Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo mažamečio A. B. (gimusio (duomenys neskelbtini)) atstovės pagal įstatymą N. S. ir A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (apie (duomenys neskelbtini)), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje, kurios faktinės aplinkybės iki įrodymų tyrimo pradžios prokurorės buvo pakeistos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau -ir BPK) 256 straipsnis).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. K. tyčia nežymiai sutrikdė mažamečio vaiko sveikatą - 2022 m. gegužės 14 d. apie 21 val. 30 min., adresu (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,52 promilės neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu vieną kartą ranka sudavė savo mažamečiui posūniui A. B. į dešinę ranką virš alkūnės ir vieną kartą kairės rankos plaštaka sudavė jam į kairę veido pusę, tokiu būdu padarė mažamečiui nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinėje rankoje bei nosies sumušimu. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

Nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino ir teigė neprisiminąs sudavęs posūniui, visgi, atsakinėdamas į klausimus kaltinamasis patvirtino faktines aplinkybes, kad niekas kitas negalėjo sužaloti mažamečio posūnio, nurodė faktines aplinkybes, kaip galėjo vaikui suduoti dėl neblaivumo. Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir galiausiai sutarė su mažamečio nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstove dėl žalos atlyginimo, laikytina, kad kaltinamasis savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš karto po kaltinamojo akto paskelbimo, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Prokurorė bei kaltinamasis, kuris pasinaudojo dalyvauti baudžiamajame procese be gynėjo, ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo atstovai, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko. Pastarųjų sutikimo nereikia, tačiau konkrečiu atveju, protingumo ir teisingumo principui užtikrinti, teismas minėtiems proceso dalyviams išaiškino BPK nuostatas dėl sutrumpino įrodymų tyrimo instituto taikymo. Todėl teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamasis A. K. teisiamajame posėdyje 2023 m. sausio 18 d. kaltu prisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku namuose, po darbo pamatė sudaužytą posūniui padovanotą televizorių. Tai jau antras jam pirktas televizorius, kuris įsigytas prieš 2-3 mėnesius. Per visą tą dieną vartojo po truputį alkoholio. Gėrė alų, 5-6 butelius litrinius, 5 laipsnių stiprumo. Su žmona susipyko (duomenys neskelbtini) aukšte, apie 21.00 val. Atsimena, kad lipo laiptais žemyn. Buvo sudavęs posūniui kaltinime nurodytus smūgius. Tiksliai visko neatsimena. Dėl visko kaltas alkoholis, nežino, kas jam užėjo. Niekas daugiau negalėjo taip padaryti posūniui, tik jis. Po įvykio išėjo iš namų. Neatsiprašė, bendravo tik telefonu su žmona. Vyksta (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju A. K. kaltu prisipažino visiškai, davė iš esmės analogiškus parodymus apklaustas 2022 m. gegužės 15 d., papildomai apklaustas 2022 m. lapkričio 8 d. bei įteikus pranešimą apie įtarimą 2022 m. lapkričio 10 d., patvirtindamas, kad konflikto metu su sutuoktine ginčijosi. Labai susinervino ir norėjo tiesiog išeiti iš namų, kad konfliktas baigtųsi. Jam leidžiantis iš (duomenys neskelbtini) namo aukšto, (duomenys neskelbtini) aukšte sutiko A. Nuo šio momento jis tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena, kadangi buvo stipriai neblaivus. Ar jam A. ką nors pasakė tuo metu, jis neprisimena, taip pat neprisimena, kaip ir kur sudavė A. Apie tai, kad jam trenkė, sužinojo tik policijos komisariate, kai buvai sulaikytas pareigūnų. Niekada prieš tai nėra mušęs vaikų. Labai dėl padaryto nuoširdžiai labai gailisi ir pergyvena (1 T., b. l. 164-167, 173-176, 181-183).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina šie bylos duomenys:

