- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-21
- Bylos Nr.
- e2-8-522/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01208-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Ieškovas
- J. B., A. B., T. N., J. M. M.
- Atsakovas
- UAB „VIA SPORTAS“, UAB NAMŲ PRIEŽIŪROS CENTRAS, UAB NAMŲ PRIEŽIŪROS CENTRAS bei
- Advokatai
- Andrius Bambalas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. B., A. B., T. N. ir J. M. M. ieškinį atsakovams UAB „VIA SPORTAS“ ir UAB NAMŲ PRIEŽIŪROS CENTRAS bei tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų,: AB “City Service”, UAB „ Sadovnikova“, UAB „Heildun“, V. S. M., UAB „Realinija“, V. D., L. D., E. A., UAB „FM Group“, UAB „BLG Terminalas“, R. D., K. C., E. A., E. K., V. K., A. K., J.J. K., I. B., R. B., S. J., A. J., N. K., V. K., D. Z., A. B., A. B., T. M. V., L. L., J. V., R. E. J., V. A., E. Š., UAB „Greenvesta“, K. J., N. S., A.E. S., I. C., G. K., S. K., J. L., J. M., N. K., J. K., A. K., Ž. K. (B.), N. S., D. M., M. S., V. Z., D. Z., B. D. A. J., A. U., A. S., S. M. B., S. J. M., I. K., M. J., V. J., K. M., A. A., UAB „TP Engineering“, A. M., V. M., J. J., H.M. Ch. , UAB „Nemuno vaistinė“, L. U., V. U., UAB „Euroreklama“, A. J., UAB „T. G.“, P. K., L. Ž., B.S. Ž. , S. B., K. Š., M. M., I. M., V. B., R. S., G. S., G. P., D. P., V. P., M. P., R. G., V. G., Ž. Y., Y. C. Y., V. R., S. R., E. K., E. K., O. A., J. B., E. K. (S.), A. Č., L. Č., G. B., L. B., UAB „Geolizingas“, T. Ž., A. C., A. Š., UAB „Sanifinas“, S. V., M. V., V. Z., T. S., M. Š., UAB „Staticus“, O. V., E. L., E. P., N. P., V. K., V. Č., M. D. S., R. V., J. V., E. P., A. P., D. G., V. G., E. M. (Ž.), D. M., V. M. (B.), R. V., A. V., G. V., Ž. T., L. T., V. B., J. B., E. R., J. R., UAB „Jo - link“, Š. K., V. K., I. J., V. T., G. T., N. G., A. G., J. B., B. S., dėl sutarties pakeitimų panaikinimo ir nepagrįstai sumokėtų mokesčių už paslaugas priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti UAB „Via sportas“ ir AB „City Service“ 2008 m. balandžio 30 d. ir 2009 m. gegužės 5 d. susitarimus prie 2006 m. kovo 29 d. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiais, priteisti ieškovams iš atsakovo UAB NAMŲ PRIEŽIŪROS CENTRAS be pagrindo sumokėtas pinigų sumas: ieškovei A. B. – 367,03 Eur, ieškovui T. N. – 914,62 Eur ir ieškovui J. M. M. – 2201,58 Eur, taip pat priteisti visiems ieškovams iš atsakovo UAB NAMŲ PRIEŽIŪROS CENTRAS 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš abiejų atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovai pareiškime ir jų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad visi ieškovai, būdami pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir pastatas), savininkais, sudarydami sutartis su statytoju – UAB „VIA SPORTAS“ (toliau – ir Atsakovas 1), turėjo pasirašyti jungtinės veiklos sutartį (toliau – ir JVS), kurios 6 str. numatyta, kad pasikeičiant buto savininkui, JVS teisės ir pareigos pereina naujajam savininkui. Remiantis JVS 1.11 p., Atsakovas 1 buvo išrinktas ieškovų įgaliotu atstovu. JVS 5 str. 3 p. numatyta, kad sprendimai dėl Statinio bendrojo naudojimo objektų administravimo sutarties pakeitimo, papildymo, sustabdymo ar nutraukimo priimami visų patalpų savininkų balsų dauguma. 