Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. (gyvenamosios vietos nedeklaravęs), turintis 8 klasių išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, teistas:

1990-03-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 146 str. 2 d., 90 str. 2 d., 147 str. 2 d., 42 str., laisvės atėmimu 3 metams; 1991-06-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 111 str. 1 d., 235 str., 42 str., laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; 1995-10-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d., laisvės atėmimu 3 metams; 1999-08-31 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 225 str. 3 d., 227² str., 272 str. 2 d., 272 str. 3 d., 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 278 str. 1 d., 42 str. 7 metams su turto konfiskavimu, 2003-07-24 Panevėžio apygardos teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. LR BK 225 str. 3 d. į 2000 m. LR BK 138 str. 2 d. 8 p., iš 227² str. į 145 str. 2 d., iš 272 str. 2 d. į 180 str. 1 d., 271 str. 2 d. į 178 str. 1 d., iš 272 str. 3 d. į 180 str. 2 d., iš 271 str. 3 d. į 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 metams.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

2007 m. liepos 17 d. apie 21 val. kaltinamasis D. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, suduodamas peiliu vieną smūgį J. T. į krūtinės sritį, tuo padarydamas jai durtinę - pjautinę kiauryminę krūtinės dešinės pusės žaizdą su dešinės pusės VI - to šonkaulio nupjovimu ir dešinio plaučio, diafragmos bei kepenų sužalojimu, tai komplikavosi ūmiu nukraujavimu į krūtinplėvės bei pilvaplėvės ertmes, dėl to nukentėjusioji 2007 m. liepos mėn. naktį iš 17 d. į 18 d. mirė, nužudė J. T..

Kaltinamasis D. G. kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad 2007-07-17, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, jis, J. T., V. B. ir M. A. šventė, vartojo alkoholį. Vakare M. A. su V. B. išėjo į namus. Namuose jie liko su J. T.. Abu buvo neblaivūs ir susikivirčijo, nes dieną jis buvo išėjęs gerti alaus, o J. T. jam prikaišiojo, kad jis buvo pas kitas moteris. Jis norėjo su ja lytiškai santykiauti, todėl liepė jai nusirengti, tačiau J. T. nesutiko. Jis tuomet pasakė, kad eis pas kitas moteris. Tada J. T. išeidama į virtuvę trenkė jam į veidą, o jis jai pakišo koją ir ji nugriuvo. Atsikėlusi ji nuėjo į virtuvę ir atsinešė peilį. Jis peilį atėmė. Tada ji vėl iš virtuvės atsinešė kitą peilį ir jam pagrasino. Kaltinamasis tą peilį iš J. T. atėmė ir turėjo savo rankoje. Negali pasakyti kaip ir kuriuo momentu įdūrė J. T.. Tai galėjo būti tuomet, kai jie stumdėsi arba tuomet, kai jie prarado pusiausvyrą ir kaltinamasis nugara nukrito ant lovos su peiliu rankoje, o ji užkrito iš priekio ant kaltinamojo ir jo kairėje rankoje laikyto peilio. Kad J. T. sužalota, pastebėjo ją nurengdamas ir guldydamas į lovą. Apie 12 valandą nakties skambino greitajai medicinos pagalbai, tačiau nesusikalbėjo. Kitus kaltinime nurodytus sužalojimus J. T. galėjo padaryti, kai jis jai pakišo koją ir ji griuvo ant grindų bei, kai stumdantis netyčia pataikė jai alkūne. Ranką J. T. galėjo susižaloti, kai norėdama atimti peilį, griebė už peilio geležtės. Paskutinį kartą J. T. buvo sumušęs maždaug prieš mėnesį iki nužudymo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. G. kaltė įrodyta šiais įrodymais.

Nukentėjusysis J. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad J. T. jo dukra. Jis parodė, jog 2007-07-18 ryte aludėje sutiko nuo alkoholio apsvaigusį D. G.. Abu nuėjo į J. T. butą, tuomet D. G. nuėjo prie lovos ir parodė kruviną jo dukrą. Nukentėjusysis ketino kviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau D. G. pasakė, kad greitosios pagalbos kviesti nebereikia, nes jis jai perdūrė plautį, iš to nukentėjusysis suprato, jog D. G. J. T. nužudė. Tuomet iškvietė policiją. Prieš tai D. G. jo dukrą sumušdavo dažnai.

