Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vaclovas Iždonas Baudž. bylos Nr. 1A-193-116/2010

2.4; 1.1.4.2.; 1.2.14.3.1.; 1.1.8.1.1.

2010 m. balandžio 29 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 7 d. apie 13.10 val., Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) namu, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją E. J. – suduodamas nukentėjusiajai E. J. vieną smūgį į nugarą ir tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, po ko jai pargriuvus pasikėsino pagrobti iš nukentėjusiosios E. J. rankinę 5 litų vertės, kurioje buvo nukentėjusiosios E. J. vardu išduoti dokumentai: Lietuvos Respublikos piliečio pasas, pensininko pažymėjimas, kompensuojamųjų vaistų pasas bei du raktai bendros 20 Lt vertės, įvairūs vaistai bendros 15 Lt vertės, piniginė 40 Lt vertės, 10 vnt. kiaušinių bendros 3,60 Lt vertės, 90 litų, - pasikėsino pagrobti E. J. priklausančio turto už 173, 60 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiajai aktyviai persekiojant ir šaukiantis pagalbos, į kaltinamojo sulaikymą įsijungė liudytojas R. L., dėl ko kaltinamasis pagrobtą rankinę numetė, o pats pabėgo.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistajam A. M. paskirtos bausmės

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. M. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad apysunkį nusikaltimą A. M. pasikėsino padaryti būdamas anksčiau teistas (b. l. 84-86), neišnykus teistumui (b. l. 142, 159), kas rodo jo nenorą laikytis įstatymų bei pavojingumą visuomenei, yra laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), taip pat atsižvelgė į tai, jog A. M. yra ne kartą baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 106-111), nedirba (b. l. 116). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kolegijos nuomone, esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus A. M. už padarytą nusikaltimą realią laisvės atėmimo bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė, mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis yra 3 m. 1 mėn. 15 d.) nėra aiškiai per griežta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismo nuosprendyje ne kartą neteisingai nurodytas nuteistojo vardas – „A.“ vietoje (duomenys neskelbtini) (b. l. 179, 180). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje įtariamuoju ir kaltinamuoju buvo patrauktas bei nuteistas vienas asmuo – A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 62, 132-135, 177-181), nuosprendis dėl minėtų rašybos netikslumų nelaikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, o ši klaida ištaisytina apeliacinės instancijos teismo nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

n utaria:

ištaisyti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse nurodytą kaltinamojo vardą iš „A.“ į (duomenys neskelbtini) ir laikyti, kad šiuo nuosprendžiu yra nuteistas A. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Atmesti nuteistojo A. M. apeliacinį skundą.