2006 m. kovo 29 d., būdamas įgaliotu atstovu, Atsakovas 1 sudarė sutartį su AB „City Service“, kurios pagrindu AB „City Service“ buvo paskirtas pastato administratoriumi bei įpareigotas pastate ir jo teritorijoje teikti administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas. Sudarant Administravimo sutartį, pastato statyba nebuvo užbaigta, todėl joje nurodyti patalpų dydžiai nebuvo galutiniai. Sutartyje, be kitų įkainių, taip pat buvo nustatytos maksimalios tam tikrų paslaugų kainos: fizinės apsaugos įkainis, elektros energijos, išeikvotos bendrojo naudojimo poreikiams, apskaičiavimo tvarka bei bendrųjų patalpų, fasado ir teritorijos valymo kaina. 2008 m. balandžio 30 d. Atsakovas 1 ir AB „City Service“ be ieškovų žinios sudarė Susitarimą Nr. 1, pakeičiantį Sutartį, pagal kurią AB „City Service“ įgijo teisę fizinės apsaugos paslaugų išlaidas skaičiuoti pagal faktines išlaidas, išdalijant jas proporcingai pagal butų ir kitų patalpų plotus. Susitarime Nr. 1 taip pat nurodoma, kad bendrųjų patalpų (be parkavimo aikštelės), teritorijos valymo mokesčio paslaugų išlaidas kas mėnesį skaičiuojamos pagal faktines išlaidas, išdalijant jas pagal butų ir kitų patalpų plotus, nors administravimo sutartyje jos buvo susietos su valymo paslaugomis. 2009 m. gegužės 5 d. Atsakovas 1 ir AB „City Service“ pakeitė Sutartį dar kartą ir Susitarimu Nr. 2 susitarė, kad dūmų šalinimo sistemų priežiūra apskaičiuojama proporcingai turimam plotui pagal patirtas faktines išlaidas. 2012 m. sausio 30 d. AB „City Service“ su uždarąja akcine bendrove NAMŲ PRIEŽIŪROS CENTRAS (toliau – ir Atsakovas 2) sudarė Susitarimą dėl administravimo veiklos perdavimo, pagal kurį pastato administratoriumi tapo Atsakovas 2 ir perėmė visas teises ir pareigas, susijusias su ieškovais. Susitarimo dėl teisių ir pareigų perdavimo 5 punkte nurodyta, jog Atsakovas 2 iš AB „City Service“ yra gavę visus su perduodama veikla susijusius dokumentus, t.y. jie turėjo visą informaciją, susijusią su administravimo sutartimi ar jos vykdymu. Atsakovas 2, nesilaikydamas Susitarime nurodytų fizinės apsaugos, teritorijų ir fasado valymo paslaugų bei elektros bendrojo naudojimo reikmės tarifų ir kainodaros, pateikė ieškovams sąskaitas, kuriose mokesčių už nurodytų paslaugų teikimą dydis viršija, o apskaičiavimo metodika neatitinka Sutarties reikalavimų ir CK 4.92 str. 3 d. imperatyvių normų. Ieškovų manymu Atsakovas 1, sudarydamas ginčijamus susitarimus Nr. 1 ir Nr. 2 pažeidė CK 4.85 str. 1 d. nustatytą imperatyvą, todėl, sutinkamai su CK 1.80 str., jie negalioja. Be to, susitarimai negalioja ir CK 1.92 str. pagrindu, kadangi Atsakovas juos sudarė nesilaikydamas JVS 4 str. nustatytos sprendimų dėl bendro naudojimo patalpų priėmimo tvarkos ir viršydamas JVS 5 str. 3 p. nustatytus įgaliojimus. Apie Atsakovo 1 įgaliojimų ribojimą buvo žinoma ir Atsakovui 2, gavusiam JVS, tačiau, nepaisant to, ginčijami susitarimai buvo sudaryti, todėl abiems atsakovams kyla solidarioji atsakomybė. Ieškovų nuomone Atsakovas 2, skaičiuodamas ieškovams mokėtinus mokesčius, pažeidė JVS ir CK 4.82 str. 3 d., numatančią, kad butų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymų nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Ieškovų skaičiavimu Atsakovas 2 be teisinio pagrindo priskaičiavo ieškovei A. B. – 367,03 Eur, ieškovui T. N. – 914,62 Eur ir ieškovui J. M. M. – 2201,58 Eur mokesčių. Šias aplinkybes ieškovai grindžia tuo, kad jei pagal Atsakovo 2 sudarytas sutartis maksimalūs tarifai viršija sutartus maksimalius tarifus, turėtų būti taikomi maksimalūs tarifai. Be to, ieškovai nelaiko tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais išlaidas pastato valymui, sutarčių ir jų pagrindu išrašytų sąskaitų už paslaugas, kuriose neatsispindi objekto, kuriam teiktos paslaugos, duomenys bei teiktų paslaugų apimtis. Taip pat nurodė, kad tose sąskaitose, kuriose atsispindi pastato adresas, neatsispindi kokiai pastato daliai buvo teiktos paslaugos, todėl, ieškovų manymu, išlaidos turėtų būti dalinamos proporcingai visam pastatui, o ne jo daliai. Tą patį ieškovai mano ir apie išlaidas pastato fasado stiklų valymui, t.y., kad jos turėtų būti dalinamos visiems pastato patalpų savininkams. Nesutinka ieškovai ir dėl mokesčio už pastato fizinę apsaugą skaičiavimo, nurodė, kad Atsakovas 2 nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių mokesčio už pastato fizinę apsaugą skaičiavimą iki 2008 m. gegužės mėn., todėl bet kokius mokėjimus iki tol laiko permoka. Už laikotarpius, kuriuos patirtos išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, ieškovai skaičiuoja remdamiesi maksimaliu Administravimo sutartimi sutartu tarifu, o ne faktinėmis išlaidomis. Ieškovai taip pat nesutinka ir su išlaidomis už elektros energiją, sunaudotą bendrojo naudojimo patalpoms. Nurodė, kad bendrosioms patalpoms patiekta elektros energija fiksuojama 5 elektros apskaitos prietaisais, tačiau tik du iš jų yra susiję su pastatu, kuriame yra ieškovų butai. Išlaidos už laiptinių apšvietimą, ieškovų manymu, turėtų būti dalinamos proporcingai turimam plotui visiems pastato patalpų savininkams. Ieškovai nesutinka mokėti ir už pastoviąją elektros energijos galią, kuri iš esmės yra reikalinga administracinėms patalpoms. Sutinka mokėti tik tą dalį, kuri tenka liftams, nes liftai yra gyvenamosiose patalpose. Ieškovai taip pat nurodė, kad jų reiškiamam ieškiniui taikytinas 10 metų senaties terminas, kadangi ieškiniu jie siekia ne prisiteisti žalos atlyginimą, o ginčija susitarimus. Taip pat ieškovų reiškiamiems reikalavimams netaikytina CK 4.85 str. 9 d., kadangi ieškovai neginčija pastato savininkų sprendimo, nes Atsakovas 1 niekada nerinko ir neorganizavo jokio pastato savininkų susirinkimo ar balsų susitarimų sudarymui. Be to, ieškinio senaties terminas, anot ieškovų, turėtų būti skaičiuojamas nuo 2016-02-02, kuomet Atsakovai pateikė rašytinius įrodymus į bylą, leidusius ieškovams nustatyti jų teises pažeidžiančių veiksmų apimtį.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Via Sportas“ atsiliepime ir jų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo laikyti jį nepagrįstu ir netenkinti. Nurodė, kad ieškovai nepagrįstai teigia, jog 2008-04-30 ir 2009-05-05 susitarimai buvo sudaryti be ieškovų žinios, kadangi sprendimai dėl šių susitarimų sudarymo buvo priimti laikantis tiek įstatymų, tiek Jungtinės veiklos sutarties reikalavimų. Tariamai netinkamo sprendimo priėmimą ieškovai grindžia tik tuo, kad jie nebuvo informuoti, tačiau iš Jungtinės veiklos sutarties 4 str. nuostatų matyti, kad patalpų savininkų įgaliotas asmuo neprivalo raštiškai ar pasirašytinai informuoti kiekvieno patalpų ar butų savininko apie sprendimų pateikimą svarstymui, kviečiamus susirinkimus bei priimtus sprendimus – apie rengiamus sprendimus bei sprendimų priėmimą savininkai informuojami, paskelbiant šią informaciją statinyje esančiose skelbimų lentose. Be to, Jungtinės veiklos sutartimi įgaliotam asmeniui suteikta teisė įgalioto asmens teises, susijusias su sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo priėmimu, deleguoti administratoriui. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad kai kurie ieškovai ir objektyviai negalėjo dalyvauti, priimant ginčijamus sprendimus, kadangi nuosavybės teises į patalpas įgijo nuo 1 iki 5 metų po atitinkamų sprendimų priėmimo ir ginčijamų susitarimų sudarymo, o kiti – informacijos galėjo negauti dėl betarpiškų ryšių su nuosavybės teise valdomu turtu pastate nebuvimo ir nepakankamumo. Visi skelbimai buvo talpinami pastato hole esančioje skelbimų lentoje ir visi susirinkimai buvo vykdomi pastato hole. Sprendimų dėl susitarimų sudarymo metu patalpas nuosavybės teise turėjo tik J. B. ir T. N., tačiau J. B. turimame bute negyvena, todėl tikėtinai nesusipažino su hole esančioje skelbimų lentoje skelbtais pranešimais, įskaitant ir apie rengiamus susirinkimus. Turimame bute nei šiuo metu, nei sprendimų priėmimo dieną negyvena ir T. N.. Atsakovas 1 pažymėjo ir tai, kad J. B. susitarimų sudarymo teisėtumą ginčijo ir Vilniaus rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje J. B. prašė teismo pripažinti susitarimus negaliojančiais jo atžvilgiu, netiesiogiai teigdamas, kad jam nedalyvaujant priimti sprendimai jam nėra privalomi bei nekvestionuodamas tokių sprendimų privalomumo kitiems pastato bendraturčiams. Be to, atsakovas kelia klausimą ar ieškovas J. B. gali vėl kelti reikalavimą dėl susitarimų nuginčijimo. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad didžioji dalis ieškovų keliamų reikalavimų atsisakė, todėl manytina, kad jie nelaiko susitarimų ginčytinais. Nesutinka atsakovas ir su ieškovų teiginiu, kad ieškovai patyrė žalą, t.y. permokėjo administratoriui, dėl susitarimais įtvirtintų sąlygų dėl mokesčių už fizinę apsaugą, už valymo paslaugas, už dūmų šalinimo sistemų priežiūrą skaičiavimo pagal faktines išlaidas šių paslaugų apmokėjimui. Mano, kad būtent toks skaičiavimo būdas užtikrina patalpų ir butų savininkų interesus dėl ekonomiškai pagrįstų išlaidų bendriesiems objektams išlaikyti ir prižiūrėti. Be to, atsakovas ir ginčijamų susitarimų sudarymo metu, ir šiuo metu nuosavybės teise valdo santykinai daug patalpų pastate ir administratoriaus skaičiuojami mokesčiai už bendrai naudojamų objektų priežiūrą proporcingai mokami ir paties atsakovo, todėl teiginys apie tariamą pasipelnymą ieškovų sąskaita yra absurdiškas. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovai sąmoningai iškreipia atsakovo pateiktus duomenis apie elektros energijos suvartojimą bendroms reikmėms, mažindami juos, todėl ir atsiranda ieškovų priskaičiuota permoka. Nesutinka atsakovas ir su tuo, kad ieškovai neturėtų mokėti už pastoviąją elektros energijos galią, nes pastovioji galia naudojama priešgaisriniam saugumui užtikrinti, o įvertinant realų santykį tarp komercinės dalies patalpų ir gyvenamųjų patalpų, pusės pastoviųjų sąnaudų priskyrimas gyventojams yra ieškovams palankesnis. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieškovų reikalavimams pareikšti yra suėjęs CK 4.85 str. 9 d. įtvirtintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris turėtų būti skaičiuojamas nuo ginčijamų sprendimų priėmimo momento bei nuo momento, kada ieškovai sužinojo ar turėjo sužinoti apie ginčijamus sprendimus, kuris vėliausiai galėtų būti skaičiuojamas nuo pirmos pagal ginčijamų susitarimų sąlygas pateiktos ieškovams sąskaitos gavimo ir kuris yra ilgesnis, nei ieškinio senaties terminas atitinkamam reikalavimui, todėl yra pagrindas taikyti ieškinio senatį. Atsakovas nesutinka su ieškovo teigimu, kad ieškinio senatis turėtų būti ne 6 mėnesiai, o 10 metų, kadangi patys ieškovai ieškinio reikalavimą dėl susitarimų pripažinimo negaliojančiais grindžia CK 4.85 str. 1 d. numatytu imperatyvu dėl bendraturčių sprendimų nebuvimo. Taip pat atsakovas prašo taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl ieškovų patirtos žalos bei priteisti iš ieškovų atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas UAB Namų priežiūros centras atsiliepimu pašo