Pranešimas apie kaltinamojo smurtą prieš mažametį gautas 2022 m. gegužės 14 d., 22:01 val. – „Vyras agresyvus, puola muštis, konfliktuoja.“. Patikrinimo metu nustatyta – „VTAT atvyko į vietą, smurtautojas A. K., gim., (duomenys neskelbtini) m., auka A. B., gim., (duomenys neskelbtini) m., motina (nurodytas tel. Nr.) A. K., gim., (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) Ž. pranešė, kad GMP 00:57 val. pristatė iš namų pil. A. B. (nurodytas asmens kodas), kurį sumušė patėvis. Diagnozė: nosies sumušimas, paleistas. Patikrinus informaciją nustatyta, kad pranešėja A. K., gim., (duomenys neskelbtini) m., išgirdo konfliktą tarp neblaivaus vyro A. K., gim., (duomenys neskelbtini), ir sūnaus A. B., gim., (duomenys neskelbtini), žodinį konfliktą, po ko sūnus A. verkdamas pasakė, kad vyras trenkė sūnui, dėl ko buvo sukeltas fizinis skausmas. GMP 0820 nustatė rankos sumušimą (mėlynę) ir nosie sumušimą, dėl ko vaikas su mama išvyko į (duomenys neskelbtini) ligonin. VTAT specialistams berniukas pasakė, kad patėvis trenkė du kartus plaštaka, o skausmą jautė ir pokalbio su VTAT darbuotojais metu. Supildytas 5/1, A. K. sulaikytas, pristatė V9029, faktinis - 22:45 val. BODY 1728. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.“ (1 T., b. l. 10).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole 2022 m. gegužės 14 d. A. K. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2022 m. gegužės 14 d. apie 21:30 val. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), ir gulėjo lovoje, kai išgirdo žodinį konfliktą tarp vyro A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos sūnaus A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra A. K. posūnis. Atėjusi į sūnaus kambarį rado verkiantį sūnų, jis pasakė, kad tėtis A. K. jam trenkė ir jam skauda. Po šių sūnaus žodžių jį nuvedė pas močiutę (duomenys neskelbtini) N. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Apie 22:04 val. paskambino N. S. paklausti apie sūnų, kai močiutė pasakė, kad sūnus teigia, jog patėvis A. K. jam ranka trenkė į dešinę ranką virš alkūnės ir iš kairės rankos plaštakos trenkė į veido kairę pusę, dėl ko sūnus pajautė fizinį skausmą. Policiją iškvietė iškart po sūnaus žodžių apie smurtą, o atvykus pareigūnams, sūnų į namus parvedė močiutė. A. K. jau ne pirmą kartą namuose elgiasi agresyviai ir konfliktuoja tiek su ja, tiek su vaikais, ypač su jos sūnumi A. B. (1 T., b. l. 11-12, 13-14).

Įvykio vietos apžiūros metui 2022 m. gegužės 14 d. nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). <...> Namuose konflikto pėdsakų nesimato, kraujo pėdsakų taip pat nėra. Girtavimo pėdsakų taip pat nesimato, aplinka tvarkinga (1 T., b. l. 11-24).

Pirminio patikrinimo metu be kita ko nustatyta ir tai, kad: 1) A. K. 2022 m. gegužės 14 d. nustatytas 2,52 promilių girtumas, vyras bendrauja adekvačiai. Vyras teigia, kad posūnio nemušė, tik žodžiu konfliktavo dėl sudaužyto televizoriaus; 2) ant sūnaus A. B. dešinės rankos virš alkūnės yra matoma nežymi mėlynė, kairė veido pusė paraudusi, lengvas patinimas po kaire akimi. Berniukas akivaizdžiai išsigandęs <...>Atvykusi GMP 0820 nustatė ant berniuko dešinės rankos mėlynę ir sumuštą nosį. Berniukas su mama - GMP į (duomenys neskelbtini) ligoninę apžiūrai; 3) pokalbio su VTAT darbuotojais metu berniukas pasakė, kad tėtis jam du kartus trenkė plaštaka, o skausmą jautė viso pokalbio su VTAT metu. Taip pat patėvis smurtauja ne pirmą kartą <...>. Mažamečio patirtų sužalojimų fiksavimas atliktas ir fotografuojant (1 T., b. l. 16, 22-23).