Liudytojas V. B. parodė, jog 2007-07-17 vakare su M. A. buvo bute pas D. G. sugyventinę J. T., kur šventė savo bendradarbio D. G. gimtadienį. Apie 20-21 val. jis su drauge išėjo namo ir bute liko neblaivūs D. G. su J. T..

Liudytoja M. A. parodė analogiškai, kaip ir V. B..

Liudytojas V. P., parodė, jog 2007m. liepos 18 d., tarnybos metu nuvykęs į įvykio vietą, bute (duomenys neskelbtini) rado moters lavoną su smurto žymėmis. Bute buvęs kaltinamasis D. G. pasisakė, jog tai jis peiliu nužudė nukentėjusiąją.

Liudytojas V. R. parodė analogiškai, kaip liudytojas V. P..

Liudytoja A. A. T. parodė, kad jos anūkė – J. T. duktė dažnai pasakodavo, kaip D. G. dažnai mušdavo jos motiną, pati yra ją mačiusi žiauriai sumuštą.

Liudytoja D. K. parodė, kad J. T. sugyventinis D. G., neblaivus būdavo agresyvus, mušė J. T., girtas yra sumušęs ir pačią liudytoją.

Iš 2007m. liepos 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje, esančioje bute (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, rastas J. T. lavonas be drabužių su durtine-pjautine žaizda krūtinės dešinėje pusėje. (t. 1. b. 1. 5-11).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 486/ 07(05) matyti, kad įvykio metu J. T. buvo padaryti šie sužalojimai: durtinė – pjautinė kiauryminė krūtinės dešinės pusės žaizda su dešinės pusės VI - to šonkaulio nupjovimu bei dešinio plaučio, diafragmos ir kepenų sužalojimu, odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame skruoste, kairės akies vokuose, lūpose ir kakle, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir kairėje plaštakoje, linijinis odos įbrėžimas pilve, pjautinė žaizda kairėje plaštakoje.

J. T. mirė nuo durtinės - pjautinės kiauryminės krūtinės dešinės pusės žaizdos su dešinės pusės VI - to šonkaulio nupjovimu bei dešinio plaučio, diafragmos ir kepenų sužalojimu, tai komplikavosi ūmiu nukraujavimu į krūtinplėvės bei pilvaplėvės ertmes.

Durtinė - pjautinė kiauryminė krūtinės dešinės pusės žaizda su dešinės pusės VI - to šonkaulio nupjovimu bei dešinio plaučio, diafragmos ir kepenų sužalojimu J. T. padaryta iš įvykio vietoje buvusios sofos - lovos paimtu peiliu, šis mirtinas sužalojimas padarytas vienu peilio smūgiu, veikiant pašaline jėga. Odos nubrozdinimai veide ir kakle bei poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir kairėje plaštakoje J. T. padaryti kietu buku daiktu. Gyvam asmeniui jie atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą, šie sužalojimai padaryti septynių smūgių pasėkoje.

Poodinės kraujosruvos kairėje plaštakoje J. T. galėjo būti padarytos kovos ar savigynos pasekoje.

Sužalojimai J. T. padaryti prieš mirtį vienu metu, greitai vienas po kito. (b. I. 26-28).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 486a/ 07(05) matyti, kad durtinė -pjautinė kiauryminė krūtinės dešinės pusės žaizda su dešinės pusės VI - to šonkaulio nupjovimu bei dešinio plaučio, diafragmos ir kepenų sužalojimu J. T. padaryta vienu kito asmens smūgiu peiliu. Ji pati pasidaryti šio sužalojimo negalėjo. (t. 1. b. 1. 61).

