėdos energija“ prašymus, neleidžia minimų bendrovių atstovams patekti į šilumos punkto įrenginių buvimo patalpas patikrinti įrenginių būklės, jų tinkamumo naudoti, atlikti einamojo remonto bei parengti šildymo sezonui ir jos apskritai nepaiso Lietuvos Respublikos šilumos įstatymo, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“, nustatančių, kad šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo įgalioti atstovai turi teisę, pateikę raštišką prašymą ir (ar) kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, taip pat atlikti priežiūros, remonto ar avarijų likvidavimo darbus.

Šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemos atjungimo nuo šilumos punkto įrenginių, sumontuotų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, ir naujų šilumos punkto įrenginių montavimo daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau Lietuvos Respublikos teisės aktų reglamentuotas procesas yra sudėtingas ir gali ilgai užsitęsti, reikalauja nemažai papildomų minėtų namų butų ir kitų patalpų savininkų investicijų, todėl servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti kliūtis naudotis šilumos punkto įrenginiais ir vienintelė ekonomiškai racionali priemonė, leidžianti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams tinkamai naudotis jiems priklausančiu turtu (b. l. 3–6).

Dėl minėto sprendimo ieškovės UAB „Vitės valdos“ atstovas advokatas Darius Sauliūnas padavė apeliacinį skundą. Juo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-21 sprendimą iš dalies pakeisti. UAB „Vitės valdos“ ieškinį patenkinti visiškai, atsakovių reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Nurodė, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas, nustatęs terminuotą servitutą, neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, iki galo neįvertino, kad šiuo metu yra atlikta tik dalis naujo šilumos punkto įrengimo daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), techninių dokumentų rengimo ir kitų paruošiamųjų darbų. Be techninių dokumentų parengimo reikės sumontuoti šilumos punkto įrenginius, nutiesti šilumos vamzdyną iki daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir šį vamzdyną sujungti su sumontuotais šilumos punkto įrenginiais. UAB „Vitės valdos“ atliks ne visus paminėtus darbus, nes, pavyzdžiui, šilumos tiekimo vamzdyno tiesimo darbus atliks trečiojo asmens AB „Klaipėdos energija“ pasirinktas rangovas. Apelianto manymu, yra sudėtinga užtikrinti ir garantuoti naujo šilumos punkto įrenginių sumontavimą daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir jų prijungimą prie šilumos tiekimo vamzdyno iki 2008–2009 m šildymo sezono, greičiausiai prasidėsiančio 2008 m. spalio mėnesį, pradžios. Neatlikus visų reikalingų darbų ir užsitęsus šilumos punkto įrenginių montavimui daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ne tik minimo namo, bet ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams Klaipėdos mieste prasidėjus 2008–2009 m šildymo sezonui šilumos tiekimo naudojant šilumos punkto įrenginius, sumontuotus ginčo rūsyje, nebus galima užtikrinti, nes teisę naudoti šilumos punkto įrenginius ir jų buvimo patalpas suteikiantis servitutas, galiosiantis iki 2008 m. šildymo sezono Klaipėdos mieste pabaigos, bus pasibaigęs.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė UAB „Vitės valdos“ prašė teismą nustatyti servitutą į atsakovėms O. B. ir B. M. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 5,84 kv. m ploto rūsio patalpas, gyvenamojo namo plane žymimas indeksu 0-4, suteikiantį teisę daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams naudotis 5,84 kv. m ploto rūsio patalpose sumontuotais šilumos punkto įrenginiais, taip pat leisti ieškovei UAB „Vitės valdos“, trečiajam asmeniui AB „Klaipėdos energija“ ir kitiems asmenims, vykdantiems su šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra susijusias pareigas, patekti į šilumos punkto įrenginių buvimo patalpas, atlikti šilumos įrenginių patikrinimą, remonto darbus ir kitus veiksmus, siekiant užtikrinti tinkamą ir nepertraukiamą šilumos punkto įrenginių eksploatavimą, aptarnavimą, remontą ir naudojimą bei tinkamą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimą pagal paskirtį.

