- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-22
- Bylos Nr.
- e2-45-759/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01501-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- J. P.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei J. P., tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl teisių pažeidimo pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę J. P. pašalinti ieškovo A. R. teisių pažeidimus ir grąžinti ieškovui A. R. priklausantį savavališkai užimtą 0,32 ha dydžio plotą, 4,4393 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pašalinti metalinio tinklo tvorą, kuri yra 1,60 m aukščio su gelžbetoniniais statramsčiais nuo ieškovo 4,4393 ha žemės ūkio paskirties žemės, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o jeigu atsakovė J. P., nepadarytų to per 1 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti ieškovui pačiam pašalinti atsakovės pastatytą metalinio tinklo tvorą, kuri yra 1,60 m aukščio su gelžbetoniniais statramsčiais įpareigojant atsakovę J. P. atlyginti ieškovui pašalinimo kaštus.
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas A. R. nuosavybės teise valdo 4,4393 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Į minėtą žemės ūkio paskirties žemės sklypą 2021 m. sausio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įregistruotos A. R. asmeninės nuosavybės teisės. Ieškovo 4,4393 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) yra pažymėtos atsakovės J. P. 0,60 ha žemės sklypo ribos, kurių matmenys tokie: 100,03 m x 59,98 m x 100 m x 60,00 m., žemės sklypas yra stačiakampio formos. Atsakovė J. P. nuosavybės teise valdo 0,60 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra ieškovo nuosavybės teise valdomo sklypo viduryje. Abiejų žemės sklypų ribos yra aiškios ir negali būti ginčijamos. Atsakovė J. P. minėto žemės sklypo valdytoja yra nuo 2014 m. sausio 21 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Minėto J. P. žemės sklypo buvusi savininkė J. B.. Minėto žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 1998 m. vasario 1 d. ir ribos nebuvo keičiamos iki šiol. Kadastrinius matavimus atliko J. B., kuri suderino šio sklypo ribas. Šiuo metu atsakovės 0,60 ha žemės sklypas aptvertas metalinio tinklo tvora ir gelžbetoniais statramsčiais ir faktiškai užimta žymiai didesnė žemės dalis, negu 0,60 ha. Sklypo faktinis naudojimas neatitinka žemės sklypo ribų, nustatytų kadastriniais matavimais.
2.1. Ieškovas pažymėjo, kad jis 4,4393 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigijo iš S. D.. Minėtas žemės sklypas buvo su tiksliais kadastriniais matavimais, sklypo ribos yra aiškios ir negali būti keičiamos pagal atsakovės pageidavimą. Šio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2013 m. rugsėjo 19 d. ir žemės sklypo ribos nebuvo keičiamos.
2.2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius 2021 m. vasario 26 d. atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje, surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 47ŽN-1-(14.47.78.). Patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojamas pagal paskirtį, tvarkomas ir prižiūrimas. Riboženkliai nerasti, nes atsakovės žemės sklypas užtvertas metalinio tinklo tvora aukščio 1,60 m su gelžbetoniniais statramsčiais už sklypo ribų. Atsakovė savavališkai užėmė ieškovo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį ploto 0,3263 ha žemės. Šis pažeidimas tęsiasi iki šiol.
Šalies argumentai
3. Ieškovas A. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pateiktą ieškinį. Paaiškino, kad įsigijus žemės ūkio paskirties du sklypus iš D. D., paaiškėjo, kad dalis sklypo, kuris nuosavybės teise priklausė D. D. yra aptvertas tvora, t.y. tvora aptverta aplink atsakovės sodybą. Su atsakove geranoriškai susitarti nepavyksta, kad ji pašalintų tvorą nuo jai nepriklausančio žemės sklypo, tačiau atsakovė nesutinka pašalinti ir vadovaujasi tuo, jog iki šiol ji minėtą sklypo dalį valdo nuomos pagrindu.
