- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-07
- Bylos Nr.
- 2YT-1756-666/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- VMI prie FM
- Kategorijos
- 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Erikas Jurgutis, sekretoriaujant Redai Songailienei,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu juridinio fakto nustatymo su suinteresuotais asmenimis VMI prie FM,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad seneliai K. P. ir K. P., mamos J. R. tėvai, susituokė 1943 Kartenos valsčiuje, Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokos metu 1998-03-13 seneliai iš J. P. įsigijo butą, Kretingoje. Minėtą butą registravo senelė K. P. vardu. Nuo pradžių šeimoje buvo sutarta, kad šis butas po senelės K. P. mirties bus paliktas pareiškėjai R. R. (pavardė po santuokos sudarymo B) ir pareiškėjos mamai J. R.. Tokį norą buvo išreiškusi pareiškėjos senelė K. P.. Tuo pačiu buvo sutarta, kad pareiškėjos mama J. R. savo tėvui K. P., broliui K. P. ir seserims L. M. bei A. B. pamokės po 6800 litų tam, kad po senelės K. P. mirties jie nepretenduotų į jos butą, esantį, Kretingoje. Po to, kai tai buvo padaryta ir buvo pasirašytas 1998-07-15 susitarimas, senelė K. P. 1998-10-14 surašė testamentą, patvirtintą notarės S. N., kuriuo butą, Kretingoje, ir visą savo turtą, iš ko jis besusidėtų, paliko savo vaikaitei, tai yra pareiškėjai R. R. (B) ir pareiškėjos mamai J. R..
Seneliui K. P. 2004 mirus, niekas iš galimų paveldėtojų dėl senelio turto paveldėjimo dalies nesikreipė, kadangi šeimoje buvo laikoma, kad butas priklauso senelei K. P.. Pati senelė K. P. dėl senelio K. P. turto paveldėjimo dalies taip pat nesikreipė dėl to, kad nežinojo įstatymų, tuo metu buvo jau garbingo senyvo amžiaus (83 metų), ir manė, kad butas visada nuo pat jo įsigijimo priklausė jai. Po senelio K. P. mirties senelė K. P. visą savo likusį gyvenimą pragyveno savo bute K Kretingoje, tai yra jį valdė, naudojo prižiūrėjo, mokėjo visus su butu susijusius komunalinius ir kitus mokesčius.
Senelė K. P. mirė 2017. Po jos mirties pareiškėja kartu su mama kreipėsi į Kretingos rajono trečiąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą. J. R. atsisakė jai priklausančio K. P. palikimo pagal įstatymą ir pagal testamentą. 2017-08-07 pareiškėjai išduotas liudijimas, kad ji priėmė palikėjos K. P. palikimą.
Nustatyti šį juridinį faktą reikalinga tikslu pareiškėjai priimti senelės K. P. palikimą pagal testamentą. Gauti ar atkurti reikiamų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą kitu būdu negalima, nes K. P. yra mirusi. Prašo teismą nustatyti juridinį faktą, kad K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti (palikimo priėmimas faktiniu valdymu).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VMI prie FM atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko. Pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Pareiškimui neprieštarauja. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas.
Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Lietuvos Respublikos CK 5.51 str. 1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d. prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.
Bylos medžiagoje yra duomenys apie tai, kad K. P. ir K. P., pareiškėjos mamos J. R. tėvai, susituokė 1943 Kartenos valsčiuje, Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (b.l. 14). Santuokos metu 1998-03-13 K. P. iš J. P. įsigijo butą, Kretingoje (b. l. 23). Senelis K. P. 2004 mirė (b.l. 20). Pareiškėjos mama J. R. savo tėvui K. P., broliui K. P. ir seserims L. M. bei A. B. pamokėjo po 6800 litų tam, kad po senelės K. P. mirties jie nepretenduotų į jos butą, esantį Kretingoje (b.l. 24). Po to, kai buvo pasirašytas 1998-07-15 susitarimas, K. P. 1998-10-14 surašė testamentą, patvirtintą notarės S. N., kuriuo butą, Kretingoje, ir visą savo turtą, iš ko jis besusidėtų, paliko savo vaikaitei, tai yra pareiškėjai R. R. (B) ir pareiškėjos mamai J. R. (b.l. 25). Senelė K. P. mirė 2017 (b.l. 21-22). Po jos mirties pareiškėja kartu su mama kreipėsi į Kretingos rajono trečiąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą. J. R. atsisakė jai priklausančio K. P. palikimo pagal įstatymą ir pagal testamentą. 2017-08-07 pareiškėjai išduotas liudijimas, kad ji priėmė palikėjos K. P. palikimą (b.l. 26-28). Pareiškėją sieja giminystės ryšis su Petrauskais (b.l. 7-19).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 5.51 str. l d. laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Iš rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad pareiškėjos senelė P. K. priėmė mirusio vyro K. P. palikimą, nes po pastarojo mirties liko gyventi santuokos metu įgytame bute, Kretingoje, tai yra jį valdė, naudojo, prižiūrėjo, mokėjo visus su butu susijusius komunalinius ir kitus mokesčius. Minėtame bute K. P. gyveno iki mirties. K. P. laiku dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nežinojo įstatymų, tuo metu buvo jau garbingo senyvo amžiaus (83 metų), ir manė, kad butas visada nuo pat jo įsigijimo priklausė jai.
Kreipdamasi į teismą pareiškėja R. B. sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, kai ypatingoje teisenoje žyminis mokestis mokėtinas 50 Eur, todėl teismas, priimdamas sprendimą išsprendžia žyminio mokesčio grąžinimo klausimą ir pareiškėjai grąžina 50 Eur.
Pareiškėja kitokia tvarka negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių šį faktą, todėl CPK 444 str. 2 d. 8 p., yra pagrindas pareiškimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, patenkinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 259 str., 263 str., 444 str. 2 d 8 p., 448 str., teismas
nusprendė:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo reikalu, kad K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti (palikimo priėmimas faktiniu valdymu).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimui įsiteisėjus grąžinti R. B. 50 Eur permokėto žyminio mokesčio dalį, kurį grąžina VMI prie FM.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, padavus skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.