Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. M. , A. D. , A. N. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, ir :

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį jis nubaustas 150 MGL, t. y. 18 750 (aštuoniolika tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt) Lt, bauda;

pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nubaustas atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir galutinė bausmė A. N. paskirta 150 MGL, t. y. 18 750 (aštuoniolika tūkstančių septyni šimtai penkiasdešimt) Lt, bauda.

A. N. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, ir :

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį jis nubaustas 150 MGL, t. y. 18 750 (aštuoniolika tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt) Lt, bauda ;

pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nubaustas atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinė bausmė A. D. paskirta 150 MGL, t. y. 18 750 (aštuoniolika tūkstančių septyni šimtai penkiasdešimt) Lt, bauda.

A. D. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje ir :

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį jis nubaustas 150 MGL, t. y. 18 750 (aštuoniolika tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt) Lt, bauda;

bei pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nubaustas atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinė bausmė R. M. paskirta 150 MGL, t. y. 18 750 (aštuoniolika tūkstančių septyni šimtai penkiasdešimt) Lt, bauda.

Iš nuteistųjų A. N. , A. D. ir R. M. priteista po 6 (šešis) Lt ir 48 (keturiasdešimt aštuonis) ct proceso išlaidų valstybei.

Taip pat šiuo nuosprendžiu yra nuteistas A. S. , tačiau nuosprendis dėl šio nuteistojo apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugsėjo 29 d., apie 10.20 val., Rokiškio rajone, Obelių-Subatės jungtiniame sienos perėjimo punkte, būdamas valstybės sienos pareigūnas, t. y. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Šiaulių rinktinės Rokiškio užkardos Sargybų būrio pasienietis Vidaus tarnybos puskarininkis bei paskirtas tarnybai „transporto priemonių patikrinimas, asmenų transporto priemonių ir gabenamų krovinių radiacinė kontrolė“, savo ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Šiaulių rinktinės Rokiškio užkardos Sargybų būrio pasieniečio Vidaus tarnybos puskarininkio A. D. naudai tiesiogiai iš A. S. priėmė kyšį - 100 eurų - už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už transporto priemonės „VW LT 28“, kurios valstybinis numeris XXXXXXXX vykstančios iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, kurioje buvo paslėptos ir neteisėtai gabenamos akcizais apmokestinamos prekės – 12 450 pakelių cigarečių pavadinimais: „Saint George“, „Saint George Lights“, „Lm“, „Lm Lights“, „Bond Street“, „Prima Serebrianaja“, 33 366,16 Lt vertės, nesulaikymą ir praleidimą per Obelių-Subatės jungtinį sienos perėjimo punktą.

A. N. nuteistas ir už tai, kad 2005 m. rugsėjo 29 d., 10.20 val., Rokiškio rajone, Obelių-Subatės jungtiniame sienos perėjimo punkte, būdamas valstybės sienos pareigūnas, t. y. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Šiaulių rinktinės Rokiškio užkardos Sargybų būrio pasieniečiu Vidaus tarnybos puskarininkiu bei paskirtas tarnybai „transporto priemonių patikrinimas, asmenų transporto priemonių ir gabenamų krovinių radiacinė kontrolė“, veikdamas kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Šiaulių rinktinės Rokiškio užkardos Sargybų būrio pasieniečiu Vidaus tarnybos puskarininkiu A. D. ir tą dieną nedirbusiu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Šiaulių rinktinės Rokiškio užkardos Sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu Vidaus tarnybos puskarininkiu R. M. , žinodamas, kad transporto priemone „VW LT 28“, kurios valstybinis numeris XXXXXXXX iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką bus neteisėtai gabenamos akcizais apmokestinamas prekės – cigaretės, paprašytas R. M. bei pagal išankstinį susitarimą nesulaikė ir praleido minėtą transporto priemonę į Lietuvos Respublikos teritoriją, tokiu būdu, šalindamas kliūtis, padėjo A. S. per Obelių-Subatės jungtiniame sienos perėjimo punktą automobiliu „VW LT 28“, kurio valstybinis numeris XXXXXXXX neteisėtai, pažeidžiant 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3.3 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų „Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčių ir akcizais“ taisyklių 8.1.1 punktą, gabenti akcizais apmokestinamas prekes – 12 450 pakelių cigarečių: „Saint George“, „Saint George Lights“, „Lm“, „Lm Lights“, „Bond Street“, „Prima Serebrianaja“, kurių bendra vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. 33 366,16 Lt.

