Kauno apygardos teismo nutartis

2012-01-26 · Civilinė byla Nr. 2A-102-510/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-26
Bylos Nr.
2A-102-510/2012
Teisminio proceso Nr.
2-21-3-01887-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramūnas Mitkus (pirm.), Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gurda“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“
Civilinė byla Nr. 2A-102-510/2012(Proceso Nr. 2-21-3-01887-2010-5)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Larisa Tamulionienė(S)35.3.6; 35.5; 50.5; 121.21.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino ir Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gurda“ apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-345-660/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gurda“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Vilniaus dengtas plaukimo baseinas“ ieškinyje nurodė, kad 2008 m. vasario 6 d. su atsakovu UAB „Gurda“ buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui sutartyje nurodytas patalpas, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. 2009 m. kovo 1 d. ir 2010 m. sausio 27 d. buvo padaryti sutarties pakeitimai, kurias buvo sumažinta nuomos kaina. Nuomininkas nuomos mokestį turėjo mokėti už kiekvieną einamąjį mėnesį iki to mėnesio 10 dienos. Be to, nuomininkas privalėjo papildomai mokėti nuomotojui už komunalines paslaugas. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas nuolat vėluodavo vykdyti savo įsipareigojimus ir ieškovui yra skolingas 75938,40 Lt. Remiantis sutarties 3.8. p. nuomininkas, vėluojantis vykdyti savo įsipareigojimus, privalo mokėti nuomotojui 0,05 % dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Delspinigiai ieškinio padavimo dieną sudaro 3123,73 Lt. Ieškovas prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovo 75938,40 Lt skolos bei 3123,73 Lt delspinigių.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 10 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 75938,40 Lt skolos, 3123,73 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t. y. 79062,13 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2010-08-10, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1186 Lt žyminio mokesčio, 600 Lt išlaidų, apmokėtų už advokato pagalbą. Teismas priteisė 4 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 12 d. galutiniu sprendimu nusprendė Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. preliminarų sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovo ieškovui 56690,72 Lt skolos, 2010,52 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t. y. 58701,24 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2010 m. rugpjūčio 10 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 880,61 Lt žyminio mokesčio, 2004,75 Lt išlaidų už advokato pagalbą, 297 Lt kitų būtinų išlaidų; kitą ieškinio dalį atmesti; priteisti iš atsakovo valstybės naudai 21,78 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisti iš ieškovo valstybės naudai 7,56 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas galutiniame sprendime nurodė, kad už nuomos paslaugas buvo išrašytos sąskaitos faktūros, kurios neapmokėtos. Atsakovas neatsiskaitė už suteiktas paslaugas ir liko skolingas ieškovui 56690,72 Lt. Atsakovas iki ieškinio padavimo nereiškė pretenzijų ieškovui dėl nuomos mokesčio dydžio, mokėjo sąskaitose nurodytą sumą. Tokie atsakovo veiksmai rodo, kad atsakovas sutarties pakeitimus