- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- A5.-120-806/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03459-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- O. I.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyriaus
- Kategorijos
- 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui O. I. (O. I.), jo įgaliotajai atstovei advokatei Galinai Kardanovskajai,
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) atstovui Andrejui Bondarenko,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo O. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nevedusio, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. I., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, t.y. asmeniu, atsakingu už teisingą Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos vykdymą, žinodamas, kad jam pavaldi darbuotoja R. K. 2018 metų birželio - 2019 metų sausio mėnesiais ir 2019 metų birželio - lapkričio mėnesiais į darbo laiko apskaitos žiniaraščius (toliau – ir DAŽ) įrašydavo žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, o būtent:
apsaugos darbuotojo L. S., dirbusio įvairiuose objektuose 2018 m. birželio - gruodžio mėnesiais, 2019 m. sausio, birželio - rugpjūčio mėnesiais (duomenys iš Darbo ginčų komisijos sprendimo išnagrinėtoje darbo byloje Nr. APS-131-17438);
apsaugos darbuotojų A. K., T. K., L. G., dirbusių objekte (duomenys neskelbtini), UAB ,, (duomenys neskelbtini) ”, 2019 m. birželio - lapkričio mėnesiais,
faktiškai dirbtą laiką ir tų duomenų pagrindu, pažeidžiant DK 144 straipsnio 2-4 dalių reikalavimus, darbuotojams buvo neteisingai apskaičiuojamas ir išmokamas darbo užmokestis,
tačiau leido R. K. atlikti tokius neteisėtus veiksmus ir tyčia nesiėmė veiksmų ar priemonių, kad į DAŽ būtų įrašomi teisingi duomenys apie darbuotojų faktiškai dirbtą laiką, dirbtus viršvalandžius, darbą nakties metu ir švenčių dienomis, tie duomenys būtų įtraukti į apskaitą ir jų pagrindu darbuotojams būtų teisingai, Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka apskaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis.
Tokiu tyčiniu neveikimu O. I. pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 99 straipsnio 3 dalyje.
O. I., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, t.y. asmeniu, atsakingu už įmonės darbuotojų užpildytų darbo laiko apskaitos žiniaraščių kontrolę ir teisingų duomenų perdavimą buhalterijai, neužtikrino ir nekontroliavo, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraščius būtų įrašyti teisingi duomenys apie UAB “(duomenys neskelbtini)” darbuotojų faktiškai dirbtą laiką įmonėje, kadangi VDI atlikto tyrimo metu nustatyta, jog:
2018 metų birželio - gruodžio mėnesiais, ir 2019 metų sausio mėnesį buvo neteisingai žymimas įmonės darbuotojo L. S. faktiškai dirbtas laikas, nebuvo žymimas laikas, dirbtas nakties metu, viršvalandinis darbas,
2019 metų birželio - lapkričio mėnesiais buvo neteisingai žymimas įmonės darbuotojų L. S., A. K., T. K., L. G. faktiškai dirbtas laikas, nebuvo žymimas laikas, dirbtas nakties metu, nebuvo žymimas darbas šventinę dieną, viršvalandinis darbas.
Tokiu neveikimu O. I. pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1-4 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 100 straipsnio 1 dalyje.
O. I., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, t.y. asmeniu, atsakingu už įmonės darbo organizavimą, neužtikrino, kad įmonėje būtų laikomasi darbo įstatymų reikalavimų, t. y. neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidutiniam darbuotojų skaičiui viršijant dvidešimt, būtų patvirtinta darbo apmokėjimo sistema ir su ja būtų supažindinti visi įmonės darbuotojai.
