Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-304-1035/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-17
Bylos Nr.
1-304-1035/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01138-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
J. G.
Nukentėjusysis
N. G.
Advokatai
Aldevinas Švedas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-744-1035/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01138-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai,kaltinamajam J. G. (J. G.), jo gynėjui advokatui Aldevinui Švedui,nukentėjusiajai N. G.,vertėjams Audriui Krušnai, Eglei Smailienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. 2016 m. kovo 26 d., apie 11.00 val., bute (duomenys neskelbtini), konflikto metu savo sutuoktinę N. G. keikė necenzūriniais žodžiais, metė į ją dantų pastos tūtelę, pataikydamas jai į koją, sugriebė N. G. už plaukų, nutempė nuo sofos ant grindų, atsisėdo jai ant krūtinės, prispaudė jos rankas po savimi, tuomet viena ranka smaugė N. G., suėmęs jai už kaklo, kita ranka užspaudė burną ir nosį, po ko tempė ją už plaukų ir ranka sudavė tiksliai nenustatytą smūgių skaičių N. G. į veidą. Nukentėjusiajai išbėgus į balkoną, J. G. atėjo paskui ją, pargriovė ją ant grindų, visu kūnu atsigulė ant jos, viena ranka spaudė jai kaklą, kita uždengė burną ir nosį, taip pat suėmė už plaukų ir juos tempė, tokiais savo veiksmais sukėlė sutuoktinei N. G. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis J. G. apklausiamas teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies, paaiškino, kad konfliktinės situacijos su sutuoktine pradžia buvo prieš 4 dienas iki įvykio, abu yra karšto kraujo. Kovo 26 d. žmona buvo svetainėje ir apstatė visą butą smilkalais, nuo kurių jis pradeda dusti. Pasakė jai, kad ji tai daro specialiai, o ji šoko ant jo ir įvyko žodinis konfliktas. Ji bandė jį pagriebti už ausies, smūgiavo kojomis, o jis suėmė ją už rankų ir prašė nusiraminti. Paguldė ją ant grindų, rankas laikė prispaustas prie grindų ir prašė jos, kad nusiramintų. Veiksmų chronologijos neprisimena, gal vėliau buvo paguldęs ją ant grindų ir prašė nerėkti, nes ji neadekvačiai rėkė. Buvo momentas, kai ji apsiramino. Jis vonioje valėsi dantis, o sutuoktinė atbėgo pas jį, persekiojo, kompromitavo. Tiek ji, tiek jis vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Ji buvo sudavusi jam galva į nosį, vienu metu buvo užšokusi ant jo. Jis ją pastūmė, prašė palikti ji ramybėje. Jam grįžus iš vonios, svetainėje vėl kilo konfliktas, kurio metu ji šaukė, rėkė, todėl turėjo ją paguldyti ir viena ranka uždengė jai burną, prašydamas, kad nerėktų. Nenaudojo smurto, tikrai netrenkė jai iš jėgos, bet barnio metu galėjo netyčia užkabinti plaukus. Vėliau jie abu apsiramino, ji paprašė atsigerti, jis ją paleido, galvojo, kad tuo momentu spės išeiti iš namų. Sutuoktinė prie virtuvės stalo gėrė vandenį, kažką komentavo. Viso konflikto metu buvo abipusiai komentarai. Ji metė į jį stiklinę, pataikė į nugarą ir stiklinė sudužo. Po to ji išbėgo į balkoną, sakydama, kad nušoks. Jis ją pagavo ir paguldė ant balkono grindų, laikė ją visu kūnu atsigulęs, laikė rankas, kad nesidraskytų ir uždengė jos burną, nes ji staugė ir visi girdėjo konfliktą. Specialiai plaukų netampė, nebent netyčia, kai bandė paimti už rankų. Specialiai nesmaugė, tik už rankų laikė. Paleido žmoną, kai policijos pareigūnai paskambino į duris, tačiau ne iš karto, nes bijojo, kad žmona gali iššokti. Kai nuėjo atidaryti durų, žmona liko balkone. Jo sutuoktinė yra konfliktinis žmogus. Tai ne pirmas konfliktas su sutuoktine, vienas buvo 2013 m., bet jis baigėsi susitaikymu, nes tyrėjas sakė, kad galima baigti bylą susitaikymu. Kovo 26 d. konfliktą išprovokavo žmona, nes ji žinojo, kad jam bloga nuo smilkalų. Jis ėjo valydamas dantis ir laikė dantų pastos tūbelę, kurią metė į jos pusę. Buvo prispaudęs žmoną kojomis ir rankomis. Jo veiksmai galėjo jai sukelti fizinį skausmą, iš dalies pripažįsta kaltę, todėl sutinka, kad galėjo sukelti skausmą. Nesutinka su kaltinimais, nes vienas nebūna kaltas. Jis adekvačiai pasielgė prispausdamas žmoną prie žemės, nes ji yra karšto būdo, t. y. gali paimti peilį į rankas, mes daiktus.

