Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-975-1078/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-17
Bylos Nr.
1-975-1078/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13085-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
M. K.
Nukentėjusysis
J. S.
Advokatai
Tomas Jurgelionis
Kategorijos
  • 1.2.4.6.1Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
  • 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-975-1078/2022Proceso Nr. 1-01-1-13085-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.1.7.2.3.; 1.1.9.9.; 1.1.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Jurgitai Gailik,dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai,kaltinamajam M. K.,nukentėjusiajai J. S., jos atstovui advokatui Tomui Jurgelioniui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K. (M. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainoje, (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenamosios vietos adreso neturi (nurodė, gyvenantis namelyje ant ratų), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. sukėlė fizinį skausmą kitam asmeniui, o būtent:

jis, 2021 m. balandžio 26 d., apie 11.40 val., adresu – Lvovo g. 25, Vilniuje, lifte B, žodinio konflikto metu su žmona J. S., jai vieną kartą kumščiu trenkė į kairės rankos petį ir vieną kartą trenkė į krūtinės sritį, tokiu būdu J. S. padarydamas medicininiuose dokumentuose konstatuotą kairės rankos ir krūtinės paraudimą, taip sukeldamas J. S. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis M. K. nurodė, kad kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažįsta. Nukentėjusioji pastoviai jį provokuoja, taip bandydama atriboti nuo vaiko. Kas įvyko kaltinime nurodytą dieną – iš dalies atsimena. Išėjo su nukentėjusiąja iš notaro, kur pasirašė dokumentus dėl buto pardavimo, nuėjo kartu į liftą, nusileido žemyn, jis iš lifto išėjo į vieną pusę, nukentėjusioji – į kitą. Lifte jie bendravo, nukentėjusioji jam kažką norėjo paduoti, bet jokio fizinio kontakto tarp jų nebuvo. Smūgių nukentėjusiajai nesudavė. Ant nukentėjusiosios jokių sužalojimų nematė. Mano, kad ši byla – nukentėjusiosios provokacija prieš jį. Kaltinamasis nurodė, jog 2021 m. balandžio 26 d., t. y. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo dieną, jo ir nukentėjusiosios santuoka faktiškai jau buvo iširusi, kartu nebegyveno, bendro ūkio nebevedė. Jų emocinis ryšys nutrūko, kai jis maždaug prieš 1,5 metų išvyko iš Lietuvos. Tuo metu, kai pardavinėjo butą, ryšių su nukentėjusiąja nebepalaikė, bendravo per advokatus. Ryšius nutraukė maždaug 2020 m. rudenį, kai nukentėjusioji išvažiavo gyventi pas savo tėvus. Nukentėjusioji iš namų išvyko pas tėvus dėl įtemptos emocinės būsenos, vyko nuolatiniai konfliktai. Tuo metu su nukentėjusiąja susiskambindavo, bendravimas nebuvo draugiškas, aptarinėjo turto dalybų klausimus, klausimus, susijusius su vaiku. Kaltinamasis, atsakydamas į klausimus nurodė, kad negali vienareikšmiškai atsakyti, ar yra kada grasinęs nukentėjusiajai, galėjo būti sakęs nukentėjusiajai ir jos mamai, kad jas nužudys.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. K. nurodė, kad pasinaudos savo teise ir parodymų neduos (t. 1, b. l.73-75).

Papildomos apklausos metu 2021 m. gegužės 18 d. apklaustas įtariamuoju M. K. nurodė, kad dėl pareikšto įtarimo savo pozicijos išsakyti negali, kadangi šiuo metu jam paskirta kardomoji priemonė ir jis negali bendrauti su nukentėjusiąja. Kai žinos jos poziciją, tuomet duos išsamius parodymus (t. 1, b. l.83-84).

Papildomos apklausos metu 2021 m. liepos 12 d. apklaustas įtariamuoju M. K. nurodė, kad su J. S. kartu gyveno 15 metų, tačiau nuo 2020 metų liepos mėnesio kartu ja nebegyvenama. Nors teisiškai buvo vyras ir žmona, tačiau bendro ūkio nebevedė, jokio emocinio ryšio nebebuvo. Skyrybų procesą pradėjo dar iki įvykio dienos, todėl įvykio metu teisiškai buvo vyras ir žmona, tačiau bendro ūkio nebevedė, gyveno atskirai. Įvykio dieną buvo pas notarą dėl bendro buto pardavimo. Prašo perkvalifikuoti įtarimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 91-92).

Papildomos apklausos metu 2021 m. rugsėjo 3 d. apklaustas įtariamuoju M. K. pasinaudojo savo teise ir parodymus duoti atsisakė, paaiškino, kad šiuo metu vyksta mediacijos procesas, savaitės bėgyje išreikš savo poziciją, dėl nusikalstamos veikos padarymo, kuria yra įtariamas (t. 1, b. l. 95-96).

Papildomos apklausos metu 2021 m. rugsėjo 30 d. apklaustas įtariamuoju M. K. pasinaudojo savo teise ir parodymus duoti atsisakė, paaiškino, kad vengdamas provokacijos iš J. S. jis parodymų neduos (t. 1, b. l. 113-114).