Remiantis ieškovės atstovo, atsakovių paaiškinimais ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais teisėjų kolegijai yra pagrindas padaryti išvadą, kad pagal 1999-10-19 UAB „Vitės valdos“ prašymą 1999-10-25 buvo sudaryta paprastos rašytinės formos sutartis, ja gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės O. B. ir B. M. K. įsipareigojo UAB „Vitės valdos“ išnuomoti minimame gyvenamajame name 5,84 kv. m rūsio patalpas, kuriose yra (duomenys neskelbtini) namų elevatorius, 1999–2000 metų šildymo sezonui ir į rūsio patalpas įleisti UAB „Vitės valdos“ darbuotojus, atliekančius reguliavimo ir remonto darbus, bei SPAB „Klaipėdos energija“ kontroliuojantį personalą. Šia sutartimi buvo nustatyta 25 Lt nuomos kaina už kv. m, nuomos mokestį mokant O. B. (b. l. 74–76). Teisėjų kolegija minimą 1999-10-25 sutartį kvalifikuoja kaip terminuotą nekilnojamojo turto nuomos sutartį (1964 m CK 297 str., 298 str. 1 d.). Iš priedo prie 1999-10-25 sutarties, 2001-05-01 susitarimo matyti, kad 5,84 kv. m dydžio rūsio patalpų nuomos sutartis buvo pratęsta iki 2002 m. šildymo sezono pabaigos (b. l. 77–78). Į bylą nepateikta įrodymų, kad prasidėjus 2002 m. šildymo sezonui sutarties šalys pratęsė nuomos sutartį, todėl pagal 1964 m. CK 301 str. nuostatas teisėjų kolegijai yra pagrindas konstatuoti, kad minima sutartis buvo atnaujinta neapibrėžtam terminui, nes UAB „Vitės valdos“ toliau naudojosi ginčo 5,84 kv. m dydžio rūsio patalpomis, o šių patalpų bendraturtės – nuomotojos O. B. ir B. M. K. tam neprieštaravo. 2000 m. CK 6.477 str., 6.479 str. 2 d., 6.481 str. analogiškai reglamentuoja nuomos sutarties sampratą, sutarties terminus bei tolesnį naudojimąsi daiktu pasibaigus sutarties terminui. Iš 2007-04-23 pranešimo matyti, kad UAB „Vitės valdos“ pasibaigus šildymo sezonui nuo 2007-05-01 nutraukė su O. B. ir B. M. K. rūsio patalpų nuomos sutartį (b. l. 82).

Pagal CK 4.126 str. 1 d. nuostatas teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovių O. B. ir B. M. K. atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytu teiginiu, kad pagal CK 4.126 str. 1 d. nuostatas nebuvo dviejų sąlygų, t. y. savininkų nesutarimų ir būtinumo nustatyti servitutą, nes kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu gali ne tik daikto savininkas, bet ir jo valdytojas (CK 4.126 str. 2 d.). Šios bylos atveju atsakovėms O. B. ir B. M. K. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančiose 5,84 kv. m ploto rūsio patalpose sumontuotų šilumos punkto įrenginių valdytoja yra ieškovė UAB „Vitės valdos“. Iš AB „Klaipėdos energija“ UAB „Vitės valdos“ ir UAB „Lamberta“ raštu pateiktos informacijos matyti, kad 2003-11-11 atsakovės O. B. ir B. M. K. priminė minimoms bendrovėms, kad nuo 2000 m. prašė šių bendrovių iškelti elevatorinį mazgą iš joms priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio (b. l. 79). Iš prašymo matyti, kad atsakovės 2006-08-02 pateikė prašymą UAB „Vitės valdos“ direktoriui, juo prašė padidinti mokamų 124,10 Lt nuompinigių sumą iki 150 Lt nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio dėl kainų kilimo ir dėl to, kad iš rūsio neiškeliamas elevatorius (b. l. 8l). Iš 2007-10-19 akto matyti, kad 2007-10-19 9 val. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė O. B. atsisakė įleisti į šilumos punktą UAB „Klaipėdos energija“ atstovus – šilumos sistemų eksploatavimo viršininką V. G. ir vyr. vadybininkę A. Č., nors šildymas gyvenamiesiems namams, esantiems Viršutinėje g. 12 ir 8, nebuvo pajungtas (b. l. 39).

Nutartyje jau minėta, kad ieškovė UAB „Vitės valdos“ ginčo rūsio patalpas pagal atlygintinę neterminuotą turto nuomos sutartį beveik septynis šildymo sezonus nuomojo iš atsakovių O. B. ir B. M. K., tačiau 2006-08-02 atsakovėms pradėjus reikalauti didesnių nuompinigių dėl kainų kilimo ir dėl to, kad iš rūsio neiškeliamas elevatorius, bei 2007-05-01 UAB „Vitės valdos“ nutraukus su O. B. ir B. M. K. rūsio patalpų nuomos sutartį, tarp atsakovių, kaip gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių ir UAB „Vitės valdos“, 5,84 kv. m ploto rūsio patalpose sumontuotų šilumos punkto įrenginių valdytojos bei administratorės, prasidėjo nesutarimai, nes apeliantė UAB „Vitės valdos“ turi teisinį interesą kuo ilgesnį laiko tarpą naudotis atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu 5,84 kv. m ploto rūsiu, o atsakovių interesai yra tokie, kad per kuo trumpesnį laikotarpį šilumos punkto įrenginiai būtų išmontuoti iš joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio rūsio ir atsakovės šiuo rūsiu galėtų naudotis pagal rūsio funkcinę paskirtį, neribojant jų teisės į nuosavybę.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės UAB „Vitės valdos“ atstovo adv. D. Sauliūno apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad servitutui, kaip daiktinei teisei, būdingas neterminuotumas ir kad servitutas nustatomas tik nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančio daikto tinkamą naudojimą.

Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad CK 4.111 str. 1 d. nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą.

Taigi nagrinėjamos bylos atveju prašoma nustatyti servitutą į nekilnojamąjį daiktą (tarnaujantį daiktą), t. y. į 5,84 kv. m ploto rūsio patalpas, kad būtų užtikrintas tarnaujančiajame daikte sumontuotų šilumos įrenginių (viešpataujančiojo daikto), kuriuos galima išmontuoti ir perkelti į kitą vietą, tinkamas naudojimas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 4.126 str. nuostatomis, padarė pagrįstas išvadas, kad servituto nustatymas siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį, ir kad kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, privalo svarstyti ir konstatuoti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui, šiuo atveju daikto valdytojui, normaliomis sąnaudomis naudotis daiktu pagal paskirtį, ir kad servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo byloje nustatytos teisinę reikšmę turinčios aplinkybės: 1) kad ieškovė UAB „Vitės valdos“ 5,84 kv. m ploto ginčo rūsio patalpas pagal atlygintinę neterminuotą turto nuomos sutartį beveik septynis šildymo sezonus nuomojo iš atsakovių O. B. ir B. M. K., 2) kad tarnaujančiajame daikte sumontuotus šilumos įrenginius – viešpataujančiuosius daiktus galima išmontuoti ir perkelti į kitą vietą, 3) kad namų, esančių (duomenys neskelbtini), patalpų bei ginčo šilumos punkto savininkai 2007-05-30 susirinkime nutarė savo lėšomis įrengti naują šilumos punktą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, 4) kad UAB 2007-06-04 „Vitės valdos“ kreipėsi į AB „Klaipėdos energija“ dėl techninių sąlygų išdavimo šilumos punktui gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengti ir 2007-06-27 pateikė paraišką Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriui dėl šio šilumos punkto projektavimo techninių sąlygų parengimo (b. l. 42, 44), 5) kad trečiasis asmuo AB „Klaipėdos energija“ neturi juridinio pagrindo demontuoti elevatorinį šilumos centrą ir karšto vandens ruošimo įrenginį iš rūsio, esančio gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), patalpų, nes bendrovė nėra šios įrangos savininkė (b. l. 84), 6) kad faktiškai yra ruošiami dokumentai dėl šilumos punkto iškėlimo iš ginčo rūsio, sudarė pagrindą minimam teismui tenkinti ieškinį iš dalies ir leisti ieškovei ar kitiems šilumos įrenginius prižiūrinčioms įmonėms eksploatuoti ginčo rūsio patalpose įrenginius iki 2008 m. šildymo sezono pabaigos.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės UAB „Vitės valdos“ atstovo adv. D. Sauliūno apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad UAB „Vitės valdos“ ne visus darbus atliks ar jų atlikimą organizuos, todėl apeliantei bus sudėtinga užtikrinti ir garantuoti naujo šilumos punkto įrenginių sumontavimą daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir jų prijungimą prie šilumos tiekimo vamzdyno iki 2008–2009 m šildymo sezono pabaigos, nes iš atsakovių O. B. ir B. M. K. prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėtų 2008-05-30 ir 2008-08-11 pranešimų matyti, kad pagal 2008-05-14 Jungtinės veiklos sutartį Nr. R-15-08 AB „Klaipėdos energija“ buvo įsipareigojusi iki 2008-07-30 nutiesti šilumos tinklų įvadą į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), su sąlyga, jeigu bus paruošti visi dokumentai, ir kad AB „Klaipėdos energija“ pagal minėtą 2008-05-14 Jungtinės veiklos sutartį Nr. R-15-08 preliminariai numato atlikti darbus iki 2008-09-20 (b. l. 167, 171). Šie įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį iš dalies ir leido ieškovei ar kitoms šilumos įrenginius prižiūrinčioms įmonėms eksploatuoti ginčo rūsio patalpose įrenginius tik iki 2008 m. šildymo sezono Klaipėdos mieste pabaigos.

