Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 14-ANR_O-931-2023,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartimi panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2022 m. liepos 1 d. nutarimas Nr. 14-ANR_N-560-2022 (ROIK 22170609642), kuriuo nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena ir nutarta grąžinti bylą atlikti tyrimą iš naujo. 2022 m. spalio 21 d. nutartyje konstatuota, jog institucija nepakankamai ištyrė galimą administracinį nusižengimą (ar nusižengimus) ir skubotai priėmė nutarimą Nr. 14-ANR_N-560-2022 (ROIK 22170609642). Minėtoje teismo nutartyje nurodyta, jog byloje nėra įrodymų, kad policijos pareigūnai būtų apžiūrėję situaciją įvykio vietoje dėl A. N. laikomo šuns. Nėra jokio apžiūros protokolo, nuotraukų, vaizdo įrašų. Nebuvo paimti ir peržiūrėti I. K. turimi vaizdo įrašai. Nėra duomenų, kad būtų apklausti aplinkiniai kaimynai dėl šunų lojimo, agresyvumo. Taip pat, jog nutarime nepasisakyta dėl galimo kito administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 48 straipsnio 1 dalyje, nes I. K. nurodė, jog šuns lojimas kelia triukšmą ir trikdo jo tėvų ramybę, trukdo dirbti lauke namų ūkio darbus.

2. Atlikus papildomus veiksmus, skundžiamu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-čiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjo 2023 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 14-ANR_0-931-2023 nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną A. N..

2.1. Atliekant papildomus veiksmus apklaustas M. G. (Skundžiamame nutarime suklysta nurodant šio asmens pavardę, nurodant „G.“), V. K. žentas. Šis liudytojas apklausiamas 2022 m. gruodžio 22 d. parodė, kad kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), laiko tris šunis. M. G. terasa išeina į kaimynų kiemo pusę. Šunys loja nuolat. Šaltuoju laikotarpiu, kai M. G. retai būna kieme, vis tiek girdi šunų lojimą, bet tai nelabai trukdo, nes jo namas šiek tiek toliau. Vasaros metu, M. G. dažnai laiką leidžia lauke, terasoje, o šunys loja be perstojimo. Be to šunys agresyvūs. Priėjus prie tvoros, jie iškart subėga ir pradeda draskytis, loti, todėl jeigu jie ištrūktų, jį sudraskytų. Taip pat apklausta pareiškėjo motina N. K. 2023 m. sausio 3 d., kuri parodė, kad kaimynai laiko tris suaugusius šunis. Vienas šuo agresyvus, loja ir trukdo gyventi. Šuo pradeda loti, kai ji ir jos šeimos nariai išeina į kiemą. Kol būna lauke, šuo nenustoja loti. Ji turi katiną, kuriam taip pat išėjus į lauką, šuo pradeda loti. Kai kieme nieko nėra, šuo vis tiek loja, tačiau ne taip agresyviai. Jis asmeniškai davė pastabą kaimynams dėl šuns, bet kaimynai jokių veiksmų nesiima. Šuo koks buvo agresyvus, toks ir liko. Jos vyras V. K. turi sveikatos sutrikimų, 10 metų serga (duomenys neskelbtini). V. K. rūko, todėl dažnai išeina į kiemą, o jam išėjus, kaimynų šuo iš karto atbėga ir pradeda loti ir agresyviai elgtis. Tada V. K. pyksta, tampa agresyvus, keikiasi ir nervinasi. Kaimynų šuo gali loti ir dieną ir naktį, kai tik pamato kokį nors judesį. Ji nežino, kur kaimynai laiko šunis. Šuo lojo paskutinį kartą maždaug prieš savaitę, kol kas ramu. Gali būti dėl to, kad kaimynas šiuo metu nedirba ir prižiūri bei neišleidžia šuns į kiemą. Kai kaimynų šunys būna kieme, savo gamtinius reikalus atlieka kieme, o kaimynas to netvarko, todėl atėjus vasarai, ji negali atidaryti langų, nes tvyro nemalonus kvapas, skraido daug musių. Ji taip pat kaimynams davė pastabą ir dėl netvarkingos aplinkos. Taip pat apklausta šuns savininkė A. N., kuri apklausiama 2023 m. sausio 5 d. parodė, kad nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d. šuniukai buvo gydomi ir skiepijami. Pas veterinarę šuniukai elgiasi gerai, neagresyviai, jokių problemų nesudaro. Visi šunys yra ramūs ir neagresyvūs. Vienas šuniukas, kuris kaimynų apibūdinamas, kaip agresyvus, nėra agresyvus. Šuniukas yra žaismingas, norintis žaisti. Šuniukai kieme būna labai trumpai, padaro gamtinius reikalus ir pareina namo. Gamtiniai reikalai sutvarkomi. Iš kitų, aplinkui ir šalia gyvenančių kaimynų, ji negavo nusiskundimų dėl šunų elgesio ar keliamo triukšmo. Nuo liepos iki rugpjūčio 30 d., šunys gyvena kartu su ja (duomenys neskelbtini) ir tikrai vasaros metu jie negali trukdyti kaimynams, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Šie kaimynai, laiko katiną, kuris būna paleidžiamas į kiemą ir tokiu būdu provokuojami jos šunys, kurie ir pradeda loti. Kai pro šalį praeina žmonės, šunys į juos nereaguoja, nebent pribėgs kitas šuo.