vertino taip pat kaip ir ieškovas, suprasdamas, kad pakeitimuose nurodyta šalių sutarta galutinė nuomos kaina (11852,50 Lt be PVM ir 9697,50 Lt be PVM). Atsakovo atstovai nurodė, kad su įsiskolinimu už patalpų nuomą 2010 m. liepos mėnesį pagal PVM sąskaitą faktūrą serija VŽDPB10 Nr. 0475 dėl 11733,98 Lt nesutinka. Pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas nuomininkas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį tuo atveju, jeigu jis yra visiškai atsiskaitęs su nuomotoju, informuodamas apie tai raštu nuomotoją ne mažiau kaip prieš 90 kalendorinių dienų. Ieškovas nesutiko su atsakovo rašte nurodyta sutarties nutraukimo data, t. y. 2010 m. liepos 1 d., todėl nuomos mokestis už 2010 m. liepos mėnesį atsakovui skaičiuojamas pagrįstai. Atsakovas už nuomos laikotarpį iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. nesumokėjo 48139,89 Lt (su PVM) nuompinigių ir 8550,83 Lt už komunalines paslaugas. Pagal sutarties 3.8. p. iš atsakovo ieškovui priteistina 2010,52 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 11 d. iki 2010 m. liepos 21 d.. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 2 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad remiantis sutarties 7.10. p., atsakovui turėtų būti priskaičiuoti proporcingai likusiam nuomos laikotarpiui patalpų įrengimo kaštai. Ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas niekada nederino su atsakovu patalpų pagerinimo kaštų. Įrodymų, patvirtinančių tokius šalių suderinimus, byloje nėra. CK 6.501 straipsnio 3 dalis numato, kad nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Gurda“ apeliaciniu skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. galutinį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Kauno rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Priimdamas galutinį sprendimą, teismas nevertino atsakovo prieštaravimuose aptartų aplinkybių ir dėl jų nepasisakė. Ieškovas rėmėsi kreditinėmis PVM sąskaitomis faktūromis, kuriomis esą buvo mažinamas atsakovo įsiskolinimas, tačiau iš ieškovo pateiktos 2010 m. liepos 20 d. skolų apyvartos nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 15 d. matyti, kad tik 2010 m. liepos 9 d. buvo išrašyta vienintelė su prieštaravimuose aptariamomis aplinkybėmis susijusi kreditinė PVM sąskaita faktūra KR_VŽDPB Nr. 10002. Šia kreditine PVM sąskaita faktūra atsakovo įsiskolinimas buvo sumažintas tik 3291,51 Lt. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų už 2008 m. birželio mėn. - 2009 m. vasario mėn. nuomos laikotarpį ir lentelės „Sumokėtas nuomos mokestis“, ieškovas per šį laikotarpį už nuomą išrašė atsakovui PVM sąskaitas faktūras 176898,64 Lt sumai, tačiau už nuomą 2008 m. birželio mėn. - 2009 m. vasario mėn., iki 2008 m. vasario 6 d. patalpų nuomos sutarties 2009 m. kovo 1 d. pakeitimo, turėjo būti išrašytos PVM sąskaitos faktūros tik 168 665,28 Lt sumai, kaip tai atvaizduota su prieštaravimais pateiktoje lentelėje „Nuomininko įsiskolinimas“ ir paties ieškovo jau nagrinėjant bylą iš esmės pateiktoje suvestinėje. Ištaisydamas klaidas, ieškovas už minėtą laikotarpį turėjo išrašyti atsakovui kreditinę PVM sąskaitą faktūrą 8233,36 Lt sumai. Be to, vien tik dėl atsakovui išnuomotų patalpų ploto neigiamo skirtumo, kuris sudarė 4,14 kv. m, ieškovas už 2009 m. kovo mėn. - 2010 m. liepos mėn. turėjo išrašyti kreditinę PVM sąskaitą faktūrą 3581,10 Lt sumai. Realiai mažindamas atsakovo įsiskolinimą, ieškovas