Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. R., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. R. tuoj po savo sutuoktinės M. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas B. R.. Prienų rajono 3-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) liudijimas, notarinio registro (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad B. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė sūnus V. R. paduodama pareiškimą apie palikimo priėmimą Prienų rajono 3-iajam notaro biurui, reg. (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centras (toliau – VĮ Registrų centras) duomenų bazės 2023 m. rugpjūčio 29 d. duomenimis B. R. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus: 800/16000 dalis 0,1712 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymas (duomenys neskelbtini), 39/100 dalis 174,96 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis tvarto (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kluono (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis vištidės (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis malkinės (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis viralinės (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis garažo (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kiemo statinių (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Statybos inspektoriaus pažyma (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymas (duomenys neskelbtini) 2,8260 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymas (duomenys neskelbtini). B. R. nuosavybės teise VĮ Registrų centras įregistruoto gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija pradėta 2009 m., baigta 2010 m., 1/2 dalis tvarto (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1977, 1/2 dalis kluono (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1977, 1/2 dalis vištidės (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1978, 1/2 dalis malkinės (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1978, 1/2 dalis viralinės (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1978, 1/2 dalis garažo (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1992, 1/2 dalis kiemo statinių (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1970, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti statybos būdu gyvenant santuokoje su M. R. (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) ir galiojo iki (duomenys neskelbtini)), todėl šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. M. R. mirė (duomenys neskelbtini), kuri Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. rugpjūčio 29 d. duomenimis nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturėjo, tačiau M. R. priklausė pusė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto santuokos metu ir įregistruoto sutuoktinio B. R. vardu. Prieš mirtį M. R. testamento sudariusi nebuvo. Prienų rajono 3-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) pažyma (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad paveldėjimo byla į M. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą nėra vedama. M. R. palikimą priėmė sutuoktinis B. R. faktiniu valdymu. B. R., mirus sutuoktinei M. R., liko gyventi jų bendrai santuokos metu įsigytoje sodybos dalyje, kurioje gyveno iki pat savo mirties, jam liko visi sutuoktinės turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai, žemės ūkio padargai ir pan. Sutuoktinei mirus, B. R. pareiškėjo padedamas organizavo jos laidotuves, kapavietės sutvarkymą. Sutuoktinės palikimą jis pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir visą likusį turtą pradėjo valdyti kaip savo. Gyvenamasis namas kūrenamas kietu kuru, B. R. rūpinosi malkų bei anglių įsigijimu namo šildymui šaltuoju metų sezonu, kurą sandėliavo malkinėje, jis taip pat mokėjo už šiukšlių išvežimą, suvartotą elektros energiją, taigi, po sutuoktinės mirties pareiškėjo tėvas B. R. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, pradėjo valdyti sutuoktinės turto dalį kaip savo. M. R. mirties dieną galiojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) norma, numatanti trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Tačiau, nors nustatytu laiku B. R. ir nesikreipė į notarinę kontorą, dėl sutuoktinės palikimo priėmimo, jis buvo įsitikinęs, kad jam bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės M. R. palikimą, kadangi iš karto po jos mirties faktiškai pradėjo valdyti palikimą. Tam, kad pareiškėjui būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą pareiškėjo tėvui B. R. mirties dieną priklausiusį nekilnojamąjį turtą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastarasis tuoj po savo sutuoktinės M. R. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas j į valdyti. Kitos galimybės įregistruoti nuosavybės teises į visą B. R. turtą, kuris jam priklausė mirties dieną, pareiškėjui nėra. M. R. ir B. R., gyvendami santuokoje, be pareiškėjo susilaukė sūnaus E. R., gimusio (duomenys neskelbtini). Mirus motinai, pareiškėjas ir brolis jokių aktyvių veiksmų dėl jos palikimo priėmimo neatliko, į notarą nesikreipė. Tuo tarpu B. R. po savo sutuoktinės M. R. mirties iš jų bendrai įsigytos sodybos dalies iki pat savo mirties niekur išsikėlęs ar išvykęs kitur gyventi nebuvo, kito gyvenamojo būsto neturėjo. Šias aplinkybes patvirtina VĮ Registrų centras 2023 m. rugpjūčio 24 d. pažyma „Apie asmens duomenis” (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad B. R. savo gyvenamąją vietą deklaravo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras 2023 m. rugpjūčio 24 d. pažyma „Apie asmens duomenis” (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad M. R. savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) taip pat deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). B. R. medicininiame mirties liudijime (duomenys neskelbtini) jo nuolatinė gyvenamoji vieta nurodyta – (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjo V. R. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog sprendimą dėl prašymo nustatyti juridinį faktą, kad B. R., miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės M. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos likusį turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti prašo priimti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo E. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje bei CPK 133 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka – teismo pranešimais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad B. R. ir M. R. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė dviejų vaikų – V. R. ir E. R.. M. R. mirė (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla po jos mirties neužvesta. B. R. mirė (duomenys neskelbtini), po kurio mirties pareiškimu dėl palikimo priėmimo į notaro biurą kreipėsi pareiškėjas. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. rugpjūčio 29 d. duomenimis M. R. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. Tuo tarpu B. R. vardu (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymo (duomenys neskelbtini) pagrindu registruotas žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės rodo, jog aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas įgytas B. R. ir M. R. esant santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio prasme. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po M. R. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė sutuoktinis B. R., faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (dėl mirusio B. R. viso turto, priklausančio šio mirties dieną, paveldėjimo). Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip pirmos eilės įpėdinei CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme jai gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. R. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė sutuoktinis B. R., faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, nagrinėjamojoje byloje rodo paties pareiškėjo procesiniame dokumente nurodytos aplinkybės ir argumentai bei pirmiau aptarti VĮ Registrų centras įrodymai, taip pat (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės Ašmintos seniūno pažyma (duomenys neskelbtini), kad B. R., gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas yra statytas 1959 m., kurį pirko jo žmona. Ūkio pastatui statyti 1977-1978 m., statėsi pats, 1992 m. gyvenamajam namui pasistatęs priestatą, be to, iš (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities valdytojo administracijos pažymos (duomenys neskelbtini) dėl statinių tinkamumo eksploatuoti matyti, kad B. R. savo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatė gyvenamojo namo priestatus 3 a¹ p ir 4 a¹ p, garažą 10 I 1 m., malkinę 9 I1 m pagal suderintą projektą (duomenys neskelbtini) ir išduotą leidimą (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą 7 I1 p, kluoną ir 8 I1 m pagal suderintą projektą (duomenys neskelbtini) ir išduotą leidimą (duomenys neskelbtini). Statiniai atitinka SN ir T ir tinkami eksploatuoti, kas patvirtina, kad po M. R. mirties jos sutuoktinis B. R. liko gyventi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, kuriame gyveno iki pat savo mirties. Pareiškėjo tėvui liko visi sutuoktinės M. R. turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai, žemės ūkio padargai ir pan. Sutuoktinei mirus, pareiškėjas ir jo tėvas organizavo jos laidotuves, kapavietės sutvarkymą, gyvenamasis namas kūrenamas kietu kuru, todėl B. R. rūpinosi malkų bei anglių įsigijimo namo šildymui šaltuoju metų sezonu, kurą sandėliavo malkinėje. Jis taip pat mokėjo už šiukšlių išvežimą, suvartotą elektros energiją. Pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis netikėti teismas pagrindo neturi, nes jas pagrindžia pirmiau aptarti duomenys, be to, byloje nėra gauta jokių įrodymų, paneigiančių šiuos duomenis, suinteresuoti asmenys prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui neprieštarauja, interesų konflikto nėra. Pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į palikimą sudarančio turto pobūdį. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi, pareiškėjo procesiniame dokumente nurodyti paaiškinimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Be pirmiau paminėto, 2023 m. rugpjūčio 24 d. VĮ Registrų centras Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad M. R. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) savo mirties gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). B. R. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą taip pat buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), kas atitinka pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms. Teismas nenustatė duomenų, kurie paneigtų ar sudarytų pagrindą pareiškėjo nurodytas aplinkybes B. R. pradėjus valdyti po sutuoktinės M. R. mirties likusį palikimo objektą sudarantį turtą laikyti nepatikimomis, todėl nėra pagrindo pareiškėjo paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų vertinti kaip neatitinkančių faktinę situaciją ar prieštaringų ir jais nesivadovauti. Be to, suinteresuoti asmenys neteikė pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų ir nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, savarankiškų reikalavimų nereiškė, interesų konflikto nėra, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytais teiginiais ir motyvais kaip patikimu įrodymų šaltiniu. Pareiškėjo pateikti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai patvirtina, kad gyvenamajam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), už rinkliavą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) buvo priskaityta 59,85 Eur mokesčių, už rinkliavą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) buvo priskaityta 81,22 Eur mokesčių, už rinkliavą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) buvo priskaityta 85,29 Eur mokesčių. Tokie dokumentai, nors tiesiogiai ir nėra aktualūs palikimo priėmimo momentui, vis tik, teismo vertinimu patvirtina, kad B. R., po sutuoktinės M. R. mirties pradėjęs valdyti likusį turtą, ir toliau tęsė aktyvius veiksmus, susijusius su paveldimo turto priežiūra, jo išlaikymu ir tuo pačiu tinkamu palikimo įgyvendinimu. Įvertinus nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, procesiniame dokumente nurodytus paaiškinimus, konstatuotina, jog po M. R. (duomenys neskelbtini) mirties jos palikimą priėmė sutuoktinis B. R., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, kadangi jis sutuoktinės paliktą turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Paminėtų duomenų kontekste, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, nesant interesų konflikto, pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Valstybė šioje byloje patyrė 14,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė sutuoktinis B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 14,93 Eur (keturiolikos eurų 93 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.