2.2. 2023 m. sausio 25 d. surašytas tarnybinis pranešimas dėl papildomo bendravimo su A. N., kuri paaiškino, kad įsigijus žemės sklypą ir pasidalinus teritoriją (duomenys neskelbtini), pagal visus dokumentus, sklypo (duomenys neskelbtini), tvora jau buvo įrengta sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) gyventojams reikėjo perkelti tvorą, dėl ko galimai ir vyksta visi nesutarimai, dėl šunų lojimo ir laikymo. Bendrų draugų, kaimynų ar kitų asmenų, kurie galėtų patvirtinti pasikeitusį kaimynų bendravimą po žemės sklypo įsigijimo ir tvoros perkėlimo, neturi.

2.3. 2023 m. sausio 24 d. apžiūrėti pareiškėjo vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „IMG_0047“ užfiksuoti du kiemai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie atskirti segmentine tvora. Abiejuose kiemuose žmonių nėra, (duomenys neskelbtini) laksto šuo. Filmuota šiesiu paros metu. Filmuojantis asmuo yra savo kieme, (duomenys neskelbtini). asmuo užlipa į balkoną ir toliau filmuoja kiemą, esantį (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo 29 s šuo, galimai išgirdęs arba pastebėjęs asmenį, pribėga arčiau segmentinės tvoros ir pradeda loti. Šuo vidutinio sudėjimo, tamsiai pilkos spalvos. Šuo nesielgia agresyviai, vizgina uodega, loja, urzgia, bet matyti, kad jis nėra agresyviai nusiteikęs, tik reaguoja į aplinką. Lojimas nėra intensyvus ar agresyvus. Vaizdo įrašo 1 min. 53 s šuo nustoja loti, nubėgo nuo tvoros. Vaizdo įraše pavadinimu „IMG_0050“ užfiksuoti tie patys kiemai. Filmuota dienos metu, aplinkui kitų asmenų nėra, tik filmuojantis asmuo. Užfiksuoti du šunys, esantys (duomenys neskelbtini). Vienas šuo pirmesniame vaizdo įraše užfiksuotas, o kitas mažesnis, juodas, galimai takso veislės. Filmuojantis asmuo sėdi savo kieme, (duomenys neskelbtini), ant metalinių laiptų. Asmeniui pradėjus judėti, pradeda loti tamsiai pilkos spalvos šuo. Šuns lojimas nėra agresyvus ir intensyvus. Filmuojantis asmuo kamerą nukreipęs į savo kiemą. Filmuojamas bendras garso fonas. Įraše nėra matomi filmuojančio asmens judesiai. Vaizdo įrašo 1 min. 55 s filmuojamas kiemas, (duomenys neskelbtini). Matosi du šunys, vizginantys uodegomis. Tamsiai pilkos spalvos šuo, pamatęs judesį, galimai, kokį nors gestą, pradeda loti.