Atsiliepimas
4. Atsakovė J. P. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės motina yra J. B., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. J. B. buvo sudariusi ne vieną santuoką, ir po vieno sutuoktinio, t.y. P. B. mirties ((duomenys neskelbtini)), atsakovės motina gavo paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Po J. B. mirties ((duomenys neskelbtini)), atsakovei 2014 m. sausio 21 d. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas.
4.1. B. J., o šiuo metu jos įpėdinė, atsakovė J. P., negali įregistruoti nuosavybės į žemės sklypus, viso 7,31 ha ploto, esančius (duomenys neskelbtini). Į minėtus 7,31 ha žemės sklypo plotus įeina ir ginčo žemės sklypas, kurį atsakovės nuomone, neteisėtais veiksmais ir sandoriais visų pirma iš Lietuvos Respublikos 2014 m. balandžio 30 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2107 įsigijo S. D. ir R. D., tuomet 2019 m. lapkričio 25 d. dovanojimo sutartimi Nr. 5188 S. D. ir R. D. Žemės sklypą padovanojo savo dukrai D. D., o D. D. 2021 m. sausio 4 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 15 perleido nuosavybės teisę į žemės sklypą ieškovui.
4.2. Dar esant gyvai atsakovės J. P. motinai faktinė situacija buvo tokia, kokia yra šiai dienai. Žemės sklypu, atsižvelgdamos į archyvinius duomenis, į tai, kad žemės sklypas iki P. B. mirties buvo priskirtas jam valstybinių institucijų sprendimais, tiek atsakovės motina, tiek atsakovė naudojosi ir laikė savo nuosavybe. Faktinė atsakovės žemės sklypo situacija, t. y. jog jis apsuptas žemės sklypo tik patvirtina, kad atsakovės žemės sklypas ir statiniai ir žemės sklypas yra neatskiriamai susiję ir iki galimai neteisėtų sandorių sudarymo buvo vienas žemės sklypas.
4.3. Pažymėjo, kad atsakovei buvo skaičiuojamas žemės sklypo nuomos mokestis ir ji sąžiningai nuomos mokestį mokėjo, t. y. Ukmergės rajono savivaldybės administracija patvirtino, kad valstybinės žemės nuomos mokestis buvo paskaičiuotas už 4,16 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Mokesčio dydis už 2020 metus 109,20 Eur. J. P. įsiskolinimo už 2020 metus už valstybinės žemės nuomą neturi.
4.4. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos taip pat patvirtina, kad atsakovė 2007–2013 m. teikė tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškas.
4.5. Akcentavo, kad 2006 m. rugpjūčio 23 d. protokolu Nr. 3 Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko administracija Žemės tvarkymo departamentas Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrius svarstė: pil. J. B. projektuojamos žemės vietos pasirinkimas. Pagrindas: išvados Nr. 1204, Nr. 1203, Nr. 318. NUTARTA: suprojektuoti sklypą žemės ūkio veiklai prie sodybos. Visgi, kaip patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, Žemės sklypas nebuvo perleistas atsakovei, o, manoma, kad neteisėta sandorių grandine perėjo ieškovui. Tuo labiau, kad net jau ir turint nuosavybės teises ieškovui, atsakovė toliau už Žemės sklypo nuomą mokesčius mokėjo, Žemės sklypus deklaravo NMA, o dėl šių veiksmų nei ieškovas, nei ankstesni savininkai, nei Ukmergės savivaldybės administracija, nei NMA neturėjo.
4.6. Be to, pretenzijų iš ankstesnių savininkų atsakovė taip pat nebuvo gavusi. Informuota apie tai, kad vyksta pirkimo – pardavimo sandoris taip pat nebuvo. Atsakovė mano, kad atsižvelgiant į specifinę nuosavybės atkūrimo proceso paskirtį ir įstatymo nustatytą tvarką, taip pat į faktines aplinkybes dėl sandorių sudarymo, nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio.