A. D. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugsėjo 29 d., apie 10.20 val., Rokiškio rajone Obelių-Subatės jungtiniame sienos perėjimo punkte, būdamas valstybės pareigūnas, t. y. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Šiaulių rinktinės Rokiškio užkardos Sargybų būrio pasienietis Vidaus tarnybos puskarininkis bei paskirtas tarnybai atlikti sargybą „dokumentų patikrinimas“, kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Šiaulių rinktinės Rokiškio užkardos sargybos būrio pasieniečiu Vidaus tarnybos puskarininkiu A. N. savo naudai iš A. S. netiesiogiai priėmė kyšį - 100 eurų - už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už transporto priemonės „VW LT 28“, kurios valstybinis numeris XXXXXXXX vykstančios iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, kurioje buvo paslėptos ir neteisėtai gabenamos akcizais apmokestinamos prekės – 12 450 pakelių cigarečių „Saint George“, „Saint George Lights“, „Lm“, „Lm Lights“, „Bond Street“, „Prima Serebrianaja“, 33 366,16 Lt vertės - nesulaikymą ir praleidimą per Obelių-Subatės Jungtinį sienos perėjimo punktą.

Be to, A. D. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugsėjo 29 d., 10.20 val., Rokiškio rajone, Obelių-Subatės jungtiniame sienos perėjimo punkte, būdamas valstybės sienos pareigūnas, t. y. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Šiaulių rinktinės Rokiškio užkardos Sargybų būrio pasienietis Vidaus tarnybos puskarininkis bei paskirtas tarnybai „dokumentų patikrinimas“, veikdamas kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Šiaulių rinktinės Rokiškio užkardos Sargybų būrio pasieniečiu Vidaus tarnybos puskarininkiu A. N. ir tą dieną nedirbusiu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Šiaulių rinktinės Rokiškio užkardos Sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu Vidaus tarnybos puskarininkiu R. M. , žinodamas, kad transporto priemone „VW LT 28“, kurio valstybinis numeris XXXXXXXX iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką bus neteisėtai gabenamos akcizais apmokestinamos prekės - cigaretės, pagal išankstinį susitarimą nesulaikė ir praleido minėtą transporto priemonę į Lietuvos Respublikos teritoriją, tokiu būdu, šalindamas kliūtis, padėjo A. S. per Obelių-Subatės jungtiniame sienos perėjimo punktą automobiliu „VW LT 28“, kurio valstybinis numeris XXXXXXXX neteisėtai, pažeidžiant 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3.3 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų „Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčių ir akcizais“ taisyklių 8.1.1 punktą gabenti akcizais apmokestinamas prekes – 12 450 pakelių cigarečių: „Saint George“, „Saint George Lights“, „Lm“, „Lm Lights“, „Bond Street“, „Prima Serebrianaja“, kurių bendra vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. 33 366,16 Lt.

R. M. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės pareigūnas, t. y. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Šiaulių rinktinės Rokiškio užkardos sargybų būrio pasienietis Vidaus tarnybos puskarininkis, veikdamas kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Šiaulių rinktinės Rokiškio užkardos sargybų būrio pasieniečiu Vidaus tarnybos puskarininkiu A. N. ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Šiaulių rinktinės Rokiškio užkardos sargybų būrio pasieniečiu Vidaus tarnybos puskarininkiu A. D. , piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą, t. y. 2005 m. rugsėjo 28 d., apie 14 val., Rokiškio rajone, Vyšnių gatvėje, tiksliai nenustatytoje vietoje, pagal A. S. prašymą, pats 2005 m. rugsėjo 29 d. negalėdamas atlikti tarnybos ir įvykdyti prašymo, su pasieniečiu A. N. susitarė, kad pastarasis, 2005 m. rugsėjo 29 d. dirbdamas kartu su pasieniečiu A. D. Obelių-Subatės jungtiniame sienos perėjimo punkte, nesulaikytų ir praleistų iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vykstantį automobilį „VW LT 28“, kurio valstybinis numeris XXXXXXXX su jame neteisėtai gabenamomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis. Tuo pažeidė 2000 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, dėl ko A. N. , įvykdžius susitarimą, 2005 m. rugsėjo 29 d., 10.20 val., A. S. , neturėdamas teisės įvežti akcizais apmokestinamų prekių, automobiliu „VW LT 28“, kurio valstybinis numeris XXXXXXXX iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką automobilyje įrengtose slėptuvėse įvežė neapmokestintas akcizais apmokestinamas prekes – 12 450 pakelių cigarečių: „Saint George“, „Saint George Lights“, „Lm“, „Lm Lights“, „Bond Street“, „Prima Serebrianaja“, kurių bendra vertė 33 366,16 Lt. Dėl to valstybė patyrė didelę žalą, t. y. buvo sudarytos sąlygos daryti nusikaltimus ir tuo sutrikdyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos veikla, padaryta žala valstybės interesams, pasireiškusi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prestižo, autoriteto menkinimu.

