Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės, Lino Žukausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. S. ir V. Z. (V. Z.) apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir V. Z. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės atlikimo pradžią skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 21 d.

- pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir D. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės atlikimo pradžią skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 21 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, nuspręsta iš V. Z. bei D. S. valstybės naudai išieškoti solidariai konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 5200 (penkis tūkstančius du šimtus) eurų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. Z. ir D. S. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai, neturėdami leidimo įgijo, gabeno ir laikė šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir neturėdami leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis bei juos realizavo, t. y. iki 2015 m. gegužės mėn., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, V. Z. ir D. S., veikdami bendrininkų grupėje, susitarė įsigyti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, juos pergabenti iš Latvijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją ir realizuoti.

1.2. Vykdydami bendrą susitarimą V. Z. ir D. S. 2015 m. gegužės 30 d., apie 10.29 val., prie Lietuvos Respublikos - Latvijos Respublikos sienos esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Liepų g. 4, Škilinpamūšio k., Pasvalio raj., automobilyje „Mercedes - Benz“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos valstybiniai numeriai), iš nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančio asmens - anoniminio liudytojo Nr. 1 paėmė 5000 eurų už būsimą sandorį dėl keturių šaunamųjų ginklų ir jų priedų pirkimo, po ko V. Z. pareikalavo, kad nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekantis asmuo - anoniminis liudytojas Nr. 1 papildomai sumokėtų po 250 eurų už kiekvieno ginklo su priedais atgabenimą į Lietuvos Respublikos teritoriją. Toliau vykdydami susitarimą, V. Z. ir D. S. tą pačią dieną apie 11.25 val. nuvykę pas asmenį, kurio atžvilgiu medžiaga atskirta į atskirą tyrimą, gyvenantį (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje, perdavė jam iš nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančio asmens - anoniminio liudytojo Nr. 1 paimtus 5000 eurų už būsimą sandorį dėl keturių šaunamųjų ginklų ir jų priedų įsigijimą.

1.3. Toliau tęsdami nusikalstamą veiką, V. Z. ir D. S., veikdami bendrininkų grupėje, 2015 m. gegužės 30 d. apie 21.06 val. Uolainės mieste, Latvijos Respublikoje, tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, iš asmens, kurio atžvilgiu medžiaga atskirta į atskirą tyrimą, neteisėtai, neturėdami leidimo įgijo pistoletą TT, Nr. CN4508 (rus. ?H4508), kuris yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro, B kategorijos šaunamasis ginklas, ir 45 vnt. šovinių, kurie yra šaudmenys – pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro (7,62x25) „TOKAREV“ šoviniai (TT), iš kurių du šoviniai šaudyti netinkami dėl kapsulių gedimo, kuriuos tą pačią dieną parsigabenę į Latvijos Respublikoje tyrimo metu nenustatytą vietą, laikė joje iki 2015 m. birželio 1 d.

1.4. Toliau tęsdami nusikalstamą veiką, V. Z. ir D. S., veikdami bendrininkų grupėje, 2015 m. birželio 1 d. iš Latvijos Respublikoje tyrimo metu nenustatytos vietos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Saločių pasienio kontrolės postą, neturėdami leidimo, automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), pistoletą ir šaudmenis atgabeno į automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Liepų g. 4, Škilinpamūšio k., Pasvalio raj., kurioje apie 20.04 val. šaunamąjį ginklą ir šaudmenis perdavė nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekantiems asmenims - anoniminiams liudytojams Nr. 1 ir Nr. 2 bei papildomai iš nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančių asmenų - anoniminių liudytojų Nr. 1 ir Nr. 2 paėmė 250 eurų už ginklo ir šaudmenų atgabenimą į Lietuvos Respublikos teritoriją.

1.5. Toliau tęsdami nusikalstamą veiką, V. Z. ir D. S., veikdami bendrininkų grupėje, 2015 m. birželio mėn. 3 d. apie 20.25 val. Jelgavos mieste, Latvijos Respublikoje, tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, iš asmens, kurio atžvilgiu medžiaga atskirta į atskirą tyrimą, neteisėtai, neturėdami leidimo, įgijo tris revolverius Nr. 25899, Nr. 27067 bei Nr. NK 403 P (rus. HK403 ?), kurie yra šaudyti tinkami savadarbiai šaunamieji ginklai, pagaminti savadarbiu būdu, perdirbant pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro „Nagant“ revolverius Nr. 25899, Nr. 27067, Nr. NK 403 P (rus. HK403 ?), tris cilindro formos savadarbius ginklų vamzdžius, kurie yra pagrindinės šaunamojo ginklo dalys, su pritvirtintais duslintuvais, kurie yra A kategorijos ginklo priedėliai, 42 vnt. šovinių, kurie yra šaudmenys – pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šoviniai „Nagant“. Tą pačią dieną V. Z. ir D. S. iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Saločių pasienio kontrolės postą, neturėdami leidimo, automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), įtarime minėtus tris savadarbius šaunamuosius ginklus, tris vamzdžius su duslintuvais ir šaudmenis atgabeno į automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Liepų g. 4, Škilinpamūšio k., Pasvalio raj., kurioje apie 21.36 val. šaunamuosius ginklus, jų dalis ir šovinius pardavė nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekantiems asmenims - anoniminiams liudytojams Nr. 1 ir Nr. 2 bei papildomai iš nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančių asmenų - anoniminių liudytojų Nr. 1 ir Nr. 2 paėmė 750 eurų už ginklų, jų dalių ir šaudmenų atgabenimą į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Motyvuojamoji dalis