Papildomos apklausos metu 2021 m. gruodžio 20 d. apklaustas įtariamuoju M. K. pozicijos dėl savo kaltės neišreiškė, pasinaudojo savo teise ir parodymus duoti atsisakė (t. 1, b. l. 174-175).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji J. S. nurodė, kad 2021 m. balandžio 26 d. ji su M. K. išėjo iš notarų biuro, nuėjo prie lifto, kartu su jais liftu norėjo leistis ir nekilnojamojo turto brokeris D. P., bet jam M. K. pasakė, kad jie nori leistis vieni. Įlipus jiems į liftą, M. K. pradėjo jai sakyti, kad ji yra niekam tikusi mama, pasakė, kad nužudys ją ir jos šeimą, jeigu kažkas nutiks vaikui ir du kartus jai smogė. Nuo smūgio ir skausmo ji susmuko. Pamena, kad jis stovėjo priešais, pirmas smūgis buvo kaire ranka į krūtinės sritį, antras smūgis – dešine ranka į petį. Matė, kad M. K. dar norėjo smogti, buvo baisu, bijojo, kad jis tikrai gali ją užmušti. Jai labai skaudėjo. Kai atsidarė lifto durys, M. K. išlipo pirmas, išlipus ir jai, jis galvos judesiu parodė, kad ji eitų kartu, bet pasakė, kad ji neis, jis ėjo link jos, o tuomet ji pabėgo ieškoti pagalbos. Sutiko moterį, papasakojo jai, kas nutiko, moteris pasiūlė kreiptis į apsaugos darbuotoją. Apsaugininkas pasakė, kad reikia kviesti policiją. Tuomet ji paskambino savo tėvui, nes jis tuo metu buvo su jos vaiku. Bijojo, kad M. K. nenuvažiuotų ir pas tėvus. Po to, atvažiavo policija, iškvietė greitąją pagalbą ir medikai ją apžiūrėjo, pažymėjo, kad buvo paraudimai krūtinės ir peties srityse. Policija surašė protokolą, ji jau buvo išsikvietusi taksi. Nurodė, jog skausmą tose vietose, į kurias smūgiavo M. K., dar jautė apie savaitę, negalėjo nešioti vaiko. Atsakydama į klausimus, nukentėjusioji nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu į M. K. ji žiūrėjo kaip į savo sutuoktinį ne tik teisine prasme, bet ir gyvenimiška, emocine. Jai buvo sunku orientuotis, kas vyksta jų santykiuose. Nuo 2020 m. birželio mėn. ji gyveno pas savo tėvus, bet su M. K. bendravo. 2020 m. spalio mėn. M. K. išvyko į Ukrainą. Jie bendravo telefonu, vieną dieną M. K. sakydavo, kad jie skirsis, o kitą dieną – kad nesiskirs. Kai M. K. grįžo iš Ukrainos, kvietė ją susitikti, bet kadangi grįžtant telefonu jis grasino, tai ji bijojo su juo susitikti. Jei nebūtų buvę grasinimų, tai M. K. laikytų savo vyru. Nurodė, kad, kol M. K. buvo Ukrainoje, kažkurį laiką su ja nebendravo, o po to su ja susisiekė jo advokatas. Nežino, ar tarp jų buvo emocinis ryšys. Su M. K. bendravo telefonu, gyvai susitiko pas notarą. Nukentėjusioji nurodė, kad palaiko byloje pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl įvykio patyrė baimę, jautė skausmą, negalėjo nešioti vaiko, pergyveno, kad dėl smūgio į krūtinę gali dingti pienas, o ji tuo metu vaiką maitino krūtimi, po įvykio bijojo išeiti viena į lauką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. S. nurodė, kad 2021 balandžio 26 d. ji, kartu su vyru M. K., su kuriuo vyksta skyrybų procesas, buvo pas notarą, adresu – Lvovo g. 25, Vilniuje. Po notaro jie dviese liftu leidosi iš 8 aukšto. Būdamas lifte, M. K. jai pagrasino, kad, jeigu su jo vaiku bus kažkas blogai, jis nužudys ją ir jos šeimą. Po šių žodžių, apie 11.40 val., M. K. jai trenkė du kartus kumščiu, vieną kartą į kairės rankos petį, antrą kartą į krūtinės sritį. Po smūgių ji pajuto fizinį skausmą ir dėl to susmuko, atsikėlė tik kai jau liftas nusileido. Nusileidus liftu, M. K. pasišalino. Pašalinių žmonių lifte nebuvo, važiavo tik dviese. Po įvykio ji rado šiame pastate apsaugos darbuotoją, kuris pasakė, kad lifte kamerų nėra. Atvykusi greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo ją ir nustatė ant kairės rankos esantį paraudimą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 11-14).