Tokiu neveikimu O. I. pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje (redakcija nuo 2020-05-01).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas O. I. parodė, kad tokia situacija susidarė todėl, kad šiuo metu daugiau dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), kuriose yra UAB „duomenys neskelbtini“. (Duomenys neskelbtini) būna retai. Darbo grafikai buvo darbuotojo A. J. kompetencijoje. A. J. yra regiono vadovas. Biure dirba du žmonės- A. J. ir R. K. Jis pats būdavo biure, tik kai būdavo atvežami pinigai atlyginimams. Darbuotojų grafikų ir jam pareikštų kaltinimų klausimu mažai ką gali pasakyti. Sudarinėti darbo grafikus buvo davęs leidimą A. J. ir R. K. Žodinis toks leidimas tikrai buvo. Ar buvo jis įformintas raštu, neatsimena. Sutinka, kad jo paties klaida, kad šio proceso nekontroliavo. Supranta, jog kaip direktorius yra atsakingas už bendrovės darbo organizavimą. Jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienintelis akcininkas. Informacijos, ar bendrovėje buvo sudaryta darbo apmokėjimo sistema ir ar su ja buvo supažindinti visi įmonės darbuotojai, neturi. Nieko apie tai pasakyti negali. Vėlgi jo klaida, kad šito nekontroliavo. Taip nutiko, nes dėl darbo (duomenys neskelbtini) labai mažai turėjo laiko dirbti su apsaugos bendrove. Jis atveždavo tik pinigus atlyginimų mokėjimo dienai. Apie apsaugos organizavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ mažai žino, reikėtų klausti A. J. Pripažįsta, jog jis, kaip direktorius, tvirtindavo darbo grafikus. Rašydavosi juos neskaitydamas. Čia taip pat jo klaida. Turi ne teisinį, o statybinį išsilavinimą. Pripažįsta kaltę dėl nusižengimų. Visiems darbuotojams sumokėjo priklausantį darbo užmokestį pagal VDI paskaičiavimus.
Liudytoja R. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra projektų vadovė. Įdarbina žmones, sudaro kai kuriuos dokumentus. Paaiškina darbo specifiką darbuotojams. Darbo grafikus sudarinėja ji, tačiau pagal A. J. nurodymus. Yra direktorius, bet pagal žodinį susitarimą nurodymus ji gauna iš A. J. vietoj direktoriaus. A. J. yra regiono vadovas. Jis atsakingas už saugos objektus, už apsaugos darbuotojų darbo grafikus. Jos sudarytus grafikus tikrindavo A. Kai pradėjo darbą įmonėje, dar buvo vadybininkas V. Jis šiek tiek paaiškino, kaip tuos grafikus sudaryti. A. juos tik patikrindavo. Jis kiekvieną mėnesį nurodydavo, koks yra tam mėnesiui grafikas ir ji viską surašydavo. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius sudaro buhalterė. Ji juos sudaro pagal grafiką. Buhalterija skaičiuoja atlyginimus pagal darbo grafiką. Darbo laiko apskaitos žiniaraštis pildomas irgi buhalterijos. jis yra sudaromas pagal darbo grafiką, o yra keičiamas, jei įvyko kokių faktinių pakeitimų. juos irgi tikrindavo A.
