- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-380-264/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Neringa Venckienė
- Ieškovas
- G. P., R. P., R.
- Atsakovas
- Alytaus miesto savivaldybės, Alytaus miesto savivaldybės priešieškinį
- Trečiasis asmuo
- R. P., G. Ž., UAB „Alytaus butų ūkis"
- Advokatai
- Irena Andriuškevičienė
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Juventai Blaževičiūtei,
dalyvaujant ieškovams G. P. ir R. P., ieškovų atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei, apelianto (atsakovo) Alytaus miesto savivaldybės atstovui R. P., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Alytaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. P. ir G. P. ieškinį atsakovui Alytaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį bei atsakovo Alytaus miesto savivaldybės priešieškinį ieškovams R. P. ir G. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, tretieji asmenys R. P., G. Ž., UAB „Alytaus butų ūkis", išvadą teikianti institucija - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai G. P. ir R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę sudaryti su jais buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (1t. b.l. 2-7). Ieškinyje nurodė, kad 2005-08-15 sudarė su G. Ž. rašytinę buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Ieškovai buvo įsitikinę, kad butas nuosavybės teise priklauso G. Ž., jis yra tinkama nuomos sandorio šalis ir kad jis ateityje įvykdys įsipareigojimus ateityje parduoti nuomojamą būstą. Išnuomotas butas nebuvo tinkamas gyventi, todėl ieškovai savo lėšomis jį suremontavo ir pagerino. 2007 m. rudenį G. Ž. paprašė ieškovus iš buto išsikelti. Siekdami apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ieškovai kreipėsi į Alytaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių paramos, aprūpinant šeimą būstu ir tik tuomet sužinojo, kad jų nuomojamas būstas nėra G. Ž. nuosavybė, o priklauso valstybiniam butų fondui. Pateikus atitinkamus dokumentus atsakovui, ieškovų šeima buvo įrašyta į sąrašus asmenų socialinio būsto nuomai. Nors ieškovai yra įtraukti į sąrašą šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų, tačiau iki šios dienos būsto, kuris būtų adekvatus šiuo metu nuomojamam būstui, atsakovas nesuteikė. Dėl to ieškovai prašė įpareigoti atsakovą išnuomoti jiems ginčo butą, nes ieškovai faktiškai jau yra buto nuomininkai. Ginčo butas turi būti laikomas laisvu, neužimtu, dėl ko jis yra tinkamas nuomos sutarties objektas. Ieškovai ir jų vaikai visose įstaigose ir institucijose yra nurodę savo gyvenamąją vietą nuomojamo buto adresu.
Atsakovas Alytaus miesto savivaldybė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iškeldinti atsakovus R. P., G. P. su vaikais G., A. ir R. į 2 kambarių bendrabutį (duomenys neskelbtini) (1t.b.l. 103-104). Atsakovas nurodė, kad 1998-12-01 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 319 ginčo butas buvo išnuomotas G. Ž. ir jo šeimai. Pasikeitus nuompinigių dydžiui, nuomininkai buvo kviečiami atvykti perrašyti nuomos sutarties bei pateikti Registrų centro pažymas apie turimą nekilnojamąjį turtą. 2007 m. nustačius, kad butas neteisėtai subnuomojamas P. šeimai, nuomos sutartis su Ž. šeima buvo nutraukta. Ieškovai P. buvo ne kartą įspėti atlaisvinti butą, tačiau gera valia jo neatlaisvino. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų šeimoje auga 3 nepilnamečiai vaikai, atsakovas pasiūlė ieškovams išsikelti į 2 kambarių pagerinto tipo bendrabučio gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovai į savivaldybę neatvyko, padavė teismui ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Savivaldybė neturi teisės sudaryti buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties su P. šeima, kadangi šioje eilėje prieš ieškovus yra įrašytos 26 šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė; įpareigojo Alytaus miesto savivaldybę sudaryti su ieškovais R. P. ir G. P. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį; priteisė iš atsakovo Alytaus miesto savivaldybės 126 Lt žyminio mokesčio ieškovei R. P. bei 35,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra laisvas, kadangi nuomos sutartis su G. Ž. nutraukta nuo jo išvykimo iš buto dienos, butas kitiems asmenims nėra paskirtas. Kadangi G. Ž. nuo jo išvykimo dienos nelaikomas nuomininku, todėl nesant nuomininko, ieškovai P. negali būti laikomi ir subnuomininkais. Atsakovas su G. Ž. nuomos sutartį sudarė neteisėtai, nes tuo metu jo šeima turėjo nuosavą gyvenamąjį būstą – ½ gyvenamojo namo, ir faktiškai tame name gyveno. Teismo nuomone, atsakovas, būdamas atsakingas už socialinio būsto nuomos sutarčių sudarymą, vykdymą ir nutraukimą, elgėsi nerūpestingai, aplaidžiai ir sudarė sąlygas neteisėtai naudotis valstybės suteiktomis privilegijomis į socialinį būstą asmenims, kuriems socialinis būstas nepriklauso. Atsakovas daugiau nei dešimt metų leido G. Ž. neteisėtai disponuoti jam nepriklausančiu gyvenamuoju būstu, leisti jame gyventi trečiuosius asmenis. Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) name atsakovui priklausė dar vienas butas, kuriame nuomininkai faktiškai negyveno ir leido gyventi kitiems asmenims. Teismas sprendė, kad atsakovas tokiais savo veiksmais nepagrįstai pailgindavo terminus, per kurį suteikiamas socialinis būstas eilėje jam gauti stovintiems asmenims. Teismas sprendė, kad ieškovai ginčo bute apsigyveno teisėtai, kadangi jiems nebuvo žinoma, kad butas priklauso savivaldybei, su G. Ž. buvo sudarę rašytinę buto nuomos sutartį, kurios šalys neišsaugojo. Tarp šalių buvo susiklostę faktiniai nuomos teisiniai santykiai, todėl teismas konstatavo, jog ieškovai turėjo pagrįstų bei teisėtų lūkesčių sudaryti su atsakovu rašytinę ginčo buto nuomos sutartį. Teismas, patenkindamas reikalavimą įpareigoti atsakovą sudaryti ginčo buto nuomos sutartį su ieškovais, taip pat atsižvelgė į viešojo ir privataus interesų pusiausvyros principą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas daugelį metu netinkamai administravo ginčo patalpas ir pats sudarė sąlygas ieškovams tame bute apsigyventi. Teismas įvertino tai, jog ieškovų šeima augina tris vaikus, iš kurių dvi dukterys yra nepilnametės ir serga bronchine astma, o sūnus, nors ir pilnametis, gyvena kartu su tėvais bei yra tėvų išlaikomas: ieškovai įsikėlė į apleistą ginčo butą ir suremontavo jį savo lėšomis; ginčo butas yra laisvas, nes nuomos sutartis su G. Ž. nutraukta, kitiems asmenims butas nepaskirtas. Teismas pažymėjo, kad atsakovo ieškovams siūlomas dviejų kambarių bendrabutis nėra tinkamas būstas ieškovų šeimai, nes yra aiškiai per mažas, viename iš dviejų kambarių įrengta virtuvė, be to, bendrabutyje gyvena daug asocialių, girtaujančių ir vartojančių narkotines medžiagas asmenų, tai gali daryti neigiamą įtaką ieškovų vaikų raidai.
Šalies argumentai
Atsakovas Alytaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (2t.b.l.59-62) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-11-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti ir patenkinti savivaldybės priešieškinį. Apeliantas nurodo, kad teismo motyvai yra subjektyvūs, neatitinkantys įstatymų nuostatų ir faktinių aplinkybių, su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių motyvų:
1. Teismas nepagrįstai sprendime pripažino, kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė sutartis, kurios šalys neišsaugojo. Tokią teismo konstataciją negalima laikyti viena iš teisiškai pagrįstų prielaidų spręsti, kad ieškovai teisėtai užvaldė savivaldybei priklausantį butą ir jiems tą teisę teismas pagrįstai gali pripažinti. Teismo posėdžio metu G. Ž. paaiškino, kad jo žmona ir ieškovė R. P. yra asmeniškai pažįstamos. Šios aplinkybės teismas nevertino, tačiau ji įrodo sąmoningai G. Ž. ir ieškovų suplanuotą būdą neteisėtai naudotis savivaldybės socialiniu būstu.
2. Byloje pateikti dokumentai įrodo, kad ieškovų šeima įrašyta į eilę socialiniam būstui nuomoti 27 numeriu. Įstatyme numatytos išimtys jiems negali būti taikomos. Suteikiant teisę nuomoti būstą ne eilės tvarka ir ne pagal įstatymo nuostatą ieškovams yra pažeidžiamos prieš juos esančių 26 šeimų teisėti lūkesčiai, socialinio teisingumo, lygiateisiškumo, protingumo, sąžiningumo, teisinės valstybės principai. Teismas nenurodė, kodėl nereikia laikytis imperatyvios įstatymo nuostatos dėl socialiniam būstui išnuomoti privalomo eiliškumo ir kokiu teisės aktu teismas remiasi to eiliškumo nepaisydamas.
