Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-145-284/2013 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1.7; 1.1.7.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.2; 1.2.9; 1.2.9.9; 2; 2.10; 2.10.1; 2.10.1.3; 2.10.1.4.

2013 m. gegužės 28 d.

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, 2007-05-22 teistas Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. Č. vengia išlaikyti vaiką, tai yra, būdamas tėvu, žinodamas apie pareigą pagal 2009 m. rugpjūčio 6 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-555-744/2009 m. nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. mokėti lėšas – po 200,00 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį nepilnamečiui sūnui R. Č., gim. 2007 m., išlaikyti iki vaiko pilnametystės bei sumokėti 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio iki 2009 spalio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki 2011 m. liepos mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio iki 2012 m. lapkričio 26 d. vengė pareigos išlaikyti vaiką, vaikui neteikė kitos būtinos materialinės paramos ir nemokėjo periodinių išmokų, dėl ko susidarė įsiskolinimas.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis M. Č. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Kaltinimas M. Č., padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 264 straipsnyje, yra pagrįstas byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

M. Č., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad su V. S. jis gyveno tai atskirai, tai kartu. Po teismo jie buvo trumpam, keliems mėnesiams išsiskyrę ir jis nemokėjo sūnaus išlaikymui pinigų, nepirko maisto ir sutinka, kad už jo išlaikymą tą laikotarpį, tai yra 2009 m. rugpjūčio mėn. – 2009 m. spalio mėn., gali būtį įsiskolinęs 400 litų. Kartu jie gyveno nuo 2009 metų spalio mėnesio iki 2010 metų gruodžio mėnesio. Per tą laikotarpį, kai gyveno kartu, jis dirbo nelegaliai, bet pinigų uždirbdavo ir parnešdavo juos namo, duodavo V. grynaisiais, kad ji nupirktų ką nors vaikui, būdavo, kad ir pats nupirkdavo maisto, žaislų, drabužių vaikui. Per mėnesį pinigų suma vaiko išlaikymui galėjo susidaryti apie 300 litų. Todėl mano, kad susimokėjo 1000 litų įsiskolinimą dėl vaiko išlaikymo po 200 litų kas mėnesį. Po to, su V. susipyko ir nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki 2011 m. liepos mėnesio kartu negyveno, bet sūnų R. lankydavo, pirkdavo jam žaislų, saldainių. Sutinka, kad tai nebuvo tinkamas vaiko išlaikymas ir už tą laikotarpį gali būti skolingas 1450 litų. Nuo 2011 metų liepos mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio, jis su V. vėl kartu gyveno, vėl duodavo grynųjų pinigų dėl R. išlaikymo, pirkdavo maisto, mokėdavo už komunalines pasaugas. Todėl mano, kad šiame laikotarpyje jis pilnai išlaikė vaiką, nes per mėnesį jo išlaikymui tikrai susidarydavo 200 litų suma. Nuo 2012 metų rugpjūčio mėnesio su V. išsiskyrė galutinai ir nebegyvena iki šiol. Nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio iki 2012 m. lapkričio mėnesio, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis nesumokėjo alimentų vaiko išlaikymui ir už šį laikotarpį jis yra skolingas vaiko išlaikymui 650 litų, o iš viso vaiko išlaikymui yra skolingas 2500 litų. Tais laikotarpiais, kai negyveno kartu, nemokėdavo alimentų vaiko išlaikymui todėl, kad nepasitikėjo V. ir galvojo, kad ji pinigus išleis sau, be to ji neduodavo savo banko sąskaitos numerio, kad jis galėtų pravesti pinigus R. išlaikymui. Ateityje jis pažada nebenusižengti ir nedaryti naujų nusikaltimų, su V. S. susitarė, kad susidariusią skolą, 2500 litų už vaiko išlaikymą, perves į jos banko sąskaitą iki 2014 m. birželio 1 d. bei toliau kas mėnesį mokės po 200 litus savo sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės (40 b. l.);