Nukentėjusioji N. G. apklausiama teisme parodė, kad jų konfliktas prasidėjo prieš kelias dienas iki įvykio. Įvykio dieną ji atsibudo, pasidarė kavos, degė smilkalai. Ji nežinojo, kad vyrui nepatinka smilkalai. Vyras išėjo su dantų pasta ir pradėjo su ja grubiai kalbėti, metė į ją dantų pastos tūbelę, kuri pataikė jai į kūną. Po to ji jam atsakė kažką negražaus. Jis užsipuolė ją, nutempė nuo sofos ant grindų, sugriebė už plaukų ir sėdo ant jos krūtinės ląstos, dėl to ji patyrė skausmą. Gynėsi, todėl galėjo jį apdraskyti. Jis laikė ją už kaklo, todėl jai nebuvo galimybės kalbėti ir dalinai kvėpuoti, o kita ranka dengė burną. Po to jis, sėdėdamas ant jos, ėmė už plaukų ir trenkė ją į grindis, keletą kartų sudavė delnu ir keletą kartų kumščiu į galvos sritį ir veidą. Po to jis nuėjo į vonią, o ji į balkoną. Jai nuėjus į balkoną, jis prašė jos grįžti į butą, pradėjo kalbėti apie skyrybas, tada ji metė į jį žvakidę ir pataikė. Po to jis įbėgo į balkoną, pradėjo ją tempti iš balkono, bet ji užsikabino už turėklo, o vyras ranka uždengė veidą ir bandė nutraukti jos rankas nuo turėklų. Griebė jai už plaukų, ji gulėjo, jai buvo uždengta burna ir nosis. Iš balkono nenorėjo šokti. Tiksliai nepamena, kiek kartų buvo ją užgulęs, lyg du kartus – balkone ir kambaryje. Kai balkone vyras buvo ant jos atsisėdęs, ji pamatė žmogų ir paprašė pagalbos. Ant jos kūno buvo įvairūs pėdsakai. Niekur nesikreipė, nes kraujo nebuvo, bet buvo šoko būsenoje. Jos veidas buvo nelygus, buvo patinimai. Tuo metu ją matė tik mergina, kuri padėjo su daiktais, jos vardas K. S., matė ją antrą ar trečią dieną po įvykio. Vyras buvo ją pargriovęs ir ant jos atsisėdęs. Jai tai sukėlė skausmą, taip pat buvo vienkartiniai smūgiai kumščiais per skruostus, kai tempė už plaukų, atsitrenkė galva į grindis.

Liudytojas J. R. apklausiamas teisme parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Buvo šeštadienio rytas, kai išgirdo didelį triukšmą apačioje, suprato, kad ginčijasi vyras su moterimi. Nuėjo paskambinti į buto duris, bet jų niekas neatidarė, todėl iškvietė policiją. Atvykus policijai, triukšmas buvo nurimęs, todėl policininkas persivertė per jo buto balkoną, tada ir jis pamatė, kad guli moteris balkone ant nugaros, mosikavo viena ranka ir šaukėsi pagalbos, o ant jos krūtinės ar kaklo buvo kito asmens ranka. Ji buvo akivaizdžiai prispausta. Girdėjo riksmus, moteris garsiai rėkė, todėl ir kvietė policiją. Triukšmas iš kaimynų buto buvo girdimas apie pusvalandį, kol policija atvažiavo, dar praėjo laiko, tad visas veiksmas apie valandą tikrai buvo.

