Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų S. G. B. ir A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-16 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Redos Vizgaudienės pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, suinteresuoti asmenys S. G. B., A. B., J. R. D., J. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo klausimo išsprendimo. Nurodė, kad vykdo Palangos miesto apylinkės teismo 2014-07-19 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2‑162‑588/2013 dėl įpareigojimo J. R. D. ir J. D. įvykdyti teismo sprendimą. Antstolė nustatė, kad sprendimas nėra įvykdytas, dėl to 2016-07-11 surašė sprendimo neįvykdymo aktą. Jame nurodė, kad 2016-07-11 atvykus į vietą nustatyta, jog du šermukšniai nupjauti, bet kelmai nepašalinti; senoji kriaušė apgenėta; vienvyčiai neišnaikinti, jazminas nupjautas, bet kelmas nepašalintas, klevai išrauti, sedulų kelmai neišrauti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-09-16 nutartimi, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nutarė perduoti bylą nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui. Teismas nustatė kad Palangos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-162-588/2013 dėl įpareigojimo įrengti atraminę sienelę ir pašalinti ne pagal galiojančias teisės normas pasodintus medelius bei krūmus ir 2013-12-20 sprendimu nusprendė įpareigoti atsakovus J. R. D. ir J. D. pašalinti jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), augančius nurodytus krūmus bei medžius, juos perkeliant tam tikru atstumu.Teismas nustatė, kad atsakovai kai kuriuos augalus ne perkėlė, bet visai nupjovė (sunaikino), palikdami tik kelmus. Teismas vertino, kad ieškovai, savo sklype nupjaudami atsakovams trukdančius augalus, galimai įvykdė teismo sprendimą, nes tokiu būdu atsakovų pagrįsti interesai (saulė, vaizdas ir kt.) buvo atkurti. Pasilikę augalų kelmai negali užgožti saulės ar vaizdo, nebent augalų kelmai būtų labai dideli. Pažymėta, kad teismo sprendime nėra reikalavimo pašalinti kelmus. Antstolė akte nurodė, kad vienvyčiai neišnaikinti, tačiau skolininkai teigia, kad jie nežino kuriuos vienvyčius nurodo antstolė, kadangi jų sodyboje vienvyčių yra daug. Teismas vertino, kad tinkamai išnagrinėti bylą, būtina nuvykti į vietą ir konkrečiai apžiūrėti sklypą, augalus ir kelmus, ar likę kelmai gali pažeisti kaimynų teisėtus interesus. Be to, būtina susipažinti su išnagrinėta civilinė byla, tačiau nurodytas sklypas yra kitoje savivaldybėje ir kito teismo teritorijoje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu išieškotojai S. G. B. ir A. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-16 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai nesprendė klausimo iš esmės. Esant būtinybei susipažinti su bylos medžiaga, tai galima padaryti neperduodant bylos iš vieno teismo į kitą. Kad teismo sprendimas neįvykdytas pagrindžia antstolės surašyti 2016-06-29 neįvykdymo aktas Nr. 4 ir 2016-07-11 neįvykdymo aktas Nr. 5, o kartu tai patvirtina ir patys skolininkai pateiktomis fotonuotraukomis, jog augalai tikrai dar neperkelti. Teismo sprendimo neįvykdymas ir/ar įvykdymas fiksuojamas antstolių kontoros. Nesutinka su teismo motyvu, jog būtina nuvykti į vietą ir apžiūrėti sklypą bei jame esančius augalus. Mano, kad tai įsiteisėjusio teismo sprendimo keitimas iš esmės.Atsiliepimu suinteresuoti asmenys J. R. D. ir J. D. prašo atskirąjį skundą atmesti, kadangi skolininkai yra iki galo įvykdę Palangos miesto apylinkės teismo 2013‑12-20 sprendimą. Taip pat prašo įtraukti į procesą suinteresuotais asmenimis Palangos miesto savivaldybę, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį; mano, kad šios institucijos yra kompetentingos pateikti savo išvadas ir atsiliepimus. Nurodo, kad Palangos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-162-588/2013 medžiagoje, o taip pat ir teismo 2013-12-20 sprendime nebuvo pateikta skolininkų žemės sklype augančių želdinių, medžių ir/ar kitokių augalų taksacija, kurioje būtų konkrečiai įvardyti augalai (jų buvimo vietos žemės sklype) ir kurie pažeidžia išieškotojų interesus ir dėl to turi būti pašalinti, dėl to išieškotojos nuomonė, jog dabar nėra pašalinti vieni ar kiti augalai yra tik jos subjektyvi nuomonė ir ji prieštarauja teismo 2013-12-20 sprendimo turiniui ir faktinei padėčiai, esančiai skolininkų žemės sklype.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Byloje nustatyta, kad antstolė Reda Vizgaudienė vykdomojoje byloje Nr. 0074/14/25808 vykdo Palangos miesto apylinkės teismo 2014-07-09 vykdomąjį raštą Nr. 2-162-588/2013 dėl atsakovams J. R. D. ir J. D. nustatytų įpareigojimų išieškotojų S. G. B. ir A. B. naudai. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2015-03-02 nutartimi dėl sprendimo neįvykdymo klausimo išsprendimo pareiškėjos antstolės Redos Vizgaudienės pareiškimas tenkintas ir skirta suinteresuotiems asmenims (skolininkams) J. R. D. ir J. D. 6 mėnesių terminas Palangos miesto apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimui įvykdyti.CPK 771 straipsnyje reglamentuojami sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo atvejais atliktini veiksmai. Nagrinėjamoje byloje antstolė 2016-08-05 pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo klausimo išsprendimo. Juo prašė teismo nubausti bauda skolininkus išieškotojo naudai, neatleidžiant nuo pareigos visiškai įvykdyti teismo sprendimą. Kartu su antstolės pareiškimu pateiktas antstolės 2016-07-11 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė bylą perduoti kitam teismui ir nesprendė klausimo iš esmės. Nustatyta, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nutarė perduoti nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui. CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata numato, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atvejus. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos taikymą motyvavo tuo, kad, teismo vertinimu, tinkamam bylos išnagrinėjimui būtina nuvykti į vietą ir ją apžiūrėti, taip pat susipažinti su išnagrinėta civiline byla. CPK 771 straipsnio 5 dalis numato, jog jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Nagrinėjamu atveju antstolės Redos Vizgaudienės kontoros buveinė Klaipėdoje.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, teismui tiriant įrodymus byloje ir nustačius, jog teisingam bylos išnagrinėjimui ir konkretaus klausimo byloje išsprendimui būtinas tam tikrų konkrečių įrodymų tyrimas, šie įrodymai, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti gauti kitas būdais (pvz., juos išreikalaujant). Be to, CPK 220¹ straipsnis, reglamentuojantis teismo pavedimus, numato, kad prireikus surinkti įrodymus kitame mieste arba rajone, nagrinėjantis bylą teismas gali pavesti atitinkamam teismui atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (šalių, trečiųjų asmenų ir liudytojų apklausą, vietos apžiūrą ir kitus).Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju taikė CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktu nuostatas. Kadangi pirmosios instancijos teismas antstolės pareiškimo nenagrinėjo iš esmės, yra pagrindas skundžiamą nutartį naikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirojo skundo argumentų, susijusius su antstolės pareiškimo pagrįstumu, plačiau nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir yra pagrindas skundžiamą nutartį naikinti ir klausimą dėl antstolės pareiškimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-16 nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.