Be to, R. M. nuteistas už tai, kad , būdamas valstybės pareigūnas, t. y. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Šiaulių rinktinės Rokiškio užkardos sargybų būrio pasienietis Vidaus tarnybos puskarininkis, veikdamas kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Šiaulių rinktinės Rokiškio užkardos sargybų būrio pasieniečiu Vidaus tarnybos puskarininkiu A. N. ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Šiaulių rinktinės Rokiškio užkardos sargybų būrio pasieniečiu Vidaus tarnybos puskarininkiu A. D. , 2005 m. rugsėjo 28 d., apie 14 val., Rokiškio rajone, Vyšnių gatvėje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pagal A. S. prašymą, pats 2005 m. rugsėjo 29 d. negalėdamas atlikti tarnybos ir įvykdyti prašymo, su pasieniečiu A. N. susitarė, kad pastarasis, 2005 m. rugsėjo 29 d. dirbdamas kartu su pasieniečiu A. D. Obelių-Subatės jungtiniame sienos perėjimo punkte, už pažadėtą 100 eurų atlygį nesulaikytų ir praleistų iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vykstantį automobilį „VW LT 28“, kurio valstybinis numeris XXXXXXXX su jame neteisėtai gabenamomis akcizais apmokestinamomis prekėmis - cigaretėmis, dėl ko A. N. ir A. D. pagal išankstinį susitarimą nesulaikė ir praleido minėtą transporto priemonę į Lietuvos Respublikos teritoriją, tokiu būdu, šalindamas kliūtis, padėjo A. S. per Obelių-Subatės Jungtinį sienos perėjimo punktą automobiliu „VW LT 28“, kurio valstybinis numeris XXXXXXXX neteisėtai, pažeidžiant 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3.3 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų „Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčių ir akcizais“ taisyklių 8.1.1 punktą, gabenti akcizais apmokestinamas prekes – 12 450 pakelių cigarečių: „Saint George“, „Saint George Lights“, „Lm“, „Lm Lights“, „Bond Street“, „Prima Serebrianaja“, kurių bendra vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, tai yra 33 366,16 Lt vertės.

Be to, teismas remdamasis abejotinais faktiniais duomenimis bei prielaidomis padarė nepagrįstas ir nemotyvuotas išvadas, kad nuteistasis R. M. yra BK 228 straipsnio 1 dalies subjektas. Nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad jei būtų nesirgęs ir vykdęs savo tiesiogines pareigas, tai būtų pažeidęs įstatymą ir praleidęs per Lietuvos valstybės sieną A. S. vairuojamą automobilį, kuriuo neteisėtai buvo gabenamos akcizais apmokestinamos prekės. Be to, tai prieštarauja nuteistųjų A. N. ir A. S. duotiems parodymams bei paties pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad dėl kyšio buvo susitarta betarpiškai pasienyje su tikrinimą atliekančiu pareigūnu.

Apeliantas sutinka, jog iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos galima daryti prielaidą, kad jo veiksmuose yra objektyvūs bendrininkavimo požymiai padarant BK 199² straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nuteistasis R. M. A. M. veikė tiesiogine tyčia, t. y. teisme nebuvo nustatyta ir įrodyta, kaip jis suprato ir ko konkrečiai siekė atlikdamas minėtus veiksmus, o tai yra būtina norint kaltinamąjį nuteisti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (BK 2 str. 3 d.).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Panevėžio apygardos teismas neįvertino A. S. ir A. N. parodymų, kuriuose jie nurodė, kad su niekuo iš anksto nebuvo tartasi dėl cigarečių gabenimo per Lietuvos valstybės sieną. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nuteistasis, bendraudamas su nuteistaisiais A. N. , A. D. ir A. S. , susitarė bei turėjo tikslą padėti ar padėjo neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes, todėl prašo Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nuosprendį dėl jo panaikinti ir priimti naują - išteisinamąjį - nuosprendį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes ikiteisminio tyrimo teisėjas perrašė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo tyrėjui, tačiau teisme šių parodymų niekas nepatvirtino, todėl nurodyti duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje numatytų reikalavimų.