Liudytoja K. S. apklausiama teisme parodė, kad po įvykio praėjus dviem dienoms nuvyko pas N., jos veidas buvo subraižytas, žemiau nosies buvo įbrėžimai. N. sakė, kad vyras ją dusino, buvo muštynės. Matė, kad ant N. šono ir žasto buvo mėlynės.

Liudytojas P. S. apklausiamas teisme parodė, kad yra kaltinamojo draugas, pažįsta ir N. Vaikščiojo kieme, kai sutiko J., kuris buvo be nuotaikos, pasakė, kad N. parašė skundą, kad jis ją sumušė. J. jam pasakojo, kad žmona norėjo šokti pro balkoną, jis ją pagavo ir atvyko policija. N. po konflikto praėjus maždaug savaitei buvo atėjusi pas jo (P. S.) žmoną, tačiau jis smurtinių žymių ant jos nematė.

Liudytoja A. S. apklausiama teisme parodė, kad pažįsta abu asmenis. Viską žino tik iš N. žodžių, ji pasakojo, kad J. padarė jai fizinę žalą, pasakodama buvo susijaudinusi ir prislėgta. Ji (A. S.) išorinių sužalojimų nematė, jų nerodė ir N.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2016 m. kovo 26 d. Bendrajame pagalbos centre įregistruotas įvykis, jog (duomenys neskelbtini), visą rytą garsiai rėkauja sutuoktinių pora, aiškinasi santykius, konfliktuoja (b. l. 7–8).

Iš 2016 m. kovo 26 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad pareiškėja N. G. parodė, kad 2016 m. kovo 26 d., apie 11.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), vyras J. G. smurtavo, sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 9).

Iš 2016 m. kovo 26 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. kovo 26 d., apie 12.26 val., gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta šeimyninis konfliktas. Įvykio vietoje kaimynas pasakė, kad girdisi triukšmas, nuvedė į savo balkoną, iš kurio pamatė, kaip vyras gulėjo ant moters ir laikė prispaudęs prie žemės jos abi rankas. Nuėjus į butą Nr. (duomenys neskelbtini), jas atidarė J. G., kuris paaiškino, kad jo žmona N. G. norėjo nušokti iš 15 aukšto per balkoną, dėl to jis sugriebė ją ir bandant ją nuraminti namuose įvyko grumtynės (namuose išvartyti daiktai, mėtėsi stiklo šukės). N. G., kuri buvo susijaudinusi ir apsiverkusi, paaiškino, kad pykstasi su vyru, iš balkono iššokti nenorėjo (b. l. 12).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. Ž. parodė, kad 2016 m. kovo 26 d., apie 12.26 val., gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), vyksta šeimyninis konfliktas. Įvykio vietoje, pranešėjas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), pasiūlė nueiti į jo balkoną, iš kurio pamatė, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkone guli moteris, ant jos pasilenkęs sėdėjo vyras ir laikė jos abi rankas prispaudęs prie grindų. Nuėjus į butą Nr. (duomenys neskelbtini), balkone matyta moteris prisistatė kaip N. G., buvo susijaudinusi ir verkė. Bute buvo išmėtyti įvairūs daiktai, J. G. kaklas buvo apdraskytas. J. G. sakė, kad žmoną laikė prispaudęs prie žemės, kadangi ji norėjo iššokti iš 15 aukšto per balkoną (b. l. 22).

Iš 2016 m. rugpjūčio 9 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas, atlikta įrašo stenograma (b. l. 73–74).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės gautos J. G. medicininės kortelės matyti, kad 2016 m. kovo 27 d. 06.00–07.00 val. nustatyta tokia sveikatos būklė: dešinio dilbio nubrozdinimas ir kraujosruva, dešinės pėdos nubrozdinimas, kairio žasto nubrozdinimas, kairės pėdos nubrozdinimas ir kraujosruva (b. l. 126).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. pripažino dalį jam inkriminuotų veiksmų, kad konflikto su nukentėjusiąja metu buvo paguldęs ją ant grindų, atsisėdęs ant jos, laikė prispaustas jos rankas, buvo uždengęs jai burną, vadino ją necenzūriniais žodžiais, o konfliktui besitęsiant balkone taip pat buvo užgulęs ją visu kūnu, laikė jos rankas, uždengė ranka jos burną. Neneigė, kad grumtynių metu galėjo užkabinti jos plaukus, sutinka, kad jo veiksmai galėjo sukelti sutuoktinei fizinį skausmą. Be to, pripažįsta, kad metė į nukentėjusiąją dantų pastos tūbelę. Kaltinamasis nepripažino, kad smaugė nukentėjusiąją ir tampė ją už plaukų. Iš kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad jis pateisina tokį savo elgesį, nes mano, jog konfliktą išprovokavo jo žmona, kuri degino smilkalus, nuo kurių jam darosi bloga, o prasidėjusio žodinio konflikto metu pirma puolė jį, apdraskė, sudavė smūgį koja, o vėliau metė į jį stiklinę.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo minėtų veiksmų, kuriuos jis pripažįsta, konstatavimo jau pakanka pripažinti, jog jis šiais smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei, t. y. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nepaisant to, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, iš kurių matyti, kad kaltinamasis atliko visus jam inkriminuotus veiksmus, t. y., be jau minėtų veiksmų, smaugė nukentėjusiąją paėmęs už kaklo, keletą kartų sudavė jai ranka į veido sritį, tampė už plaukų. Kaltinamojo veikai kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį nebūtina, kad nukentėjusiajai būtų padarytas ir konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas arba būtų užfiksuoti atitinkami kūno sužalojimai. Pakanka nukentėjusiosios patirto fizinio skausmo fakto. Pats kaltinamasis neneigia, kad savo veiksmais galėjo sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nukentėjusioji patvirtino, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Atsižvelgiant į kaltinamojo panaudoto smurto pobūdį, nekyla abejonių, kad nukentėjusioji tikrai patyrė fizinį skausmą. Iš tiesų nukentėjusioji nesikreipė dėl patirtų sužalojimų į medikus ar ekspertus, t. y. byloje nėra objektyvių duomenų apie nukentėjusiosios patirtų sužalojimų pobūdį, tačiau aplinkybes, kad tie sužalojimai vis dėlto buvo, patvirtino liudytoja K. S., kuri matė nukentėjusiąją praėjus dviem ar trim dienoms po įvykio.

Teismas sutinka su kaltinamojo teiginiais, kad nagrinėjamu atveju dėl konfliktinės situacijos nėra tik jo vieno kaltė. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimų matyti, kad konfliktinė situacija tarp jų pradėjo formuotis prieš 4 dienas iki įvykio. Tiesiog 2016 m. kovo 26 d. ši situacija pasiekė savo apogėjų. Todėl, teismo vertinimu, bylos teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė, kad būtent kaltinamasis įvykio dieną sukėlė konfliktą. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad prie konfliktinės situacijos sukėlimo prisidėjo tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji. Atsižvelgiant į tai, kaltinime nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis sukėlė konfliktą, tikslintina nurodant, jog kaltinamasis atliko kaltinime nurodytus veiksmus konflikto su sutuoktine metu, o ne jo sukelto konflikto metu.