3. Teismas subjektyviais motyvais privatų ieškovų interesą iškėlė aukščiau už viešąjį interesą. Socialinio būsto suteikimo problema yra valstybės viešasis interesas. Negalima vienos šeimos interesus tokiais motyvais ir tokiu būdu, kuriuos panaudoja ieškovai ir teismas, pastatyti aukščiau už visų šeimų, teisėtai laukiančių eilėje socialiniam būstui išnuomoti, interesų, taip pat nepaisyti savivaldybės pareigos socialiai ir įstatymiškai teisingai išnuomoti socialinį būstą.
4. Teismo teiginys, kad ieškovai ilgai gyveno bute, mokėjo mokesčius, o savivaldybė nesiėmė veiksmų iškeldinimui, neatitinka faktinių aplinkybių. Byloje pateikti raštiški raginimai geruoju atlaisvinti butą, P. duoti po to kai savivaldybė sužinojo apie tai, kad jie neteisėtu būdu užima butą, įrodo, kad savivaldybė aktyviai siekė geruoju išspręsti šį klausimą be teismo. Kai patys P. ėmėsi veiksmų, siekdami įgyvendinti sumanytą planą neteisėtai užimtą socialinį būstą įteisinti, savivaldybė suprato tikruosius ieškovų tikslus ir pateikė teismui priešieškinį dėl iškeldinimo.
5. Jokiuose teisės aktuose nenumatytas būdas perimti nuomininko teises ir pareigas be nuomotojo žinios. Neaišku, kokiu tikslu teismas konstatuoja buto remonto aplinkybę, tačiau išvadą daro visiškai netyrus įrodymų apie buto būklę, netikrinant objektyviai, kas, ką ir kokia apimtimi remontavo, kam teisiškai priklausė remontą daryti bei kitų aplinkybių. Sprendime visa tai neatsispindi, o tik įrašyti sausi teiginiai. Taip teismas nesilaikė CPK 178, 179, 183, 185, 270 straipsnių reikalavimų. Teismo akcentuotos buto remonto aplinkybės negali būti teisiniu motyvu, pagrindžiančiu ieškovų teisių į neteisėtai užimamo buto nuomą atsiradimą.
6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas daugelį metų netinkamai administravo ginčo butą, dėl ko pats ir sudarė sąlygas ieškovams tame bute apsigyventi. Savivaldybė neturi jokių realių galimybių fiziškai bet kuriam būsto nuomininkui užkirsti galimybę į nuomojamą būstą įleisti pagyventi kitą šeimą. Jokie teisės aktai nesuteikia savivaldybei nei įgaliojimų, nei įpareigojimų nuolatos sekti, stebėti nuomojamo būsto gyventojus, nustatinėti jų tapatybę, ar kitomis priemonėmis žinoti tuojau pat apie galimą atvejį, kuris įvyko su ieškovais. Toks teismo motyvas yra neteisinis, nepagrįstas ir negali būti naudojamas ieškovų teisių į užimamo būsto nuomą atsiradimui pagrįsti.
7. Teismas akcentavo, kad atsakovo siūlomas būstas netinkamas apgyvendinti ieškovų šeimą, nes tame name gyvena daug asocialių, girtaujančių ir vartojančių narkotines medžiagas asmenų. Tačiau toks teismo motyvas yra subjektyvaus pobūdžio ir neparemtas leistinais kompetentingų institucijų įrodymais.
8. Ieškovai atitinka CK 6.612 str. nustatytų asmenų statusą, kadangi į socialinį būstą įsikėlę be nuomos sutarties. Savivaldybė atsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 5 p. nuostatą, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be pastogės ir dėl to siūlo ieškovų šeimą, kadangi yra 2 nepilnametės dukros, perkelti į 2 kambarių socialinį būstą (duomenys neskelbtini). Iš šio būsto apžiūros akto matyti, kad tai yra CK 6.581 str. numatytus bendruosius reikalavimus gyvenamosioms patalpoms, atitinkančias patalpas, kurias galima išnuomoti. Teismo motyvas, kad ieškovų šeimoje yra pilnametis sūnus ir į tai atsižvelgiama sprendžiant būsto tinkamumą, neatitinka minėtos VTAPĮ 4 str. 5 p. nuostatos.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Alytaus butų ūkis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (2t.b.l. 68) prašo apeliacinį skundą patenkinti.