9. Nuteistųjų V. Z. ir D. S. apeliaciniai skundai atmetami.

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai V. Z. bei D. S. pripažino kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

11. Skundžiamu nuosprendžiu V. Z. ir D. S. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai, neturėdami leidimo įgijo, gabeno ir laikė šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir neturėdami leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis bei juos realizavo. Nuteistasis D. S. apeliaciniame skunde prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, o nuteistasis V. Z. – panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kurioje konstatuojama, kad V. Z. veikė bendrininkų grupėje su D. S.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji D. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai nuteistojo veikose nustatyti tinkamai, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

12. Nors nuteistieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausti pirmosios instancijos teisme neigė, kad D. S. dalyvavo bendrai darant nusikalstamas veikas, keldami versiją, jog pastarasis tik buvo V. Z. vairuotojas ir apie šaunamuosius ginklus bei šaudmenis nieko nežinojo, tačiau tokia pozicija vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo D. S. kaltę patvirtinantiems įrodymams bei pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta. Nuteistajam D. S. inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų įrodymų visuma: anoniminių liudytojų Nr. 1 ir Nr. 2, liudytojo R. G., iš dalies paties nuteistojo D. S. parodymai, Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole ir pokalbių suvestinėse, Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, Slapto sekimo protokole užfiksuoti duomenys. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtą nuosprendį.

12.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Z. į visus susitikimus su nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus vykdžiusiais anoniminiais liudytojais Nr. 1 bei Nr. 2 atveždavo būtent D. S.. 2015 m. gegužės 29 d. ir 2015 m. gegužės 30 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokoluose ir pokalbių suvestinėse (t. 1, b. l. 56-68, 70-74), 2015 m. birželio 5 d. slapto sekimo protokole (t. 1, b. l. 37-40) užfiksuota, kad 2015 m. gegužės 29 d., 2015 m. gegužės 30 d. ir 2015 m. birželio 1 d. V. Z. bei anoniminių liudytojų Nr. 1, Nr. 2 susitikimų metu D. S. vaikščiojo atokiau nuo V. Z., stebėjo aplinką ir pokalbiuose, vykusiuose tarp anoniminio liudytojo Nr. 1 ir V. Z., nedalyvavo. 2015 m. birželio 5 d. slapto sekimo protokole taip pat užfiksuota, kad 2015 m. birželio 3 d. V. Z. bei anoniminių liudytojų Nr. 1, Nr. 2 susitikimo metu anoniminis liudytojas Nr. 1 įsėdo į D. S. vairuojamą automobilį bei atsisėdęs šalia V. Z. kalbėjosi, o vėliau iš automobilio išlipo nešdamas oranžinį maišelį, kuriame buvo trys savadarbiai šaunamieji ginklai, trys vamzdžiai su duslintuvais ir šaudmenys. Anoniminis liudytojas Nr. 1 apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad D. S. viską žinojo apie šaunamuosius ginklus, į susitikimus važiuodavo kartu su V. Z., abu vienas kitu pasitikėjo, pokalbių metu vienas kito nevengė (t. 7, b. l. 2-3). Anoniminis liudytojas Nr. 2 apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad D. S. išlipęs iš automobilio ir būdamas netoliese stebėdavo aplinką (t. 7, b. l. 9-10). Šie duomenys patvirtina, kad 2015 m. gegužės 29 d., 2015 m. gegužės 30 d. ir 2015 m. birželio 1 d. susitikimų su anoniminiais liudytojais metu D. S. buvo netoliese, matė jų pokalbius su V. Z. bei visus veiksmus, o 2015 m. birželio 3 d. sėdėjo tame pačiame automobilyje, kai anoniminiam liudytojui Nr. 1 buvo perduoti šaunamieji ginklai ir šaudmenys. Be to, nuteistasis V. Z. apklaustas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad D. S. veždavo jį ne tik į susitikimus su anoniminiais liudytojais Nr. 1 bei Nr. 2, tačiau ir pas M. T. (M. T.), pravarde M., kuris, nuteistojo teigimu, ir buvo šaunamųjų ginklų tiekėjas ar tarpininkas, perdavęs nuteistiesiems inkriminuotus šaunamuosius ginklus bei šaudmenis (t. 7, b. l. 12-15). Taigi, nuteistasis D. S. betarpiškai matė ir minėtų šaunamųjų ginklų bei šaudmenų įgijimą.

12.2. Tai, kad nuteistasis D. S. dalyvavo bendrai darant nusikalstamas veikas, patvirtina ir Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 27-28; t. 2, b. l. 200; t. 3, b. l. 1, 19-20). Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, iš minėtų duomenų matyti, kad 2015 m. gegužės 31 d. 16.14 val. – 16.19 val. laikotarpiu vienas po kito vyko pokalbiai tarp V. Z. ir M. T., V. Z. ir anoniminio liudytojo Nr. 1 bei V. Z. ir D. S.. Šių pokalbių metu M. T. užmaskuotai informavo V. Z., kad tą dieną negalės perduoti šaunamųjų ginklų. Po šio pokalbio V. Z. užmaskuotai informavo anoniminį liudytoją Nr. 1, jog sutartu laiku negalės pristatyti ginklų ir dėl to susitikimas atidedamas, nurodė, kad rytoj bus paskutinė diena, priešingu atveju grąžins pinigus už ginklus. Tuoj pat po šio pokalbio V. Z. paskambino D. S. ir užmaskuotai jį taip pat informavo apie tai, kad sutartu laiku ginklų perdavimas neįvyks ir kad atidedama rytdienai. Nors minėtų pokalbių metų tiesiogiai apie šaunamuosius ginklus nebuvo kalbama, tačiau iš anoniminio liudytojo Nr. 1, liudytojo R. G. bei paties nuteistojo V. Z. parodymų matyti, kad bendraudamas telefonu ginklų tiekimo klausimais V. Z. kalbėjo užmaskuotai, šaunamuosius ginklus vadindamas automobiliais ar jų detalių pavadinimais. Liudytojas R. G. apklaustas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad analogišku būdu ir tokiomis pačiomis formuluotėmis apie ginklų tiekimo klausimus V. Z. bendravo ir su visais kitais tuo suinteresuotais asmenimis, taip pat ir D. S.. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, minėtų pokalbių turinys, kad V. Z. ir D. S. įvardindami ginklus abu naudojo tas pačias užmaskuotas formuluotes, leidžia pagrįstai manyti, jog D. S. suprato, apie ką iš tiesų kalbėjo V. Z. ir tai net patvirtino minėto pokalbio metu (t. 3, b. l. 20). Nurodyti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis D. S. neabejotinai žinojo apie V. Z. susitarimo su anoniminiais liudytojais Nr. 1 ir Nr. 2 turinį, šaunamųjų ginklų bei šaudmenų įgijimą, laikymą, jų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną bei realizavimą, suprato šių veiksmų neteisėtumą, ir nors jo veiksmai buvo antraeiliai, tačiau D. S. su V. Z. veikė kaip nusikaltimų bendravykdytojai.

13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Panevėžio apygardos teismas pagrįstai D. S. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje, bei paskyrė bausmę, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Dėl provokacijos.

14. Nuteistasis V. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog nuteistasis nusikalstamas veikas padarė veikiamas bei provokuojamas tiesiogiai su teisėsaugos institucijomis susijusių ir tų institucijų nurodymus vykdančių asmenų. Apeliantas neneigia savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau nurodo, kad be policijos pareigūnų padaryto poveikio, nebūtų padaręs veiksmų, už kuriuos yra nuteistas. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

14.1. Baudžiamojo proceso įstatymas tiek asmenims, atliekantiems tyrimą neatskleidžiant savo tapatybės, tiek asmenims, atliekantiems nusikalstamą veiką imituojančius (toliau NVI) veiksmus, draudžia provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą (BPK 158 straipsnio 4 dalis, 159 straipsnio 3 dalis). Be to, ir nuoseklioje šiuo klausimu teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai turi būti atliekami iš esmės pasyviu būdu, t. y. asmuo, atliekantis NVI veiksmus pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmenį padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kad provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai ištirtos bylos aplinkybės leidžia, t. y. jomis remiantis galima padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos imitavimas teisėtas tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Vertinant nusikalstamos veikos imitavimo įgyvendinimo teisėtumą, tikrinami ne tik formalus sprendimo priėmimo dėl šių veiksmų atlikimo nustatytų ribų laikymasis, bet ir konkretūs jų dalyvių bei asmens, kuriam taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, veiksmai, nustatomi nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas, nusikalstamos veikos imitavimo dalyvių vaidmenys ir indėlis į jos padarymą. Svarbu išsiaiškinti, kuris (asmuo, prieš kurį taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, ar imitavimo dalyvis) pirmas parodė iniciatyvą daryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-511/2017).