Specialistas G. Serbenta teisiamajame posėdyje paaiškino, jog tokiu būdu, kaip posėdyje nurodė kaltinamasis D. G., J. T. negalėjo būti sužalota. Sužalojimo žaizdos kanalas ryškus ir eina iš viršaus žemyn. Užgriūnant ant peilio toks sužalojimo mechanizmas negalimas. Buvo užsimota iš viršaus žemyn ir buvo smogta. J. T. kairės plaštakos sužalojimas yra 4 piršto nugarinėje dalyje - įpjauta iš viršaus į vidų, tai būdingas sužalojimas prisidengiant nuo smūgio.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 486/07-486a/08(05) matyti, kad mirtinas sužalojimas J. T. galėjo būti padarytas 2007m. liepos 17 d. apie 21 val. (t. 1. b. l. 30).

Iš 2007m. liepos 27 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad tame pačiame bute, tarp sofos-lovos spyruoklių rastas ir paimtas peilis (t. 1. b. l. 16-21).

Iš serologijos ir DNR teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad ant šio peilio yra J. T. kraujas (t. 1. b. l. 40-47).

Iš teismo medicinos kriminalistikos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusios J. T. krūtinės durtinė - pjautinė odos žaizda ir jos projekcijoje esančio VI - to šonkaulio sužalojimas galėjo būti padarytas iš įvykio vietoje buvusios sofos - lovos paimtu peiliu, (t. 1. b. l. 48-59).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G1199/07(05) matyti, jog D. G. nustatyti nežymūs kūno sužalojimai – minkštųjų audinių sumušimai kairiajame antakyje ir kairiajame žaste ( t.1, b.l. 32-33). D. G. kaltė įrodyta. Teismui nekyla abejonių, jog sužalojimus, kurių pasekmėje mirė J. T., jai padarė kaltinamasis D. G.. Liudytojų V. B. ir M. A. parodymai patvirtina, jog įvykio dieną jiems išėjus iš J. T. buto jame liko neblaivūs J. T. ir D. G.. Kaltinamasis D. G. pripažįsta, jog tuomet tarp jo ir J. T. kilo smurtinio pobūdžio konfliktas, kilęs, nes ji jam priekaištavusi dėl kitų moterų bei nesutiko su juo lytiškai santykiauti. Kaltinamasis taip pat pripažįsta, jog konfliktuojant tarp 21-24 val. J. T. buvo sužalota peiliu, kurį rankoje laikė kaltinamasis, po to jis paguldė ją į lovą, ten ryte ją rado mirusią. Nukentėjusiojo J. P. parodymai patvirtina, jog prieš iškviečiant į J. T. namus policijos darbuotojus, kaltinamasis D. G. jam davė suprasti, jog tai jis, t.y., D. G. nužudė J. T., paaiškindamas, jog greitosios pagalbos kviesti jau nebereikia, sakė, kad jis perdūręs J. T. plautį. Liudytojų V. P. ir V. R. parodymai patvirtina, jog jiems atvykus į įvykio vietą, bute buvęs D. G. prisipažino nužudęs J. T.. Įvykio vietos apžiūros duomenys patvirtina, jog J. T. bute lovoje rastas lavonas, sofoje- lovoje rastas peilis, ant kurio J. T. kraujas. Pagal specialisto išvadą J. T. galėjo būti sužalota šiuo peiliu. D. G. nurodytas aplinkybes, jog sužalojimas nukentėjusiajai padarytas 2006-07-17 vakare tarp 21 val. ir 24 val., peiliu sužeidė plautį, atitinka teismo medicinos specialistų išvadas, kad J. T. mirė nuo durtinės - pjautinės kiauryminės krūtinės dešinės pusės žaizdos su dešinės pusės VI - to šonkaulio nupjovimu bei dešinio plaučio, diafragmos ir kepenų sužalojimu, visa tai komplikavosi ūmiu nukraujavimu į krūtinplėvės bei pilvaplėvės ertmes, mirtinas sužalojimas J. T. galėjo būti padarytas 2007m. liepos 17 d. apie 21 val. Tuo pat metu padaryti ir kiti sužalojimai.