Papildomos paklausos metu nukentėjusioji J. S. nurodė, kad norėtų papildyti, jog kartu su M. K. susituokę buvo beveik 5 metus, kartu gyveno apie 15 metų. Tačiau 2020 m. birželio mėnesį M. K. prieš ją smurtavo, todėl ji kartu su jų dukra išėjo iš namų. Laikinai gyveno pas jos tėvus, o jos daiktai dar buvo likę jų su M. K. bute, kuris buvo jų bendras turtas. Po šio įvykio jie su M. K. dar bandė susitaikyti, visi kartu kartais buvo jų bute, ten būdavo iki vėlyvo vakaro, tačiau nakvodavo pas savo tėvus. Kartu su M. K. pirko bendrą maistą, tarp jų buvo emocinis ryšys. M. K. jos labai atsiprašinėjo, dovanojo jai dovanas, M. K. net buvo sutikęs priimti pagalbą iš socialinio darbuotojo, bet paskui atsisakė. 2020 m. rudenį, M. K. išvažiavo į kitą šalį ir apie tolimesnius savo planus nieko nesakė. Tuo metu ji su dukra gyveno dar pas jos tėvus. Po kelių mėnesių su ja susisiekė M. K. advokatė ir pranešė, kad M. K. nori skirtis. Tačiau vis dar su M. K. sprendė, ką daryti, M. K. siūlė vėl kartu gyventi. Jo nuomonė dažnai keisdavosi, tai jis norėjo taikytis, tai skirtis, grasino jai. M. K. grįžo 2021 m. kovo mėnesį į Lietuvą, tačiau ji labai bijojo su juo susitikti. Tuo metu vis dar gyveno pas savo tėvus, todėl nusprendė pradėti skyrybų procesą. Jie su M. K. susitikdavo tik pas notarą, skyrybų reikalais. Tarp jų nebebuvo jokio emocinio ryšio. Gyveno atskirai. Su dukra jis visiškai nebendravo, nieko apie ją neklausinėjo, materialinės pagalbos taip pat neteikė. Kai jis buvo užsienyje, jis jai skambino, daug grasino, sakė, kad nužudys ją ir jos šeimą, atims vaiką. Visus daiktus iš buto, kuris priklausė jai ir M. K., susirinko 2021 m. balandžio mėnesį, po įvykio, dėl kurio ir pradėtas šis ikiteisminis tyrimas. Nori paminėti, kad, kai jie su M. K. gyveno kartu, už buto paskolą mokėjo tai ji, tai M. K. Tačiau, kai jis 2020 metų rudenį išvyko į užsienį, visą buto paskolą mokėjo ji. Būdamas užsienyje jis jokios materialinės padėties jų dukrai neteikė, neklausė, kaip ji laikosi, tik grasino, kad atims. Nori papildyti, kad pateiks civilinį ieškinį, kuriame nurodyta 1000 eurų neturtinė žala bei bylinėjimosi išlaidos (t. 1, b. l. 33-35).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas Č. S. nurodė, kad pamena, jog buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje, iškvietimas buvo į pastatą prie Europos prekybos centro, nes lifte vyras sumušė moterį. Atvykusius juos pasitiko moteris, kuri pasakė, kad kartu su vyru važiavo liftu ir vyras jai ar tai sudavė smūgį, ar pastūmė. Kur nurodė, kad buvo suduotas smūgis ar pastumta – dabar jau tiksliai nepamena. Ar tai į krūtinę, ar tai į veidą. Jis apžiūrėjo įvykio vietą, o su nukentėjusiąja daugiau bendravo jo kolegė I. M. Pasiūlė nukentėjusiajai iškviesti greitąją medicinos pagalbą, ji iš pradžių atsisakė, bet po to sutiko ir medikai buvo iškviesti. Tuo metu įtariamojo įvykio vietoje nebebuvo. Liudytojas nurodė, kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi ir išsigandusi, vizualiai sužalojimai nebuvo matomi, bet nukentėjusioji lyg ir nurodė, kad jai buvo trenkta į krūtinę. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Č. S. nurodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato vyresniuoju tyrėju. 2021 m. balandžio 26 d., jam kartu dirbant su vyresniąja tyrėja I. M., apie 11 val. 46 min., iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Lvovo g. 25, Vilniuje, prieš 5 min. pranešėja liftu važiavo su savo vyru, kuris jai kelis kartus trenkė per veidą. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja, kaip paaiškėjo, tai buvo J. S. Moteris buvo labai susijaudinusi, akys apsiverkusios. Ji jiems pasakė, kad prieš kelias minutes prieš ją smurtavo jos vyras, tačiau iš pastato jis iš karto pasišalino. Jis pastebėjo, kad jokių sužalojimų ant jos veido nesimatė, tačiau pasiūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. J. S. atsisakė, sakydama kad jai medikų pagalba nereikalinga. Toliau ji jiems paaiškino, kad buvo šiame pastate pas notarą kartu su vyru M. K. ir jiems liftu leidžiantis žemyn, jie sukonfliktavo ir jis savo rankos kumščiu sudavė jai į krūtinės sritį bei kairės rankos petį. Tuomet su kolege dar kartą pasiteiravo J. S., ar jai tikrai nereikalinga medicinos pagalba, kadangi dėl rūbų galimai sužalojimai nesimato. J. S. pasakė, kad ji jaučia fizinį skausmą krūtinės ir rankos-peties srityje, todėl greitąją medicinos pagalbą vis tik reikia iškviesti. Greitoji medicinos pagalba atvažiavo po kelių minučių ir apžiūrėjo J. S. Tačiau toliau vykti su medikais ji atsisakė (t. 1, b.l.159-161).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė I. M. nurodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato vyresniąja tyrėja. 2021 m. balandžio 26 d., jai kartu dirbant su kolega Č. S., iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad maždaug prieš 5 minutes, adresu – Lvovo g. 25, Vilnius, pranešėja kartu su savo vyru važiavo liftu ir jis jai kelis kartus trenkė per veidą ir pasišalino. Jiems atvykus nurodytu adresu, lauke juos pasitiko pranešėja, kuri prisistatė esanti J. S. Ji jiems paaiškino, kad šiame pastate buvo su savo vyru M. K., su kuriuo vyksta skyrybų procesas. Ji pasakė, kad jiems liftu leidžiantis dviese, jie sukonfliktavo ir jis panaudojo prieš ją fizinį smurtą, t. y. trenkė į petį ir krūtinę. Po ko liftui sustojus, jos vyras M. K. pasišalino iš pastato. Toliau bendraujant su nukentėjusiąja, akivaizdžių sužalojimų nesimatė, pasiteiravo, ar jai šiuo metu reikalinga greitoji medicinos pagalba. Ji pasakė, kad reikia. Akivaizdžiai matėsi, kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi. Atvykusi GMP suteikė pirmąją pagalbą (t. 1, b.l.44-46).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. Z. nurodė, kad jis dirba Vilniaus miesto GMP, teismo nagrinėjamo įvykio nepamena, reikia žiūrėti jo pildytą skubios pagalbos kortelę. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai paaiškino, jog įvykio vietoje nukentėjusiajai buvo nustatyti paviršiniai sumušimai, t. y. krūtinės ląstos ir rankos paraudimas. Tas paraudimas buvo būtent sumušimo požymis, o ne pvz., pasikasymo ar pan.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. Z. nurodė, kad jis dirba VŠĮ Vilniaus miesto skubiosios pagalbos stoties, skubios pagalbos specialistu. 2021 m. balandžio 26 d., jis dirbo pamainoje nuo 06.30 val. iki 2021 m. balandžio 27 d. 06.30 val. 2021 m. balandžio 26 d. gavo iškvietimą adresu – Lvovo g. 25, Vilniuje. Atvažiavus prie pastato, automobilių stovėjimo aikštelėje, pastebėjo policijos pareigūnų automobilį. Pareigūnų automobilyje sėdėjo moteris, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo J. S. Ji atrodė susijaudinusi. Ji nurodė, kad jai skaudą kairę ranką ir krūtinę. Kadangi po įvykio praėjo daug laiko, jis negali pasakyti, ką J. S. jam pasakė dėl sužalojimų atsiradimo. Jis ją pasodino į greitosios pagalbos automobilį. Apžiūrėjus ją, nustatė paviršutinius sumušimus, t. y, kairės rankos ir krūtinės ląstos paraudimus. Tie paraudimai buvo nedideli, mėlynių nesimatė, žaizdų taip pat nebuvo. Ar šie paviršutiniai sumušimai buvo ką tik padaryti, pasakyti negali. Savo skausmą J. S. įvertino dviem balais iš dešimties. Jie pasiūlė J. S. vykti į ligoninę, tačiau ji atsisakė (t. 1, b.l.146-148).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. P. nurodė, kad jis yra nekilnojamojo turto brokeris, o nukentėjusioji ir kaltinamasis yra buvę jo klientai. Jie visi trys susitiko pas notarą, kai nukentėjusioji ir kaltinamasis pardavinėjo butą. Susitikimo metu buvo juntama įtampa tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo. Po to, kai buvo įformintas sandoris, jie išėjo iš notaro, nuėjo trise prie liftų, tačiau atvykus liftui kaltinamasis pasakė jam (liudytojui), kad jis važiuotų atskirai, nes jis (kaltinamasis) nori pasikalbėti su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji tam neprieštaravo. Tą pačią dieną buto pirkėjui reikėjo atiduoti buto raktus, tačiau į suplanuotą susitikimą J. S. neatvyko. Jis paskambino J. S., o ji jam pasakė, kad į susitikimą neatvyks, nes įvyko įvykis, jei gerai pamena, ji pasakė, kad ją užpuolė M. K. Jeigu gerai pamena, nukentėjusioji jam tą paaiškino vos ne verkdama. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, kad jam J. S. buvo sakiusi, jog butą parduoda, nes vyksta skyrybų procesas ir reikia parduoti butą, pasidalinti turtą, kaip jis suprato, tai tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykiai jau buvo nutrūkę. Kad jų santykiai nutrūkę suprato iš to, kad, kai notaras paprašė tam tikro dokumento, jie nežinojo, pas kurį iš jų tas dokumentas yra.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. P. nurodė, kad jis dirba nekilnojamojo turto brokeriu. J. S. ir M. K. yra jo klientai. 2021 m. balandžio 26 d. jis kartu su J. S. ir M. K. susitiko pas notarą, esantį adresu – Lvovo g. 25, Vilniuje. Su jais taip pat kartu buvo ir buto pirkėjas. Kadangi jis dažnai bendrauja su klientais, pastebi žmonių emocijas ir akių kontaktą, todėl jam pasirodė, kad tarp J. S. ir M. K. yra įtampa. Sudarius sandorį, išėjo iš notaro patalpų kartu su J. S. ir M. K. Pirkėjas jau buvo prieš tai išėjęs. Jie trise stovėjo ir laukė lifto. Kai liftas pakilo, jam M. K. pasakė, kad jis važiuotų vienas, nes jiems dar reikia kažką išsiaiškinti. Jis pažiūrėjo į J. S. ir ji jam atsakė, kad gali važiuoti. Tuomet jis liftu nusileido į pirmą aukštą ir tuomet nuėjo į parkingą. Būnant pas notarą, jie visi susitarė, kad tą pačią dieną susitiks parduotame bute, J. S. perduos raktus pirkėjui ir pasirašys rakto perdavimo aktą. Toliau jam išvažiavus iš Lvovo g. 25, paskambino pirkėjas, paklausė ar viskas gerai, ar nesikeičia jų visų susitarimas susitikti. Pirkėjas pasakė, kad išvažiuojant iš notaro jis pamatė, kad J. S. bendravo su policijos pareigūnais. Tuomet jis paskambino J. S. pasitikslinti dėl susitikimo, tačiau ji jam pasakė, kad tarp jos ir M. K. buvo konfliktas ir jis prieš ją lifte pakėlė ranką. Iš J. S. balso ji atrodė išsigandusi. Tą pačia dieną, po maždaug poros valandų, susitiko parduotame bute. Rakto perdavimo akte dalyvavo tik J. S. ir buto pirkėjas. M. K. nebuvo. Su J. S. dėl jos patirto smurto daugiau nekalbėjo, o apie įvykio aplinkybes jis neklausinėjo. Nori paminėti, kad dar prieš sudarant sandorį, bendrauti su J. S. ir M. K. buvo sunku, kadangi, jeigu paskambindavo J. S. ir paprašydavo pateikti buto pirkimo sutartį, ji sakydavo, kad ši sutartis pas M. K. O kai paskambindavo M. K., jis sakydavo, kad J. S. visus dokumentus išmetė (t. 1, b. l. 140-142).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. P. nurodė, kad jam dirbant apsaugos poste pas jį atėjo darbuotoja iš klinikos ir pasakė, kad į juos kreipėsi moteris, kuri pasakė, kad ją sumušė. Tuomet jis priėjo prie tos moters, t. y. salėje esančios nukentėjusiosios, pasiklausė, ar ją užpuolęs asmuo vis dar yra pastate. Moteris pasakė, kad užpuolusio asmens nėra, bet ji bijo išeiti iš pastato. Jis nepamena, ką moteris jam pasakojo apie tai, kaip ji buvo užpulta. Matėsi, kad nukentėjusioji buvo išsigandusi. Liudytojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. P. nurodė, kad jis dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektų administratoriumi. Jų įmonė turi sudariusi sutartį su objektu, esančiu Lvovo g. 25, Vilniuje. Šiame pastate jis dirbo 2021 m. balandžio 26 d. nuo 7 val. ryto. Buvo savo poste, t. y., kambaryje, ir stebėjo vaizdo kameras. Tiksliai neprisimena kelintą valandą į postą atėjo darbuotoja iš grožio salono. Šis grožio salonas randasi tame pačiame pastate. Ji pasakė, kad į ją kreipėsi moteris, kurią sumušė jos vyras. Tuomet jis išėjo iš savo posto ir priėjo prie moters, kuri stovėjo vestibiulyje šalia sofos. Moteris buvo pasimetusi, išsigandusi. Jis jos paklausė, ar jos vyras yra šiame pastate, ji atsakė, kad ne. Ji paaiškino, kad jos buvęs vyras lifte ją sumušė, todėl dabar ji bijo išeiti iš pastato, kad jo nesutiktų. Tuomet jis jai pasakė, kad ji kviestų policiją, kadangi nelabai jie gali jai kuo nors padėti. Ant jos jokių sužalojimų jis nepastebėjo (t. 1, b. l. 135-138).