5. Atsakovė J. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su pateiktu teismui ieškiniu. Paaiškino, kad ji iki šiol nuomojasi ginčo sklypą, ir yra nepagrįstas ieškovo reikalavimas pašalinti tvorą. Patikslino, kad nuo 1998 m. nuomoja 4,16 ha žemės sklypą. Tvora pastatyta 2009 m. Iki šiol moka mokesčius už minėtą nuomojamą žemės sklypą. Visų teismo posėdžių metu kartojo, kad nesuprantanti, kokiu pagrindu ieškovas įsigijo ginčo žemės sklypą.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu ieškovo A. R. atstovė advokatė Virginija Bradulskienė nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir išdėstytas ieškinyje, prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Ukmergės skyrius teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovo kreipimasis į teismą rodo, jog faktinė situacija nepasikeitė. Atsakovė pažeidė žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą reikalavimą, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, t. y. atsakovė ir toliau naudojasi užimta žeme, aiškiai suprasdama, kad ieškovas yra žemės sklypo dalies, kuria ji naudojasi, savininkas. Mano, kad ieškovo ieškinys tenkintinas ir prašo sprendimą priimti dokumentų, esančių byloje pagrindu, įvertinus visetą.
8. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas A. S. teismo posėdžio metu nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir išdėstytas atsiliepime, prašė ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
9. Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovui A. R. nuosavybės teise priklauso 4,4393 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė J. P. nuosavybės teise valdo 0,60 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra ieškovo nuosavybės teise valdomo sklypo viduryje. Atsakovės 0,60 ha žemės sklypo ribų matmenys: 100,03 m x 59,98 m x 100 m x 60,00 m. Anot ieškovo, atsakovės 0,60 ha žemės sklypas aptvertas metalinio tinklo tvora ir gelžbetoniais statramsčiais ir faktiškai užima žymiai didesnę žemės dalį, negu 0,60 ha. Sklypo faktinis naudojimas neatitinka žemės sklypo ribų, nustatytų kadastriniais matavimais. Ieškovas laikosi pozicijos, kad jo teisės yra pažeidžiamos, nes atsakovė J. P. savavališkai užėmė ieškovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį 0,32 ha, pastatė statinį metalinę tvorą gelžbetoniniais statramsčiais.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.98 straipsnis įtvirtina, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). Kasacinio teismo praktika dėl negatorinio ieškinio taikymo sąlygų yra išsami ir išplėtota – ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019 35 punktą, kt.). Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).
11. Ieškovas prašo įpareigoti atsakovę J. P. pašalinti ieškovo A. R. teisių pažeidimus ir grąžinti ieškovui A. R. atsakovės J. P. savavališkai užimtą 0,32 ha dydžio plotą 4,4393 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei pašalinti metalinio tinklo tvorą, kuri yra 1,60 m aukščio su gelžbetoniniais statramsčiais nuo ieškovo 4,4393 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, o jeigu atsakovė J. P. nepadarytų to per 1 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti ieškovui pačiam pašalinti atsakovės pastatytą metalinio tinklo tvorą, kuri yra 1,60 m aukščio su gelžbetoniniais statramsčiais įpareigojant atsakovę J. P. atlyginti ieškovui pašalinimo kaštus.
12. Kad ieškovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį 0,32 ha užėmė atsakovė užsitverdama tvorą, patvirtina į bylą pateiktas NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus 2021 m. vasario 26 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas. NŽT atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 47ŽN1(14.47.78.). Patikrinimo metu nustatė, kad atsakovės žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį, tvarkomas ir prižiūrimas. Riboženkliai nerasti, nes atsakovės žemės sklypas užtvertas metalinio tinklo tvora aukščio 1,60 m su gelžbetoniniais statramsčiais už sklypo ribų. Atsakovė savavališkai užėmė ieškovo žemės sklypo dalį ploto 0,3263 ha žemės. Šis pažeidimas tęsiasi iki šiol.
13. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, nes ieškovo reikalavimas pašalinti tvorą yra nepagrįstas. Atsakovė nurodė, kad žemės sklypas, kuris yra prie jos (anksčiau jos mamos) sodybos, buvo naudojamas, nuomojamas kaip asmeninio ūkio žemės sklypas nuo 1998 m. o tvora buvo pastatyta 2009 m. Be to, atsakovei buvo skaičiuojamas žemės sklypo nuomos mokestis ir ji sąžiningai nuomos mokestį mokėjo.