turėjo išrašyti kreditines PVM sąskaitas faktūras 11814,46 Lt sumai (8 233,36 Lt + 3 581,10 Lt). Ūkio subjektų piniginės prievolės vienas kitam arba tų prievolių sumažinimas gali būti fiksuojami tik nustatytos formos rašytiniais dokumentais, kurių vienas ir yra PVM sąskaita faktūra. Ieškovas savo nurodomas aplinkybes grindė kreditinėmis PVM sąskaitomis faktūromis, bet nepateikė jų kaip įrodymo, todėl neaišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas nusprendė, kad ieškovas tikrai sumažino atsakovo įsiskolinimą. Nors formaliai ieškinys patenkintas iš dalies, galutinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra jokių motyvų dėl to, kurie būtent ieškinio reikalavimai netenkinami. Teismas ne tik netenkino ieškinio neapibrėžtoje dalyje, bet ir priteisė ieškovui dalį sumos be jokių motyvų. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad po abiejų sutarties pakeitimų nuomos mokestis yra nustatytas konkrečia suma. Ieškovas sutarties 3.2 punkte numatytos kompensacijos atsakovui nebetaikė nuo 2009 m. kovo 1 d.. Atsakovas laikosi pozicijos, kad sutarties 3.1, 3.2 ir 3.3 p. yra nustatytas nuomos mokesčio nustatymo mechanizmas, apibrėžiamas kaina už ploto vienetą, nuomininko pareiga mokėti PVM nuo nurodytos kainos, nuomininko atleidimu nuo visų kitų su patalpomis susijusių mokesčių ir rinkliavų, išskyrus sutarties 3.7 p. nurodytus mokesčius, nuomotojo pareiga visą nuomos terminą taikyti 5,00 Lt/kv. m be PVM kompensaciją (nuolaidą) už patalpų įrengimą. Teismas neįvertino, kad ieškovas užsiima patalpų nuomos verslu, būtent ieškovui nuomos sutarčių sudarymas yra įprastinė veikla, kurioje jis yra patyręs žymiai daugiau už atsakovą, būtent pats ieškovas parengė sutarties pakeitimų tekstus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad net ir laikant, jog pakeistas sutarties 3.3 p., kaip kad teigė ieškovas, sutarties 3.2 p., kuriame nustatyta 5,00 Lt/kv. m kompensacija, savaime niekur nedingsta. Spręsdamas, kuris sutarties punktas buvo keičiamas, teismas neįvertino aplinkybės, kad pakeitimuose dėstoma keičiamo punkto redakcija savo teksto struktūra yra tapati ne 3.3 p., o 3.1 p. Teismas pernelyg sureikšmino ieškovo pateiktą atsakovo direktorės 2010 m. kovo 2 d. elektroninį laišką, kuriame ji nurodė, kad mėnesio įmoka turi būti 9511,20 Lt. Teismas neatsižvelgė, kad šioje korespondencijoje vyko aiškinimasis ne dėl nuompinigių dydžio, o būtent dėl teisingo patalpų ploto. Nepagrįsta yra galutinio sprendimo išvada, kad atsakovas iki ieškinio padavimo nereiškė pretenzijų ieškovui. Iki 2009 m. pavasario, kai ėmė aiškėti problemos dėl sutarties 3.2 p. numatytos kompensacijos taikymo, įsiskolinimo nebuvo. Sutarties nutraukimas yra įvykęs juridinis faktas, kuris gali būti teisėtas arba ne. Atsakovui vienašališkai nutraukus sutartį, baigėsi jį ir ieškovą sieję nuomos teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į CPK 424 straipsnio 1 dalyje nustatytą dokumentinio proceso tvarka nagrinėtinų ieškinių dalykų baigtinį sąrašą, šia tvarka negali būti nagrinėjamas vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumas. Teismas negali atsisakyti svarstyti atsakovo pareikštų prieštaravimų tuo pagrindu, kad ieškinį neigiantys faktai sudarytų kito ieškinio, kurį atsakovas gali pareikšti kaip savarankišką, faktinį pagrindą. Toks atsakovo procesinių teisių aiškinimas siaurintų jo teisę į gynybą ir pažeistų šalių lygiateisiškumą bei dispozityvumą civiliniame