Teismas nesutinka su kaltinamojo vertinimu, kad jo veiksmai į nukentėjusiosios elgesį buvo adekvatūs. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra vyras, o nukentėjusioji – smulkaus kūno sudėjimo moteris, todėl kaltinamojo reakcija į nukentėjusios konflikto metu pavartotus jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, į smilkalų deginimą, taip pat į nukentėjusios tam tikrų fizinių veiksmų jo atžvilgiu panaudojimą yra nepateisinama nei teisiniu, nei žmogiškuoju požiūriu. Šioje vietoje būtina paminėti, kad smurtą prieš savo sutuoktinę kaltinamasis buvo naudojęs anksčiau. Tai patvirtina byloje esantis Vilniaus apylinkės prokuratūros 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (b. l. 57). Taigi kaltinamasis nagrinėjamu atveju puikiai žinojo, kokios pasekmės jo laukia, vėl panaudojus smurtą prieš sutuoktinę. Nepaisant to, paaštrėjus jų tarpusavio konfliktui, kaltinamasis vietoj to, kad pasišalintų iš buto arba praneštų apie savo sutuoktinės, jo nuomone, neteisėtus veiksmus policijai, pasirinko vėl tą patį kelią, t. y. panaudojo smurtą. Toks kaltinamojo elgesys, kaip minėta, nėra pateisinamas. Šiuo atveju kaltinamasis neturėjo jokio pagrindo atsakyti į nukentėjusiosios veiksmus smurtu. Teismo neįtikino kaltinamojo pateikta versija, kad jis buvo užgriuvęs nukentėjusiąją balkone, nes ši grasino iššokti iš balkono. Visų pirma, nukentėjusioji kategoriškai tai paneigė. Antra, pirmieji kaltinamojo smurtiniai veiksmai buvo panaudoti dar iki nukentėjusiajai išeinant į balkoną. Trečia, policijos pareigūnams paskambinus į buto duris, kaltinamasis vis dėlto, paleidęs nukentėjusiąją, paliko ją balkone, t. y. jau nebijojo, kad ji iššoks.

Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be nukentėjusiosios ir liudytojų K. S., J. R. parodymų, patvirtina ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Bendrajame pagalbos centre gauto pranešimo turinys ir padarytas skambučio garso įrašas, pareiškimas-protokolas, S. Ž. tarnybiniame pranešime ir ikiteisminio tyrimo metų duotų parodymų turinys, pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamasis tarpusavio konflikto su nukentėjusiąja metu smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą. Nukentėjusioji yra kaltinamojo sutuoktinė, kuri, atsižvelgiant į BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvoką, laikytina kaltinamojo šeimos nare, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę J. G., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, veika baigta), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – užsiimantis individualia veikla, neteistas, tačiau vieną kartą ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas susitaikius su ta pačia nukentėjusiąja (b. l. 57, 60), baustas administracine tvarka 1 kartą, nuobauda negaliojanti (b. l. 61), vykdantis individualią veiklą, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b. l. 64), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo, 2004 m. balandžio 7 d. buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą, išvada: narkotikų vartojimo faktas (b. l. 65), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 66).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad J. G. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šis bausmės rūšies vidurkis, įpareigojant jį atsiprašyti nukentėjusiosios (BK 48 str. 7 d.). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vykdant individualią veiklą jis yra labai užsiėmęs (tai buvo ir viena iš nesutarimų su sutuoktine priežasčių), jam neskiriami prokuroro pasiūlyti BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti įpareigojimai.

Pagal BK 72² straipsnį teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Kadangi J. G. padarė smurtinę nusikalstamą veiką šeimos nariui, jam skirtina nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka J. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. kovo 26 d. 13.26 val. (b. l. 35) iki 2016 m. kovo 27 d. 12.20 val. (b. l. 36), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu J. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 33–34), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2017 m. sausio 14 d. pateikė pažymą dėl 121,59 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų priteisimo iš J. G.. Atsižvelgiant į šios pažymos gavimo laiką (gauta jau baigus bylos nagrinėjimą), teisinės pagalbos tarnybos prašymas paliekamas nenagrinėtas.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

J. G. (J. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiosios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, paskirti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į J. G. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. kovo 26 d. 13.26 val. iki 2016 m. kovo 27 d. 12.20 val.

J. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš J. G. palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš