Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-09-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-739-1129/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-14
Bylos Nr.
II-739-1129/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00590-2023-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dominykas Rusonis
Pareiškėjas
S. M.
Advokatai
Evelina Nevulienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-739-1129/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00590-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugsėjo 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis,sekretoriaujant Ievai Klimaitei,dalyvaujant pareiškėjos S. M. atstovei advokatei Evelinai Nevulienei,Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento atstovams L. V. ir S. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos S. M. atstovės advokatės Evelinos Nevulienės skundą dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento direktorės D. Š. 2023 m. birželio 14 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK:21153862582.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento (toliau – Institucija arba VMVT) direktorės D. Š. 2023 m. birželio 14 d. nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (toliau ir – nutarimas, skundžiamas nutarimas). Nutarimas priimtas dėl 2021 m. spalio 27 d. skundo ,,Dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį ir ŽŪIKVC informavimo apie gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo reikalavimų nesilaikymą“, kadangi administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, jog J. M., būdama juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, 2021 m. liepos 21 d. 10.21 val. Gyvūnų augintinių registre (toliau - GAR) savavališkai tyčia neturėdama gyvūno savininko prašymo/leidimo atliko duomenų keitimą, t. y. įrašą apie gyvūno (šuo, poodinės mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), patinas, mišrūnas, gimimo data 2016 m. rugsėjo 10 d., ženklinimo data 2020 m. rugsėjo 10 d., Gyvūno augintinio paso Nr. LT (duomenys neskelbtini), išdavimo data 2021 m. birželio 29 d.) dingimą, pažymėdama GAR žymą „dingimas“. Nutarimas priimtas, kadangi išnagrinėjus J. M. 2022 m. lapkričio 3 d. rašytinius paaiškinimus bei 2023 m. balandžio 19 d. prašymą, vadovaujantis administracinio nusižengimo kodekso 12 straipsniu ,,Mažai pavojinga veika“ ir VMVT direktoriaus 2017 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. B1-2 ,,Dėl mažareikšmių teisės aktų reikalavimų pažeidimų ir mažai pavojingų veikų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas - teisės aktų reikalavimų pažeidimas, kuriuo nepadaryta žala konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms arba tokia žala labai nedidelė), kuris galiojo 2021 m. liepos 21 d. į gyvūnų augintinių registrą įregistruoto įvykio „Dingimas“ metu, aprašo 3 punktu kuriame nurodoma, kad mažai pavojingomis veikomis gali būti pripažįstami fizinio asmens padaryti teisės aktų reikalavimų pažeidimai, nurodyti administracinio nusižengimo kodekso ir 346 straipsnyje.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. liepos 10 d. gautas pareiškėjos S. M. atstovės advokatės Evelinos Nevulienės skundas, kuriuo prašoma panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą, pripažinti S. M. nukentėjusiąja ir priteisti jos patirtą 200 Eur žalą. Skunde nurodoma, kad 2020 m. pabaigoje Lietuvoje įvyko gyvūnų daugintojų skandalas, dėl ko gyvūnų prieglaudos buvo perpildytos konfiskuotais šunimis. Ne išimtis buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. S. M., norėdama padėti, 2021 m. vasario 26 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinai globai paėmė šunį. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. M. buvo pasirašyta laikinos globos sutartis. Nuo laikinos globos sutarties pasirašymo šuns išlaikymo, gydymo ir visas kitas išlaidas dengė S. M..2021 m. balandžio mėnesį buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo S. M. laikinai globojamas šuo buvo konfiskuotas ir perėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuosavybėn. Pastaroji šį šunį 2021 m. balandžio 15 d. neatlygintinai perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo 2021 m. balandžio 15 d. šuns savininku buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2021 m. birželio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su S. M. sudarė dovanojimo sutartį, kurios pagrindu šuo nuosavybės teise buvo perleistas S. M.. Pasirašant dovanojimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprašė atlyginti šuns gydymui patirtas išlaidas. S. M. su tuo sutiko, bet paprašė pateikti gydymą pagrindžiančius dokumentus - šuns ligos išrašą, sąskaitas faktūras. Toks prašymas pateiktas buvo ne tik tam, kad atlyginti gydymo išlaidas, bet ir žinoti, kokias sveikatos problemas jos įsigytas augintinis turėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip gydymo išlaidas pagrindžiantį dokumentą pateikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ skrajutę, kurios kitoje pusėje buvo įrašyta 400 Eur suma. Pagal tokį gydymo išlaidas pagrindžiantį dokumentą S. M. atsisakė sumokėti 400 Eur, o ir pati suma pasirodė neproporcingai didelė. S. M. šunimi rūpinosi nuo 2021 m. vasario 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šuns savininku tapo tik 2021 m. balandžio 15 d., todėl apskritai neaišku, kokias gydymo išlaidas UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė šiam šuniui ir kodėl jų atlyginimo reikalavo iš S. M., o ne asmens, iš kurio tas šuo buvo konfiskuotas. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip ir visos kitos gyvūnų prieglaudos už iš daugyklų paimtų šunų gydymą atlyginimą gavo iš atitinkamų savivaldybių. UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdamas išsireikalauti iš S. M. 400 Eur, po 2021 m. birželio 29 d. dovanojimo sutarties sudarymo tyčia neperrašė gyvūno naujojo savininko vardu, nors Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintų gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių (toliau - Taisyklės, suvestinė redakcija 2017 m. kovo 14 d. – 202 m. spalio 7 d.) 32 punktas numatė, jog perduodant kitam savininkui Gyvūnų augintinių registre įregistruotą gyvūną augintinį, jį perduodantis savininkas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo gyvūno augintinio perdavimo taisyklių 29.1 papunktyje nustatyta tvarka turi pateikti duomenis Gyvūnų augintinių registrui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. liepos 21 d. gyvūnų augintinių registre vis dar būdamas registruotas šio šuns savininku ir žinodamas, kad šunį 2021 m. birželio 29 d. dovanojimo sutarties pagrindu perleido S. M. padarė melagingą įrašą apie šuns dingimą. Duomenis apie gyvūno dingimą į registrą įvedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja J. M.. Kilus konfliktinei situacijai, S. M., vadovaudamasi dovanojimo sutarties 3.3 punktu, kreipėsi į veterinarijos gydytoją, kad būtų atliktas gyvūno perregistravimas jos vardu. Veterinarijos gydytoja atlikti perregistravimo negalėjo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyvūnų augintinių registre buvo padaręs žymą dėl gyvūno praradimo. Veterinarijos gydytojai susisiekus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir paprašius paaiškinti susidariusias aplinkybes dėl neteisingos atžymos gyvūnų augintinių registre, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad S. M. dovanojimo metu nesusimokėjo jų prašomų 400 Eur, todėl praradimo atžymos nenuims, kol S. M. nesumokės jų reikalaujamos sumos. Susiklosčius tokiai situacijai, S. M. buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos tam, kad gyvūnas būtų perregistruotas jos vardu ir įgyvendinta dovanojimo sutarties 3.3 sąlyga. 2021 m. rugpjūčio 9 d. buvo pateiktas prašymas VMVT perregistruoti šunį S. M. vardu ir ištirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ daromus pažeidimus. 2021 m. rugpjūčio 17 d. VMVT kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašydami paaiškinti susidariusią situaciją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsakymą, kuriame pripažino, kad tyčia, žinodami, jog šuo nėra dingę padarė atžymą registre tam, kad S. M., nesumokėjusi jų nepagrįstai reikalaujamų 400 Eur, negalėtų šuns persiregistruoti savo vardu. Skundžiamame nutarime apie šį UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisipažinimą dėl tyčia į registrą įvestų melagingų duomenų, nieko nepasisakoma. 2021 m. rugpjūčio 27 d. VMVT, įvertinusi esamą situaciją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą, kuriame konstatavo: UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavęs šunį kitam asmeniui, neįvykdė Taisyklių 32 punkte nustatytos pareigos gyvūnų augintinių registre pateikti duomenis apie gyvūno augintinio perdavimą kitam savininkui per 7 kalendorines dienas, UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. birželio 29 d. perdavęs šunį dovanojimo sutarties pagrindu, neturėjo teisės laikyti šio šuns dingusiu. VMVT nustačiusi minėtus pažeidimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė nedelsiant ištaisyti kitam asmeniui perduoto prancūzų buldogo mišrūno duomenis gyvūnų augintinių registre. UAB „(duomenys neskelbtini)“ reaguodamas į VMVT pateiktą nurodymą, 2021 m. rugpjūčio 27 d. rašte nurodė, kad gyvūnų augintinių registre netaisys šuns mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė vykdyti privalomą VMVT nurodymą. VMVT jokių veiksmų dėl pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nesiėmė. Nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. prasidėjo administracinio nusižengimo tyrimo vilkinimas. Jokių realių tyrimo veiksmų VMVT Kauno departamento patarėjas L. V. neatliko. Procese veiksmai būdavo atliekami tik tada, kai būdavo pateikiamas prašymas suteikti informaciją ar skundas dėl neveikimo. 2021 m. gruodžio 14 d. VMVT Kauno departamento patarėjas L. V. kreipėsi į VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą prašydamas pateikti informaciją, kokiu pagrindu buvo suteikta teisė J. M., dirbančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisijungti ir tvarkyti duomenis gyvūnų augintinių registre. Gauto atsakymo iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro administracinio nusižengimo byloje nėra, nors aplinkybė ar J. M. apskritai turėjo teisę jungtis prie viešo registro buvo labai svarbi. Vadovaujantis Taisyklių 19 punktu prie gyvūnų augintinių registro galėjo prisijungti tik VMVT teritoriniai padaliniai arba privatūs veterinarijos gydytojai. Administracinio nusižengimo byloje duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja J. M. būtų buvusi privati veterinarijos gydytoja, nėra. Tyrimą atlikęs pareigūnas nors ir užsiklausė registro dėl J. M. prisijungimo teisėtumo, tačiau į bylą duomenų, kokiu pagrindu šis asmuo prisijungė ir tvarkė viešo registro duomenis, nėra. Tai lemia, kad ne tik į registrą buvo suvesti tikrovės neatitinkantys duomenys, bet ir prie pačio registro buvo prisijungta neturint tam teisėto pagrindo. Šios esminės aplinkybės VMVT netyrė arba tyčia ignoravo, nes iš surinktų duomenų yra akivaizdu, kad J. M. prie registro jungėsi neteisėtai. 2022 m. vasario 10 d. pareiškėja matydama akivaizdų tyrimo vilkinimą pateikė skundą, prašydama tyrimą perduoti spręsti nešališkam departamentui, neturinčiam bendradarbiavimo santykiu su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prašymas nebuvo tenkintas. Nuo 2022 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d. jokie administracinio nusižengimo tyrimo veiksmai nebuvo atliekami. Turint omenyje pakankamai trumpą administracinio nusižengimo tyrimo senaties terminą 5 mėnesių delsimas užbaigti tyrimą yra nepateisinamas ir kelia pagrįstų abejonių VMVT Kauno departamento patarėjo L. V. šališkumu. Tik 2022 m. lapkričio 3 d. buvo išreikalauti J. M. rašytiniai paaiškinimai. Gavus rašytinius paaiškinimu vėl jokie tyrimo veiksmai nebuvo atliekami iki 2023 m. kovo 3 d. Matant tyčia vilkinamą administracinio nusižengimo tyrimą buvo kreiptasi į seimo kontrolierių, prašant ištirti galimą VMVT darbuotojų piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Tik po seimo kontrolieriaus įpareigojimų, VMVT Kauno departamentas galiausiai užbaigė tyrimą. 2023 m. gegužės 5 d. VMVT Kauno departamento patarėjas L. V. priėmė ANK nereglamentuotą atskirą nutarimą nepripažinti S. M. nukentėjusiąją. Šį nutarimą S. M. buvo priversta skųsti, nors vadovaujantis ANK 608 straipsniu sprendimas dėl nepripažinimo nukentėjusiąją turėjo būti įrašytas į nutarimą, priimtą J. M. atžvilgiu. Siekdama apginti savo pažeistas teises ir nesutikdama su tuo, kad dėl melagingai įrašytų duomenų į registrą ji nepatyrė žalos, S. M. šį nutarimą yra apskundusi Kauno apylinės teismui (administracinio nusižengimo bylos Nr. 11-616- 1132/2023). 2023 m. birželio 27 d. vykstant administracinio nusižengimo bylos Nr. 11-616-1132/2023 nagrinėjimui S. M. sužinojo, kad 2023 m. birželio 14 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos. Apie priimtą nutarimą S. M. nebuvo informuota, taip pažeidžiant ANK 620 straipsnio 1 dalį, ir greičiausiai apie nutarimą nebūtų sužinojusi, jeigu nebūtų įvykęs teismo posėdis. Visas atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas, vilkinamas procesas, priimami ANK nereglamentuoti nutarimai, ANK 620 straipsnio tvarka priimto nutarimo neišsiuntimas S. M. pagrįstai leidžia spręsti apie tyrimą atliekančio VMVT Kauno departamento šališkumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu. Susipažinus su 2023 m. birželio 14 d. nutarimu, matyti akivaizdus siekis „išskuti“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingus darbuotojus nuo atsakomybės. Nutarime nesiremiama eile dokumentų, jau anksčiau konstatavusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytus teisės aktų pažeidimus. Administracinio nusižengimo nutraukimas grindžiamas neaiškiu pagrindu bei vadovaujantis nebegaliojančiu VMVT direktoriaus 2017 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. B1-2 „Dėl mažareikšmių teisės aktų reikalavimų pažeidimų ir mažai pavojingų veikų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad administracinio nusižengimo teisena nutraukiama vadovaujantis ANK 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tačiau šis straipsnis nereglamentuoja nutraukimo pagrindų. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad administracinio nusižengimo teisena nutraukiama vadovaujantis VMVT direktoriaus 2017 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. B1-2 „Dėl mažareikšmių teisės aktų reikalavimų pažeidimų ir mažai pavojingų veikų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo (Mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas - teisės aktų reikalavimų pažeidimas, kuriuo nepadaryta žala konkrečia teisės norma saugomoms vertybės arba tokia žala nedidelė). Pažymima, kad VMVT direktoriaus 2017 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. B1-2 nebegalioja nuo 2023 m. sausio 6 d., t. y. administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta vadovaujantis nebegaliojančiu teisės aktu. Net jeigu minėtas VMVT direktoriaus įsakymas būtų galiojantis, esamoje situacijoje nebuvo pagrindo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų veiksmų pripažinti mažareikšmiais. Nėra neaišku, kodėl administracinį nusižengimą tyręs pareigūnas nusprendė, kad teisei prieštaringas veiksmas buvo tik melagingų duomenų įrašymas į registrą ir nebuvo vertinti kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryti pažeidimai. Dar 2021 m. rugpjūčio 27 d. rašte VMVT direktorius Mantas Staškevičius konstatavo: UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavęs šunį kitam asmeniui, neįvykdė Taisyklių 32 punkte nustatytos pareigos gyvūnų augintinių registre pateikti duomenis apie gyvūno augintinio perdavimą kitam savininkui per 7 kalendorines dienas. Šitas pažeidimas administracinio nusižengimo byloje nefiksuojamas. UAB „(duomenys neskelbtini)", 2021-06-29 perdavęs šunį dovanojimo sutarties pagrindu, neturėjo teisės laikyti šio šuns dingusiu. Šis pažeidimas nepagrįstai pripažintas mažareikšmiu. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad J. M. buvo privati veterinarijos gydytoja ir turėjo teisėtą prisijungimą prie gyvūnų augintinių registro bei teisėtai šiame registre atliko įrašus. Šis pažeidimas administracinio nusižengimo byloje taip pat nefiksuojamas ir netiriamas. Nutarimą priėmusi D. Š., vadovaudamasi nebegaliojančiu VMVT direktoriaus įsakymu, turėjo įvertinti 6 punkte nustatytus kriterijus, o būtent: nežymus teisės aktų reikalavimų pažeidimų mastas. Pareigūnai, vertindami, ar nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai turi šį požymį, atsižvelgia į šių pažeidimų dažnumą, tiesioginių objektų skaičių ir (ar) kiekį bei kitas reikšmingas aplinkybes (6.1 punktas). Pareiškėja nesutinka, kad neteisėtas J. M. prisijungimas prie gyvūnų augintinių registro ir melagingų duomenų viešame registre įrašymas yra nežymus teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Be to, J. M. neteisėtas prisijungimas prie gyvūnų augintinių registro nebuvo vienkartinis. Nežymus teisės aktų reikalavimų pažeidimų pobūdis. Pareigūnai, vertindami, ar nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai turi šį požymį, atsižvelgia į šiuos pažeidimus padariusių subjektų veiksmus, kurių jie ėmėsi siekdami ištaisyti padarytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, taip pat į tai, ar šiuos pažeidimus padarę subjektai bendradarbiavo su pareigūnais išaiškinant teisės aktų reikalavimų pažeidimus, geranoriškai teikė informaciją, susijusią su teisės aktų reikalavimų pažeidimais, bei kitas teisės aktų reikalavimų pažeidimų pobūdžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes (6.2 punktas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 17 d. atsakyme VMVT nurodė, kad tyčia, žinodamas, jog šuo nėra dingęs, padarė atžymą registre tam, kad S. M., nesumokėjusi jų nepagrįstai reikalaujamų 400 Eur, negalėtų šuns persiregistruoti savo vardu. Pareiškėjos nuomone, iš esmės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti veiksmai yra savivaldžiavimas ir negali būti vertinami kaip mažareikšmiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė VMVT nurodymo ištaisyti melagingai į registrą įrašytus duomenis, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebendradarbiavo ir padaryto pažeidimo nedelsiant nepašalino. Labai trumpa teisės aktų reikalavimų pažeidimų trukmė. Pareigūnai, vertindami, ar nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai turi šį požymį, atsižvelgia į šių pažeidimų trukmę (6.3 punktas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimas buvo pašalintas tik 2021 m. spalio 16 d., po ilgų susirašinėjimų su atsakingomis institucijomis. Pažeidimas galėjo būti pašalintas nedelsiant, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų vykdęs VMVT įpareigojimą ir ištaisęs melagingus registro duomenis. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyčia netaisomų duomenų pažeidimas truko nuo 2021 m. liepos 21 d. iki 2021 m. spalio 16 d. ir buvo ištaisytas ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pačios S. M. iniciatyva, gavus išaiškinimą iš atsakingo VMVT darbuotojo G. B.. Nežymus teisės aktų reikalavimų pažeidimų poveikis saugomam gėriui (vertybei). Pareigūnai, vertindami, ar nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai turi šį požymį, atsižvelgia į šių pažeidimų turinį, įvertina, ar pažeidimai turi esminės įtakos teisės aktų saugomam gėriui (vertybei), taip pat į teisės aktų reikalavimų pažeidimų padarytą žalą ir kitas reikšmingas aplinkybes (6.4 punktas). Neteisėtas prisijungimas prie gyvūnų augintinių registro ir tyčinis žinomai melagingų duomenų įrašymas viešame registre ne tik kad nėra mažareikšmis, bet ir gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Teisės aktų reikalavimų pažeidimas atsirado dėl techninės klaidos. Pareigūnai, vertindami, ar teisės aktų reikalavimų pažeidimai turi šį požymį, atsižvelgia į klaidos pobūdį ir teisės aktų reikalavimų pažeidimus padariusio subjekto veiksmus ją ištaisant (6.5 punktas). Techninės klaidos nebuvo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažino, kad taip buvo padaryta tyčia. 2017 m. sausio 3 d. VMVT direktoriaus įsakymu patvirtinto Aprašo 10 punkte nurodyta, kad ūkio subjektui arba atsakingam už pažeidimą fiziniam asmeniui nedelsiant (pareigūnų akivaizdoje) ištaisius Aprašo 9 punkte nurodytą pažeidimą, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas ir teisės aktų nustatyta poveikio priemonė ūkio subjektui arba atsakingam už pažeidimą fiziniam asmeniui neskiriama, tačiau pareiškiama žodinė pastaba, kuri įtraukiama į patikrinimo aktą, kurio forma patvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. B1-297 „Dėl patikrinimo akto formos patvirtinimo“ (toliau - patikrinimo aktas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryto pažeidimo ne tik, kad neištaisė, bet 2021 m. rugpjūčio 27 d. raštu nurodė, kad gyvūnų augintinių registre netaisys šuns mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų. Aprašo 12 punkte nurodyta, kad jeigu ūkio subjektas arba atsakingas už pažeidimą fizinis asmuo Aprašo 11 punkte nurodytu atveju per šiame punkte nustatytą terminą nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimo pažeidimo arba mažai pavojingos veikos, pareigūnas jam pakartotinai žodinės pastabos arba rašytinio nurodymo neteikia, bet skiria administracinio poveikio priemonę teisės aktų nustatyta tvarka. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar 2021 m. rugpjūčio 17 d. atsisakius ištaisyti registre melagingai įrašytus duomenis, net negalėjo būti svarstomas klausimas dėl padarytos veikos pripažinimo mažareikšme, ir tuo pagrindu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nesant pagrindų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų padarytas veikas pripažinti mažareikšmėmis 2023 m. birželio 14 d. nutarimas turi būti panaikintas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys patraukti atsakomybėn. S. M. taip pat nesutinka su sprendimu nepripažinti jos nukentėjusiąją. ANK 578 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala. Atsisakymas S. M. pripažinti nukentėjusiąją grindžiamas tuo, kad: pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. spalio 16 d. fiskalinį kvitą Nr. 1 už veterinarinę paslaugą (t. y. šuns perregistravimą S. M. vardu ji sumokėjo iš viso 6 eurus), tačiau pagal 2015 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-959 „Dėl Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo" patvirtintų Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių 37 punktą ir Gyvūno dovanojimo sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. M., 3.3 punktą (3.3. Apdovanotasis įsipareigoja perregistruoti gyvūną savo vardu (perregistruojant veterinarinėje gydykloje mikročipo numerį Apdovanotojo vardu), todėl už šią veterinarinę paslaugą S. M. šiuo, dovanojimo sutarties, atveju turėjo susimokėti pati ir nėra pagrindo laikyti, kad tai administraciniu nusižengimu padaryta papildoma turtinė žala. Nėra pagrindo pripažinti žala S. M. teisinėms išlaidoms patirtų išlaidų 200 eurų, nes šios išlaidos nėra turtinė žala padaryta administraciniu nusižengimu, bet atsirado S. M. noru ir veiksmais, kad ją atstovautų atstovas ir teiktų tam tikras paslaugas. Tik dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyčinių veiksmų, įrašant melagingus duomenis į gyvūnų auginių registrą, o vėliau atsisakant vykdyti VMVT nurodymą dėl šių duomenų ištaisymo, S. M. buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos, dėl ko patyrė 200 Eur žalą. Žalos buvo galima išvengti, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų laikęsis teisės aktų reikalavimų ir perduodamas šunį per 7 dienas gyvūnų augintinių registre įregistravęs savininko pasikeitimą. Žalos taip pat buvo galima išvengti arba ją bent iš dalies sumažinti, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų vykdęs VMVT 2021 m. rugpjūčio mėnesį jam pateiktą reikalavimą dėl duomenų ištaisymo. Tik dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyčiniais veiksmais sudarė situaciją, kurios išsprendimui reikėjo kreiptis dėl teisinės pagalbos, S. M. patyrė žalą, todėl turi būti pripažinta nukentėjusiąją, o jos patirta žala atlyginta.

