- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-20
- Bylos Nr.
- ATP-110-360/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00901-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimo, kuriuo K. G. už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. nubaustas po 3000 litų (868 Eur) bauda, iš viso paskirta 6000 litų (1739 Eur) dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-10-07 apie 10.50 val., atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „XXX" nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, K. G. leido dirbti G. T. ir V. S., nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių, neįteikęs jiems antrojo darbo sutarties egzemplioriaus ir apie jų įdarbinimą laiku, teisės aktų nustatyta tvarka, nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui. Minėti asmenys 2014-10-07 nuo 09.00 val. iki 10.50 val. dirbo namo viduje glaistė kambario lubas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. G. prašo pakeisti 2014-12-12 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – administracinio teisės pažeidimo bylą K. G. atžvilgiu dėl V. S. nelegalaus įdarbinimo nutraukti; taikyti ATPK 30¹ str. ir sumažinti K. G. paskirtos piniginės baudos dydį.
Apeliaciniame skunde K. G. nurodo, kad nesutinka su tokiu teismo sprendimu, nes mano, jog nepagrįsta jį buvo bausti už du nelegaliai dirbusius asmenis. Jis sutinka su tuo, jog leido nelegaliai dirbti tik 1 asmeniui, tai yra G. T., o antrojo asmens (V. S.) jis iki pat patikrinimo objekte nematė ir su juo nesitarė dėl darbo. Tikslo įdarbinti vadovaujamoje bendrovėje ką nors nelegaliai neturėjo. Net pavesdamas atlikti darbą G. T. jis buvo įsitikinęs, jog daro tai teisėtai, nes G. T. turėjo galiojantį verslo liudijimą tokiems darbams atlikti. Ta aplinkybė, jog vėliau abu šie asmenys buvo įdarbinti UAB „XXX" nerodo jo išankstinio ketinimo juos abu įdarbinti, nes tai buvo padaryta tiesiog stengiantis ištaisyti padarytą pažeidimą ir patarus patiems Klaipėdos AVMI pareigūnams.
Taip pat skunde K. G. nurodo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas netinkamai vertino jo padaryto pažeidimo aplinkybes, sunkumą ir pasekmes, nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ str. nuostatų K. G. atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyriaus vedėjas K. M. nurodo, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą ir prašo jį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.
Pagal teismų praktiką teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
ATPK 286 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje. Nutarime turi būti: „... bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas...“. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Paminėta teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. Todėl teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylas, turi atsižvelgti į teisės normas, teisės principus ir teisines vertybes. ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardyti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Teismo sprendimo motyvai sudaro prielaidas asmeniui veiksmingai pasinaudoti apeliacijos teise (LVAT 2006-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-443/06).
Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, ATPK 286 straipsnyje nurodytų reikalavimų nesilaikė. Teismas ne tik kad nepasisakė dėl byloje surinktų įrodymų įrodomosios reikšmės, tačiau visų įrodymų net neišvardijo. Kaip įrodymus paminėjo administracinio teisės pažeidimo protokolą, operatyvaus patikrinimo medžiagą, paaiškinimus, bei nurodė, kad kiti įrodymai, tačiau jų neišvardino. Apylinkės teismas jokių motyvuotų argumentų, kuriais rėmėsi pripažindamas kaltę dėl K. G. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, nutarime nenurodė. Tam, kad teisingai būtų galima įvertinti byloje surinktus įrodymus, būtina išsiaiškinti ir patikrinti visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Skundžiamame apylinkės teismo nutarime nėra bylos aplinkybių argumentuoto vertinimo, bylos įrodymai netirti, tai patvirtina ir teismo posėdžio protokolo nebuvimas, todėl patikrinti apylinkės teismo išvadų pagrįstumą neįmanoma. Toks ATPK 286 str. 2 d. reikalavimų neatitinkantis nutarimas vienareikšmiškai laikytinas neteisėtu, nepagrįstu ir pažeidžiančiu asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas surašytas iš esmės pažeidus ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatas, nemotyvuotas, teismas nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jų nevertino, taip pažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, o byloje esančių įrodymų net neaptarė ir jų neanalizavo, taip pažeisdamas ATPK 257, 284 straipsnių reikalavimus, ir tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo įvertinti ir K. G. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas daryti įtaką būsimam apylinkės teismo sprendimui, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų šioje nutartyje išsamiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimą panaikinti ir administracinių teisės pažeidimų bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismui.
Nutartis neskundžiama.