liudytoja V. S. parodė, kad M. Č. yra buvęs jos sugyventinis. (duomenys neskelbtini) jie susilaukė sūnaus R. Č. Apie 2009 m. su R. tėvu M. išsiskyrė. Kol gyveno kartu, M. mažai padėdavo materialiai išlaikyti vaiką, o kai išsiskyrė, M. buvo pažadėjęs, kad į mėnesį bent po 100 litų mokės vaiko išlaikymui, tačiau nemokėjo. Iki šios dienos M. gal kokius 5 kartus yra pirkęs R. saldumynų, žaislų. Bet kokia suma pinigų dėl šių dovanų galėjo susidaryti, ji nepamena. Po išsiskyrimo, M. pinigais nei karto jų neparėmė. 2009-06-26 ji Pakruojo rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl nepilnamečio vaiko R. išlaikymo priteisimo. 2009-08-06 Pakruojo teismas taikos sutartį patvirtino. Tačiau nuo tos nutarties priėmimo datos M. nei karto nesumokėjo vaiko išlaikymui priteistų alimentų. Tik kelis sykius nupirko dovanų ir saldainių R. 2009-10-15 ji kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą dėl išmokos R. Č. Vaikų išlaikymo fondas iki šiol moka po 195 litus išmokos kas mėnesį. Papildomos apklausos metu V. S. parodė, kad ji su M. Č., kuris yra sūnaus R. tėvas, gyveno tai kartu, tai atskirai. Nuo to laiko, kai Pakruojo teismas priteisė R. Č. išlaikymą, o būtent nuo 2009-08-06, su M. Č. ji negyveno kartu ir bendro ūkio nevedė iki 2009 m. spalio mėnesio, dienos tiksliai nepamena. Tuo laikotarpiu, M. kartais aplankydavo vaiką, atveždavo jam saldainių, bet tikrai tuo laikotarpiu jis nesumokėjo išlaikymo, tai yra po 200 litų, taip pat nemokėjo ir 1000 litų įsiskolinimo. Tad už R. išlaikymą tuo laikotarpiu jis yra skolingas apie 400 litų. Nuo 2009 m. spalio mėnesio, dienos nepamena, ji su M. susitaikė ir kartu gyveno iki 2010 m. gruodžio mėnesio, dienos nepamena. Tuo laikotarpiu M. dirbo nelegaliai, bet pinigų uždirbdavo ir parnešdavo nupirkęs maisto, duodavo grynaisiais pinigais į rankas, pirkdavo vaikui drabužių, žaislų. Į mėnesį galėjo susidaryti apie 300 litų suma. Ji tai užskaito ir įvertina kaip alimentus vaikui ir įsiskolinimo 1000 litų sumokėjimą, nes tikrai didžioji pinigų dalis buvo skirta sūnui R. Po to, ji su M. susipyko, jis išsikraustė ir nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki 2011 m. liepos mėnesio kartu nebegyveno, bendro ūkio nevedė. Tuo laikotarpiu M. aplankydavo sūnų, kartais pasiimdavo dienai pas save, pirkdavo jam saldumynus, žaislus, bet tai nebuvo vaiko išlaikymas. Tuo laikotarpiu, M. alimentų R. išlaikymui nemokėjo nei grynaisiais, nei pervesdavo į banko sąskaitą. Už tą laikotarpį M. yra skolingas už vaiko išlaikymą apie 1450 litus. 2011 m. liepos mėnesį ji vėl pradėjo su M. gyventi kartu, ir gyveno kartu iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio, tikslios dienos nepamena. Ir nuo to laiko iki šiandien kartu nebegyvena. 2011 metais M. kurį laiką, neprisimenu laikotarpio, dirbo legaliai. Tuo laikotarpiu jis duodavo ir pinigų, ir pirkdavo maistą, ir aprūpindavo sūnų drabužiais, žaislais, mokėdavo už komunalines paslaugas. Į banko sąskaitą nei karto nėra pervedęs, duodavo grynaisiais pinigais. Į vieną mėnesį susidarydavo apie 200 litų, bendrai paėmus ir maistą, ir rūbus vaikui, ir žaislus, mokesčius už komunalines paslaugas. Ji tai užskaito kaip pinigus už vaiko išlaikymą. Nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio, kai kartu nebegyveno, M. vėl taip pat tik lankydavo vaiką, pirkdavo jam smulkmenas, tai yra saldumynus ir tai tikrai ji neužskaito kaip alimentus vaiko išlaikymui. Ir už tą laikotarpį, M. yra skolingas apie 650 litų vaiko išlaikymui, tad M. Č. viso yra skolingas 2500 litų. Taip pat atsimena, kad kai gyveno kartu, M. Č. yra sakęs, kad ji nueitų pas antstolę ir jai pasakytų, kad jis duodavo vaikui pinigų ir nupirkdavo valgyti, drabužių, mokėdavo už komunalines paslaugas. Ji neėjo pas antstolę, nes netikėjo juo, kad taip reikia padaryti, nes pati antstolė jai neskambino ir nieko nesakė apie tai. Pirmoje apklausoje, ji tvirtino, kad su M. Č. negyveno ir jis nemokėjo alimentų. Taip sakė todėl, kad tuo metu su M. Č. nebegyveno kartu ir jis tada vaiko išlaikymui nieko neskyrė, tai yra nei pinigų, nei maisto ir kitų dalykų, be to laikotarpis nuo 2009 metų iki 2012 metų yra ilgas, o jie su M. tai gyveno, tai negyveno, todėl susipainiojo ir davė netikslius parodymus. M. Č. pažadėjo, kad susidariusią 2500 litų skolą už vaiko išlaikymą perves į jos banko sąskaitą dalimis iki 2014 m. birželio 1 d., bei toliau iki vaiko pilnametystės mokės po 200 litų, kuriuos taip pat perves į jos banko sąskaitą (29-30 b. l.);

Iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutarties matyti, kad nuo 2009-08-01 nustatytas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200 Lt iki R. Č. pilnametystės (16-17 b. l.)

Kaltinamojo M. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį, nes jis, būdamas tėvu ir žinodamas apie pareigą pagal 2009 m. rugpjūčio 6 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. mokėti lėšas nepilnamečiui sūnui išlaikyti iki vaiko pilnametystės, vengė pareigos išlaikyti vaiką.

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, gali būti skiriama viešųjų darbų bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis M. Č. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė kaltinamąjį M. Č. siūlė nubausti 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Kaltinamasis M. Č. su prokurorės siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko, su siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu taip pat sutiko.

Kaltinamojo M. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jsi prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. Č., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis M. Č. teistas 2007-05-22, teistumo neturi (45-46, 47 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas (48-49 b. l.), psichiatro įskaitoje neįrašytas (51 b. l.), R. seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (53 b. l.), nevedęs (54 b. l.), nedirba (55 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (56 b. l.), ir prokurorė, ir kaltinamasis, prašė skirti viešųjų darbų bausmę, todėl už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, M. Č. skirtina 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 46 str.).

Kaltinamajam M. Č. panaikintina paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

m. č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

M. Č. panaikinti paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

M. Č. išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Jeigu asmuo po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasisper nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.