2.4. 2023 m. sausio 6 d. kreiptasi į mažąją bendriją (toliau – MB) „D.“ dėl informacijos apie A. N. šunis. 2023 m. sausio 18 d. gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad vertinant šuns elgesį, reikia atsižvelgti į jo amžių, veislę, jo buvusius patyrimus. Nemažą įtaką elgesiu daro šuns genetiniai veislės ypatumai. A. N. mišrūnas „C.“ (pilkas šuo) gali turėti vokiečių aviganio ir kitų veislių genų. Šios šuns veislės skirtos saugumui, tarnybai. Jis priglaustas iš gatvės. Pasak šeimininkų, niekada nerodė agresyvumo šeimos nariams. Gydytoja dėl šio šuns elgesio niekada neturėjo jokių problemų. Šuo lengvai pasiduoda manipuliacijoms. Po anestezijos buvo adekvatus. Sutrikusio šuns elgesio nepastebėta. Gydytoja sausio 4 d. atvyko į namus sučipuoti ir suvakcinuoti šunį. Šuo ją užuodęs norėjo pasišalinti. Su šeimininkės pagalba procedūros atliktos per 10 s be incidentų. Minėtas šuo yra pakankamai mielas ir draugiškas. Atsižvelgiant į tai, kad jis yra priglaustas, jis yra labiau nuolankus bailys.

2.5. 2023 m. vasario 6 d. atliktas eksperimentas filmuojant šuns elgesį, einant keliu (duomenys neskelbtini). 2023 m. vasario 13 apžiūrėti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „02.06“ matosi asfaltuota gatvė, vedanti Link namo, esančio (duomenys neskelbtini). Dešinėje pusėje matosi baltos spalvos dviejų aukštų namas ir tamsios spalvos, metalinė segmentinė tvora su vartais. Kitoje gatvės pusėje, matosi nedidelis baltų plytų pastatas (ne gyvenamosios paskirties) bei baltos spalvos pastatas. Toliau nuo, kitoje gatvės pusėje, matosi tamsios ir šviesios spalvos dviejų aukštų namai. Už segmentinės tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), yra apleistas ir netvarkingas sklypas, kuriame niekas negyvena. Kiti namai daug toliau nuo (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše pavadinimu „02.06 Nr. 2“ matosi tamsios spalvos segmentinė tvora, esanti (duomenys neskelbtini). Einant link įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), matosi šuo, kuris sureaguoja lodamas į praeinančius asmenis, bet nueinant toliau nuo įvažiavimo į kiemą, nebeloja.

2.6. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog vertinant pareiškėjo pateiktus vaizdo įrašus ir 2023 m. vasario 6 d. policijos pareigūnų atliktą eksperimentą įvykio vietoje, iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad šuo laikomas kieme, tarp dviejų gatvių – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) g. yra judri, važiuoja ne tik automobiliai, bet ir visuomeninis transportas. (duomenys neskelbtini) g. veda link nuosavų namų, ja gyventojai grįžta namo, todėl akivaizdu, jog šuo gali loti reaguodamas į iš aplinkos sklindančius dirgiklius. Abiejuose vaizdo įrašuose pastebima, jog šuo sulojo būtent pamatęs svetimą žmogų (kalbant apie eksperimentą) arba, kai jis filmuojamas iš pareiškėjo tėvo kiemo, nematant, kokius veiksmus atlieka arba galėjo atlikti filmuojantis asmuo. Todėl policijos vertinimu, tai ra natūrali šuns reakcija;

2.7. Taip pat nurodyta, kad įvykio aplinkybių patikslinimo metu nustatyta, kad vienintelis šalia esantis kaimynas, patvirtinantis šuns lojimą, kai būnama lauke, M. G. yra V. K. žentas. Daugiau šalia kaimynų nėra, nusiskundimų iš kitų gyventojų nėra.