Liudytoja N. S. 2022 m. liepos 27 d. parodė, kad tikslios datos ir laiko neprisimena, apie 21 val. vakaro buvo savo (duomenys neskelbtini). Jai paskambino anūkas A. B., kuris pasakė, kad jį patėvis A. K. muša. Paskambino savo dukrai A. K., kuri jai pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini) aukšte ir jau guldo kitą vaiką miegoti (kiek ji žino, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto yra labai gera garso izoliacija), ji jai pasakė, kad nusileistų į apačią, kadangi jai skambino A., kuris pasakė, kad jį muša patėvis. Po kiek laiko link jos namų (gyvena (duomenys neskelbtini)) atbėgo anūkas A. ir dukra A. Kai atbėgo anūkas, jis buvo labai išsigandęs, susijaudinęs. Anūkas pasakė, kad jį mušė per veidą, taip pat matėsi, kad jo veidas yra raudonas. Po to A. grįžo namo, kadangi namuose dar buvo vienas nepilnametis vaikas, o anūkas A. liko pas ją namuose. Kol anūkas buvo pas ją namuose, ji per daug jo neklausinėjo, kadangi A. buvo labai stipriai išsigandęs, kiek pasakė, kad patėvis buvo girtas ir jį mušė, dėl kokių priežasčių įvyko konfliktas, ji nežino. Po to atvyko policijos pareigūnai, ir jiems paprašius ji į dukros namus atėjo kartu su anūku ir jį atvedė. Po visos šios situacijos iš kaimynų išgirdo, kad tokie konfliktai vyko nebe pirmą kartą ir buvo smurtaujama prieš A. Daugiau nieko nurodyti neturi (1 T., b. l. 27-30).

2022 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme atlikta mažamečio nukentėjusiojo A. B. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kurios metu A. B. paaiškino: "Nežinau, ar sutinku kalbėti apie patėvį, nenorėčiau kalbėti". (1 T., b. l. 48-50). Vaizdo įrašas (2 T., b. l.32).

2022 m. gegužės 25 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1583/2022 (01), kad A. B. kūne nustatytos poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais galimai 3-7 paros iki apžiūros. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai 3-7 paros iki apžiūros. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis turėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo atsirasti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (1 T., b. l. 67-68).

2022 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2383/2022 (01) nurodoma, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose A. B., gim., (duomenys neskelbtini), nustatytas paviršinis nosies sužalojimas: sumušimas, pasireiškęs nosies audinių sutinimu ir skausmingumu, padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, tai yra po kito asmens suduoto smūgio, ir užduotyje nurodytu laiku 2022-05-14. Šis nosies sumušimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, jis sukėlė skausmą (1 T., b. l. 88-90).

2022 m. liepos 19 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus „body kameros“ 1728 vaizdo įrašai:

- "2022_0514_222514_015",nustatyta – „Įjungus vaizdo įrašą, matosi, kad vaizdas fiksuojamas spalvotai, matosi tamsus paros metas, vaizdo įrašas su garsu. Ekrano apačioje, kairėje pusėje matosi užrašas "VLN_PR_619800 2022/05/14 22:25:49". Vaizdo įraše matoma, kad pareigūnai vyksta į įvykį. Moteris (ikiteisminio tyrimo duomenimis tai A. K.) kuri aiškina, kad pasakė, jog pripaišė ant televizoriaus, o vyras neadekvatus pradėjo aiškinti, pažiūrėk kiek visko sugadinęs, kaip elgiesi (A. K. pasakoja apie sūnų A. B.) ir vaikas (duomenys neskelbtini) gavo "į kaulus", vaikas skundžiasi nosies skausmais. Moteris aiškina, kad vaikas nubėgo pas močiutę. Moteris sako, kad vaikui trenkė su ranka, kaip trenkė, nematė, buvo su kitu vaiku. Pareigūnas užsirašo vaiko duomenis - auka A. B., namuose dar vienas vaikas K. K. Pareigūnas nueina prie vyro ir teiraujasi, kas įvyko su sūnumi, vyras sako, va matot, televizorius, susipyko su juo ir vaikui pasakė, kad tu atidirbinėsi pas mane, pareigūnas paklausia, kodėl pas vaiką nosis sužalota, vyras pasako, o čia tiksliai ne aš. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įrašo trukmė - 6 min. 41 sec.;