Liudytojas A. J. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad žino, jog įmonėje netinkamai buvo sudaromi darbo grafikai. Taip spėja, jog tai įvyko dėl jo klaidos. Buvo žodinis susitarimas su direktoriumi O. I., kuris buvo užimtas, kad jis vykdys visą veiklą: sudarinės apsaugos darbuotojų darbo grafikus, žmones paskirstys į saugos objektus. Tą ir darė. Tuo metu buvo įmonės techninis vadovas. Yra žmogaus etatas, pagal darbo grafiką į darbo apskaitos žiniaraštį surašai to žmogaus faktiškai dirbtą darbo laiką. Jei žmogus atidirbo parą, įrašai jam tą parą. Dėl didelio užimtumo klaidų galimai padarė. Kažko neįrašė, buvo vasara, daug darbo, buvo sunkus metas. Būna staigių užsakymų, turi staigiai surasti žmones, skubiai sudaryti jiems darbo grafiką ir nusiųsti žmones į objektą. Dar nuvažiuoti paaiškinti apie tą darbą. Taip ir buvo padaryta daug klaidų. Niekas jo nekontroliavo, direktorius buvo užimtas, dirbo kitoje įmonėje. Žinojo, kad reikia fiksuoti viršvalandžius, darbą šventinėmis dienomis. Tą ir darė, bet gal netinkamai. Tai buvo pirmas bandymas dirbti tokio pobūdžio darbą, taip ir išėjo. Darė tuos darbo grafikus, kaip mokėjo. Dėl sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdymo užtikrinant objekto apsaugą visą parą gali paaiškinti, jog tekdavo net pačiam važiuoti saugoti, jei darbuotojai serga, girti ir reikia juos dengti. Gal kažką ir nepažymėjo, kai tekdavo keisti negalinčius pagal darbo grafiką dirbti žmones. Galimai ne į savo pamainą ėjo žmonės, kai būdavo nepažymėti darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Negali nakties metu pažadintas skubiai spręsdamas situaciją kartu ir sužymėti darbo grafiko pakeitimus. Situacija sprendžiama skubiai, o vėliau tie sukeitimai pasimiršta. Kaip mokėjo, taip žymėjo, gal dėl neprofesionalumo buvo padaryta klaidų.
Teismas, remdamasis byloje surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma (paties O. I., liudytojų A. J., R. K. paaiškinimais, VDI patikrinimo metu surinktais duomenimis: VDI Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų L. S., A. K., T. K., J. S. rašytiniais paaiškinimais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartimis, fizinės apsaugos sutartimis, darbuotojų darbo grafikais, darbo laiko apskaitos, darbo užmokesčio, atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiais ir kt. VDI tyrimo metu surinktais duomenimis) konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. I. padarė jam inkriminuotus nusižengimus.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 99 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.
Teisės norma blanketinė, todėl nagrinėjamai situacijai yra aktualios DK 144 straipsnio 2-7 dalių nuostatos. DK 144 straipsnio 2 dalis numato, jog už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, 3 dalis numato, jog už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis; 4 dalis numato, jog už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis, o už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
ANK 100 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už darbuotojų, išskyrus dirbančius nekintančių darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu, darbo laiko nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, taip pat į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktino darbuotojų darbo laiko (viršvalandžių, darbo laiko švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį, dėl papildomo darbo) nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų apie įmonėse, įstaigose, organizacijose dirbančių asmenų į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktiną darbo laiką įrašymą į darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Atitinkamai DK 120 straipsnio 1 dalis numato, jog darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu. DK 120 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose įtvirtinta, jog darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus viršvalandžius, darbo laiką švenčių dieną; darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką, darbo laiką naktį.
ANK 96 straipsnio 2 dalis (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2020-05-01) numato administracinę atsakomybę už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą. Norma blanketinė, šio nusižengimo padarymo atveju turi būti tiksliai nurodyta, kokia darbo įstatymo ar darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės akto nuostata buvo pažeista.
Nagrinėjamu atveju aktuali DK 140 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta, jog Darbo apmokėjimo sistema darbovietėje ar darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatoma kolektyvine sutartimi. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau, darbo apmokėjimo sistemas privalo patvirtinti darbdavys ir tai padaryti prieinamą susipažinti visiems darbuotojams. Prieš tvirtinant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros šio kodekso nustatyta tvarka. Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.
Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina O. I. kaltę dėl aukščiau paminėtų darbo kodekso nuostatų pažeidimų bei jų pagrindu jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo. Esminės pažeidimo padarymo aplinkybės užfiksuotos administracinio nusižengimo protokole Nr. VDI-ANR_P-2057-2020 (b.l. 3-4). 2020 m. spalio 14 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1103-0099 (b.l.5-16) nurodyta, jog VDI vyriausieji darbo inspektoriai A. B. ir G. Z. atliko tyrimą pagal anoniminį pranešimą Nr. APS-1-19616, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai daromų darbo įstatymų pažeidimų apsaugos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir Vilniaus darbo ginčų komisijos pirmininko A. O. 2019-11-11 tarnybinį pranešimą Nr. APS-1- 21483, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai padarytų darbo įstatymų pažeidimų darbuotojo L. S. atžvilgiu (b.l.17). Patikrinus pranešime minimos įmonės duomenis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vykdo apsaugos ir tyrimo, privačios apsaugos, apsaugos sistemų paslaugų veiklą. Susipažinus su pateikta medžiaga nustatyta, kad 2019-09-12 L. S. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2018 metų birželio - gruodžio mėnesiais, 2019 metų sausio, birželio - rugpjūčio mėnesiais neteisingai fiksavo jo darbo laiką darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, neteisingai sumokėjo darbo užmokestį, nedeklaravo jo viršvalandinio darbo ir darbo švenčių dienomis, nesumokėjo kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas (b.l.23). Nustatyta, kad apsaugos darbuotojo darbines funkcijas L. S. vykdė saugomuose objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (2018 m. birželio - spalio mėnesiais), (duomenys neskelbtini) (2018 m. lapkričio - 2019 m. sausio mėnesiais), (duomenys neskelbtini) (2019 m. birželio - rugpjūčio mėnesiais).
L. S. VDI teiktame rašytiniame paaiškinime (b.l. 62) nurodė, kad jo darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu, jo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo nuolat įrašomi melagingi duomenys apie jo faktiškai dirbtą laiką, nežymimas ir nedeklaruojamas jo viršvalandinis darbas ir darbas naktį (pvz. jis per mėnesį išdirbdavo po 240 val., o darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose jam buvo įrašoma 160 val., už viršvalandžius apmokama nebuvo. Dėl šių pažeidimų jis kreipėsi į Vilniaus darbo ginčų komisiją ir bylą prieš darbdavį laimėjo.
Gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų paaiškinimai dėl apsaugos objekte organizavimo ir vykdymo (b.l. 138, 149).
Nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ visų keturių darbuotojų darbo laiko apskaitos netikslumai apima 2018 metų birželio – 2019 m. lapkričio mėnesius, t.y. pusantrų metų laikotarpį (su keturių mėnesių pertrauka). Nustatyti darbo apskaitos pažeidimai turi pakankami konkretų pobūdį: nefiksuojamas viršvalandinis darbas, darbas nakties ir šventinių dienų metu, t.y. didesniu atlygiu privalomas apmokėti darbas, ženkliai sumažinamas darbuotojų faktiškai išdirbtas laikas, kad jis atitiktų darbo sutartyse numatytą ar net dar mažesnį darbo krūvį. Pažymėtina, jog pagal 2019-01-02 fizinės apsaugos sutartį Nr. 190102-1 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo užsakovo teritorijoje esančiame apsaugos poste organizuoti savo darbuotojų betarpišką budėjimą 24 valandas per parą tiek darbo, tiek savaitgalių, tiek švenčių dienomis (b.l. 102-110). UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašytiniame paaiškinime VDI pareigūnams patvirtino, jog sutarties sąlygų laikomasi, fizinė sauga buvo vykdoma 24 valandas per parą, užsakovo teritorija buvo saugoma ir poilsio, ir švenčių dienomis (b.l. 149). Administraciniame kaltinime nurodyti darbuotojai A. K., T. K., paaiškino, kad minėtame objekte dirba trise su L. G., budi po 24 val. kas trečią parą, objektas saugomas visą parą. Dirba tiek šventinėmis, tiek poilsio dienomis, per mėnesį išpuola budėti apie 10 parų, objekte dirba tik jie trys. Tiek T. K. A. K. nurodė, kad tokiu grafiku (kas trečią pilną parą) jie dirba nuo 2019 m. birželio mėnesio, t.y. jau pusę metų. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais T. K. ir A. K. paaiškinimais, kadangi jie atitinka sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąlygas, kurių pasak bendrovės yra laikomasi, jokių susitarimo pažeidimų nenustatyta. Iš T.ir A. K. rašytinių paaiškinimų seka, jog objektą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją - nuosekliai ir pastoviai saugojo trys tie patys apsaugos darbuotojai, jų darbo grafikas buvo nusistovėjęs ir prognozuojamas. Šios aplinkybės neatitinka A. J. parodymų, jog minėtų asmenų faktinio darbo laiko neatitikimai galėję būti nulemti netikėtų situacijų, darbuotojų kaitos, jų skubaus sukeitimo atvejų ir dėl to kilusios sumaišties, vasarą išaugusio darbo krūvio. Tyrimo metu R. K. parodymai buvo prieštaringi, 2020-02-10 paaiškinime ji teigė, kad tai ji yra atsakinga už dokumentų pildymą bendrovėje, pati pildo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuos po to pasirašo įmonės direktorius ir perduoda į buhalteriją. Kolega (A. J.) tik kartais jai padeda, jei nespėja. Juose žymimas faktiškai išdirbtas darbuotojų laikas pagal sutartis sudarytas su klientais, žymimi visi išdirbti viršvalandžiai. Ji pati faktiškai žymi darbuotojų išdirbtą laiką. Atvejų, kuomet darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose būtų žymimas darbo laikas, nesutampantis su faktiškai darbuotojų dirbtu laiku ar viršvalandžiai, naktinis darbas, darbas švenčių dienomis ar iš viso nežymimas darbo laikas, nebuvo. Iš vienos pusės ji pripažino, jog pagal sutartį su klientu objektas yra saugomas visą parą, tačiau po to ėmė teigti, kad jame budima tik iki 2 valandos nakties, po jų objekto niekas nebesaugo (b.l. 138). 2020-10-12 rašytiniame paaiškinime jau ėmė teigti, kad ji tik sudaro darbo grafikus, kuriuos perduoda buhalterei, po ko pastaroji grafikų pagrindu pildo darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir skaičiuoja darbo užmokestį. Po to paneigdama savo pačios teiginį nurodė, jog faktinį darbuotojų laiką žymi ji pati (b.l. 154). Kokia tiksliai tvarka bendrovėje pildomi su darbo laiko apskaita susiję dokumentai, rišliai negalėjo paaiškinti ir teisme. R. K. teiginius, kad bendrovėje iš viso nebuvo atvejų, kai DAŽ buvo neatžymėti faktiškai dirbti viršvalandžiai, naktinės ar šventinės darbo valandos, objektyviai paneigė tyrimo metu surinkti duomenys, kurių pagrindu Darbo ginčų komisijos buvo nustatytos aplinkybės dėl L. S. faktinio darbo laiko apskaitos neatitikimų, tiek VDI inspektorių nustatytos aplinkybės dėl A. K., T. K.. L. G. darbo laiko apskaitos neatitikimų. Tyrimo metu, vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos rakto išdavimo žurnalo įrašais, buvo neginčijamai nustatyta, jog raktas buvo išduotas A. K. dienomis, kurios darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo nurodytos kaip jos poilsio dienos (2019-06-01; 2019-06-07, 2019-06-08, 2019-06-16, 2019-06-21, 2019-06-31), analogiška situacija fiksuota T. K. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (2019-06-08, 2019-06-15, 2019-06-23) bei L. G. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (2019-06-09). Pagal žurnalų įrašus apskaičiavus realų minėtų darbuotojų darbo grafiką gauta išvada, jog A. K. ir T. K. 2019 m. birželį dirbo po 240 val. (10 parų po 24 val.), iš kurių 80 val. dirbta naktį, L. G. – 232 valandas (9 paras ir 16 val. ) , iš kurių 74 val. naktį (b.l. 10). Tuo tarpu bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodyta, jog A. K. 2019 m. birželį dirbo tik 160 val., iš kurių 32 val. naktinio darbo, tokiu būdu nepažymint 80 val. faktiškai dirbto darbo laiko, iš kurio 48 val. dirbtos naktį. Analogiška situacija T. K. darbo apskaitos žiniaraštyje. L. G. pažymėta tik 80 val. per mėnesį dirbto darbo, naktinio darbo nežymėta visai (b.l. 11). Analogiški skaičiavimai atlikti dėl 2019 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesių ir visais jais aptikti neatitikimai:
2019 m. liepą A. K. nepažymėta ne mažiau 116 val. faktinio darbo laiko, iš jo 54 val. naktį, o 16 val. šventinę dieną; T. K. nepažymėta ne mažiau 80 val. faktinio darbo laiko, iš jo 48 val. naktį; L. G. nepažymėtas nakties darbas (b.l. 11);
2019 m. rugpjūtį A. K. nepažymėta ne mažiau 88 val. faktinio darbo laiko (viršvalandžių), iš jo 54 val. naktį; T. K. nepažymėta ne mažiau 116 val. faktinio darbo laiko, iš jo 54 val. naktį; L. G. nepažymėtas nakties darbas (b.l. 12);
2019 m. rugsėjį A. K. nepažymėta ne mažiau 160 val. faktinio darbo laiko, iš jo 54 val. naktį, be to ji realiai dirbo savo atostogų metu; T. K. nepažymėta ne mažiau 80 val. faktinio darbo laiko, iš jo 48 val. naktį; L. G. nepažymėtas nakties darbas (b.l. 13);
2019 m. spalį A. K. nepažymėta ne mažiau 120 val. faktinio darbo laiko, iš jo 56 val. naktį, be to ji vėl realiai dirbo savo atostogų metu; T. K. nepažymėta ne mažiau 88 val. faktinio darbo laiko, iš jo 54 val. naktį; L. G. nepažymėtas nakties darbas (b.l. 14);
2019 m. lapkritį A. K. nepažymėta ne mažiau 80 val. faktinio darbo laiko, iš jo 48 val. naktį; T. K. nepažymėtas darbas jo poilsio dienomis; L. G. nepažymėtas nakties darbas. Realybės neatitiko ir J. S. darbo apskaitos žiniaraštyje nurodyti duomenys, kadangi VDI patikrinimo 2019-11-06 metu jis buvo rastas dirbantis objekte (UAB „(duomenys neskelbtini)“), paaiškino, kad dirba čia jau antra diena, nors pagal DAŽ jo darbo dienos turėjo būti 2019-11-04 ir 2019-11-08 (b.l. 14).
Šių duomenų pagrindu buvo pagrįstai konstatuota, jog įmonėje nebuvo fiksuojamas darbuotojų visas faktiškai dirbtas laikas, viršvalandžiai, darbas švenčių ir poilsio dienomis, tuo pažeidžiant DK 120 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3 ir 4 punkto reikalavimus bei 144 straipsnio 3 ir 4 dalies reikalavimus. O. I. nurodė visiškai pripažįstantis savo, kaip vadovo, kaltę dėl padarytų darbo laiko apskaitos ir atitinkamai mokėtino darbo užmokesčio apskaičiavimo pažeidimų, teisinosi darbo organizavimą dėl didelio užimtumo patikėjęs savo pavaldiniams ir tinkamai jų nekontroliavęs, tokiu būdu iš esmės akcentuodamas, jog nusižengimai padaryti neatsargia, o ne tyčine kaltės forma. Tačiau teismas linkęs tuo abejoti ir šiuos direktoriaus paaiškinimus laiko gynybine pozicija. Visų pirma, visi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra pasirašyti paties direktoriaus. Jo poziciją, kad jis visiškai nesikiša į darbo grafikų sudarymus ir jų nekontroliuoja, paneigia A. K. paaiškinimas, jog nurodymus dėl darbo jai duoda ir vadovas O.