Ieškovai G. P. ir R. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2t.b.l. 70-76) Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai su skundu nesutinka dėl sekančių motyvų:
1. Apeliacinio skundo teiginiai apie neva suplanuotą būsto užėmimo scenarijų tėra subjektyvus Savivaldybės vertinimas, nepagrįstas jokiais įrodymais. Minėti teiginiai įžeidžia ieškovus kaip piliečius ir suponuoja nepasitikėjimą Savivaldybe. Bylos nagrinėjimo metu Savivaldybė taip ir nepaaiškino teismui, kodėl ilgą laiko tarpą (apie dešimt metų) socialinio būsto neskyrė šeimoms, turinčioms teisę į tokią nuomą pagal sudarytą eilę, nors apeliaciniu skundu teigia, ginanti tokių šeimų interesus. Ieškovų iškeldinimas, nesuteikiant jiems kitos tinkamos gyventi patalpos, kartu neatsižvelgiant į jų socialinį statusą bei neturėjimą kitos gyvenamosios vietos, iš esmės pažeistų jų interesus. Ieškovai, kaip nuomininkai, ilgą laiką sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai vykdė įstatymuose nustatytas nuomininko pareigas, be jokių pažeidimų bei įsiskolinimų naudojosi butu pagal paskirtį. Apelianto reikalavimai prieštarauja ieškovų sūnaus R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio kartu su ieškovais ir reikalingo jų išlaikymo, bei dviejų nepilnamečių vaikų G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) interesams. Patenkinus Savivaldybės reikalavimus, būtų pažeista vaikų teisė į gyvenamąjį būstą, tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimą. Iškeldinus ieškovus, būtų apribota Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijoje įtvirtinta vaikų teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi.
2. 2009 m. lapkričio 14 d. savivaldybė, vykdydama socialinio būsto fondo plėtros programą, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje pastatytame 5 aukštų 40 butų gyvenamajame name suteikė gyvenamąjį plotą septyniolikai jaunų, vienuolikai gausių šeimų, šešioms laukusioms būsto bendrame sąraše ir dviem jo pagerinimo laukusiems bei keturiems neįgaliesiems asmenims. Tokiu būdu šeimų, pretenduojančių į socialinį būstą, skaičius žymiai sumažėjo. Pirmosios instancijos teismas neprivalėjo atsižvelgti į kitų asmenų, kuriems nustatyta tvarka galėjo būti išnuomotos ginčo patalpos, interesus, nes apeliantė nenurodė, kurie asmenys galėtų pretenduoti į ginčo gyvenamąsias patalpas iškeldinus ieškovus, t.y. nevykdė procesinės pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus. Ieškovų iškeldinimas būtų neadekvati priemonė padarytam pažeidimui ir todėl neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo ir protingumo principų.
3. Ieškovų interesas negali būti laikomas išimtinai privačiu, o asmenų, turinčių teisę į socialinę apsaugą - viešu interesu, nes ieškovai taip pat yra priskirtini prie asmenų, turinčių teisę į socialinę apsaugą. Aplinkybė, jog ieškovai yra daugiavaikė šeima, šiuo metu turinti du nepilnamečius vaikus ir sūnų, besimokantį dvyliktoje vidurinės mokyklos klasėje, suponuoja pagrindą laikyti, kad ieškovų interesas į būstą priskirtinas viešajam interesui, dėl ko savivaldybė privalo jį ginti.
4. Tai, kad nėra išlikusios rašytinės sutarties dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nepanaikina faktinių nuomos teisinių santykių dėl šių patalpų, atsižvelgiant į tai, kad ieškovų šeima šiomis patalpomis naudojosi nuolat, jas prižiūrėjo, mokėjo nuomos mokestį. Sutarties sudarymą su G. Ž. patvirtino ne tik trečiasis asmuo, bet ir liudytojai.
5. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), iki Ieškovams jame apsigyvenant, nebuvo tinkamas gyventi. Buto remontui, kad jis atitiktų minimalias higienos sąlygas, buvo išleistos piniginės lėšos. Buto remonto faktą patvirtina pateiktos fotografijos, liudytojai, taipogi dalyvaujantys byloje asmenys. Ieškovai butą, susijusį su ginču, vertino kaip savo šeimos būstą - namus, kuriuose siekė įsikurti, įdėjo daug lėšų bei pastangų, kad sukurtų jį tokį, koks yra šiuo metu.