Atsiliepime į skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad nesutinkama su skundo argumentais, jog pareiškėja S. M. patyrė žalą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyčinių veiksmų, įrašant melagingus duomenis į Gyvūnų augintinių registrą, o vėliau atsisakant vykdyti VMVT nurodymą dėl šių duomenų ištaisymo, S. M. buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos, dėl ko patyrė 200 Eur žalą, kadangi skundo autorė nėra tinkamas subjektas teikti skundą dėl VMVT Kauno departamento 2023 m. birželio 14 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 21153862582. Be to, skundo autorės nurodoma patirta 200 Eur žala nėra žala, o yra advokatui sumokėtas honoraras, t. y. patirtos išlaidos, kurios atlyginamos teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi skundo autorė sąmoningai painioja advokatei sumokėtą honorarą ir žalą, išlaidas advokatei nepagrįstai traktuodama kaip jai padarytus nuostolius ir/ar žalą, tokiu būdu klaidina teismą, nors vadovaujantis teisės aktais pareiškėja nėra laikoma subjektu pagal įstatymą turinčiu teisę apskųsti VMVT nutarimą administracinio nusižengimo byloje, t. y. kontroliuoti VMVT atliktų veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumą. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad ANK 590 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo teisena gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. ANK 621 straipsnyje numatyta, kad šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais - ir prokuroras. Taigi šioje ANK normoje yra aiškiai nustatyta, kokie subjektai turi teisę skųsti nutarimą, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena. Minėta teisės norma negali būti aiškinama plečiamai. Savo ruožtu ginčo atveju įstatyminės nuostatos nesuteikia skundo autorei netgi nukentėjusiosios statuso, ar ANK 621 straipsnyje numatytos teisės apskųsti apylinkės teismui VMVT nutarimą, todėl skundas jau vien šiuo pagrindu yra nepagrįstas. Akcentuotina ir tai, jog administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad dėl pareiškime nurodytos veikos pareiškėjai galimai buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Nors pareiškėja skunde ir nurodo jai padarytą žalą, kurią ji patyrė sumokėjusi 200 Eur sumą advokatei, tačiau išlaidų advokatei suma nėra laikoma žala ar nuostoliais, be to, išlaidos advokatui atlyginamos vadovaujantis konkrečiais teisės aktais. CK 6.249 straipsnis reglamentuojantis žalą ir nuostolius numato, jog: žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. 2. Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. 3. Teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. 4. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. 5. Žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. 6. Kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius. Taigi CK nenumato, jog honoraras sumokėtas advokatui gali būti žala ar nuostoliai. ANK nėra specialių normų, reguliuojančių proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo klausimus, tačiau ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Pagal BPK 103 straipsnį proceso išlaidas sudaro: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Advokato darbo apmokėjimas reguliuojamas specialiosios normos (BPK 106 straipsnis), todėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimu bylose proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme nepripažintinas. Vadovaujantis BPK 106 straipsniu, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu - kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismu praktikoje nurodoma, kad išteisintojo turėtu išlaidu, patirtu pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimas (apmokėjimas) nepriteistinas nei iš nukentėjusiojo, nei iš valstybės. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai nustatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teisiu ir teisėtu interesu baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014,2K- 260-303/2015, 2K-7-76-222/2016, 2K-308-648/2019). Taigi nagrinėjamu atveju laikytina, kad įstatymų leidėjas yra pareiškęs savo valią dėl to, kam, kokiais pagrindais ir kokia tvarka privalo būti atlyginamos administracinio nusižengimo procese patirtos advokato išlaidos, todėl akivaizdu, kad šios išlaidos negali būti priteisiamos nei kaip žala, nei kaip proceso išlaidos, dėl ko skundo argumentai nepagrįsti, o pareiškėja neturi teisės skųsti VMVT Kauno departamento 2023 m. birželio 14 d. nutarimo. VMVT Kauno departamento nuomone, pareiškėjai nebuvo padaryta reali ir akivaizdi žala kai GAR pareiškėjos vardu registruoto šuns duomenys buvo koreguoti, nurodant, kad pareiškėjos šuo dingęs, GAR įrašas pakeistas nemokamai ir pareiškėjos nurodoma žala susijusi su pareiškėjos sprendimais, dėl trečiojo asmens atžvilgiu pradėtos administracinio nusižengimo teisenos, o ne GAR įrašo atstatymo tikslui, todėl Pareiškėjos nėra pagrindo pripažinti nukentėjusiąją, dėl šių priežasčių: ANK 578 straipsnio 1 dalis nustato, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala. Tai reiškia, kad žalai atsirasti ir asmeniui būti pripažintam nukentėjusiuoju turi būti aiškios būtinosios sąlygos: žala turi būti padaroma pačiu administraciniu nusižengimu, jei toks buvo padarytas. Tačiau UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojos J. M. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena 2023 m. birželio 14 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (R0IK:21153862582) buvo nutraukta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja pripažintina nukentėjusiąją ir kad patyrė žalą, nes, laikantis ANK 2 straipsnio 7 dalies nuostatos, „7. Asmuo laidomas padariusiu administracinį nusižengimą tik įvykdęs administracinį nurodymą arba šio kodekso nustatyta tvarka įsiteisėjus nutarimui, kuriuo asmuo pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą.“ Todėl nesant padaryto administracinio nusižengimo nėra pagrindo laikyti, kad buvo padaryta reali žala pareiškėjai. Antra, žala turi atsirasti dėl administracinio nusižengimo, o negali būti įtakota paties pareiškėjo veiksmų, t. y. negali būti situacijos, kai žalos, šiuo atveju pasireiškusios finansinėmis išlaidomis, atsiradimas priklauso ne nuo pavojingos administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos (GAR duomenų pakeitimo) padarymo, bet nuo pačios pareiškėjos sprendimų, kai ji savo sprendimais ir veiksmais nulemtų, kad žala atsirado arba neatsirado, bei jos sprendimais būtų nulemtas žalos dydis, pobūdis ir pan. VMVT Kauno departamento nuomone, pareiškėja sukūrė išlaidas teisinėms paslaugoms savo sprendimu ir tik nuo pareiškėjos sprendimo rinktis vieną ar kitą advokatą priklausė jos patirtų išlaidų dydis. Pareiškėja siekė teisinėmis paslaugomis spręsti ginčą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl Sutartimi sutartų mokėjimų, nes realiai GAR duomenų pakeitimas niekaip neįtakojo pareiškėjos teisės į gyvūną, tiesiog pareiškėja norėjo inicijuoti teisinius procesus prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“. VMVT Kauno departamentas atkreipia dėmesį, kad veterinarijos gydytojai R. Š. 2021 m. rugpjūčio 6 d. nebuvo jokių techninių ir teisinių kliūčių atlikti GAR šuns perregistravimo pareiškėjos vardu ar žymos „dingo“ pašalinimo. Būtent veterinarijos gydytojos atsisakymas 2021 m. rugpjūčio 6 d. pagal Pareiškėjos prašymą ir pateiktą Sutartį keisti GAR duomenis apsunkino GAR duomenų pakeitimą, suklaidino pareiškėją, nors teisiškai ir faktiškai veterinarijos gydytoja galėjo tai labai paprastai padaryti. Pažymėtina, kad prie Skundo pridėtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ veterinarijos gydytojos R. Š. 2021 m. rugpjūčio 6 d. pažymoje nurodyta, kad pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi su prašymu įregistruoti šunį jos vardu ir pateikė Sutartį, tačiau veterinarijos gydytoja pamačiusi Gyvūnų augintinių registre įrašą „dingęs“ ir susisiekusi su įrašą padariusiu asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir išsiaiškinusi, kad pareiškėja neatsiskaitė su UAB „v“ minėtoje pažymoje nurodė, kad tarsi negalėjo perregistruoti pareiškėjos vardu šuns. Taigi šiuo atveju darytina išvada, kad minėta veterinarijos gydytoja galimai nebuvo tinkamai susipažinusi su galiojančiais teisės aktais ir tokiu būdu suteikė klaidingą informaciją pareiškėjai dėl galimybės perregistruoti gyvūną jos vardu, juo labiau kad pareiškėja pateikė jai gyvūno augintinio dovanojimo sutartį, pagal kurią ji buvo teisėta šuns savininkė. Realiai net ir nepanaikinus žymos kad šuo „dingęs“ nieko nebūtų nutikę, nes pareiškėja toliau laikytų šunį ir turėtu jį savo nuosavybėn, o GAR yra tik valstybės registras kuris atspindi tam tikrą informaciją apie registruotinus gyvūnus augintinius.

Pareiškėjos S. M. atstovė advokatė Evelina Nevulienė teismo posėdžio metu skundą palaikė bei paaiškino, kad nesutinka su Institucijos vertinimu, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojos J. M. padarytas pažeidimas buvo mažareikšmis, kadangi ji nėra ir niekada nebuvo privati veterinarijos gydytoja. Prie registro gali jungtis ir prieiga suteikiama tik privatiems veterinarijos gydytojams bei VMVT institucijos darbuotojams. Tyrimo metu Institucija nesiaiškino, kokiu pagrindu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotoja disponavo prieiga prie registro, tačiau tai pažeidimus įtakos neturi, kadangi faktas, jog J. M. įrašė melagingus duomenis apie šuns dingimą byloje surinktais duomenimis yra įrodytas. VMVT, gavusi S. M. prašymą pakeisti duomenis registre, ėmėsi nagrinėti situaciją ir buvo paprašyta UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ paaiškinti situacija ir ištaisyti duomenis. VMVT pati konstatavo, kad duomenys buvo klaidingi ir dėl to buvo paprašyta juos ištaisyti. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad duomenų netaisys, t. y. juridinis asmuo atsisakė vykdyti privalomus kompetentingos institucijos nurodymus. Tai yra vienas iš pagrindų, dėl ko veika negali būti pripažinta mažareikšme. Kad veika būtų pripažinta mažareikšme, administracinį nusižengimą padaręs asmuo kuo greičiau turi pašalinti pažeidimą ir padarinius, atlyginti padarytą žalą, tačiau UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kategoriškai savo veiksmus ištaisyti atsisakė, VMTV toliau vertino situaciją, tačiau patys tų duomenų registre nekeitė, nors tokią teisę turi. 2021 m. spalio 8 d. iš VMVT vadovo buvo gautas išaiškinimas, kad šioje situacijoje leidžiama privačiam veterinarijos gydytojui, į kurį gali pasikreipti S. M., pakeisti duomenis, todėl S. M. tai ir atliko. Tokia situacija susiklostė dėl tyčinių UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiksmų, t. y. asmuo neturintis tokios teisės, jungėsi prie registro, jame rašė melagingus duomenis, o gavę iš kompetentingos institucijos nurodymą ištaisyti neteisingus duomenis, to nedarė, dėl ko S. M. nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2021 m. spalio 16 d. šią situaciją turėjo spręsti su įvairiomis institucijomis, kreipėsi teisinės pagalbos, buvo rašomi skundai, vyko