Nuteistasis A. D. nesutinka su teismo teiginiu, kad padėjo A. N. padaryti nusikalstamą veiką, nes tą dieną buvo paskirtas tarnybai „dokumentų patikrinimas“ ir negalėjęs nei padėti, nei sutrukdyti A. N. praleisti automobilį jo nepatikrinus. Be to, A. S. nepažinojęs, su juo nebendravęs, nieko nežadėjęs ir nieko nepadėjęs. Atkreipia dėmesį į tai, kad tą dieną pamainos vyresniuoju dirbo V. K. , kuris galėjo tikrinti A. D. ir A. N. darbą bei privalėjo užkirsti kelią A. N. daromam nusikaltimui.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, nes nėra šio nusikaltimo požymių. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje minimos ūkio ministro ir Vyriausybės taisyklės gali būti taikomas tik tuo atveju, kuomet akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės – yra gabenamos iš Europos Bendrijos muitų teritorijai nepriskirtų šalių į Lietuvos Respubliką, o pagal Europos Bendrijos muitinės kodeksą Europos Bendrijos muitų teritorija yra Europos Sąjungos valstybių narių teritorijos, o Lietuva yra Europos Sąjungos narė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantys nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras prašo skundus atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliacinius skundus atmeta.

Kolegija patikrinusi nuteistųjų A. D. , A. N. ir R. M. atžvilgiu byloje esančius kaltinančius ir teisinančius įrodymus, pirmosios instancijos atliktą šių įrodymų tyrimą ir įvertinimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas išvadas dėl šių nuteistųjų kaltės jiems padarius teismo nustatytus nusikaltimus.

Nuteistasis A. D. skunde ginčija jo paties ir nuteistojo A. N. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui ir tyrėjams. Nuteistasis mano, kad šiais duomenimis grįsti jo kaltės nebuvo galima, nes jie neatitinka įrodymų leistinumui keliamų reikalavimų, kuriuos numato BPK 20 straipsnio 4 dalyje esanti įrodymų vertinimo taisyklė. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad A. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui (t. 2, b.l. 29), vėliau tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo teisėjai (t. 2, b.l. 36 – 37), bei nuteistojo A. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai (t. 1, b.l. 175 – 176) ir ikiteisminio tyrimo teisėjai (t. 1, b.l. 184 – 185), negali būti laikomi įrodymais, nes jie gauti neteisėtais būdais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra išdėstyti tinkami motyvai, kodėl šis teismas nesuabejojo aukščiau minimų parodymų teisėtumu. Jais atsakyta ir į apeliaciniame skunde iškeltas abejones, kad apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją nevyko, o buvo paprasčiausiai perrašyti ankstesni tyrėjui duoti parodymai. A. D. šios apklausos metu atsakinėjo į prokurorės klausimus, patvirtino svarbias aplinkybes, jog A. N. buvo jam pasakęs, kad dėl autobusiuko praleidimo skambino R. M. , kad jis ( A. D. ) iš pokalbio su A. N. vienareikšmiškai suprato, jog už tai bus gauti pinigai, kuriais bus dalinamasi ( 2 t. b. l. 37). Kad tarp A. D. ir A. N. vyko pokalbis apie autobusiuko su cigaretėmis praleidimą, kad A. N. yra pasakęs D. : „ bus autobusiukas, cigaretės ir 100 eurų iš vairuotojo gausim“, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, atsakydamas į prokurorės klausimus, yra patvirtinęs ir A. N. ( 1 t. b. l. 175). Šių apklausų metu įtariamieji, jų gynėjai jokių pastabų dėl kokio nors tyrėjų, prokurorės ar teisėjo psichologinio spaudimo nėra pareiškę, patvirtino parašais apklausų protokolų teisingumą. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atliko šių parodymų ir teisiamojo posėdžio metu gautų duomenų lyginamąją analizę, aiškinosi nuteistųjų parodymų pasikeitimo priežastis. Tokio aiškinimosi metu A. N. netgi pats patvirtino, kad jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui yra teisingi ( t.3. b. l. 100), A. D. nurodė, kad jo parodymų neteisingumas yra tame, jog apie pinigų dalybas jis nieko nėra sakęs, o pastabų nepareiškė, nes perskaitė tik protokolo pradžią. ( t.3. b. l. 102). Pastebėtina, kad tiek A. D. , tiek A. N. teisminio bylos nagrinėjimo metu tikrinant šiuos duomenis, nepateikė jokių įtikinamų argumentų, kokios gi realios ir svarbios objektyvios ar subjektyvios aplinkybės lėmė tai, kad jie buvo priversti nurodyti netikras įvykio aplinkybes, o A. D. dargi apkalbėti pats save. Abiejų tuometinių įtariamųjų nurodytos aplinkybės dėl jų žinojimo apie nuteistojo A. M. prašymą 2005-05-29 jų tarnybos metu praleisti be patikrinimo A. S. autobusiuką su cigarečių kroviniu, dėl 100 eurų kupiūros atsiradimo punkto patalpose fakto, dėl abipusio supratimo, kad šie pinigai bus dalijami, pilnai sutampa ne tik tarpusavyje, bet ir atitinka su 2002-05-29 įvykio vietos pasieniečių tarnybinėje patalpoje apžiūros rezultatus, A. S. dėstomas aplinkybes apie važiavimą per pasienio punktą, telefoninių skambučių, susirašinėjimo SMS žinutėmis faktus, kurie fiksuoti telefonų išklotinėse, atspindinčiose kontaktus tarp R. M. ir A. S. bei tarp R. M. ir A. N. ( t. 2 b. l. 155-169). Teismas nuosprendyje nustatydamas tikrąsias bylos aplinkybes bei grįsdamas kaltę turi teisę remtis visais įrodymais, t. y. tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais gautais teisme ir jokie duomenys privalumo neturi.