6. Teisme Alytaus m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad apelianto ieškovams siūlomo alternatyvaus socialinio būsto (duomenys neskelbtini), būklė prieštarauja ieškovų nepilnamečių vaikų interesams ir pažeidžia vaikų teises į gyvenamąjį būstą. Ji nurodė, jog Alytaus m. VTAS yra žinoma, kad siūlomame name (duomenys neskelbtini) tikrai gyvena narkotines medžiagas vartojančių asmenų, taip pat šeimų, įtrauktų į socialinės rizikos sąrašą. Atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad būstas yra perplanuotas, būsto pakeitimai neatitinka inventorizacijos bylos duomenų: faktiškai būstą sudaro vienas kambarys su perplanuota virtuve. Penkių asmenų šeimai vienas kambarys yra per mažas idant užtikrinti visų šeimos narių socialinius poreikius, taipogi ir nepilnamečių vaikų poreikius.
8. Ieškovai augina dvi sveikatos problemų turinčias nepilnametes dukteris G. P. ir A. P. bei sūnų R. P., kuriam reikalingas išlaikymas. Ieškovai neturi kitos gyvenamosios patalpos, todėl jie negali būti laikomi Savivaldybės teisių pažeidėjais. Apelianto reikalavimai nėra pagrįsti svarbiais ir pakankamais motyvais. Ieškovų padėties sunkumą pripažino ir apeliantas, įtraukdamas ieškovų šeimą į sąrašus asmenų, siekiančių socialinio būsto.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais bei išvadomis.
CK 6.612 straipsnyje nustatyta, kad asmenys iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų teismine tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama, jei į gyvenamąją patalpą asmenys įsikėlė savavališkai, t. y. be nuomos sutarties.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai su 3 nepilnamečiais vaikais ginčo bute apsigyveno 2005-08-15 ankstesniam buto nuomininkui G. Ž. leidus, subnuomos pagrindu. Ši aplinkybė neleidžia padaryti išvados, kad ieškovai į ginčo gyvenamąją patalpą įsikėlė savavališkai. Kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai asmenys gyvenamosiose patalpose apsigyvena nesavavališkai, jiems negali būti taikomos CK 6.612 straipsnio nuostatos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2006, pasisakė, kad, vadovaujantis CPK 3 straipsnio nuostatomis, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, tiek šią Konvenciją aiškinanti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika yra sudėtinė Lietuvos teisės sistemos dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs būtent tokį Konvencijos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos vertinimą (LAT 2000-02-28 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-128/2000, skelbta Teismų praktika 14; LAT 2003-02-24 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-294/2003, skelbta Teismų praktika 19; LAT 2004-05-13 nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-7-298/2004, skelbta Teismų praktika 22). Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (byloje Novoseletskiy prieš Ukrainą Nr. 47148/99), pagal kurią, sprendžiant bet kokį ginčą dėl asmens iškeldinimo iš būsto, privalu apsvarstyti, kiek tas iškeldinimas yra numatytas įstatymų, jei taip, ar tuo iškeldinimu yra siekiama teisėtų valstybės tikslų, jei taip, ar to reikia demokratinės visuomenės interesams ir ar tai proporcinga siekiamam teisėtam tikslui. Teismas padarė išvadą, kad nors įstatyme (CK 6.612 straipsnyje) numatyta galimybė iškeldinti gyvenantį be sudarytos nuomos sutarties asmenį, tačiau teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, privalo atsižvelgti į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, kieno interesai yra svarbesni - valstybės, kuriai šiuo atveju atstovauja apeliantas (atsakovas) kaip valstybės institucija, ar individo; viešasis, bendrasis interesas ar piliečio interesas.
Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais. Minėtos Konvencijos 3 straipsnio pirmoji dalis numato, kad imantis bet kokių vaikų atžvilgiu veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai.
Nagrinėjamu atveju ieškovai gyvena ginčo bute nesudarę su atsakovu nuomos sutarties, nes nesutiko savivaldybė. Ieškovai apsigyvenę buto nuomininko G. Ž. leidimu, perėmė jo pareigą mokėti komunalinius mokesčius ir išlaikyti butą. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti mokėjimo už komunalines bei kitas paslaugas dokumentai, kiti įrodymai, iš kurių matyti, kad ieškinio padavimo dienai įsiskolinimų nebuvo. Ginčo bute gyvena ieškovai su dviem dukterimis G. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurios serga bronchine astma, bei sūnumi R. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam reikalingas išlaikymas.