Byloje nustatyta, jog tarp D. G. ir J. T. buvo konfliktas, tą patvirtina ant abiejų rasti nežymus sužalojimai, galimai padaryti tuo pat metu, kaip ir mirtį sukėlęs sužalojimas, tačiau nėra nustatyta, jog D. G. būtų norėjęs J. T. mirties. Rimtos dingsties kaltinamajam sąmoningai to siekti byloje nenustatyta. Kaltinamasis nukentėjusiąją sužalojo būdamas girtas buitinio konflikto metu. Konfliktai tarp jų kartodavosi pastoviai, prieš nukentėjusiąją smurtavo ne pirmą kartą. Sužalojimas, kuris sukėlė mirtį, padarytas ne keliais, o vienu peilio smūgiu. Sekančią dieną po nužudymo D. G. prisipažino nužudęs J. T. jos tėvui J. P., po to bute laukė iškviestų į įvykio vietą policijos darbuotojų, o jiems atvykus, iš karto jiems prisipažino nužudęs J. T., teigdamas, jog dėl to gailisi. Tačiau įvykio metu smogdamas peiliu į nukentėjusiosios krūtinę, kur yra žmogui gyvybiškai svarbūs centrai, kaltinamasis neabejotinai suvokė, jog kelia pavojų žmogaus gyvybei, ir nors gyvybės atimti nenorėjo, tačiau galimam žmogaus gyvybės atėmimui buvo abejingas bei sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Tą patvirtina ir aplinkybė, jog kaltinamasis, matydamas sunkiai sužalotą, tačiau gyvą nukentėjusiąją, nesiėmė jokių veiksmų. Todėl nužudė nukentėjusiąją veikdamas netiesiogine tyčia. D. G. veika atitinka BK 129 str. 1d. numatytą nusikaltimą.

Kaltinamojo D. G. versijos, jog nukentėjusioji J. T. galėjusi mirtinai susižaloti pati ar jis ją sužalojo netyčia, atmestinos. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia, atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo būdą, kaltininko asmenybę, elgesį prieš nusikaltimą ir po jo padarymo, liudytojų parodymų turinį. Teismo medicinos specialisto išvada paneigia, jog sužalojimus, sukėlusius mirtį, nukentėjusioji galėjusi pasidaryti pati. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti tik kito asmens ranka. Be to, teismo medicinos specialistas G. Serbenta teismo posėdyje paaiškino, jog sužalojimai teismo posėdyje kaltinamojo nurodytu būdu, t.y., nukentėjusiajai užgriūnant turintį rankoje peilį kaltinamąjį ant lovos ar kaltinamojo parodytu būdu jam neatsargiai mostelint peiliui, nukentėjusiajai J. T. negalėjo būti padaryti. Tą rodo žaizdos kryptis ir pobūdis. Netikėti šiomis išvadomis ir paaiškinimais nėra pagrindo, nes jie pagrįsti kompetetingų specialistų atliktais objektyviais J. T. lavono tyrimo duomenimis. Iš teismo medicinos specialisto išvadų bei specialisto G. Serbentos paaiškinimų seka, jog žaizdos kryptis yra iš viršaus į apačią bei lavono atžvilgiu iš dešinės į kairę, o ne tiesiai ar iš apačios į viršų ir iš kairės į dešinę, kaip būtų D. G. parodytais atvejais. Be to, smūgis peiliu padarytas suduodant kryptingai, giliai, stipriu smūgiu, net visiškai nupjaunant šonkaulį ir tai neginčytinai paneigia neatsargaus sužalojimo apsistumdžius ar neatsargiai mosuojant peiliu galimybę. Iš specialisto išvadoje nustatytų D. G. sužalojimų, taip pat matyti, jog ant D. G. kūno nerasta jokių sužalojimų peiliu. O rastų nežymių sužalojimų pobūdis kaip tik patvirtina, kad tarp kaltinamojo bei nukentėjusiosios buvo konfliktas, kurio metu jie stumdėsi bei kumščiavosi. Konfliktą užbaigė D. G., smogdamas J. T. peiliu. Nustatytas J. T. kairės plaštakos sužalojimas ties ketvirtu pirštu, įpjaunant iš viršaus į vidų, rodo, jog nukentėjusioji nuo kaltinamojo gynėsi, ranka prisidengdama nuo smūgio. Iš liudytojų A.A. T., D. K., nukentėjusiojo V. P. parodymų matyti, jog kaltinamasis D. G. dažnai smurtaudavo prieš J. T..