- "2022_0514_223014_016". Įjungus vaizdo įrašą, matosi, kad vaizdas fiksuojamas spalvotai, matosi tamsus paros metas, vaizdo įrašas su garsu. Ekrano apačioje, kairėje pusėje matosi užrašas "VLN_PR_619800 2022/05/14 22:30:14". Pareigūnas iš automobilio pasiima alkotesterį. Moteriai A. K. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,25 prom. girtumas. Vyras A. K. sako, kad prie vaiko neprisilietė. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įrašo trukmė - 5 min.;

- "2022_0514_223513_017". Įjungus vaizdo įrašą, matosi, kad vaizdas fiksuojamas spalvotai, matosi tamsus paros metas, vaizdo įrašas su garsu. Ekrano apačioje, kairėje pusėje matosi užrašas "VLN_PR_619800 2022/05/14 22:35:13". Vyrui A. K. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,52 prom. neblaivumas. Atėjo kita moteris (ikiteisminio tyrimo duomenimis N. S.), kuri sako, kad nieko nežino, tik atėjo vaikas ir pasakė, kad tėvas muša, sakė į veidą. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įrašo trukmė - 5 min.;

- "2022_0514_224012_018". Įjungus vaizdo įrašą, matosi, kad vaizdas fiksuojamas spalvotai, matosi tamsus paros metas, vaizdo įrašas su garsu. Ekrano apačioje, kairėje pusėje matosi užrašas "VLN_PR_619800 2022/05/14 22:40:12". Pareigūnas užsirašo moters duomenis - N. S. Ranką ir nosį, matosi ant vaiko mėlynė. Vyras A. K. pasodinamas į laikino sulaikymo kamerą ir pasako, kad vaikui sakė, kad jis rinks iš kiemo šunų šūdus, kad būtų surinkta, jam grįžus iš darbo. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo trukmė - 5 min.;

- "2022_0514_224511_019". Įjungus vaizdo įrašą, matosi, kad vaizdas fiksuojamas spalvotai, matosi tamsus paros metas, vaizdo įrašas su garsu. Ekrano apačioje, kairėje pusėje matosi užrašas "VLN_PR_619800 2022/05/14 22:45:11". A. K. aiškina, kad vaikas pas močiute nubėgo, kai jie su žmona konfliktavo. Pareigūnas nueina pildyti procesinių dokumentų. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo trukmė - 3 min. 12 sec. (b.b.l. 91-96, 1 t.). Vaizdo įrašas (2 T., b. l. 31).

Šie teismo aptarti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Aptariamo straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad 2022 m. gegužės 14 d. apie 21 val. 30 min., adresu (duomenys neskelbtini), namuose, kaltinamasis A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,52 promilės neblaivumas), tyčia, ne mažiau dviejų kartų sudavė mažamečiui posūniui A. B. ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinėje rankoje bei nosies sumušimu. Tokias aplinkybes be jau minėtų kaltinamojo parodymų nuo pat pirmo pranešimo ir jo patikrinimo 2022 m. gegužės 14 d., patvirtino nukentėjusiojo mažamečio mama A. K., o vėliau – ir apklausta liudytoja mažamečio močiutė N. S. Aplinkybę dėl kaltinamojo neblaivumo patvirtina pastarojo neblaivumo patikrinimo metu nustatyti duomenys. Nukentėjusiajam mažamečiui padarytus smurtu sužalojimus patvirtina specialisto išvados. Nustatytas aplinkybes patikrinimo metu užfiksuotos ir vaizdo įrašuose.

