Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-09-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-138-337/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-14
Bylos Nr.
AN2-138-337/2018
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00373-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Kategorijos
  • 21.10.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla
Nr. ANK-138-337/2018
Proceso Nr. 4-08-3-00373-2018-9Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.11 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugsėjo 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas E. V., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) vedėjo pavaduotojo V. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. I. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji, būdama darbdaviu D. J. atžvilgiu, neužtikrino, kad D. J. laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 4 d. iki 2017 m. liepos 31 d. būtų leidžiama dirbti, t. y. fizinio asmens, pilietės E. I. naudai, tik pasirašius darbo sutartį, įteikus jai antrą darbo sutarties egzempliorių ir ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama apylinkės teismo 2018-07-31 nutartimi teismas nutraukė administracinio nusižengimo, numatyto AN 95 str. 1 d., teiseną E. I. atžvilgiu, kadangi nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių.

2018-09-03 Panevėžio apygardos teisme buvo gautas Institucijos skundas, kuriuo aukštesnės instancijos teismo prašoma panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą minimoje administracinio nusižengimo byloje – E. I. pripažinti kalta padarius ANK 95 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą. Skunde cituojama Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 32 str. nuostatos, taip pat Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose. Teigiama, kad D. J. pirminiai parodymai byloje yra pakankamai aiškūs ir tikslūs, kadangi pastaroji juos davė būdama įspėta apie ANK 224 str. 4 d. numatytą atsakomybę dėl melagingų parodymų davimo. Pažymima, jog priimdamas nutarimą teismas vadovavosi išskirtinai E. I. pateiktais paaiškinimais, kurie iš esmės prieštarauja D. J. pateiktiems žodiniams bei rašytiniams paaiškinimams. Skunde akcentuojama, jog byloje esantys duomenys patvirtina E. I. kaltę padarius ANK 95 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą. Teigiama, jog D. J. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), prekiauti trikotažu susitariusi su individualią veiklą vykdančia E. I.. Pastarosios nurodymu D. J. dirbo laikotarpiu nuo 2017-02-04 iki 2017-07-31, savaitgalio dienomis nuo 8. 00 val. iki 15. 00 val., už E. I. nustatytą darbo užmokestį - 15 eurų už dieną. Remiantis šiomis aplinkybėmis Institucija mano, kad tarp D. J. ir E. I. buvo susidarę būtinieji darbo sutarties požymiai bei pagal ją sukuriamų darbo santykių požymiai.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ANK 652 str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutartį, skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 str. 1 d., teiseną E. I. atžvilgiu, kadangi nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių, įvertino visas byloje esančias aplinkybes. Be to, pažymėtina, jog Institucija savo skunde nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui būtų nežinomos ar kurios būtų neįvertintos arba įvertintos netinkamai.

Nagrinėjamu atveju pagrindinis Institucijos apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad apylinkės teismas, vertindamas nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius, neteisingai vertino bylos įrodymus, nekreipė dėmesio į tai, kad D. J.savo rašytiniame paaiškinime nuosekliai, tiksliai bei aiškiai išdėstė darbo, kurį nelegaliai dirbo pas E. I., aplinkybes. Tuo remdamasi, Institucija prašo nubausti E. I. pagal ANK 95 str. 1 d..

Apygardos teismas, patikrinęs apylinkės teismo atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą ir teisės taikymą, sutinka su šio teismo išvadomis, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų E. I. kaltei pagal ANK 95 str. 1 d. pagrįsti, o tai sudaro pagrindą jai nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nesant šio administracinio nusižengimo požymių. Nesutikti su apylinkės teismo motyvais bei naikinti apylinkės teismo nutarimą remiantis vien tik Institucijos apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto nutarimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, t. y., jokių esminių procesinių pažeidimų bylos nagrinėjimo metu nepadarė