Atsižvelgdamas į sistemingą ir nuolatinį faktiškai dirbto laiko, viršvalandžio, darbo švenčių ir poilsio dienomis nefiksavimą, T. K. A. K. paaiškinimus, jog tai buvo jų pastovus, nuolatinis darbas saugomame objekte, darbo grafikas buvo aiškus (kas trečia para, budint visą parą), objekte jie visą laiką jie dirbo tik trise, jų parodymų atitikimą sutarties sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąlygoms, teismas neturi pagrindo manyti, jog minėti pažeidimai buvo atsitiktiniai, nulemti nenumatytų situacijų, spontaniškų darbuotojų kaitų. Manytina, jog darbo laiko apskaita buvo koreguojama su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo žinia, ir jo neveikimas neužtikrinant teisingo darbo laiko apskaitos žymėjimo darbo laiko žiniaraščiuose, yra tyčinis, o ne neatsargus. Atitinkamai O. I. veika pagrįstai kvalifikuota kaip ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas bei ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas.
Taip pats O. I. neginčijo, jog nei VDI patikrinimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu (praėjus daugiau nei metams) bendrovėje vis dar nėra įgyvendintos DK 140 straipsnio 3 dalies nuostatos – nėra patvirtinta ir pateikta darbuotojams susipažinti darbo apmokėjimo sistema. Iš pačių darbuotojų paaiškinimų taip pat matyti, kad jiems nėra aiškus jų darbo užmokesčio apskaičiavimas ir sumokėjimas. Jie nežino, kaip ir ar iš viso yra apmokami darbo viršvalandžiai, naktinis ar švenčių dienomis atliekamas darbas. Kaip fiksuojamas jų darbas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Todėl O. I. veika pagrįstai kvalifikuojama kaip ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas. O. I. padarytas nusižengimas yra trunkamojo pobūdžio, nuo VDI patikrinimo pradžios iki protokolo surašymo keitėsi ANK 96 straipsnio redakcija, iki 2020-05-01 atsakomybė už Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidiman buvo numatyta minėto straipsnio 3 dalyje, nuo 2020-05-01 – 2 dalyje. Atsižvelgiant, jog nusižengimas darymas protokolo surašymo dienai tebebuvo nenutrauktas, vadovaujantis ANK 3 straipsnio nuostatomis, jo veika kvalifikuojama pagal ANK 96 straipsnio redakciją, galiojusią administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu.
O. I. atsakomybę lengvina tai, kad nusižengimo faktines aplinkybes jis iš esmės pripažino ir gailisi dėl nusižengimų (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad anksčiau jis būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn už darbo įstatymų pažeidimus.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į nusižengimų pobūdį (padaryti nusižengimai, susiję su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (tyčinė), pažeidimo padarymo aplinkybes (darbo laiko apskaitos ir su tuo susiję darbo užmokesčio apskaičiavimo pažeidimai truko pakankami ilgą laiko tarpą, tačiau po VDI paskaičiavimų buvo imtasi veiksmų ištaisyti situaciją ir tinkamai atsiskaityti su nukentėjusiais darbuotojais, kita vertus, vienas iš nusižengimų - darbo apmokėjimo sistemos nepatvirtinimas - nepašalintas iki šiol), į tai, kad nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į O. I. asmenybę (dirbantis, byloje nepateikta duomenų apie ankstesnius baustumus administracine tvarka). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad O. I. skirtina minimalios ANK 99 straipsnio 3 dalies ir 100 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos bei bauda, nesiekianti ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyto vidurkio. Taikytini įstatymo reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo.
Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės prašymą ir galutinės baudos dydį jos mokėjimas išdėstytinas dvidešimties mėnesių terminui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
O. I. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalyje, paskirti 2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) dydžio baudą.
O. I. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalyje, paskirti 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
O. I. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 100 straipsnio 1 dalyje, paskirti 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti, galutinę nuobaudą O. I. skirti 2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Baudos mokėjimą išdėstyti dvidešimties mėnesių terminui, įpareigojant O. I. kas mėnesį nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos mokėti po 135 Eur iki visiško baudos sumokėjimo.
Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20126153699.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.