Dėl to, kas nustatyta šioje byloje teismas konstatuoja, kad A. K. tyčia smurtaudamas nežymiai sutrikdė mažamečio vaiko sveikatą - 2022 m. gegužės 14 d. apie 21 val. 30 min., adresu (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,52 promilės neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu vieną kartą ranka sudavė savo mažamečiui posūniui A. B. į dešinę ranką virš alkūnės ir vieną kartą kairės rankos plaštaka sudavė jam į kairę veido pusę, tokiu būdu padarė mažamečiui nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinėje rankoje bei nosies sumušimu. Jo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

III. Bausmių, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis A. K. padarė nors ir nesunkų, tačiau itin pavojingą bei ypatingai neigiamas pasekmes turintį nesunkų nusikaltimą, kurio metu smurtaudamas prieš savo posūnį, kuris jį vadino tėvu ir buvo prisirišęs, nežymiai sužalojo. Kitas labai svarbus padaryto nusikaltimo faktas, kad veika padaryta neblaivaus kaltinamojo ir tai turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui. Tokią aplinkybę patvirtino ir pats kaltinamasis parodydamas, kad jo elgesiui alkoholis turėjo įtakos. Todėl tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe konkrečiu atveju teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Padarytas nusikalstama veika – nesunkus nusikaltimas - baigta, nes atsirado pasekmės – mažamečiui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis veikė tyčia, o jos formavimuisi nemažos įtakos turėjo ir kaltinamojo neblaivumas, kuris tik pakurstė kaltinamojo negebėjimą susidoroti su mažamečio auklėjimu bei priekaištų dėl sugadinto televizoriaus turėjimą.

Kaltinamasis A. K. neteistas, teisiamas pirmą kartą (2 T., b. l. 17-18,LITEKO duomenys). Už administracinius nusižengimus baustas tik po inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. 2022 m. rugpjūčio 11 d. už 2022 m. birželio 18 d. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje, bei už administracinį nusižengimą, padarytą 2022 m. liepos 29 d., numatytą ANK 446 straipsnio 4 dalyje. Iki padarant nusikalstamą veiką kaltinamasis dirbo. Šiuo metu nedirba, duomenų apie registraciją užimtumo tarnyboje nėra. Nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini). Šiai dienai yra (duomenys neskelbtini), tačiau jo teigimu, yra pradėta (duomenys neskelbtini) procedūra. Kaltinamasis turi (duomenys neskelbtini) su nukentėjusiojo atstove - A. K. (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys, 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Šie nustatyti duomenys, charakterizuojantys kaltinamąjį bei jo padarytą nusikalstamą veiką, vertinant ir kaltinamojo elgesį proceso metu bei jo sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo civiliniam ieškovui, sudaro pagrindą parinkti kaltinamajam vieną griežtesnių, su laisvės atėmimu susijusių bausmių rūšių – trumpalaikį laisvės atėmimą – arešto bausmę. Nustatant šios bausmės dydį teismas įvertina tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Visgi, konkrečiu atveju sunkinanti aplinkybė ženkliai persveria lengvinančios aplinkybės reikšmę, nes ir be kaltinamojo parodymų byloje yra pakankamai įrodymų, kad jis būtų pripažintas kaltu. Kaltinamojo prisipažinimas konkrečiu atveju yra labiau moralinis nei teisinę reikšmę turintis aspektas. Gi vertinant padarytos veikos pasekmes – mažamečio nukentėjusiojo besitęsiantys išgyvenimai dėl iš artimo laikyto asmens, kurį jis vadino tėvu, smurtinio protrūkio. Tai, kad veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus ir mažamečio atžvilgiu faktiškai išliejo susikaupusį ir nebesuvaldytą dėl girtumo pyktį dėl sunkumų auklėjant mažametį ir dėl galimo ginčo su sutuoktine. Kaltinamajam skirtina didesnė, nei arešto bausmės vidurkis – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė, kuri mažintina 1/3 (BK 64¹ straipsnis).