14. Atsakovė savo nurodytoms aplinkybėms nepateikė jokių įrodymų, kad ji teisėtai naudojosi 4,16 ha žemės sklypu ir nenurodė, kurioje vietoje šis žemės sklypas yra. Byloje nėra jokių duomenų, nei kad 4,16 ha žemės sklypas atsakovei buvo suteiktas kaip asmeninio ūkio žemė, nei kad šis žemės sklypas jai buvo suteiktas naudojimuisi kitu pagrindu. Tai, kad atsakovė mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį Ukmergės rajono savivaldybei, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog atsakovė teisėtai naudojo šį žemės sklypą. Taip pat, nėra pagrindo pripažinti, kad 4,16 ha žemės sklypas yra prie atsakovės namų valdos, nes iš leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemos bei atsakovės nurodomos sodybos ir ginčo sklypo vietos matyti, kad atsakovei buvo leista laikinai naudotis 2,99 ha žemės sklypu (iki 2014 m. sausio 1 d.), kuris būtent ir buvo aplink atsakovės sodybą ir, kuris patenka į ginčo sklypą. 2013 m. gruodžio 27 d. raštu atsakovei buvo pranešta, kad 2,99 ha žemės sklypui nuo 2014 m. laikinas naudojimasis nebus pratęstas, nes šis žemės sklypas bus parduodamas ūkininkui, t. y. žemė aplink atsakovės namų valdą bus parduota ūkininkui.
15. Svarbu ir tai, kad atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad ji ginčo sklypą nuomojasi nuo 1998 m., tačiau iš į bylą pateiktų žemės nuomos mokesčio kvitų matyti, kad 4,16 ha žemės sklypo nuomos pradžia yra nuo 2007 m. gruodžio 31 d., kas vėl gi paneigia atsakovės argumentus dėl jos naudojimosi ginčo sklypu. Taip pat, atsakovė teigė, kad 2007-2013 m. ji teikė tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus sklype paraiškas. Nors atsakovė nurodė, kad 2007-2013 m. laikotarpiu teikė paraiškas išmokoms gauti, tačiau iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad deklaruojamos žemės plotai yra skirtingų dydžių, bendras deklaruojamas plotas yra 9,61 ha, tačiau iš pateiktų duomenų nematyti, kad buvo deklaruojama būtent 4,16 ha žemės sklypas. Teismo vertinimu, atsakovės teiktos deklaracijų paraiškos neįrodo, kad ieškovė naudojosi sklypu po 2014 m. balandžio 30 d.
16. Byloje pateikti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos pranešimai apie valstybinės žemės nuomos mokestį gavėjai J. P., kuriuose yra nurodyta, jog mokestinis laikotarpis 2012-2014 m. bei 2016-2020 m., sklypas (duomenys neskelbtini), bendras plotas 4,16 ha, nuomos pradžia / pabaiga 2007 m. gruodžio 31 d., taip pat yra šių mokesčių apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Iš to darytina išvada, jog parduoto žemės sklypo plotas yra 4,4393 ha, o šio ploto dydis yra 4,16 ha.
17. Akcentuotina ir tai, jog 4,16 ha žemės sklypas nėra nei suformuotas, nei įregistruotas Nekilnojamo turto registre. Ir vien tai, jog atsakovė ir jos motina naudojosi žemės sklypu ir laikė jį savo nuosavybe, taip pat, kad Ukmergės rajono savivaldybė skaičiavo nuomos mokestį 2016-2020 metais (neaišku kokiu pagrindu, nes 2014 m. gegužės 12 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2107 buvo paviešinta Nekilnojamojo turto registre), nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovė buvo sudariusi nuomos sutartį dėl 4,16 ha žemės sklypo naudojimosi.
18. Svarbi aplinkybė ir ta, jog atsakovės 60 arų žemės sklypo ribos nustatytos ir patvirtintos 1998 m. vasario 18 d., o ieškovo žemės sklypo 4,4393 ha kadastriniai matavimai atlikti 2013 m. rugsėjo 19 d. ir žemės sklypo ribos nebuvo keičiamos.