2.8. Nutarime konstatuota, kad įvertinus patikslinimo metu surinktus duomenis, nenustatyta administracinių nusižengimų, numatytų ANK 48 straipsnio 1 dalyje ir 346 straipsnio 1 dalyje, požymių, o visi ginčai dėl žalos pareiškėjo tėvo sveikatai, turi būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka (t. 1, b. l. 58-60).

5. Teisme apklausiamas pareiškėjas I. K. savo skundą palaikė ir nurodė, kad jam nesuprantama, kodėl šiais dviem pagrindais gali būti priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Jie prieštarauja vienas kitam. Pirmas pagrindas tas, kad nėra padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, o tuo pačiu tyrėja rašo, kad nepakanka duomenų ir įsigalioja nekaltumo prezumpcija. Jeigu nėra padaryta veika, tai kodėl kalbama apie nekaltimo prezumpciją. Nesutinka, jog asmuo savo nuosavo namo kieme gali būti laikomas kažkokiu „dirgikliu“, nes jis juk nėra praeivis, einanti palei tvorą. Mano, kad nei vienas nenorėtų išėję į savo nuosavo namo kiemą ar balkoną matyti kažką panašaus. Nesutinka su priimtu nutarimu ir su policijos pareigūnų požiūriu į šią situaciją, nes jie patys sau prieštarauja. Prigimtis loti nereiškia, kad tai turi būti virš kitų žmonių teisių. (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2002 m., gyvena kartu su tėvais. Problema atsirado po 2021 m. birželio 1 d., po to, kai atsirado bendra segmentinė tvora. Būna nemalonu, kai lauke dirba ūkio darbus, o šuo staiga pribėga. Kai jis eina iš antro aukšto, šuo jį mato ir sureaguoja, loja. Kai nusileidžia iš antro aukšto, šuo visada loja, kol jo nepakviečia. Kai jis vaikšto kieme, šuo loja visą laiką. Šiuo metu šuo labiau prižiūrimas. Kai šuo jų kieme pamato kitus asmenis, greičiau pakviečiamas šeimininkų ir nebėga link jų. Nežino, kas padaryta, kad šuo taip neberaguotų. Gali būti, kad pradėjo dresuoti, kontroliuoja, stebi. Kai šunys būna namie, jų lojimo nesigirdi. Anksčiau šuo lodavo 15 minučių, kol nepasitraukdavo iš kiemo. Jeigu buvo padarytas administracinis nusižengimas, tai negalima jo tiesiog nurašyti, nes tai sudaro prielaidą, kad teisės aktai neveikia ir galima juos pažeidinėti. Jo mama bijo eiti į kiemą, kai yra šuo. Kitas sklypas, kuris ribojasi su šuns šeimininkų sklypu, nėra nuolat gyvenamas, ten tik kartais atvyksta žmonės. Ten tik šiltnamis. Kartais mato, kad ten būna žmogus, kuris tvarkosi. Pastebėjo, kad šunys tarpusavyje sureaguoja. Daugiau kaimynų nėra. Artimiausias trečias namas, kurio langai išeina į tą pusę, o šio namo gyventojas nebuvo apklaustas (jo tėvo žentas M. G.). Jie neturi bendro tvoros, todėl jie tik kartais girdi garsus. Du šunys ramūs, nereaguoja į žmones, jie nekelia problemų. Sunku pasakyti, ar šis lojantis šuo agresyvus, bet jis labai garsiai loja. O kai jis laksto palei tvorą, jie jaučiasi nesaugiai.

6. Teisme peržiūrėjus vaizdo įrašus „0047“ ir „0050“ pareiškėjas nurodė, kad šioje vietoje anksčiau tvoros nebuvo. Buvo sklypas, kuris priklausė kitam asmeniui. Mano, kad teisinga būtų, jeigu būtų paskirtas įspėjimas.