Vertinant tai, kad jis pirmą kartą teisiamas apskritai, o konkrečiu atveju ir arešto bausme, kaltinamajam paskirtos šios bausmės rūšies vykdymą yra pagrindo atidėti (BK 75 straipsnio 1 dalis). Arešto bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams. Toks bausmės vykdymo atidėjimo maksimalus terminas parinktas įvertinus aplinkybę, kad kaltinamasis būtent po padarytos nusikalstamos veikos padarė du administracinius nusižengimus. Vadinasi, pastarojo veiksmų korekcijai būtinas ilgesnis terminas, ypač vertinant kaltinamojo po padaryto besitęsiančius nesutarimus su sutuoktine ir galimą (duomenys neskelbtini) proceso inicijavimą iki teisminio proceso.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti A. K. šias pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nesilankyti mažamečio nukentėjusiojo gyvenamojoje ir ugdymo vietose bei su juo nebendrauti, išskyrus atvejus, kai toks bendravimas nekenks mažamečiui ir bus vykdomas dalyvaujant atitinkamos srities specialistui, kuris padėtų atstatyti ryšį su nukentėjusiuoju (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 9 punktai). Teismo vertinimu, su mažamečiu nukentėjusiuoju bendravimas galimas tik po atitinkamos srities specialisto (psichologo ir/ar VTAT) rekomendacijų, dėl galimo ryšio atstatymo. Tam, atitinkamai kaltinamajam paskirta ir pareiga dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Dėl kardomųjų priemonių.

A. K. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, draudžiant lankytis adresu (duomenys neskelbtini) bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su mažamečiu nukentėjusiuoju – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti. Teismo vertinimu, dėl jau paminėto, šioje stadijoje dar anksti leisti kaltinamajam bendrauti su posūniu.

Dėl civilinių ieškinių.

Baudžiamojoje byloje mažamečio nukentėjusiojo vardu atstovė pagal įstatymą pareiškė 10 000.00 EUR (1 T., b. l. 58) civilinį ieškinį, kurio reikalavimus patikslino teisiamajame posėdyje 2023 m. sausio 18 d., sumažinusi ieškinio reikalavimus iki 5 000 EUR (penkių tūkstančių eurų). Civilinio ieškovo atstovė paaiškino, kad po patirto smurto anūkas, kuris ir tai buvo gan aktyvus, pradėjo bijoti blogai naktinis miegoti, dažniau verkti. Bijo eiti vienas, ypač nakties metu. Lanko psichologus. Vaikas tavo agresyvus kitų vaikų atžvilgiu.

Kaltinamasis sumažintą civilinį ieškinį pripažino visiškai, 2023 m. sausio 18 d. taikos sutartimi įsipareigojo šią žalą atlyginti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos (2 T., b. l. 61).

Kadangi civilinio ieškovo atstovas ir kaltinamasis sudarė taikos sutartį dėl civilinio ieškinio, teismas tokią tvirtina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 3 dalis), o baudžiamąją bylą dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukia (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

Vilniaus TLK civilinis ieškiniu reikalauja iš kaltinamojo priteisti 77,35 EUR (1 T., b. l. 99-108). Kaltinamasis šį ieškinio reikalavimą pripažino visiškai. Todėl ieškinys tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo Vilniaus TLK 77,35 EUR turtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę, kuri sumažinti 1/3 (BPK 64¹ straipsnis), paskiriant galutinę sumažintą 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros.

Paskirti A. K. šias pareigas: 1) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nesilankyti mažamečio nukentėjusiojo gyvenamojoje ir ugdymo vietose bei su juo nebendrauti, išskyrus atvejus, kai toks bendravimas nekenks mažamečiui ir bus vykdomas dalyvaujant atitinkamos srities specialistui, kuris padėtų atstatyti ryšį su nukentėjusiuoju (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 9 punktai).

Paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. K. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, draudžiant lankytis adresu (duomenys neskelbtini) bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su mažamečiu nukentėjusiuoju – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Patvirtinti civilinio ieškovo atstovės N. S. ir kaltinamojo A. K. sudarytą 2023 m. sausio 18 d. taikos sutartį, kuria kaltinamasis įsipareigojo 5 000 EUR (penkių tūkstančių eurų) neturtinę žalą atlyginti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo šios sutarties pasirašymo dienos, o baudžiamąją bylą dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukti (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).

Priteisti iš kaltinamojo A. K. 77,35 EUR (septyniasdešimt septynis eurus, 35 ct) turtinei žalai atlyginti Vilniaus TLK naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.