Esant tokiems įrodymams bei aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-21 sprendimo dalį dėl servituto nustatymo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės UAB „Vitės valdos“ atstovo adv. D. Sauliūno apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad teismas, svarstydamas priteistino užmokesčio už advokato suteiktą teisinę pagalbą klausimą, privalėjo atsižvelgti į bylos apimtį, sudėtingumą, atstovavimo byloje laiką, parengtus procesinius dokumentus, byloje taikomų teisės normų taikymo problemas, priteistinų (ginčijamų) sumų dydį, rekomenduojamus advokato teikiamos teisinės pagalbos apmokėjimo maksimalius dydžius, nurodytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose, todėl paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas pažeidė CPK 79 str., 93 str., 270 str. nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo taisykles.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 93 str. nuostatos reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Vadovaujantis minėta procesinės teisės norma bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal proporcingumo kriterijus, pareiškus turtinio pobūdžio reikalavimus. Šios bylos atveju UAB „Vitės valdos“ iškėlė teisme neturtinio pobūdžio ginčą, sumokėjo 115 Lt, paprastą (fiksuotą), išreikštą konkrečia pinigų suma, žyminį mokestį, todėl paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pagal proporcingumo kriterijų nėra galimybės (b. l. 48) (CPK 80 str. 1 d., 2 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, kad iš dalies patenkinus UAB „Vitės valdos“ ieškinį iš atsakovių O. B. ir B. M. K. UAB „Vitės valdos“ priteistina po 28,75 Lt (115 Lt : 2 = 57,50 Lt : 2 = 28,75 Lt)(CPK 3 str. 7 d.).

Nustatyta, kad atsakovės O. B. ir B. M. K. pareikšdamos priešieškinį ieškovei UAB „Vitės valdos“ sumokėjo 169 Lt žyminį mokestį (b. l. 73).

Iš pinigų priėmimo kvitų Nr. 404677, 404678, 404679 matyti, kad 2007-11-13 ir 2007-11-14 atsakovė O. B. sumokėjo 1050 Lt, o B. M. K. 750 Lt, iš viso 1800 Lt adv. A. Devėnui už dokumento surašymą, patarimą ir kitas teisines paslaugas (b. l. 138–140). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad advokatas atsakovėms surašė priešieškinį ir 2008-03-07 atstovavo atsakovių interesams teisme (b. l. 70–72, 142–142). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovių priešieškinis buvo atmestas, todėl atsakovių turėtos 169 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidos pagrįstai iš ieškovės nepriteistos, tačiau teisėjų kolegija mano, kad iš ieškovės UAB „Vitės valdos“ priteistos atsakovėms po 350 Lt bylinėjimosi išlaidų sumos yra per didelės, todėl šios priteistos sumos atsakovėms sumažintinos iki 150 Lt, atsižvelgus į šios bylos apimtį ir advokato atstovavimo byloje laiką.

Nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovių O. B. ir B. M. K. interesams atstovavo advokatė Z. Jurgaitienė pagal 2008-05-19 sudarytą atstovavimo sutartį (b. l. 166). Advokatė suteikė atsakovėms teisinę pagalbą, surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą, du kartus klausė informacijos AB „Klaipėdos energija“, todėl atsakovės turėjo 1000 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti (b. l. 163–165, 167, 171) (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Nustatyta, kad atsakovių sumokėti adv. Z. Jurgaitienei 1000 Lt už suteiktą teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.9, 8.17 ir 8.18 punktuose nurodytų dydžių, tačiau atsižvelgus į tai, kad UAB „Vitės valdos“ apeliacinis skundas buvo patenkintas tik dėl priteistų teismo išlaidų dydžio, iš ieškovės atsakovei O. B. priteistina 800 Lt turėtų išlaidų už advokatės suteiktą teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje, sumokėtų pagal kvitą Nr. 471558 (b. l. 172).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-21 sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, pakeisti. Klausimą išspręsti iš esmės.

2. Priteisti iš O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir iš B. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Vitės valdos“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) po 28,75 Lt sumokėto žyminio mokesčio išlaidų.

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03- 21 sprendimu iš ieškovės UAB „Vitės valdos“ atsakovėms O. B. ir B. M. K. priteistas sumas po 350 Lt sumažinti iki 150 Lt.

4. Priteisti iš UAB „Vitės valdos“ O. B. 800 Lt turėtų išlaidų už suteiktą advokatės teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje.

5. Kitas šio sprendimo dalis palikti nepakeistas.