19. Teismas pažymi, kad valstybinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2107 buvo sudaryta 2014 m. balandžio 30 d. Byloje nėra įrodymų, kad šios sutarties sudarymo dieną, tai yra 2014 m. balandžio 30 d., atsakovė buvo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė ar laikina naudotoja.
20. Atsakovė teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti argumentų dėl ko prašo ieškinį atmesti, tik vis kartojo, kad nesuprantanti kokiu pagrindu ieškovas įsigijo ginčo sklypą.
21. Prie šios nagrinėjamos bylos yra prijungtas 2024 m. liepos 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-50-1203/2024, kur ieškovė yra J. P., o atsakovas A. R. bei kiti su nagrinėjama byla nesusiję asmenys. Ieškovė J. P. ieškiniu prašė 1) Pripažinti negaliojančia 2014 m. balandžio 30 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2107, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos ir S. D., R. D. dalyje dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuo jos sudarymo momento ir grąžinti šalis į pradinę padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo; 2) Pripažinti negaliojančia 2019 m. lapkričio 25 d. dovanojimo sutartį Nr. 5188, sudarytą tarp S. D., R. D. ir D. D. nuo jos sudarymo momento ir grąžinti šalis į pradinę padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo; 3) Pripažinti negaliojančia 2021 m. sausio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 15, sudarytą tarp D. D. ir A. R., nuo jos sudarymo momento ir grąžinti šalis į pradinę padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo; 4) Įpareigoti atsakovę Nacionalinės žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos suformuoti žemės sklypą vadovaujantis 2006 m. rugpjūčio 23 d. protokolu Nr. 3, kuriuo nutarta suprojektuoti sklypą žemės ūkio veiklai prie sodybos; 5) Pripažinti J. P. nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškinys atmestas. 2024-11-26 Kauno apygardos teismas (nutartis prijungta prie bylos) išnagrinėjo apeliantės J. P. apeliacinį skundą, paliko 2024-07-15 Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą nepakeistu.
22. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovas U. R. pateikė pakankamai argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad jis yra žemės sklypo, į kurį įsiterpia atsakovei priklausantis žemės sklypas, savininkas ir kad atsakovės pastatyta tvora ieškovo žemės sklype pažeidžia ieškovo teises, be kita ko, varžo ieškovo galimybes savo nuožiūra naudotis šia sklypo dalimi. Taigi ieškovas pakankamai įrodė savo teisių pažeidimą (negatorinio ieškinio faktinį pagrindą).
23. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovo nurodoma užimta 0,32 ha žemės sklypo dalis, kuri yra aptverta metaline tvora su gelžbetoniniais statramsčiais, pažeidžia jo teises tinkamai naudotis nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kas turi realią neigiamą įtaką jo interesams, todėl ieškovas įrodė teisių suvaržymą (materialines pasekmes), kylančias dėl atsakovės neteisėtai pastatytos tvoros ieškovo žemės sklype, todėl jo ieškinys tenkintinas visiškai.
24. Priimant sprendimą, kuriuo ieškinys tenkinamas, ieškovui iš atsakovės priteisiama 109 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl ieškovui A. R. iš atsakovės J. P. priteistina 109 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Įpareigoti atsakovę J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti savavališkai užimtą 0,32 ha dydžio plotą, 4,4393 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ieškovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Įpareigoti atsakovę J. P. pašalinti metalinio tinklo tvorą, kuri yra 1,60 m aukščio su gelžbetoniniais statramsčiais nuo ieškovo 4,4393 ha žemės ūkio (duomenys neskelbtini), o jeigu atsakovė J. P. nepadarytų to per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti ieškovui A. R. pačiam pašalinti atsakovės J. P. pastatytą metalinio tinklo tvorą, kuri yra 1,60 m aukščio su gelžbetoniniais statramsčiais, įpareigojant atsakovę J. P. atlyginti ieškovui A. R. pašalinimo kaštus.
Priteisti ieškovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 109 Eur (vieno šimto devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.