Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-338-651/2015

Teisėja Eugenijus Antanauskas Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00052-2015-2

2015 m. spalio 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

nuteistajam T. G., jo gynėjai advokatei Daivai Rocevičienei teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. G. pripažintas kaltu, įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 287 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Pritaikytas BK 64¹ straipsnis – paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė T. G. paskirta laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 7 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-16 nuosprendžiu paskirta subendrinta 20 metų laisvės atėmimo bausme iš dalies sudedant ir paskirta T. G. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 20 (dvidešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityta pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-16 nuosprendį atlikta bausmės dalis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. nuteistas už tai, kad grasino valstybės tarnautojui: jis, 2015-02-01, būdamas Lukiškių kalėjime, adresu Lukiškių skg. 6, Vilnius, parašė grasinantį laišką antstoliui G. J., kuriame reikalavo antstolio neblokuoti jo banko sąskaitos, neišieškoti jo skolų, priešingu atveju grasindamas paskambinti savo žmonėms, kurie jo įsakymu pagrobs G. J., sulaužys jam kojas, pirštus bei nupjaus liežuvį ir padarys jį invalidu. Tokiais savo veiksmais T. G., panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo iš valstybės tarnautojo susilaikyti nuo veiksmų jo naudai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Nuteistasis prašo skirti švelnesnę bausmę, nes prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos. Be to, mano, kad teismas nepagrįstai iš 20 metų neišskaičiavo 11 metų išbūtų pataisos namuose.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo T. G. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats apeliantas nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prašo sutrumpinti laisvės atėmimo bausmę, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad kaltę jis visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę T. G. minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Kaltės dėl padaryto nusikaltimo pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi teismas teisingai pripažino T. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir, paskirdamas bausmę, šią aplinkybę tinkamai įvertino. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-19 nuosprendžio matyt, kad esant nustatytai šiai lengvinančiai aplinkybei bei bylą išnagrinėjus sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatą ir pagal BK 287 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Pažymėtina, kad BK 64¹ straipsnis taikomas tuo atveju, kuomet byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir tik tada kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ str. 1, 2 d. ). Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir dėl to nesumažino bausmės.

BK 63 str. reglamentuoja bausmių skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, kuriame nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal šio straipsnio 4 dalies taisykles, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Pagal šio straipsnio 9 d. taisykles, skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-19 nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių bausmę subendrino su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-16 nuosprendžiu paskirta subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-12-03 nuosprendžiu galutine 20 metų laisvės atėmimo bausme ir T. G. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 20 (dvidešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose (BK 63 str. 1 d., 4 d., 7 d., 9 d.). Pagal BK 50 straipsnio 2 dalį terminuotas laisvės atėmimas gali būti skiriamas nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų ir tik skiriant bausmę pagal BK 64 straipsnį, kai neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas, gali būti paskirta iki dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Kadangi T. G. buvo teisiamas už nusikalstamą veiką, padarytą iki Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-16 nuosprendžio priėmimo, apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai vadovaudamasis BK 63 straipsnio taisyklėmis, bausmes subendrino ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 20 metų.

Nesutiktina su apeliantu, jog teismas nepagrįstai į laisvės atėmimo bausmė laiką neįskaitė 11 metų, išbūtų pataisos namuose.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-04-16 nuosprendžiu T. G. paskirtą bausmę (20 m. laisvės atėmimo bausmė) subendrino su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-12-03 nuosprendžiu paskirta bausme (19 m. 7 mėn.) ir T. G. paskyrė galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 20 metų. Į bausmės laiką įskaitė pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-12-03 nuosprendį atliktą bausmės dalį. Iš to seka, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodęs, jog į bausmės laiką įskaityta pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-16 nuosprendį atlikta bausmės dalis, tuo pačiu įskaitė ir atliktą bausmės laiką pagal kitus nuosprendžius.

Aplinkybę, kad nuteistajam yra įskaitytas atliktos bausmės laikas, patvirtina ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-19 nutartis, kuria buvo išspręstas Alytaus pataisos namų teikimas dėl T. G. paskirtų bausmių subendrinimo. Iš minėtos nutarties matyti, kad teismas tenkino Alytaus pataisos namų teikimą ir vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis nuteistajam T. G. 2015-04-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino iš dalies sudedant su 2014-06-19 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, 2014-07-03 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2014-05-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. T. G. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 20 metų. Nurodė bausmės pradžią skaičiuoti nuo nutarties paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitė 2014-12-03 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2014-06-19 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, 2014-07-03 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, 2014-05-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atliktų bausmių dalis. Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas 2015-06-19 nuosprendį, neturėjo duomenų apie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-19 nutartį, kuria subendrintos T. G. paskirtos bausmės. Taip pat Alytaus pataisos namai neturėjo duomenų apie šį priimtą nuosprendį, todėl 2015-06-19 atlikus bausmių subendrinimą nėra įtraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo tą pačią dieną (2015-06-19) priimtu nuosprendžiu paskirta bausmė. Tačiau įvertinus tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-19 nuosprendžiu į bausmės laiką įskaitė pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-16 nuosprendį atliktą bausmės dalį, tai, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-16 nuosprendyje taip pat buvo nurodyta, kad į bausmės laiką įskaityta pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-12-03 nuosprendį (nubaustas 19 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausme) atlikta bausmės dalis, todėl teigti, kad apeliantui nebuvo įskaityta jau atlikta bausmės dalis, nėra pagrindo. Be to, iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-19 nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismai, nuosprendžiais bendrindami atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes, įskaitė atliktą bausmės dalį pagal atitinkamus nuosprendžius, kai buvo taikomas BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos. Būtent apeliantas T. G. daro naujas nusikalstamas veikas, neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių, dėl ko prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės gali būti pridedama dalis arba visa neatliktos bausmės dalis, bet taikant BK 64 straipsnio nuostatas nėra taikomas bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymas.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2012-01-16 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu T. G. nuteistas pagal BK 145 str. 1 d., 155 str. 2 subendrinta apėmimo būdu 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2011 m. spalio 26 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant 10 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Ir ši bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2011 m. liepos 1 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskiriant galutinę 10 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012 m. sausio 16 d., į bausmės laiką įskaitant pagal 2011 m. spalio 26 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmę (nuo 2011 m. spalio 26 d. imtinai).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistajam T. G. darant naujas nusikalstamas veikas, neatlikus ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių, pagrįstai taikytos BK 64 straipsnio nuostatos, o nuteistasis privalėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, juo labiau, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus. T. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė nelaikytina per griežta, bausmės dydis yra pakankamai efektyvus norint sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, o švelnesnės bausmės paskyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai, nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Kitų išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų veikų pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė prašymą priteisti iš nuteistojo T. G. valstybės naudai 28 Eur 95 ct dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. G. apeliacinį skundą.