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas N. S. (nukentėjusiosios tėvas) nurodė, kad jam žinoma, jog 2021 m. balandžio 26 d. jo dukra turėjo pasirašyti buto pardavimo sutartį. Jis tuo metu prižiūrėjo anūkę, dukra ilgai negrįžo, o po to paskambino ir pasakė, kad po sutarties pasirašymo leidosi liftu su M. K. ir jis ją sumušė, pasakė, kad buvo iškviesta greitoji, policija. Jam žinoma, kad apžiūrėdami jo dukrą greitosios pagalbos medikai nustatė raudonas dėmes, o kitą dieną atsirado mėlynės. Jam dukra sakė, kad M. K. jai sudavė į krūtinę ir į petį. Po įvykio dukra jautė skausmą, nepatogumus apie savaitę. Jo dukra po vaiko gimimo gyveno su jais, 2020 m. gegužę vėl buvo grįžusi pas M. K., bet tarp jų vėl kilo konfliktas ir ji vėl grįžo pas juos. 2021 m. M. K. išvažiavo pas senelį į Ukrainą ir jie jo daugiau nematė. Jo dukra su M. K., kai jis buvo Ukrainoje, nebebendravo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas N. S. nurodė, kad šiuo metu dukra J. S. ir jos dukra S. K., kuriai šiuo metu yra metai ir septyni mėnesiai, gyvena kartu su juo ir žmona. Anksčiau J. S. gyveno su savo vyru M. K. atskirai, buvo nusipirkę butą. Kai J. S. laukėsi, M. K. ją išvarė iš namų. Apskritai M. K. yra isteriškas, pastoviai kelia skandalus, konfliktus. Po gimdymo M. K. ateidavo pas juos į namus (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, su pretenzijomis, kad jie lenda į jo gyvenimą, kad neleidžia J. S. kartu su juo gyventi. J. S. buvo vėl kelioms savaitėms grįžusi pas M. K. Po kelių savaičių, t. y. 2020 m. birželio mėnesį, J. S. jam paskambino, kad ją sumušė M. K. ir paprašė ją paimti. Tačiau į policiją dėl to kreiptasi nebuvo. Nuo to momento iki dabar J. S. gyvena su jais. 2021 m. balandžio 26 d. J. S. išvyko tvarkyti dokumentų dėl buto pardavimo, o jis liko namuose su jų anūke. Po kurio laiko J. S. jam paskambino, jos balsas buvo išsigandęs, ji pasakė, kad namo grįš vėliau, kadangi lifte ją sumušė M. K. Apie maždaug 16 val. namo grįžo J. S. Jos akys buvo paraudonavusios, matėsi, kad ji verkė. J. S. papasakojo, kad po to, kai sutvarkė buto pardavimo dokumentus, ji kartu su M. K. dviese leidosi liftu. Tuomet M. K. rankos kumščiu trenkė jai į petį ir krūtinę. J. S. jam parodė savo kairę ranką. Ant peties matėsi raudona dėmė, kurią J. S. skaudėjo. Ji nurodė, kad būtent ten jai M. K. ir trenkė. Krūtinės ji jam nerodė. Dėl šio įvykio J. S. buvo labai išsigandusi (t. 1, b. l. 155-157).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta I. S. (nukentėjusiosios motina) nurodė, kad žino dėl ko pakviesta į teismo posėdį. Pamena, kad jai, kai ji dirbo, skambino dukra, tačiau ji negalėjo atsiliepti. Po to dar paskambino dukra ir paprašė kuo greičiau grįžti namo. Tuo metu dukra buvo išvažiavusi dėl parduodamo buto į notarų kontorą. Kai ji grįžo namo, jai jau vyras buvo šiek tiek papasakojęs, kas nutiko, o po to grįžo dukra ir viską papasakojo – kad leidosi liftu su tuometiniu savo vyru ir kad jis ją sumušė – sudavė į krūtinę ir į ranką. Matė, kad ant dukros kūno buvo raudonos dėmės. Dukra buvo labai išsigandusi, visa buvo raudona, spaudimas jai net buvo pakilęs. Dukrai skaudėjo, jai sunku buvo nešioti vaiką, pergyveno, kad pienas gali dingti, nes tada dar krūtimi maitino. Gydymo jokio nereikėjo, tepė tepalais, šaltį dėjo. Tuo metu, kai M. K. sumušė dukrą, jis ir J. S. ruošėsi skyryboms.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. S. nurodė, kad šiuo metu ji kartu su savo vyru N. S., jų dukra J. S. ir jos dukra S. K., kuriai šiuo metu yra metai ir septyni mėnesiai, gyvena kartu. Anksčiau su jais dar gyveno ir J. S. vyras M. K., tačiau jų santykiai būdavo įtempti, vieną minutę jis gražiai bendrauja su J. S., o kitą minutę pasidaro agresyvus ir rėkia ant jos. Vėliau jie nusipirko butą ir išsikraustė gyventi atskirai. 2020 metų balandžio mėnesį, M. K. J. S. išvarė iš namų. Tuomet J. S. apsigyveno su jais. Po gimdymo J. S. dar dvi savaites gyveno pas juos. Tačiau per tą laiką M. K. tai prašydavo J. S. grįžti, tai grasindavo visus užmušti. J. S. vėl grįžo pas M. K., o pagyvenus dar apie dvi savaites, 2020 m. birželio mėnesį, J. S. su savo dukra atsikraustė vėl gyventi pas juos, kadangi ji nebegalėjo pakęsti M. K. pastovių konfliktų. 2021 m. balandžio 26 d. ji buvo darbe ir jai paskambino J. S.. Ji jos paprašė atvažiuoti kuo greičiau namo. Jautėsi, kad J. S. yra susijaudinusi, išsigandusi ir ji suprato, kad kažkas atsitiko. Išsiprašė iš darbo ir grįžo namo. Po kurio laiko namo grįžo ir J. S. Ji jai papasakojo, kad po notaro ji, kartu su M. K., įėjo į liftą. Jiems leidžiantis žemyn, M. K. pasidarė agresyvus, pradėjo šaukti ant J. S. Ji tuo metu stovėjo ir tylėjo, kadangi bijojo jo. Tuomet jis rankos kumščiu trenkė jai į rankos petį bei krūtinę. Kadangi liftas nusileido ir durys atsidarė, M. K. išėjo iš pastato, o J. S. liko ir iškvietė policiją. J. S. jai parodė, į kurias vietas jai sudavė M. K. Ant J. S. krūtinės ji pamatė paraudimą. Tai nebuvo mėlynė, tiesiog paraudimas, tačiau J. S. pasakė, kad jai skauda ir toliau skaudėjo dar keletą dienų. Į petį ji neatkreipė dėmesio. Prisimena, kad tuo metu jos abidvi buvo išsigandusios, kadangi ji krūtimi maitino dukrą, todėl bijojo, kad dėl šio sužalojimo pas ją gali dingti pienas (t. 1, b. l. 150-152).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, jog 2021 m. balandžio 26 d., 11.46 val. J. S. pranešė BPC apie tai, kad prieš 5 min., Lvovo g. 25, Vilniuje, jai važiuojant su savo vyru liftu, jis jai trenkė per veidą, šiuo metu vyksta skyrybų procesas (t. 1, b. l. 7-8).