D. G., neigdamas kaltę, nutyli svarbias įvykio aplinkybes arba jas parodo sau palankesne linkme. Todėl nepripažintina, jog dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Tačiau jis pripažįsta, jog mirtiną sužalojimą J. T. patyrė nuo kaltinamojo rankoje laikyto peilio. Apie padarytą nusikaltimą kaltinamasis iš pradžių pasisakė nukentėjusiosios tėvui, įvykio vietoje sulaukė policijos darbuotojų ir jiems prisipažino nužudęs nukentėjusiąją, todėl yra pagrindas pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir padėjo jį išaiškinti. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo reikšmės nusikalstant.

D. G. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, sukėlusį nepataisomas pasekmes – nužudė žmogų. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis suvokė veikos pavojingumą, suprasto savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, yra pakaltinamas. Kaltė pasireiškė netiesiogine tyčia. Skiriant bausmę atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Kaltinamasis dirbo ir darbovietės charakterizuotas kaip geras darbuotojas. Tačiau D. G. teistas keturis kartus, taip pat ir už sunkius smurtinius nusikaltimus, iš liudytojų parodymų seka, jog turi polinkį smurtauti. Šis nusikaltimas nėra atsitiktinis, o dėsningas ankstesnio elgesio tęsinys. Tai rodo kaltinamojo asmenybės didesnį pavojingumą ir būtinumą jam skirti bausmę, griežtesnę už sankcijos vidurkį.

Nukentėjusysis J. P. pareiškė civilinį ieškinį – 4000 litų turtinei žalai ir 75000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Turtinę žalą sudaro J. T. laidojimo išlaidos, kurias nukentėjusysis J. P. pagrindė rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais. Laidojimo išlaidų suma nėra per didelė, atitinka reikalingumo ribas, kaltinamasis ieškinio neginčija, todėl ši suma ir priteistina.

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į D. G. padarytą nusikalstamą veiką ir jos pasekmes- tyčia nužudyta nukentėjusiojo dukra, su kuria nukentėjusysis J. P. palaikė ryšius, nuolat bendravo, todėl patyrė sunkius išgyvenimus, pergyvena ir dabar, neteko atramos senatvėje. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį, amžių, darbingumą ir dėl to galimybę žalą ateityje atlyginti. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos nėra per didelis ir tenkintinas visiškai – priteisiant 75000 litus neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. G. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 13 metų. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti D. G. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007 m. liepos 18 d. iki 2008 m. kovo 7d. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomąją priemonę suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš D. G. priteisti J. P. 4000 litų turtinės ir 75000 litų neturtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus J. T. drabužius: palaidinę, liemenuką, kelnaites; įvykio vietos apžiūros metu paimtus 5 peilius, 3 patalynės užvalkalus; biologinius mėginius (J. T. lavono dešinės plaštakos nagus su panagių turiniu, tamponą iš tiesiosios žarnos, smilkinio plaukus, D. G. nuoplovas, paimtos nuo kairės rankos delno, D. G. nuoplovas, paimtos nuo dešinės rankos delno, D. G. nuoplovas, paimtos nuo kairiojo skruosto), distiliuoto vandens pavyzdžius, cigarečių nuorūkas, 4 daktiloplokšteles, biologinis pėdsakus nuo taurelės, 4 daktiloplokštelės nuo butelių, D. G. biologinį (seilių) pavyzdį, sunaikinti; D. G. drabužius: diržą, marškinėlius, batraiščius, kelnes; mobilaus ryšio telefoną NOKIA, su SIM kortele Tele 2 tinkle, rudos spalvos piniginę, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, „Hansą banko'' mokėjimo kortelę, „Snoro" banko mokėjimo kortelę, grąžinti nuteistajam D. G.; vairuotojo pažymėjimą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą J. T. vardu, SEB „Vilniaus banko" mokėjimo kortelę, išduotą J. T. vardu, „Hansa banko" mokėjimo kortelę, išduotą J. T. vardu, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.