7. A. N. apklausiama teisme parodė, kad problema atsirado po to, kai jų sklypai pradėjo ribotis. Jų šuo yra draugiškas. Kai pakviečia, jis bėga atgal. Nebandė kreiptis į dresuotojus, jį paėmė iš kiemo jau suaugusį, nemanė, kad dresūra gali padėti. Šuo jų klauso. Šuo loja tol, kol jį pakviečia. Šuo nemėgsta būti lauke, daugiau būna namie, jam 5-6 metai. Galvoja, jog situacija pagerėtų jei šuo nematytų kaimynų, galvojo tvorą apsodinti tujomis. Nieko blogo nenorėjo. Bandys dresuoti šunį, supažindinti su kaimynais skanėstų pagalba, gal situacija išsispręs. Jų sklypas ribojasi ir su kitais kaimynais. Šie kaimynai turi tris šunis ir tada, kai šunys susitinka, jie taip pat loja.

8. Teisme peržiūrėjus vaizdo įrašus pavadinimu „0047“ ir „0050“ A. N. nurodė, kad šuo pas juos yra nuo 2018 m. Bandys dresuoti šunį.

9. Pareiškėjas teisme pateikė vaizdo įrašą pavadinimu „IMG_0248.Mov“, iš kurio matyti, kad filmuojama iš pareiškėjo sklypo. Girdisi, kaip loja šuo. Matyti, kad asmuo pakyla laiptais, o šuo matydamas jį loja visą laiką.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas

10. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

11. Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl byloje esančių įrodymų vertinimo. Institucija skundžiamame nutarime konstatavo, kad įvertinus patikslinimo metu surinktus duomenis, nenustatyta administracinių nusižengimų, numatytų ANK 48 straipsnio 1 dalyje ir 346 straipsnio 1 dalyje, požymių, o visi ginčai dėl žalos pareiškėjo tėvo sveikatai, turi būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka.

12. ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas) 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose numatyta, kad gyvūno laikytojas privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui bei nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Iš esmės tas pats atkartota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių“ 5.4. punkte, kuris numato pareigą gyvūną laikantiems asmenims užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažįstų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.

13. Teismas sutinka su pareiškėju, kad šuns lojimas ir/ar urzgimas sukelia aplinkiniams asmenims pasekmes ir gali būti kvalifikuotas jo savininkui/valdytojui kaip Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktų pažeidimas. Pažymėtina, kad pagrindiniai triukšmo valdymo principai atskleisti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Pagal šio įstatymo 3 dalies 1 punktą — joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai; pagal 2 punktą — turi būti užtikrinama žmogaus gyvenimo kokybė. Taigi nors šuns lojimas yra natūrali reakcija, šuns lojimas gali būti vertinamas kaip neigiamas triukšmas, kuris turi būti šuns savininkų/valdytojų kontroliuojamas, taip garantuojant kitų asmenų teises į poilsį, darbą ir pan., t. y. į gyvenimo kokybę. Gyvūnų augintinių savininkas visų pirma privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės kitų žmonių ramybei. Todėl nors šuo loja uždaroje gyvenamosios valdos teritorijoje, tačiau būtent šuns urzgimas ir garsus lojimas kelia grėsmę greta gyvenančių kitų žmonių ramybei, netrukdomai darbinei veiklai, todėl šuns savininkui kyla pareiga garantuoti, kad nekiltų grėsmė žmonių ramybei, juolab, žmonių sveikatai.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 3 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities policijos komisariatą Vilniaus miesto 3 policijos komisariatą su pareiškimu (ROIK: 0122000324067), dėl (duomenys neskelbtini) gyventojų neteisėto neveikimo, kurie nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 3 d., neužtikrino, kad jų laikomas šuo (šuns vardas „C.“) nedrumstų jo bei jo tėvų ramybės, leistų netrukdomai dirbti savo teritorijoje ir tuo pačiu nekeltų grėsmės sunkiai sergančio tėvo sveikatai, kuriam reikalinga ramybė. Nustatyta, kad pareiškėjo žemės valda ribojasi su A. N. žemės valda, abu žemės sklypus skiria segmentinė tvora, kuri iš esmės visiškai neriboja matomumo. Taip pat nustatyta, kad A. N. yra šuns (vardu „C.“) savininkė ir valdytoja, kuriai kyla pareigos, įtvirtintos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme.