ieškinį atmesti. Atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Administravimo paslaugų sutarties 1.2.13 p. numato, kad atstovas, kaip JVS nurodytas subjektas, - UAB „Via Sportas“, kuris yra įgaliotas savininkų vardu pasirašyti šią sutartį atsakingas už administratoriaus teikiamų paslaugų, atliktų darbų priėmimą pagal šią sutartį, taip pat yra įgaliotas atstovauti visus savininkus administratoriaus atžvilgiu iki Savininkų daugiabučio namo bendrijos įsteigimo dienos. Sudarydamas ginčijamus sandorius administratorius deklaravo, jog atstovauja namo savininkų interesus ir turi įgaliojimus pasirašyti susitarimus. Taip pat pažymėjo, kad ginčijami susitarimai buvo sudaryti dar 2008 ir 2009 m., vadovaudamasis jais administratorius skirstė mokesčius, tačiau negavo jokios informacijos, kad namo savininkai nepritaria tokiems susitarimams, priešingai, namo savininkai mokėjo pagal pateiktus mokestinius pranešimus, konkliudentiniais veiksmais jiems pritardami. Paminėjo, kad Administravimo sutartis buvo sudaryta dar 2006 m., todėl akivaizdu, kad paslaugų kainos negali išlikti nepasikeitusios dešimtmečiais. Paslaugos brango ir dėl nuo atsakovo nepriklausančių veiksnių, tokių, kaip infliacija, minimalaus darbo užmokesčio kilimas, paslaugų teikimui reikalingų veikslo sąnaudų padidėjimo, todėl administratorius neturi galimybės užtikrinti, kad paslaugų tarifai išliks tie patys. Susitarimais numatytas mokesčių už paslaugas skaičiavimas atitinka CK 4.82 str. 3 d. ir yra labiausiai atitinkantis jų interesus. Atsakovas nesutinka su ieškovų pateiktu mokesčių permokos skaičiavimu, kadangi dėl teiktų valymo paslaugų niekas niekada nesiskundė, paslaugos realiai buvo teikiamos, o kad sąskaitose neparašyta kokiam konkrečiai pastatui, dar nereiškia, kad tai yra pagrindas nemokėti už paslaugas. Rašytiniais įrodymais pagrįstos ir išlaidos už fizinę namo apsaugą, todėl teigti, kad paslaugos nebuvo suteiktos ir už jas nereikia mokėti, yra neteisinga. Atsakovas nurodė, kad ieškiniui dėl žalos atlyginimo taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas, todėl ši ieškinio dalis yra nepagrįsta. Dėl mokesčio už elektros energiją bendroms namo reikmėms skaičiavimo atsakovas nurodė, kad mokestį už sunaudotą elektros energiją bendroms namo reikmėms atsakovas skaičiuoja pagal tokį atsiskaitymo būdą, kokį nurodė JVS įgaliotinis, todėl administratorius turėjo pagrindą manyti, kad toks atsiskaitymo būdas yra suderintas su namo gyventojais.
Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. M. ir M. M. atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškinyje išdėstytais motyvais. Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog UAB „Via Sportas“ ir AB „City Service“ 2008-04-30 ir 2009-05-05 susitarimai prie 2006-03-29 Jungtinės veiklos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryti galimai pažeidžiant CK 4.85 str. 1 d. ir 1.92 str. reikalavimus bei viršijant suteiktus įgaliojimus, šie susitarimai turėtų būti pripažinti negaliojančiais, tokiu atveju dėl gyventojams dėl permokėtų mokesčių sumokėtos sumos turėtų būti grąžinamos, apskaičiuojant mokesčius taikomi teisėti ir teisingi tarifai, nepažeidžiant vartotojų teisių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovai yra penkių butų ir kitų patalpų pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas), savininkai: J. B. – nuo 2006-04-26 (el. b. I t., 96-97, 98-99 b. l.), A. B. – nuo 2014-06-13 (el. b. I t., 102-103 b. l.), T. N. – nuo 2006-05-03 (el. b. I t., 108-109 b. l.) ir J. M. M. – nuo 2010-09-27 (el. b. I t., 112-113 b. l.).