ilga komunikacija su VMVT ir dėl to patyrė žalą. Šios žalos už teisines paslaugas būtų nebuvę, jeigu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pagal dovanojimo sutartį S. M. perleidęs gyvūną, būtų pakeitęs duomenis apie savininką, nes tokia yra prievolė pagal gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisykles, tačiau UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ duomenų nekeitė, įrašė klaidingus duomenis, o VMVT nepavyko susitarti su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kad tuos duomenis ištaisytų ir dėl to buvo patirta žala. Žala atsirado už teisinių paslaugų teikimą, kadangi pareiškėja nebegalėjo savo jėgomis išspręsti problemos, kadangi kreipėsi į veterinarijos gydytoją, tačiau ji atsisakė keisti įregistruoti gyvūną, kadangi sistemoje yra žyma, jog šuo yra dingęs, o joks privatus veterinarijos gydytojas, matydamas, kad šuo yra dingęs, nesiimą keisti duomenų ir dėl to susiklosčiusią situaciją reikėjo aiškintis su VMVT. Sprendžiant šį klausimą, 2021 rugpjūčio 9 d. buvo kreiptasi į VMVT, kad ji padėtų išspręsti šį klausimą, tačiau institucijai to padaryti nepavyko ir situacija buvo išspręsta po trijų mėnesių ,kuomet VMVT vadovas kreipėsi į Žemės ūkio duomenų centrą ir Žemės ūkio ministerija sprendė šį klausimą, 2021 m. spalio 8 d. buvo padaryti taisyklių pakeitimai ir po pakeitimų buvo gautas išaiškinimas, kad pareiškėja gali kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją ir jis galės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įrašytus neteisingus duomenis ištaisyti ir pakeisti duomenys į tai, kad šuo priklauso pareiškėjai. Pagal gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisykles, kurios yra išleistos VMVT, pirmiausiai pareiga perregistruoti gyvūną tenka jį perduodančiam, šiuo atveju UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, tuomet jei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ šios sąlygos neįgyvendina ir nevykdo teisės aktų reikalavimų, tuomet gyvūną perėmusiam naujajam savininkui atsiranda ta pati pareiga gyvūną persiregistruoti. Tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir S. M. kilus konfliktinei situacijai, ji, įtardama, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, jog gyvūno jos vardu nėra įregistravusi, kreipėsi į veterinarijos gydytoją, prašydama tą padaryti, tačiau, kuomet pasikreipė, veterinarijos gydytoja informavo, kad to apdaryti negali, kadangi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ yra atlikęs atžymą apie tai, jog gyvūnas yra dingęs.

Atsiliepimas

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento atstovė S. T. palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundo netenkinti bei papildomai paaiškino, kad administracinio nusižengimo byla buvo pradėta pagal S. M. pareiškimą. Skunde nurodoma, jog nutarimas buvo priimtas vadovaujantis negaliojančiu teises aktu, tačiau Mažareikšmių teisės aktų reikalavimų pažeidimų ir mažai pavojingų veikų nustatymo tvarkos aprašas, kuris galiojo iki 2023 m. sausio 6 d. 2022 m. gruodžio 30 d. buvo priimtos naujos taisyklės dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo. Kadangi pažeidimas buvo padarytas 2021 m. spalio 21 d. ir tuo metu dar galiojo Mažareikšmių teisės aktų reikalavimų pažeidimų ir mažai pavojingų veikų nustatymo tvarkos aprašas, todėl juo ir buvo vadovaujamasi priimant nutarimą, kadangi asmens teisinė padėtis nebuvo pabloginama.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento atstovas L. V. paaiškino, kad dingimo žymos VMVT neištaisė, kadangi institucijai kilo labai daug klausimų, susiklostė civilinis ginčas, todėl toliau buvo bandoma išsiaiškinti, kur yra spraga.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies matyti, jog 2023 m. gegužės 5 d. J. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį. Skirta administracinė bauda nurodymu 15 eurų, kurią J. M. turėjo sumokėti iki 2023 m. birželio 4 d. Administracinio nurodymo neįvykdė. Prieš administracinio nusižengimo protokolo surašymą, 2023 m. balandžio 19 d. J. M. teikė raštišką prašymą, kuriame nurodė, kad nesutinka su jai priskiriamu tyčiniu nusižengimu dėl klaidingų duomenų suvedimo į Gyvūnų augintinių registrą. Prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, taikant ANK 12 straipsnį „Mažai pavojinga veika“. Pakartotinai pridėjo VMVT Kauno departamentui 2022 m. lapkričio 3 d. teiktą rašytinį paaiškinimą, kuriame paaiškino faktines aplinkybes, kodėl gyvūnų augintinių registre 2021 m. liepos 21 d. buvo registruotas S. M. pagal 2021 m. birželio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Gyvūno dovanojimo sutartį dovanoto šuns įvykis „dingimas“. Išnagrinėjus J. M. 2022 m. lapkričio 3 d. rašytinius paaiškinimus bei 2023 m. balandžio 19 d. prašymą, vadovaujantis administracinio nusižengimo kodekso 12 straipsniu ,,Mažai pavojinga veika“ ir VMVT direktoriaus 2017 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. B1-2 ,,Dėl mažareikšmių teisės aktų reikalavimų pažeidimų ir mažai pavojingų veikų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas - teisės aktų reikalavimų pažeidimas, kuriuo nepadaryta žala konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms arba tokia žala labai nedidelė), kuris galiojo 2021 m. liepos 21 d. į gyvūnų augintinių registrą įregistruoto įvykio „Dingimas“ metu, aprašo 3 punktu kuriame nurodoma, kad mažai pavojingomis veikomis gali būti pripažįstami fizinio asmens padaryti teisės aktų reikalavimų pažeidimai, nurodyti administracinio nusižengimo kodekso ir 346 straipsnyje.

Pareiškėja S. M. su priimtu nutarimu nesutinka ir jos atstovė advokatė Evelina Nevulienei teismui pateikė skundą, kuriuo prašoma panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą, pripažinti S. M. nukentėjusiąja ir priteisti jos patirtą 200 Eur žalą. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos J. M. veiksmai, kuriais ji Gyvūnų augintinių registre savavališkai atliko duomenų keitimą, t. y. įrašą apie gyvūno, kurį dovanojimo sutarties pagrindu iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgijo pareiškėja S. M. dingimą, pažymėdama GAR žymą „dingimas“, yra administracinis nusižengimas, kuris negali būti pripažįstamas mažareikšmiu, ir dėl šių J. M. veiksmų pareiškėja patyrė 200 Eur turtinę žalą.

Remiantis ANK 578 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris administracinio nusižengimo tyrimo metu įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole arba nutarimu, o administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu – administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Nukentėjusiuoju tampama esant žalos padarymo faktui konkrečiam subjektui, žala turi būti tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su konkrečiu administraciniu nusižengimu, o ne civilinės teisės deliktu.

Pagal pareiškėjos S. M. prašymą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamentui dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 1 dalyje, buvo priimtas Institucijos 2023 m. birželio 14 d. nutarimas, kuriuo nuspręsta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK:21153862582 J. M. atžvilgiu. Kaip matyti iš šio nutarimo, jame buvo nagrinėjamas ir S. M. pripažinimo nukentėjusiąja klausimas bei padaryta išvada, kad byloje nėra duomenų, kad būtų fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, kadangi patirtos proceso išlaidos nėra turtinė žala, padaryta administraciniu nusižengimu. Akivaizdu, jog nukentėjusiuoju gali būti pripažintas asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, t. y. žalos atsiradimą turi lemti pats administracinio nusižengimo padarymas, o tai nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta.

Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovės advokatės Evelinos Nevulienės nurodoma aplinkybė, jog šioje byloje S. M. yra nukentėjusioji, kadangi dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojos J. M. neteisėtų veiksmų, įrašant klaidingus duomenis į registrą, o vėliau atsisakant vykdyti VMVT nurodymą ir duomenis ištaisyti, S. M. buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos, dėl ko patyrė 200 Eur žalą, kurios buvo galima išvengti, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų laikęsis teisės aktų reikalavimų ir perduodamas šunį per 7 dienas gyvūnų augintinių registre įregistravęs savininko pasikeitimą arba, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų vykdęs VMVT 2021 m. rugpjūčio mėnesį jam pateiktą reikalavimą dėl duomenų ištaisymo. Tam, jog asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju pagal ANK 578 straipsnį, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi lemti pats administracinio nusižengimo padarymas, kuriuo turi būti paveikiamos konkretaus asmens teisės ir interesai. Vien tai, kad pareiškėja S. M. savo iniciatyva kreipėsi teisinės pagalbos bei dėl to patyrė tam tikras išlaidas, savaime nesuteikia jai nukentėjusiosios statuso ANK 578 straipsnio prasme.

Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, jog dėl J. M. padaryto įrašo „dingimas“ gyvūnas negalėjo būti įregistruotas, dėl ko S. M. kreipėsi teisinės pagalbos. Vien tai, kad dėl šio įrašo buvimo tam tikra veterinarijos gydytoja atsisakė įregistruoti gyvūną, kelia pagrįstų abejonių ar šio asmens neveikimas buvo teisėtas. Teismas neturi pagrindo manyti, kad turint gyvūno dovanojimo sutartį, pateikus asmens, kuriam gyvūnas buvo padovanotas, tapatybę patvirtinantį dokumentą ir pristačius gyvūną fiziškai (sudarant galimybę įvertinti, ar tai tas pats gyvūnas), vien dėl įrašo „dingimas“ nebūtų teisinės galimybės jo įregistruoti. Darytina išvada, įrašo „dingimas“ įvedimas savaime neužkerta kelio gyvūno perregistravimui, todėl negalima teigti, jog atstovavimo išlaidos S. M. susidarė dėl neteisėtų J. M. veiksmų.

Šioje administracinio nusižengimo byloje taip pat keliamas klausimas dėl Institucijos sprendimo, kuriuo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojos J. M. padarytas pažeidimas įvertintinas kaip mažareikšmis ir šiuo pagrindu Institucija skundžiamu nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, tačiau atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog padarytas administracinis nusižengimas sukėlė pareiškėjai žalą, todėl teismas dėl J. M. veiksmų mažareikšmiškumo nepasisako, kadangi nesant padarytos žalos S. M. nėra tinkamas subjektas skųsti šį Institucijos sprendimą. Nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną neturi jokios tiesioginės įtakos nei S. M. teisinei, nei procesinei padėčiai, todėl S. M. šiuo atveju laikytina tiesiog informacijos pranešėju.

ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus ANK 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad S. M. nurodė, jog jai buvo padaryta žala, ji turėjo teisę apskųsti Institicijos nutarimą. Tačiau ar pareiškėja iš tiesų patyrė žalos dėl padaryto administracinio nusižengimo, gali nustatyti tik bylą nagrinėjantis teismas, ir nustatęs, kad tokia žala (ne)buvo padaryta, priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Šiuo atveju teismas nustatė, jog administraciniu nusižengimu žala S. M. nebuvo padaryta, todėl teismas dėl skundo argumentų nepasisako, kadangi paaiškėjo, jog S. M. vis tik nėra tinkamas subjektas pateikti skundą dėl Institucijos nutarimo.

Atsižvelgdamas į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento direktorės D. Š. 2023 m. birželio 14 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, į tai jog nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėja S. M. patyrė kokią nors žalą ir dėl to ja būtų galima pripažinti nukentėjusiąja, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo Institucijos priimtą nutarimą panaikinti, todėl pareiškėjos S. M. atstovės advokatės Evelinos Nevulienės skundą skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimi,

nutaria:

palikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento direktorės D. Š. 2023 m. birželio 14 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK:21153862582 nepakeistą ir pareiškėjos S. M. atstovės advokatės Evelinos Nevulienės skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Dominykas Rusonis