Atmestinas nuteistojo R. M. apeliaciniame skunde išdėstytas teiginys, kad pirmosios instancijos teismo išvadų nepatvirtina byloje surinkti įrodymai.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoje dalyje turi būti išdėstomos įrodytomis pripažintos veikos aplinkybės. Aprašant abi R. M. nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų, keliamų nuosprendžiui laikėsi ir nurodė, kokiu veikimu pasireiškė R. M. piktnaudžiavimas tarnyba ir padėjimas A. S. neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas ar nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui ir yra padaromas aktyviais veiksmais arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies akivaizdžiai matyti, kad R. M. 2005 m. rugsėjo 29 d. negalėdamas pats atlikti tarnybos Obelių-Subatės jungtiniame sienos perėjimo punkte ir asmeniškai įvykdyti A. S. gauto prašymo, su savo kolega, pasieniečiu A. N. , susitarė, jog pastarasis, dirbdamas kartu su pasieniečiu A. D. , nesulaikytų ir praleistų į Lietuvos Respubliką atvykstantį A. S. automobilį su cigarečių kroviniu ir tuo pažeidė 2000 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo atitinkamus reikalavimus. A. N. ir A. D. priėmus ir realizavus tokį susitarimą buvo pašalintos kliūtys, A. S. galėjo nekliudomas padaryti nusikaltimą, numatytą 199² straipsnio 1 dalyje. Bendrininkai atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apima jų tyčia ( BK 26 straipsnio 1 dalis).

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas turi grįsti įrodymais, kurie įvertinami, remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kolegija neturi pagrindo abejoti teisėjo, vertinusio įrodymus, nešališkumu. Pirmosios instancijos teismas, ištirtų teisme nuteistojo A. S. , ikiteisminio tyrimo metu duotų A. N. ir A. D. parodymų pagrindu, liudytojų A. K. , E. B. , O Potapovo parodymais, 2002-05-29 įvykio vietos apžiūrų pasienio punkte ir A. S. automobilyje rezultatais, telefoninių skambučių, susirašinėjimo SMS žinutėmis faktais, kurie fiksuoti telefonų išklotinėse, atspindinčiose kontaktus tarp R. M. ir A. S. bei tarp R. M. ir A. N. ( t. 2 b. l. 155-169), pagrįstai pagrindė savo išvadas dėl R. M. kaltės padarius abu nusikaltimus.

Byloje esantys užfiksuoti kaltinantys A. A. N. ir A. S. parodymai apie A. M. atliktus veiksmus teisminio nagrinėjimo metu buvo tikrinami ( 3 t. b. l. 97-100; 94-67). A. N. savo nevienkartinius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir ikiteisminio tyrimo teisėjai apie susitarimo su A. M. turinį ir pobūdį : „ ...jis manęs paprašė, kad praleisčiau minėtą automobilį jo nekratydamas, o tik dėl akių apžiūrėdamas“ pirmosios instancijos teisme neigė nenuosekliai, negalėjo nurodyti jokių svarbių aplinkybių, kodėl gi jis buvo priverstas apkalbėti A. M. . A. S. gi teisme ( 3 t. b. l. 94) vienareikšmiškai nurodė, kad prašė A. M. pagalbos ne aplamai, o konkrečios paslaugos : „...sutikimo pervažiuoti sieną nepatikrinus... kai M. skambinau, jis sutiko mane praleisti“. Pats A. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ( 3 t. b. l. 104) duotus parodymus, kad A. S. prašymas buvo susijęs su cigarečių per sieną pervežimu. Esant tokiems bylos duomenims, nepagrįstas yra skundo teiginys, kad tarp A. M. ir kitų nuteistųjų jokio susitarimo ar prašymo dėl neteisėto prekių gabenimo sieną nebuvo. Nuosprendyje yra išdėstyti logiški motyvai, kodėl netikima A. M. išdėstyta versija, kad jo kontaktai su A. S. ir A. N. turėjo visiškai priešingus ir teisėtus tikslus ir jis siekė, jog A. N. sulaikytų neteisėtai gabenamą cigarečių krovinį.

Byloje surinkti ir įvertinti duomenys apie nuteistųjų A. N. , A. M. ir A. S. bendravimo aplinkybes, atliktus konkrečius veiksmus patvirtina, kad jie veikė tiesiogine tyčia, t. y.visi suvokė pavojingą nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Į skundo argumentus dėl tiesioginės tyčios A. M. veiksmuose nebuvimo ir jo kaltės nenustatymo atsakytina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko pozicijos išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą. Kaltės forma, rūšis, jos turinys be kaltininko pozicijos, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Bendrininkų padarytuose nusikaltimuose kaltės turiniui svarbu yra ir tai, kaip bendrininkas apibūdino, suprato suvokė kito bendrininko veiksmus. Šioje byloje nustatyta, kad A. M. susitarė su A. S. , jog šiam padės, kad į Lietuvą be patikrinimo būtų įleistas A. S. automobilis su cigarečių kroviniu. Šį susitarimą realizavo tardamasis su A. N. . Apie tokio konkretaus krovinio gabenimo laiką ir kitas aplinkybes buvo tariamasi intensyviai : susitikus, SMS žinute ir telefoniniu pokalbiu. A. S. , turėdamas A. M. sutikimą, akcizais apmokestinamas prekes sąmoningai įvežė per pasienio perėjimo punktą į Lietuvos Respubliką. A. N. , vykdydamas A. M. prašymą, neatliko A. S. vairuojamos transporto priemonės patikrinimo, nesulaikė šios transporto priemonės, praleido ją į Lietuvos Respubliką, kartu su A. D. priėmė už tai kyšį. Taigi tarp visų minėtų asmenų atliktų konkrečių veiksmų ir bendrai padarytos veikos yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes kiekvienas iš jų tyčia atliko reikšmingus bendroje nusikalstamoje veikoje veiksmus. A. M. savo veikimu šalino kliūtis, trukdančias gabenti akcizais apmokestinamas prekes. Todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį.

Nepagrįstai skunde nurodyta, kad nuteistojo A. M. tyčia buvo neatskleista, kad byloje nėra nustatyti bendrininkavimo požymiai, tikslas padėti A. S. padaryti konkrečią nusikalstamą veiką ir šios bylos situacija prilyginama situacijai, kuri buvo nustatyta kasacine tvarka nagrinėtoje byloje Nr. 2K-27-2006. Kolegijos manymu šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visai kitokios faktinės aplinkybės, nustatytas visiškai kitokio pobūdžio bendrininkų susitarimas ir konkretūs jų veiksmai. Pagal nustatytas faktines aplinkybes, esant nusikaltimų daugetui, BK specialiosios dalies teisės normų taikymo prasme ir bendrininkavimo požymių aiškinimo prasme nagrinėjamoji byla daug labiau artimesnė kasacine tvarka nagrinėtai bylai Nr. 2K-530/2005.