2006-03-29 tarp pastato patalpų savininkų buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis (toliau – JVC), kurios 1 str. 11 p. pagrindu patalpų savininkai įgaliojo UAB „VIA SPORTAS“ atstovauti patalpų savininkų interesus, sudarant sutartį su administratoriumi dėl Statinio bendrojo naudojimo objektų administravimo. Tos pačios sutarties 6 str. numatyta, kad, perleidžiant nuosavybės teises į patalpas naujajam savininkui, kartu pereina ir JVS numatytos teisės ir pareigos (el. b. I t., 9-26 b. l.). 2006-03-29 UAB „VIA SPORTAS“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „City Service“ (buvo UAB „Rubicon City Service“) dėl pastato administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo (el. b. I t., 51-67 b. l.). 2008-05-01 UAB „VIA SPORTAS“ ir UAB „City Service“ sudarė susitarimą Nr. 1 (toliau – Susitarimas 1), kuriuo pakeitė 2006-03-29 Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatas dėl mokesčio skaičiavimo už fizinę pastato apsaugą ir valymo paslaugas (el. b. I t., 68 b. l.). 2009-05-05 UAB „VIA SPORTAS“ ir UAB „City Service“ sudarė dar vieną susitarimą dėl 2006-03-29 Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo (toliau – Susitarimas 2), įtraukiant į ją mokestį už dūmų šalinimo sistemų priežiūrą (el. b. I t., 45 b. l.). 2012-01-30 UAB „City Service“ sudarė sutartį su dukterine įmone uždarąja akcine bendrove NAMŲ PRIEŽIŪROS CENTRAS, kuriai nuo 2012-02-01 perleido pastato administravimo veiklą (el. b. I t., 46-50 b. l.).
Ieškovai ieškiniu ginčija Susitarimo 1 ir Susitarimo 2 sudarymo teisėtumą, motyvuodami tuo, kad minėti susitarimai turi būti pripažinti negaliojančiais CK 4.85 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip sudaryti pažeidžiant sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priėmimo tvarką, nes tokie sprendimai, remiantis minėtu straipsniu, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, bei CK 1.92 str. pagrindu, kadangi UAB „VIA SPORTAS“ juos sudarė nesilaikydamas JVS 4 str. nustatytos sprendimų dėl bendro naudojimo patalpų priėmimo tvarkos ir viršydamas JVS 5 str. 3 p. nustatytus įgaliojimus. Atsakovas UAB „VIA SPORTAS“ prašo taikyti CK 4.85 str. 9 d. numatytą sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą nustato CK 1.125 straipsnio 1 dalis, o atskirų rūšių reikalavimams taikomus sutrumpintus ieškinio senaties terminus nustato CK, taip pat kiti teisės aktai. Remiantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
Kaip jau minėta, byloje kilo ginčas dėl susitarimų sudarymo teisėtumo, kurį ieškovai ginčija remdamiesi CK 4.85 straipsnio 1 dalimi, todėl ieškiniui šiuo pagrindu pareikšti taikytinas CK 4.85 straipsnio 9 dalyje numatytas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas. Sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo šiam reikalavimui pareikšti, svarbu nustatyti ieškinio senaties taikymo pradžią. Nagrinėjamu atveju visi ieškovai apie savo galimai pažeistas teises sužinojo skirtingu laiku, t.y. J. B. ir T. N. – nuo ginčijamų susitarimų sudarymo dienos, o J. M. M. ir A. B. – nuo nekilnojamojo turto įsigijimo dienos, todėl ieškinio senaties skaičiavimo pradžios terminas skaičiuotinas nuo vėliausiai apie galimai pažeistas teises sužinojusio ieškovo, t.y. A. B., kuri nekilnojamąjį turtą name, esančiame (duomenys neskelbtini), įsigijo 2014-06-13. Atsižvelgiant į tai, ieškinio senaties terminas sueina 2014-12-13. Ieškovai į teismą kreipėsi 2015-01-19, t.y. suėjus ieškinio senaties terminui. Ieškovai ieškinyje prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, tačiau nenurodo jokių motyvų, pagrindžiančių, kad terminą jie praleido dėl svarbių priežasčių. Teismas taip pat nenustatė svarbių priežasčių, dėl ko ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujintas, kadangi daliai ieškovų apie jų galimai pažeistas teises buvo žinoma pakankamai seniai, t.y. nuo ginčijamų susitarimų sudarymo momento, tačiau iki šiol ieškovai savo teisių negynė. Esant tokioms aplinkybėms spręstina, jog terminą atnaujinti nėra pagrindo (CPK 78 straipsnis, CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys atmestinas pasibaigus ieškinio senaties terminui.
Be teismo nustatytų ir aukščiau aptartų aplinkybių, tiesiogiai susijusių su ieškinio senaties taikymu pareikštam pagrindiniam reikalavimui, teismas atkreipia dėmesį ir į kitas su tuo susijusias svarbias, nagrinėjimo metu nustatytas, aplinkybes. O būtent, bylos nagrinėjimo metu ieškovų atstovas pažymėjo, jog bylos baigtimi suinteresuoti ir visi kiti namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai- tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, kurie stebi bylos eigą ir priklausomai nuo šios bylos nagrinėjimo rezultatų, reikš savo reikalavimus atsakovams. Teismas gi daro priešingą išvadą, nes, jei asmuo bent jaučia, jog jo teisės galimai pažeistos, jis turėtų ne laukti bylos nagrinėjimo pabaigos, o palaikyti ieškinį, reikšti savarankiškus reikalavimus ar bent pareikšti teismui atsiliepimą. Tačiau absoliuti name esančių butų savininkų dauguma, o tokių yra apie 160, jokiu pretenzijų atsakovams nereiškė ir nereiškia. Dar daugiau, didžioji dalis pradinį ieškinį palaikiusių ieškovų savo reikalavimų atsisakė. Tiek ieškovai, tiek visi kiti namo gyventojai matė iš jiems pateiktų sąskaitų, kad mokesčiai pasikeitė, tačiau byloje nėra duomenų, kad kas nors anksčiau būtų ginčijęs pasikeitusius mokesčius ar juos nulėmusius susitarimus, kas leidžia daryti išvadą, jog susitarimai, sąlygoję kainų pokyčius, visiems buvo žinomi ir namo gyventojai su jais sutiko. Paminėtina ir ta aplinkybė, jog du ieškovai iš keturių- J. M. M. ir A. B. susitarimų sudarymo metu dar nebuvo net įgiję nuosavybės į nekilnojamąjį turtą minėtame pastate.
Ieškovai neginčija, kad valymo, apsaugos paslaugos jiems buvo suteiktos, todėl vien dėl to, jog sąskaitose nenurodytas objekto adresas, neaiškios sutartys, jos nežinomos ieškovams ir panašiai, neleidžia nemokėti už šias faktiškai suteiktas kokybiškas paslaugas. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo abejoti atsakovo nurodytomis aplinkybėmis dėl elektros energijos bendro naudojimo patalpoms apskaičiavimo. Pastatas – sudėtingas statinys, todėl teigti, kad elektros energijos išlaidas bendro naudojimo patalpoms sudaro tik laiptinių apšvietimas ir liftai, negalima. Ieškovų paskaičiuoti galimi, jų nuomone, permokėjimai yra nežymūs, mokesčiai šiuo metu apskaičiuojami pagal faktiškai suteiktas paslaugas, kas yra logiška ir teisinga. Paslaugų kainos yra dinaminis dalykas, laikui bėgant jos kinta, todėl negalima tikėtis, kad jos liks nepakitusios dešimt metų. Visgi namo gyventojų abejonės, neaiškumai dėl jiems teikiamų paslaugų, jų kokybės ir pan. negali būti iškarto sprendžiami teisme. Butų ir kitų patalpų savininkai jiems iškilusias problemas, neaiškumus turėtų spręsti bendrų susirinkimų metu. Šioje gi byloje ieškovai kreipėsi į teismą net tiksliai nežinodami, ar pažeistos jų teisės, ar jie patyrė materialinius praradimus. Įrodymų rinkimas nemaža dalimi buvo perkeltas teismui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ši byla atsirado teisme tik po to, kai Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo pareikštas reikalavimas vienam iš ieškovų šioje byloje, kuris galimai ir subūrė nedidelę dalį namo gyventojų pareikšti priešpriešinius reikalavimus atsakovams.
Rezoliucinė dalis
nuspręsta:
Ieškovų J. B., A. B., T. N. ir J. M. M. ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš J. B., A. B., T. N. ir J. M. M. kiekvieno po 4,08 Eur pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.