Visų pirma, apygardos teismas pažymi, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra neabejotinas pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 str. 1 d. kilti. Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pagal formuojamą teismų praktiką nelegalaus darbo bylose pagrindiniai įrodymai jose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Kadangi nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad galima nebesivadovauti viena iš esminių įrodymų vertinimo taisyklių – kad įrodymai turi būti įvertinami tiek atskirai, tiek ir jų visuma, ir tik tada galima daryti teisiškai reikšmingas išvadas dėl asmens kaltės ar jo nekaltumo. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, neabejotina, jog ir šiuo atveju, sprendžiant E. I. kaltės klausimą, būtina atidžiai patikrinti tiek jos pačios, tiek ir galimai nelegaliai dirbusio asmens parodymus bei paaiškinimus, juos įvertinti visų byloje surinktų duomenų visumoje ir tik tuomet vertinti, ar yra E. I. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 str. 1 d., sudėtis.

Pirmos instancijos teismas šioje byloje suabejojo liudytojos D. J.parodymais, kuriuos Institucijos atstovas prašo laikyti teisingais ir patikimais. Kaip matyti iš šios liudytojos apylinkės teismo posėdžio metu duotų parodymų pas E. I. ji nelegaliai dirbo laikotarpiu nuo 2017-02-04 iki 2017-07-31, o į darbo inspekciją kreipėsi praėjus beveik metams po tariamų darbo santykių pabaigos, t . y. 2018-05-16., - po to, kai E. I. kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę siekdama, kad D. J. jai grąžintų 73 eurų 50 ct skolą. Šią aplinkybę patvirtino ir pati D. J., kuri teismo posėdžio metu neneigė esanti skolinga E. I.. Patikslino, jog paskatinta E. I. veiksmų kreipėsi į atitinkamą Instituciją dėl nelegalaus darbo nustatymo fakto. Tuo tarpu E. I. teismo posėdžio metu nurodė, jog norėdama padėti D. J. davė jai prekių už 73 eurus 50 centų, kad pastaroji jas galėtų parduoti, o likusį pelną pasilikti sau. Kaip matyti iš bylos duomenų D. J. pasirašė skolos raštelį, kuriuo pasižadėjo skolą grąžinti iki vasario 10 d. Neatgavus skolos E. I. bandė susisiekti su D. J., ragino ją grąžinti skolą. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų D. J. ir E. I. trumpųjų SMS žinučių turinio darytina išvada, kad D. J. tiesiog vengė skolos grąžinimo, dėl to kreipėsi į darbo inspekciją. Vertinant šiuos E. I. parodymus, priešingai Institucijos tvirtinimui, jais netikėti nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi, kaip jau minėta, jų nepaneigia jokie byloje esantys duomenys, tuo labiau galimai nelegaliai dirbusios D. J. parodymai. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog išanalizavus teismui pateiktą bylos medžiagą, joje nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų būtent D. J. nurodomas aplinkybes. Iš to seka, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime visiškai pagrįstai ir teisingai nurodė, jog šioje byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių E. I. kaltę.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, galimo nelegalaus darbo fakto tyrimą Institucija atliko labai formaliai, nesistengė surasti papildomų duomenų, kurie patvirtintų ne tik patį įvykį, bet ir liudytojos D. J. parodymus. Darbo inspektoriai, nuvykę į E. I. darbo vietą, kitų aplink dirbusių asmenų, kurie galimai būtų galėję patvirtinti ar paneigti D. J. nelegalaus darbo faktą, neapklausė. Pats 2018 m. birželio 11 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas yra labai lakoniškas ir visiškai neinformatyvus. Iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad tyrimo metu buvo nustatyta tik tai, kad į Instituciją kreipėsi pilietė D. J., apie kurios įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, dėl ko E. I., kaip darbdaviui D. J. atžvilgiu, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tokias išvadas tyrimo metu darbo inspektoriai priėmė remdamiesi vien tik D. J. paaiškinimais ir VSDFV sistemos duomenimis apie tai, kad ji 2017 m. vasario 4 d. – liepos 31 d. laikotarpiu pas E. I. nebuvo įdarbinta. Taigi, nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga nepagrįstai buvo perkelta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl Institucijos atlikto tyrimo trūkumai negali lemti asmens teisinės padėties sunkinimo.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

Remiantis aukščiau išdėstytu, konstatuotina, jog keisti ar naikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-07-13 nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotojo V. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas E. V.