Kauno apygardos teismo nutartis

2011-04-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-208-238-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-27
Bylos Nr.
1A-208-238-2011
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00821-2010-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
R. L.
Kategorijos
  • 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Šiugždinytė Baudž. byla Nr.1A-208-238/11;

Teisėja V.Stangvilienė Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00821-2010-3;

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu

2011 m. balandžio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam R. L., jo gynėjui advokatui J. G. Valivoniui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29d. nuosprendžio, kuriuo R. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 189 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. L. pagal LR BK 189 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2010-07-31 apie 12 val. (duomenys neskelbtini) , miške netoli (duomenys neskelbtini) miesto, tiksliau nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo didelės vertės turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, o būtent automobilį „BMW X5xDrive30d“, v./ n. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 95 600 Lt, priklausantį Belgijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“, juo naudojosi atvažiuodamas į Alytaus miestą ir turėjo tikslą juo nuvažiuoti į Prienų miestą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes Alytuje, Statybininkų gatvėje, ties namu Nr. 27 buvo sulaikytas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos Pirmojo būrio pareigūnų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. L. prašo nuosprendį pakeisti ir skirti švelnesnę arešto bausmę. Mano, kad paskirtoji bausmė per griežta, nes dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, davė nuoseklius teisingus parodymus. Prašo atsižvelgti į tai, jog nusikaltimą padarė dėl sunkios materialinės padėties, nes jis ir žmona bedarbiai, augina du vaikus.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. L. skundas atmestinas.

Apeliantas neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal LR BK 189 straipsnio 2 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegijos manymu, bausmė nuteistajam skirta teisingai.

Pažymėtina, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas ir individualizuodamas bausmę nuteistajam, įvertino visas LR BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes - nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, konkrečias nusikalstamos veikos aplinkybes, nuteistojo pavojingumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Parinkdamas bausmės rūšį nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad R. L. praeityje teistas penkis kartus ir tai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę bei apibūdina didesnį asmens pavojingumą, o į šias aplinkybes teismui privalu atsižvelgti skiriant ir individualizuojant bausmę. Be to, nauja tyčinė nusikalstama veika padaryta neišnykus ir nesant panaikintam ankstesniam teistumui taip pat už tyčinius nusikaltimus. LR BK 27 straipsnis nustato, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. LR BK 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus tai, kad R. L. anksčiau teistas penkis kartus, naują tyčinį nusikaltimą įvykdė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo už tyčinius nusikaltimus, teisėjų kolegijos manymu, R. L. pagrįstai skirta reali laisvės atėmimo bausmė, nes šios aplinkybės, o taip pat ir tai, kad nuteistasis baustas administracine tvarka, teisėjų kolegijos manymu, neduoda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant švelnesnę bausmę. Be to, įvertintina ir tai, jog anksčiau taikyta už paskutinį teistumą arešto bausmė akivaizdžiai teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui nepadarė, nes jis, neišnykus teistumui, padarė naują tyčinį apysunkį nusikaltimą.

Nustatydamas paskirtosios bausmės dydį pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos manymu, tinkamai atsižvelgė į LR BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, tinkamai įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o būtent tai, kad nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

LR BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bausmės dydį, šių taisyklių nepažeidė, tinkamai įvertino anksčiau aptartų aplinkybių visumą, kiekvienos iš jų reikšmę ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, ir artimą minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui. Atsižvelgiant į tai, kad net ir esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei bei esant pavojingai dėl ankstesnių teistumų nuteistojo asmenybei, teismas skyrė bausmę, žymiai mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bausmės dydį, pakankamai atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Teismas pažymi, jog sunki materialinė padėtis, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, šiuo atveju nepateisina neteisėto nuteistojo elgesio. Be to, R. L. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nurodė, jog netikėjo, kad jam už paslaugą parvairuoti automobilį bus sumokėta pažadėto dydžio suma, tačiau tai nuteistojo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos darymo. Dėl šių aplinkybių nuteistojo sunki materialinė padėtis nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei įvertinus kitas, anksčiau aptartas aplinkybes, neduoda pagrindo švelninti skirtą bausmę.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į padaryto nusikaltimo bei paties nuteistojo pavojingumą, paskirta bausmė yra teisinga ir tinkama realizuoti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Taip pat teisėjų kolegija mano, jog paskirtoji bausmė ir jos vykdymo metu kylantys apribojimai bei jų trukmė atitinka proporcingumo reikalavimus, siekiant nubausti nuteistąjį ir kartu nepažeisti jo kitų teisėtų interesų ir šių apribojimų pobūdis ir trukmė yra būtini apginti viešąjį interesą bei užtikrinti teisingumo principą.

Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utarė:

Nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Valdas VitunskasGytis Večerskas