Iš 2021m. balandžio 26 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad įvykio vietoje buvo apklausta nukentėjusioji J. S. bei apžiūrėta įvykio vieta, adresu Lvovo g. 25, Vilnius. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 11-19).

Iš Greitosios medicinos pagalbos Kvietimo kortelės nustatyta, jog 2021 m. balandžio 26 d., 12.22 val., buvo apžiūrėta J. S., kuri nurodė, jog ją sumušė jos vyras, trenkė į kairę ranką ir krūtinę. Užfiksuotas kairės rankos paraudimas ir krūtinės paraudimas, diagnozė – peties ir žasto sumušimas. Skausmą J. S. įvertino 2 balais (t. 1, b. l. 49-50).

Iš 2021 m. birželio 8 d. apžiūros protokolo, surašyto dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos, Vilniaus skyriaus teismo medicinos vyresniajam ekspertui Jonui Mindaugui Paliuliui, nustatyta, jog buvo apžiūrėta J. S. GMP kortelė. Protokole pateikiama išvada, kad J. S. 2021 m. balandžio 26 d. GMP buvo nustatyta kairės rankos ir krūtinės paraudimas, įvardintas sumušimu. Tačiau pagal esamus medicininius duomenis odos paraudimą vertinti sumušimu ir kvalifikuoti jį kaip sužalojimą esamų medicininių duomenų nepakanka (t. 1, b. l. 51-52).

Iš 2021 m. balandžio 29 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti 2021 m. balandžio 26 d. vaizdo įrašai, gauti iš „Dussmann Service“, UAB įmonės. Vaizdo įrašai buvo daryti adresu – Lvovo g. 25, Vilnius. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 55).

???Iš 2021 m. gegužės 28 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas, t. y. perklausomas garso įrašas, gautas iš BPC Nr. 2021_04_26_11-43-37_37067599151. Įrašas centro informacinėje sistemoje užregistruotas 2021 m. balandžio 26 d. Centro informacinėje sistemoje užregistruotas vienas skambutis iš telefono, kurio abonento numeris + (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 59).

Iš byloje esančio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. eYT-11878-869/2021, nustatyta, jog šiuo teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp J. S. ir M. K., patvirtinant jų 2021 m. balandžio 2 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (t. 1, b. l. 101-103).

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eS2-15358-1019/2021, nustatyta, kad šia teismo nutartimi buvo tenkintas pareiškėjų J. S. ir M. K. prašymas dėl jiems priklausančio ir šeimos turtu esančio nekilnojamojo turto pardavimo, nutartyje nurodoma, jog pareiškime teismui pareiškėjai nurodė, kad nekilnojamasis turtas, esantis šeimos turtu, parduodamas, kadangi pareiškėjai siekia nutraukti santuoką ir nori parduoti butą bei grąžinti kreditą (t. 2, b. l. 63-64).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuota tyčinio fizinio skausmo sukėlimo ir tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamojo baudžiamojoje byloje būtina nustatyti, ar M. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje atliko jam inkriminuojamus veiksmus ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai J. S. bei tai, ar J. S. gali būti laika šeimos nariu M. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo duotus paaiškinimus, nukentėjusiosios ir liudytojų tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, sprendžia, jog byloje pakanka duomenų išvadai, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis viso proceso metu nebuvo itin nuoseklus dėl jam pareikšto kaltinimo. Apklausiamas teisme jis laikėsi pozicijos, jog pareikštas kaltinimas – tėra nukentėjusiosios provokacija, siekiant jam apsunkinti bendravimą su jų mažamete dukra. Kaltinamasis teigė, jog jokio konflikto lifte tarp jo ir nukentėjusiosios nebuvo ir smūgių nukentėjusiajai jis nesudavė. Ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodymų apie jam inkriminuotą veiką apskritai nedavė, o 2021 m. liepos 12 d. apklausos metu prašė jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, jog jo ir J. S. šeiminiai santykiai nebesieja.

Tuo tarpu nukentėjusioji viso proceso metu davė nuoseklius ir išsamius parodymus, jos parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga. Nors tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų nėra, nes lifte, kuriame nukentėjusiosios atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas, buvo tik kaltinamasis ir nukentėjusioji, tačiau iškart po įvykio su nukentėjusiąja bendravusių liudytojų parodymai iš esmės patvirtina nukentėjusiosios tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme išdėstytą įvykių versiją. Pirmiausia pažymėtina, kad tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. P. nurodė, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios jautėsi įtampą dar prieš jiems įlipant į liftą, be to, M. K. nesutiko, kad D. P. leistųsi tuo pačiu liftu kaip ir jie. Teisme bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. P., Lvovo g. 25, Vilniuje, pastato apsaugos darbuotojas, nurodė, kad jis bendravo su nukentėjusiąja dar prieš atvykstant policijos pareigūnams, ji buvo išsigandusi, nurodė, kad ją užpuolė vyras ir ji bijo išeiti iš pastato. Teisme apklaustas policijos pareigūnas Č. S. taip pat nurodė, jog bendraujant su nukentėjusiąja, pastaroji buvo labai susijaudinusi, apsiverkusi, nurodė, kad jos sutuoktinis, su kuriuo vyksta skyrybų procesas, jai lifte rankos kumščiu trenkė į krūtinės sritį bei kairės rankos petį. Nukentėjusiosios parodymus apie patirtą fizinį smurtą patvirtina ir teisme apklaustas greitosios pagalbos medikas, iškart apžiūrėjęs nukentėjusiąją, V. Z., kuris nurodė, kad nukentėjusiosios apžiūros metu buvo nustatyti paviršiniai sumušimai, t. y. paraudonavimai, krūtinės ląstoje ir kairėje rankoje, ir tie paraudimai buvo būdingi būtent sumušimui, o ne pavyzdžiui stipresniam pasikasymui ar pan. Be to, minėtas liudytojas taip pat patvirtino, kad bendraujant su nukentėjusiąja, ji buvo akivaizdžiai susijaudinusi. Aplinkybes apie tai, kad nukentėjusioji patyrė fizinį smurtą ir fizinį skausmą be jau aptartų liudytojų parodymų taip pat patvirtina ir nukentėjusiosios tėvų N. S. ir I. S. parodymai apie tai, kad nukentėjusioji dar kurį laiką po įvykio jautė skausmą, jai buvo sunku nešioti vaiką, buvo baisu, kad dėl smūgio į krūtinę gali dingti pienas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog aukščiau teismo aptarti liudytojų parodymai, taip pat byloje esanti GMP kortelės kopija ir joje užfiksuoti duomenys, patvirtina, būtent nukentėjusiosios parodymus, kuriais teismas netikėti neturi pagrindo. Taigi, byloje esančių įrodymų pagrindu įrodyta, jog kaltinamasis M. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sudavė nukentėjusiajai kumščiais smūgius į kairės rankos petį ir krūtinės sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaip minėta, kita būtina šioje baudžiamojoje byloje nustatyti aplinkybė – ar nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamąjį ir nukentėjusiąją siejo šeiminiai santykiai, t. y. ar nukentėjusioji minėtu metu laiku laikytina šeimos nariu kaltinamajam.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013).

BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo formuojamoje praktikoje pasisakė, jog vien aplinkybės, kad veika buvo padaryta kaltinamajam ir nukentėjusiajai tebesant susituokus, nesudaro pagrindo manyti, kad tarp šių asmenų buvo susiklostę tikri šeimos narių santykiai, kokius apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota konstitucinė šeimos doktrina, BK 248 straipsnio 2 dalies nuostatos ir jų taikymo praktika. Išsamų šeimos sampratos išaiškinimą Konstitucinis Teismas pateikė 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodydamas, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų vieno kitam prisiėmimą, o vien tik faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas daryti besąlygiškos išvados, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Taigi reikia atidžiai vertinti visumą tų aplinkybių, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų vieno į kitą požiūrį ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-487/2013, 2K-231-489/2020).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad, nors nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamąjį ir nukentėjusiąją vis dar siejo santuokiniai teisiniai santykiai (jų santuoka nutraukta tik 2021 m. birželio 11 d.), tačiau šeimos narių santykiai jų akivaizdžiai nebesiejo. Kaltinamasis viso proceso metu teigė, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu jo ir nukentėjusiosios santykiai buvo konfliktiški, jie bendravo tik per atstovus, kalbėjo telefonu, bet ir kalbėdami telefonu tik pykdavosi. Jie gyventi kartu nustojo jau 2020 m. rudenį. Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji teigė, kad ji nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamąjį laikė savo šeimos nariu ir emociniu partneriu, tačiau tokie nukentėjusiosios parodymai kelia teismui pagrįstų abejonių dėl jų nenuoseklumo ir prieštaravimų kitai bylos medžiagai. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji visgi nurodė, kad 2020 m. rudenį M. K. išvykus gyventi į užsienį, su juo nebendravo, su ja susisiekė tik jo advokatė, vėliau gi su M. K. bendravo tik pas notarą ir skyrybų reikalais, tarp jų nebebuvo jokio emocinio ryšio. Teisme apklaustas nukentėjusiosios tėvas N. S. nurodė, kad jo dukra, po to, kai M. K. išvyko į Ukrainą, su juo nebendravo. Teisme apklaustas liudytojas D. P. taip pat nurodė, kad tvarkant J. S. ir M. K. buto pardavimo reikalus, jis suprato, jog pastarųjų santykiai jau yra nutrūkę. Tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamojo ir nukentėjusiosios nesiejo emocinis ryšys ir šeimos nariams būdingi santykiai, patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. eYT-11878-869/2021, kuriuo nutraukta santuoka tarp J. S. ir M. K., patvirtinant jų 2021 m. balandžio 2 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kas akivaizdžiai patvirtina, jog jau 2021 m. balandžio 2 d. kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo apsisprendę nutraukti santuokinius ryšius, o aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, akivaizdu ir tai, kad šeiminiai santykiai jų nebesiejo jau pakankamai ilgą laiką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai, kuriais jis panaudojo fizinį murtą nukentėjusiosios J. S. atžvilgiu, yra pilnai įrodyti, tačiau jo padaryta veika kvalifikuotina ne pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip kad nurodoma kaltinime, o pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės ir su ja susijusių klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam M. K. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, pasireiškusį fizinio smurto vartojimu prieš fizinį asmenį), kaltinamojo asmenybę – praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, paskirtas baudas moka, kas rodo, jog asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus, dirbantis, gaunantis legalias pajamas. Šios išvardintos aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskiriant su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis, įvertinus kaltinamojo asmenybę, nustatytinas mažesnis už šios bausmės vidurkį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtą naudojo savo vaiko motinos ir tuo metu dar teisėtos sutuoktinės atžvilgiu, taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis pats pripažino, jog yra grasinęs nukentėjusiajai ir jos mamai jas nužudyti, bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktu, M. K. kartu su bausme skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas visą bausmės vykdymo laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Kartu teismas įvertina tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. eYT-11878-869/2021, yra nustatyta, jog M. K. turi teisę bendrauti su mažamete dukra, įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios netaikytinas tais atvejais, kai M. K. iš anksto suderinęs su nukentėjusiąja, bendrauja su jų mažamete dukra.

Ikiteisminio tyrimo metu M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kiti klausimai

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji J. S. pareiškė 1000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo (t. 1, b. l. 38-41).

Civiliniame ieškinyje nurodoma, jog neturtinę žalą nukentėjusioji patyrė dėl to, jog dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, ji jautė fizinį skausmą, jautėsi sugniuždyta, pažeminta, jautė baimę. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad palaiko civilinio ieškinio reikalavimą civiliniame ieškinyje nurodytais motyvais, papildydama, jog dėl kaltinamojo padarytų sumušimų negalėjo ant rankų nešioti vaiko, kadangi buvo smūgis buvo į krūtinę – bijojo, kad dings pienas, nes tuo metu vaiką maitino krūtimi, bijojo išeiti viena į lauką.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, pastarajam suduodant jai smūgius į ranką ir krūtinę, taip sukeliant jai fizinį skausmą, patyrė diskomfortą, skausmą, dvasinius išgyvenimus, jautėsi pažeminta. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Teismas įvertina tai, jog nukentėjusiajai šiuo įvykiu buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį ji pati įvertino greitosios pagalbos medikams kaip pakankamai nežymų (nurodė, kad fizinis skausmas buvo 2 balai iš 10), dėl rankos ir krūtinės sumušimų neliko liekamųjų reiškinių, sveikata sutrikdyta pakankamai trumpam laikui, nepateikė duomenų, jog dėl patirto fizinio smurto teko keisti gyvenimo būdą. Atsižvelgiant į visas šias išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jos naudai iš kaltinamojo 350 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiosios atstovas advokatas Tomas Jurgelionis pateikė nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (Sąskaitas už teisines paslaugas bei jų apmokėjimą patvirtinančius mokėjimų nurodymus, t. 2, b. l. 29-34, 76-77) viso 900 Eur sumai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios turėtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo M. K.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, supakuotas į voką, prisegtą prie baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. (M. K.), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir be pažeidimų joje registruotis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72¹ straipsniu, paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą visą bausmės vykdymo laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiosios J. S. arčiau nei per 100 metrų, nustatant, kad šis įpareigojimas netaikytinas tais atvejais, kai, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. eYT-11878-869/2021, M. K. iš anksto suderinęs su nukentėjusiąja, bendrauja su jų mažamete dukra S. K.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72² straipsniu, paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti, nustatytant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios J. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo M. K. nukentėjusiosios J. S. naudai 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 900 Eur (devynis šimtus eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, supakuotą į voką, prisegtą prie baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti M. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė