Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Albino Antanaičio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Džiuljetai Grigienei, gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) BK 178 straipsnio 2 dalyje (3 epizodai) ir jį nuteisti:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš D. P. ir G. K. sandėliukų) – 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš Ž. L. sandėliuko) – 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš P. K. sandėliuko) – 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskiriant subendrintą 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, ją atliekant pataisos namuose.

Civilinės ieškovės G. K. civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš A. A. 2000 Lt (du tūkstančiai Lt) turtinės žalos atlyginimo G. K. naudai.

Civilinio ieškovo D. P. civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš A. A. 200 Lt (du šimtai Lt) turtinės žalos atlyginimo D. P. naudai.

Civilinio ieškovo Ž. L. civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš A. A. 150 Lt (vienas šimtas penkiasdešimt Lt) turtinės žalos atlyginimo Ž. L. naudai.

Civilinio ieškovo P. K. civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš A. A. 1000 Lt (vienas tūkstantis Lt) turtinės žalos atlyginimo P. K. naudai.

Iš A. A. priteista 210 Lt, kas atitinka 60,62 Eur, valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 2 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, iš D. P. priklausančio sandėliuko, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) rūsyje, išlauždamas šio sandėliuko durų spyną, pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam D. P. priklausančius riedučius, 150 litų vertės ir durų spyną, 50 litų vertės, taip padarydamas D. P. 200 litų turtinę žalą. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku, iš G. K. priklausančio sandėliuko, išlauždamas šio sandėliuko durų spyną, pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai G. K. priklausantį 2000 litų vertės dviratį, taip padarė G. K. 2000 litų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. A. laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. iki 2013 m. rugsėjo 15 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, iš Ž. L. priklausančio sandėliuko, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, išlauždamas šio sandėliuko durų spyną, pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam Ž. L. priklausančią 150 litų vertės pripučiamą valtį, ir 250 litų vertės vaikišką maniežą – lovytę, taip padarydamas Ž. L. 400 litų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. A. laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 15 d. iki 2013 m. rugsėjo 16 d, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, iš P. K. priklausančio sandėliuko, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, išlauždamas šio sandėliuko durų spyną, pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam P. K. priklausančią 500 litų vertės guminę valtį ir 500 litų vertės kalnų dviratį, taip padarydamas P. K. 1000 litų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėją, prašiusią skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Kadangi nuteistasis prašo tik paskirti jam švelnesnę bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta principinė nuostata, kad paskirta bausmė bet kuriuo atveju turi būti teisinga ir turi užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų praktinį įgyvendinimą. Tačiau bausmė skiriama vadovaujantis ne tik bausmės paskirtimi, bet ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir, skirdamas A. A. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytos veikos pavojingumo laipsnį, tiek ir nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs šias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nuosprendį priėmęs teismas, A. A. pagrįstai ir tinkamai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę.

Nagrinėjamame kontekste pažymėtina, kad A. A. padarė tris nusikalstamas veikas, kurios pagal BK 11 straipsnio nuostatas priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Vertinant nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, būtina pažymėti, kad A. A. praeityje teistas net aštuonis kartus už tyčinių nesunkių, apysunkių ir net labai sunkaus, tame tarpe ir panašaus pobūdžio, nusikalstamų veikų padarymą, nusikalto neišnykus ankstesniems teistumams (T. 2, b. l. 23-33), administracine tvarka baustas, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (T. 2, b. l. 19-22). Visi šie duomenys neigiamai apibūdina nuteistąjį, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Akivaizdu, kad A. A. nenori koreguoti savo elgesį bei gyventi pagal visuomenėje nusistovėjusias normas. O apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir dėl to labai gailisi, nelaikytini esminiais, kurių pagrindu apeliantui galima būtų skirti švelnesnę bausmę. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad A. A., būdamas ankščiau ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimus, be abejonės žinojo apie gresiančias bausmes už šių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto. Būtina pabrėžti ir tai, kad nuteistajam paskirtų laisvės atėmimo bausmių už atskiras nusikalstamas veikas dydžiai yra ženkliai mažesni už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmės vidurkius. Be to, A. A. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, pritaikius jam BK 64¹ straipsnio nuostatas, todėl laikyti ją aiškiai per griežta ir dar labiau švelninti, pagrindo nėra.

Atsižvelgdama į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendyje išvadas dėl nuteistojo kaltės, bausmės rūšies, jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo, todėl nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas, o A. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. vasario 9 d. pažyma Nr. TP-7-(2.10)-597 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. A., išlaidas iki 2015 m. vasario 10 d. sudaro 33,81 Eur.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, šios nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą A. A. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.