Neteisingas nuteistojo A. N. skundo argumentas, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendyje minimos Ūkio ministro ir Vyriausybės nustatytos tabako gaminių gabenimo taisyklės negali būti taikomos ir jos A. S. nebuvo pažeistos, nes yra skirtos tik tiems atvejams, kai cigaretės yra gabenamos iš Europos Bendrijos muitų teritorijai nepriskirtų šalių į Lietuvos Respubliką, o pagal pareikštą įtarimą nuteistasis padėjo gabenti akcizais apmokestinamas prekes tik iš Latvijos Respublikos į Lietuvą. Pagal fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200, (Žin., 2004, Nr.87-3180) reikalavimus yra neleidžiama gabenti tabako gaminių, viršijančių nustatytas normas, kurie yra įvežti tiek iš Europos Bendrijos muitų teritorijai nepriskirtų šalių ( taisyklių 3.3 punktas), tiek priskirtų šalių ( taisyklių 3.5 punktas). Pagal byloje nustatytas ir skunduose neginčijamas faktines aplinkybes, nuteistasis A. S. slėpdamas automobilyje gabeno Europos Bendrijos šalyse akcizais apmokestinamus tabako gaminius (cigaretes su rusiškomis banderolėmis), kurias įgijo Maskvos turguje, iš Rusijos Federacijos Maskvos miesto per Latvijos Respubliką, o vėliau jau padedamas nuteistųjų A. N. ir A. D. , į Lietuvą. Nuteistasis A. S. , kaip fizinis asmuo, savo prievolės sumokėti akcizus nerealizavo nei Latvijos Respublikoje, nei Lietuvos Respublikoje. Tokios byloje nustatytos cigarečių gabenimo aplinkybės pilnai atitinka draudimo disponuoti tabako gaminiais reglamentavimą, kuris numatytas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakyme Nr. 4-200 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarime Nr. 439 (Žin., 2004, Nr. 58-2049) esančiose taisyklėse. Būtinasis BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis - disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nustatytos tvarkos pažeidimas, šiuo atveju bylos duomenimis yra nustatytas.

Nuteistasis A. N. taip pat skunde teigia, kad jam paskirta per griežta ir neteisinga bausmė. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Apeliacinės instancijos teismo kolegija jokių BK numatytų bausmės skyrimo taisyklių pažeidimų šiuo atveju nenustato. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, įvertinęs tai, jog: vienas iš A. N. įvykdytų nusikaltimų yra sunkus (BK 11 straipsnio 5 dalis, 199² straipsnis), kitas – apysunkis (BK 11 straipsnio 4 dalis, 225 straipsnio 2 dalis), kad jis padarė tyčinius nusikaltimus, administracine tvarka nebaustas, neteistas, charakterizuojamas teigiamai, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, už jo įvykdytas nusikalstamas veikas paskyrė sankcijose numatytas švelniausias alternatyvias bausmes – atėmimą teisės dirbti valstybės tarnyboje ir baudą. Baudos dydis už sunkų nusikaltimą atitinka BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyto šios bausmės dydžio vidurkį. Abi bausmės subendrintos palankiausiu nuteistajam apėmimo būdu. Tai­ky­da­mas švel­nes­nės, ne­gu straips­nio sank­ci­jo­je nu­ma­ty­ta, baus­mės pa­sky­ri­mą (BK 54 straipsnio 3 dalis), teis­mas tu­ri nu­statyti, ko­kios yra iš­im­ti­nės ap­lin­ky­bės, kad straips­nio sank­ci­jo­je nu­ma­ty­tos baus­mės pa­sky­ri­mas šiam as­me­niui už nu­si­kals­ta­mos vei­kos pa­dary­mą aiš­kiai prieš­ta­rau­tų tei­sin­gu­mo prin­ci­pui. Šiuo atveju byloje nėra jokių aplinkybių, kurios būtų galimos laikyti išimtinėmis ir leistų daryti išvadą, kad baudos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. Todėl jokių teisinių pagrindų, ar kitokių palankių nuteistajam aplinkybių, kurios leistų dar labiau švelninti A. N. paskirtą bausmę, kolegija neįžvelgia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

nuteistųjų R. M. , A. D. , A. N. apeliacinius skundus atmesti.