15. Peržiūrėjus pareiškėjo pateiktus vaizdo įrašus matyti, kad A. N. šuo (mišrūnas) pamatęs kaimynus pribėga prie tvoros ir be pertraukos loja (lojimas tęsiasi tol, kol žmonės nepasišalina iš šuns matymo lauko, daryti ir virš 10 min. vaizdo įrašai, kuriuose tai užfiksuota (nutarties 2.3 punktas, b. l. 66). Šuns šeimininkė A. N. teisme sutiko su pareiškėjo argumentais ir su vaizdo įrašuose užfiksuotu šuns C. elgesiu, paaiškino, kad šuo labai draugiškas, žaismingas, o taip elgiasi galimai iš baimės, nes jie jį jau paaugusį priglaudė iš prieglaudos. Taip pat nurodė, kad šiuo metu situacija keičiasi, jie šunį lojantį greičiau pašaukia namo, stengiasi ir stengsis pakeisti šuns elgesį. Pareiškėjas sutiko, kad šiuo metu situacija yra pagerėjusi. Aplinkybes, kad A. N. vienas iš šunų dažnai loja, patvirtino administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu apklausti liudytojai: M. G., kuris nurodė, kad jam šunų lojimai netrukdo, nes jo namas yra toliau, tačiau ypač vasarą šunys loja nuolat; N. K. (pareiškėjo motina), kuri parodė, kad šuo pradeda loti, kai ji ar jos šeimos nariai arba katinas išeina į kiemą; šuo loja, kol jie neišeina iš kiemo; buvo davusi pastabas kaimynei dėl šuns elgesio, tačiau ji nereagavo; kai šuo būna namie, jo nesigirdi. Visa tai rodo, kad ne tik liudytojai ir pareiškėjas nurodė apie dažną A. N. šuns lojimą, bet ir pati A. N. sutiko su pareiškėju bei patvirtino, kad vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės atitinka tiesą.

16. Skundžiamame nutarime remtasi 2023 m. vasario 6 d. atliktu eksperimentu filmuojant šuns elgesį, einant keliu (duomenys neskelbtini) gatve pro A. N. žemės valdą. Tačiau teismas sutinka su pareiškėju, kad eksperimento metu gauta medžiaga nepaneigia jo nurodytų aplinkybių. ANK 593 straipsnyje numatyta administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų teisė atlikti eksperimentą. Atliekant eksperimentą turi būti taikomos Baudžiamojo proceso nuostatos (ANK 593 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 2 dalis). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 197 straipsnyje nustatyta, kad liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų parodymams ar versijoms patikrinti galima atkurti tiriamo įvykio situaciją, aplinką, asmenų veiksmus ar kitas aplinkybes ir atlikti reikiamus bandymus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad atliekant šios rūšies eksperimentus, reikia laikytis tam tikrų reikalavimų, kad būtų galima užtikrinti objektyvų bandymų procesą ir rezultatus. Eksperimentas turi būti atliekamas sąlygomis, kuo panašesnėmis į tas, kuriomis vyko tiriamasis įvykis (vieta, laikas, apšvietimo, meteorologinės, garsinės sąlygos, naudojami daiktai, greitis ir pan.). Eksperimentas (bandymai) turi būti atliekamas kelis kartus ir tomis pačiomis, ir specialiai pakeistomis sąlygomis, kad būtų panaikinta atsitiktinumo galimybė ir kad būtų padidintas eksperimento rezultatų patikimumas bei įtikinamumas.‏‏‎ ‏‏‎Nagrinėjamu atveju eksperimentas atliktas ne panašiomis sąlygomis į nagrinėjamas. Pareigūnas ėjo gatve pro A. N. žemės valdos dalį, ant kurios ribos pastatyta tvora gan stipriai ribojanti matomumą. Nei kartą eksperimentas nebuvo daromas iš pareiškėjo žemės valdos. Taigi eksperimentas iš esmės padarytas tik pakeistomis sąlygomis, todėl jo metu gauti duomenys nepaneigia pareiškėjo pateiktų įrodymų ir parodymų. Be to, iš eksperimento metu gautų domenų matyti, kad A. N. šuo pro šalį einant pareigūnui sureaguoja ir loja, kol pastarasis nutolsta, o tai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad A. N. šuo lojimu reaguoja į praeinančius žmones.