Apelianto atstovas apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad ieškovų šeima įrašyta į šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų (įvaikių) sąrašą Nr.8. Ginčo butą ieškovai ir jų vaikai jau daugelį metų laiko savo namais ir jame realiai gyvena, šį adresą nurodo įvairioms oficialioms institucijoms kaip savo gyvenamąją vietą, jokios kitos gyvenamosios paskirties patalpos nuosavybės teise nėra įgiję.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu, iš kurių matyti, kad atsakovas daugelį metu netinkamai administravo ginčo patalpas ir pats sudarė sąlygas ieškovams tame bute apsigyventi, ieškovai įsikėlė į apleistą ginčo butą ir suremontavo jį savo lėšomis; ginčo butas yra laisvas, nes nuomos sutartis su G. Ž. nutraukta, kitiems asmenims butas nepaskirtas.
Apelianto atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė duomenis, kad apelianto siūlytas kitas būstas – 2 kambarių bendrabutis (duomenys neskelbtini) (1t.b.l. 103-104) šiuo metu yra suteiktas kitiems asmenims, todėl jo tinkamumo vertinimo klausimas, kurį nurodė Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010-11-09 nutartyje ( 2 t. b. l. 156-161) nebesvarstytinas.
Apelianto atstovo pateiktame 2011-03-16 Alytaus miesto savivaldybės administracijos rašte nurodyti kiti būstai : dviejų kambarių bendrabučio gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) (plotas 50, 25 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (plotas 42, 65 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (44, 60 kv. m.) ieškovams iki 2011-03-16 teismo posėdžio jokia forma nebuvo pasiūlyti, ieškovai su tokiu siūlymu nesutinka, nurodo, kad siūlomi būstai yra blogos būklės, neatitinka jų vaikų poreikių, per maži, visiškai kitame miesto rajone, dėl ko jų vaikams tektų keisti mokyklas, socialinę aplinką.
Teismų kolegija pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde šių aplinkybių – siūlymų dėl kitų būstų nenurodė, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jas tirti ir vertinti, nes apeliacinės instancijos teisme keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320, 323 str.).
Ieškovų šeima įrašyta į eilę socialiniam būstui nuomoti 8 numeriu. Ieškovų iškeldinimas, nesuteikiant jiems kitos tinkamos gyventi patalpos, kartu neatsižvelgiant į jų socialinį statusą bei neturėjimą kitos gyvenamosios vietos, iš esmės pažeistų jų vaikų interesus, nes apelianto siūlytas būstas (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra užimtas, kiti apelianto atstovo nurodyti būstai ieškovams nepriimtini, nes yra aiškiai per maži, visiškai kitame miesto rajone. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų dėl jų tinkamumo gyventi ieškovų šeimai, įvertinant tai, kad 2 dukros serga bronchine astma, yra sūnus, todėl vaikai skirtingų lyčių negali būti apgyvendinti viename kambaryje.
Apelianto argumentai, jog suteikiant teisę nuomoti būstą ne eilės tvarka ir ne pagal įstatymo nuostatą ieškovams, yra pažeidžiamos prieš juos esančių šeimų teisėti lūkesčiai, socialinio teisingumo, lygiateisiškumo, protingumo, sąžiningumo, teisinės valstybės principai, atmestini. Apeliacinės instancijos teismui apelianto atstovas pateikė duomenis, kad ieškovai yra 8 eilėje šeimų, pretenduojančių į socialinį būstą, todėl šeimų esančių prieš ieškovus eilėje skaičius žymiai sumažėjo, be to apelianto atstovas paaiškino, kad suteikus bet kurį iš apelianto siūlytų kitų patalpų, ieškovai būtų išbraukti iš eilės, todėl iškeldinus ieškovus į žymiai blogesnes sąlygas, jie prarastų teisę į socialinį būstą ir tai iš esmės pažeistų jų teisėtus interesus. Apeliantas nepateikė jokių duomenų dėl kitų asmenų, kuriems šis būstas būtų labiau reikalingas nei ieškovams.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų ir jų 3 vaikų, iš kurių 2 yra nepilnamečiai iškeldinimas, nesuteikiant kitų tinkamų gyventi patalpų, kartu atsižvelgiant ir į ieškovų socialinį statusą, iš esmės pažeistų ieškovų ir vaikų interesus, todėl būtent ieškovų interesai tokioje situacijoje nusveria teisėtus valstybės tikslus, o iškeldinimas nėra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.