procese. Atsižvelgiant į tai, kad dalis galutinio sprendimo yra apskritai nemotyvuota, kas sudaro absoliutų galutinio teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, galutinis sprendimas naikintinas, perduodant bylą Kauno rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Iš esmės buvo pažeistas CPK 9 straipsnyje bei 258 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas teismo posėdžio viešumo principas, nes galutinis skelbimas nebuvo viešai paskelbtas. Bylą nagrinėjusi teisėja neišeidama iš kabineto, liepė galutinį sprendimą atsiimti pas teismo posėdžių sekretorę, ką atsakovo direktorė ir padarė.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Vilniaus dengtas plaukimo baseinas“ atsiliepimu į ieškinį prašo 2011 m. balandžio 12 d. Kauno rajono apylinkės teismo galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad pačios kreditinės PVM sąskaitos faktūros buvo pateiktos atsakovui. Jis turėjo visas galimybes jas pateikti pirmosios instancijos teismui. Ieškovas pats pripažindamas tai, kad kai kurios PVM sąskaitos faktūros už nuomą turėjo tam tikrų netikslumų, palaikė savu ieškinį tik iš dalies. Bendra mokėtina suma pagal nuomos sutartį (įskaitant mokesčius už komunalines paslaugas) nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2010 m. liepos 31 d. buvo 434778,63 Lt (su PVM). Tuo tarpu UAB „Gurda“ iki skundžiamo galutinio sprendimo buvo sumokėjusi tik 378087,93 Lt. Todėl yra akivaizdu, kad įsiskolinimas galutinio sprendimo priėmimo dienai buvo 56690,70 Lt (su PVM). Apelianto nuomonė dėl neva nemotyvuoto teismo sprendimo yra visiškai nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalys, atlikdamos 2009 m. kovo 1 d. ir 2010 m. sausio 27 d. nuomos sutarties pakeitimus, susitarė, kad nuomos kaina be PVM bus atitinkamai 11852,50 Lt ir 9697,50 Lt. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame galutiniame sprendime, kitaip traktuojant nuomos sutarties pakeitimus, susidarytų situacija, kad vienoje sutartyje būtų kelios kainos. Aplinkybes dėl nuomos mokesčio dydžio patvirtina ir tai, kad iki ieškinio padavimo į teismą dienos jokių pretenzijų dėl nuomos mokesčio nebuvo. Apelianto prašymas grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui vertintinas kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis, nes siekiant kuo ilgesnio bylos nagrinėjimo, yra stengiamasi visais įmanomais būdais išvengti prievolės mokėti skolą ir delspinigius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ ir atsakovas UAB „Gurda“ 2008 m. vasario 6 d. sudarė patalpų nuomos sutartį (1 t., b. l. 18-26), pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui sutartyje nurodytas patalpas. Pagal sutarties 3.1. p. nuomininkas (atsakovas) įsipareigojo nuomotojui (ieškovui) mokėti 80 Lt už 1 kv. m bendrojo ploto plius PVM. Pagal sutarties 3.2. p. ieškovas suteikė atsakovui visam nuomos terminui mėnesinę 5 Lt be PVM nuolaidą už 1 kv. m bendrojo ploto nuo 1 kv. m. kainos, nurodytos sutarties 3.1 punkte, kaip kompensaciją už išlaidas, patirtas patalpų remontui.

2009 m. kovo 1 d. ir 2010 m. sausio 27 d. šalys pasirašė 2008 m. vasario 6 d. patalpų nuomos sutarties pakeitimus Nr. 1 ir Nr. 2 (1 t., b. l. 27-28), kuriais buvo sumažinta nuomos kaina. Pakeitimu Nr. 1 atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti 11852,50 Lt + 2251,89 Lt PVM. Pakeitimu Nr. 2 atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti 9697,50 Lt + 2036,48 Lt PVM.

Šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl sutarties ir jos pakeitimų sąlygų aiškinimo. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad šalims pasirašius 2008 m. vasario 6 d. patalpų nuomos sutarties pakeitimus Nr. 1 ir Nr. 2, 2008 m. vasario 6 d. patalpų nuomos sutarties 3.2 p., nustatantis nuomos mokesčio nuolaidą, liko galioti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiuo teiginiu nesutinka. 2008 m. vasario 6 d. patalpų nuomos sutarties 3.1 p. buvo nustatyta vieno kvadratinio metro nuomos kaina, sutarties 3.2. p. buvo numatyta nuolaida, o 3.3. p. buvo paskaičiuota galutinė mokėtina kaina (įvertinus 3.2. p. nurodytą nuolaidą). Sutarties pakeitimuose Nr. 1 ir Nr. 2, nurodyta jog keičiamas ir naujai formuluojamas 3.1. p., tačiau abiejų sutarties pakeitimų 3.1. p. buvo nurodyta ne vieno kvadratinio metro kaina, bet visa nuomojamų patalpų nuomos kaina. Kaip minėta, 2008 m. vasario 6 d. patalpų nuomos sutarties visa kaina buvo numatyta ne 3.1. p., bet 3.3. p. Sutarties pakeitimai juridinės technikos požiūriu nėra tiksliai išdėstyti, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog šalys sutarties pakeitimuose nustatė visų patalpų nuomos kainą ir į ją įskaitė pradinėje sutartyje numatytą nuomos mokesčio nuolaidą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad priešingai aiškinant sutarties pakeitimus, liktų galioti dvi nuomos kainos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovas iki ieškinio padavimo nereiškė pretenzijų ieškovui dėl nuomos mokesčio dydžio, o tai reiškia, kad atsakovas suprato, jog sutarties pakeitimuose nurodyta galutinė nuomos kaina.

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad nuomos mokestis už 2010 m. liepos mėnesį neturėjo būti priteistas, nes atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį ir nuo 2010 m. liepos 1 d. atlaisvino patalpas. Šis apelianto argumentas taip pat yra nepagrįstas. 2008 m. vasario 6 d. patalpų nuomos sutarties 12.3. p. suteikė teisę atsakovui vienašališkai nutraukti sutartį informavus ieškovą raštu ne mažiau kaip prieš 90 kalendorinių dienų. Atsakovas 2010 m. birželio 10 d. raštu Nr. 13 (1 t., b. l. 164), kurį ieškovas gavo 2010 m. birželio 14 d., informavo ieškovą apie būtinumą nutraukti nuomos sutartį nuo 2010 m. liepos 1 d. Atsakovas pateikė teismui 2010 m. liepos 1 d. vienašališkai surašytą negyvenamųjų patalpų priėmimo perdavimo aktą (1 t., b. l. 165). Ieškovas su vienašališku sutarties nutraukimu nuo 2010 m. liepos 1 d. nesutiko. Nesikreipdama į teismą, šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai tik CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais (CK 6.218 straipsnio 1 dalis). Kitais CK 6.217 straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį (CK 6.217 straipsnio 4 dalis). Kaip matyti iš atsakovo 2010 m. birželio 10 d. rašto Nr. 13 (1 t., b. l. 164), atsakovas sutartį nutraukė ne CK 6.217 straipsnyje nenumatytais pagrindais, bet dėl pasikeitusios ekonominės situacijos. Atsakovas neturėjo teisės nuo 2010 m. liepos 1 d. vienašališkai nutraukti sutarties, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas sumokėtų nuomos mokestį ir už 2010 m. liepos mėnesį.

Šalių sudarytos 2008 m. vasario 6 d. patalpų nuomos sutarties 1.1. p. buvo nurodytas nuomojamų patalpų plotas 215,50 kv. m (1 t., b. l. 18). Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo (1 t., b. l. 155-163), 2010 m. gegužės mėnesį atsakovas pareikalavo, jog ieškovas perskaičiuotų nuomos mokestį, nes faktinis atsakovui išnuomotų patalpų plotas buvo mažesnis (211,36 kv. m). Pirmosios instancijos teismui ieškovas pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriame pripažino faktą, jog nuomojamų patalpų plotas buvo ne 215,50 kv. m, bet 211,36 kv. m (1 t., b. l. 182-185). Ieškovas kartu su atsiliepimu pateikė nuomos mokesčio paskaičiavimo lentelę (1 t., b. l. 186-187), kurioje pateikė detalų viso laikotarpio nuomos mokesčio paskaičiavimą. Šioje lentelėje atskiromis eilutėmis yra išskirtas kiekvieno mėnesio nuomos mokestis už 211,36 kv. m plotą. Ieškovas taip pat pateikė atsakovo skolos susidarymo per nuomos laikotarpį suvestinę (1 t., b. l. 35-37). Šioje suvestinėje atskirai yra nurodytos kiekvieną mėnesį mokėtinos sumos už patalpų nuomą ir už komunalinius patarnavimus, o taip pat nurodytos atsakovo faktiškai sumokėtos sumos. Iš jos matyti, kad atsakovas už visą nuomos laikotarpį turėjo sumokėti 434778,63 Lt, o sumokėjo 378087,93 Lt, todėl atsakovo įsiskolinimas sudaro 56690,70 Lt. Būtent tokia skolos sumą iš atsakovo ieškovui priteisė pirmosios instancijos teismas. Apeliantas apeliaciniame skunde teigė, jog ieškovas neišrašė atsakovui kreditinių PVM sąskaitų. Šis apelianto argumentas nepaneigia ieškovo nurodytos skolos dydžio teisingumo, nes apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog kokie nors faktiniai duomenys ieškovo pateiktose nuomos mokesčio paskaičiavimo lentelėje ir skolos susidarymo per nuomos laikotarpį suvestinėje yra neteisingi.

Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino apelianto motyvų, jog turi būti atsižvelgta į atsakovo atlikto patalpų įrengimo kaštus. Šis apelianto argumentas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas galutinio sprendimo motyvuojamoje dalyje pagrįstai nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog šalys būtų derinusios pagerinimus, o pagal CK 6.501 straipsnio 3 dalį nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti.

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog galutinis skelbimas nebuvo viešai paskelbtas. Teisėjų kolegija šiuos teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo (2 t., b. l. 41-51), paskutinis posėdis įvyko 2011 m. kovo 29 d. Sprendimo paskelbimas buvo atidėtas 2011 m. balandžio 12 d. 11.30 val. Teismo posėdžio protokole yra pažymėta, kad 2011 m. balandžio 12 d. 11.30 val. teisėja grįžo į posėdžių salę ir paskelbė galutinį sprendimą, sprendimo paskelbime dalyvavo atsakovo atsakovė J. J.. Pastabos dėl teismo posėdžio protokolo nebuvo pareikštos, todėl duomenys, esantys teismo posėdžių protokole, laikytini teisingais. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai yra prieštaringi - apeliantas nurodė, kad atvyko sprendimo išklausyti vienas iš akcininkų, tačiau teigia, kad sprendimas teisėjos kabinete buvo įteiktas atvykusiai atsakovo direktorei.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad apylinkės teismas netenkino ieškinio neapibrėžtoje dalyje ir priteisė ieškovui dalį sumos be jokių motyvų. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, aiškiai nurodė, kokias sumas priteisia ieškovui iš atsakovo. Kolegijos vertinimu, galutinio teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra pakankamai motyvuota.

Apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš apelianto ieškovui priteistinos 500 Lt išlaidos (2 t., b. l. 108) už teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 98 straipsnis).

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, o apeliantui Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi (2 t., b. l. 91-95) žyminio mokesčio sumokėjimas už paduotą apeliacinį skundą buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos, iš apelianto žyminis mokestis, kurio sumokėjimas buvo atidėtas, turi būti priteistas valstybei. Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad ginčijama suma yra 31841,39 Lt, tačiau prašė panaikinti visą Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą, todėl apeliaciniu skundu ginčijama suma yra visa teismo priteista suma - 58701,24 Lt, o valstybei priteistina iš apelianto žyminio mokesčio suma yra 880,52 Lt (58701,24X0,03:2) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 425 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gurda“ 500 Lt (penkis šimtus litų) už teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gurda“ 880,52 Lt (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt litų ir 52 centus) žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas buvo atidėtas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi.

Kolegijos pirmininkas Ramūnas MitkusTeisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas Kukalis