17. Iš 2023 m. įvykio apžiūros protokolo matyti, kad be pareiškėjo namo, šalia A. N. namo daugiau arti nėra kitų gyvenamųjų namų (b. l. 70), todėl aplinkybė, kad niekas daugiau nesiskundžia dėl šunų lojimo, nei patvirtina nei paneigia šunų lojimo fakto.

18. Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma, priešingai nei nustatė Institucija, sudaro pagrindą išvadai, kad dėl A. N. šuns (mišrūno) C., (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 3 d. periodinio lojimo buvo drumsčiama I. K. bei jo tėvų V. K. bei N. K. ramybė, trukdoma ramiai dirbti ūkio darbus savo teritorijoje ir tuo pačiu kelta grėsmė sunkiai sergančio V. K. sveikatai, kuriam reikalinga ramybė.

19. Administraciniai nusižengimai, taip pat ir ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytasis, gali būti padaromas ne tik tyčia, o ir dėl neatsargumo (ANK 7-9 straipsniai). Tačiau administracinis nusižengimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl nusižengimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas aplinkybes, į tai, kad tai trunkamasis administracinis nusižengimas, kuris, A. N. nesiimant tinkamų priemonių (neteisėtai neveikiant, tęsėsi tam tikrą laiką, į tai, kad A. N. nesiekė pakenkti kaimynams, teismas konstatuoja, kad šis administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo (nerūpestingumo), nes nors A. N. nenumatė, kad dėl jos neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

20. Taigi, administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir šioje nutartyje išdėstytų įrodymų visuma neabejotinai sudaro pagrindą išvadai, kad A. N. pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių“ 5.4. punkte nustatytus reikalavimus ir savo neteisėtu neveikimu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1dalyje, nes ji, būdama šuns (mišrūno) C. savininkė bei valdytoja, (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. birželio 16 d. (atsižvelgiant į administracinių nusižengimų senatį) iki 2022 m. birželio 3 d. neužtikrino, kad jos laikomas šuo nedrumstų I. K. bei jo tėvų V. K. bei N. K. ramybės, leistų netrukdomai dirbti ūkio darbus savo teritorijoje ir tuo pačiu nekeltų grėsmės sunkiai sergančio tėvo sveikatai, kuriam reikalinga ramybė.

21. A. N. atsakomybę lengvina tai, kad ji pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

22. Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, teismas atsižvelgia ne tik į A. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių, bet ir į tai, kad situacija šiuo metu yra pagerėjusi, t. y., kad šuns valdytojai stengiasi užtikrinti, kad jų šuo nekeltų triukšmo, kad nedrumstų kaimynų ramybės ir kt. (tai pripažino ir pareiškėjas). Taip pat atsižvelgia į tai, kad A. N. nori imtis visų galimų veiksmų šuns elgesiui taisyti (dresuoti šunį, pareiškėjui sutinkant, supažindinti šunį su kaimynais skanėstų pagalba). Atsižvelgia ir į pareiškėjo nuomonę, kad šiuo atveju pakaktų tik įspėti šuns savininkus, nes jie stengiasi pakeisti susidariusią situaciją teigiama linkme, užtikrinti jų poilsį ir ramybę. Visa tai, teismo nuomone, sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti A. N. švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 346 straipsnio 1 dalyje – įspėjimą. Ši nuobauda ir vykęs procesas teismo nuomone yra pakankamos priemonės nuobaudos tikslams pasiekti ir yra proporcinga tiek padarytam nusižengimui, tiek A. N. asmenybei. A. N. parodymai ir elgesys teisme sudaro pagrindą išvadai, kad ateityje A. N. aktyviai sieks užtikrinti kaimynų teisę į ramybę, poilsį ir darbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2023 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. 14-ANR_O-931-2023.

A. N. , a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti jai įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.