14.2. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2015 m. gegužės 27 d., gavus duomenų, kad Latvijos Respublikos piliečiai V. Z., D. S. disponuoja šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis bei ieško pirkėjų ginklams ir sprogmenims parduoti (t. 1, b. l. 1, 6). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šiuos duomenis teisėsaugos institucijoms pateikė anoniminis liudytojas Nr. 1, kuris apklaustas pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog jo darbo pobūdis yra rinkti informaciją apie asmenis, kurie galimai patys daro nusikalstamas veikas arba žino kas jas daro, taip pat rinkti bet kokio pobūdžio informaciją apie padarytas, daromas ar rengiamas daryti nusikalstamas veikas. Pagal savo darbo specifiką 2014 m. rudenį jis susipažino su asmeniu vardu T., kuris 2015 m. gegužės mėnesio pirmoje pusėje jam pasiūlė važiuoti į susitikimą su latviais, kaip vėliau sužinojo, V. Z. ir D. S.. Šio susitikimo metu asmuo vardu T. su V. Z. pradėjo kalbėtis apie ginklus, V. Z. buvo prašoma gauti keturių sukomplektuotų ginklų. Abu sutarė, kad jeigu V. Z. galės gauti ginklų, tai asmeniui vardu T. ar jam (liudytojui) paskambins ir pasakys. Apie visus kontaktus su asmeniu vardu T. ir V. Z. bei jų pasiūlymus jis informavo savo vadovybę (t. 7, b. l. 2-3). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų apie galimai daromą nusikalstamą veiką. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. gegužės 27 d. ir 2015 m. gegužės 28 d. nutartimis leista nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. anoniminiams liudytojams Nr. 1 ir Nr. 2 atlikti V. Z. bei D. S. atžvilgiu nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (t. 1, b. l. 12-13, 35-36). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nutarčių dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo priėmimo metu baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus anoniminiams liudytojams Nr. 1 ir Nr. 2 suteiktas pagrįstai, BPK 159 straipsnyje numatytos sąlygos suteikiant šį leidimą nepažeistos.

14.3. Nuteistasis V. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad asmuo, kuris bylos medžiagoje buvo įvardintas kaip T., yra policijos darbuotojas, ar asmuo, vykdantis policijos pareigūnų nurodymus bei užduotis. Būtent minėtas asmuo pirmasis ir pradėjo kryptingai įkalbinėti V. Z. padaryti veiksmus, už kuriuos jis yra nuteistas. Apeliantas mano, kad Lietuvos Respublikos policijos pareigūnai specialiai nuslėpė jiems žinomą tikrąją asmens, bylos medžiagoje įvardinto T., tapatybę, kad išvengtų galimos atsakomybės už kurstymą daryti nusikalstamas veikas. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad asmuo, kuris bylos medžiagoje buvo įvardintas kaip T., būtų teisėsaugos institucijų darbuotojas. Ikiteisminio tyrimo metu teritorinėms policijos įstaigoms pagal pateiktą išvaizdos aprašymą buvo pavesta padėti nustatyti minėto asmens tapatybę, tačiau to padaryti nepavyko (t. 2, b. l. 79-84). Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, buvo dedamos pastangos, siekiant nustatyti asmens, bylos medžiagoje įvardinto T., tapatybę. Bylos medžiaga patvirtina, kad anoniminis liudytojas Nr. 1, atsitiktinai sužinojęs apie asmens, bylos medžiagoje įvardinto T., ir Latvijos Respublikos piliečių V. Z., D. S. galimai daromą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu šaunamaisiais ginklais, pranešė apie tai policijos pareigūnams. Šių duomenų pagrindu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei sankcionuotas nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimas. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad būtent nuteistasis V. Z. dažniausiai skambindavo anoniminiam liudytojui Nr. 1 ir inicijuodavo susitikimus dėl šaunamųjų ginklų perdavimo.

14.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog V. Z. ir D. S. nusikalstamus veiksmus atliko savanoriškai, be valstybės pareigūnų įsikišimo ir nebuvo skatinami ar kurstomi šaunamuosius ginklus ir šaudmenis perduoti anoniminiams liudytojams Nr. 1 ir Nr. 2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prieš V. Z. ir D. S. atliekant NVI veiksmus, BPK 158 straipsnio 4 dalies ir 159 straipsnio 3 dalies nuostatos nebuvo pažeistos – nuteistieji nebuvo provokuojami ir (ar) spaudžiami daryti sunkius nusikaltimus, o panaudojant NVI veiksmus buvo prisijungta prie V. Z. ir D. S. daromų nusikalstamų veiksmų. Tokiais veiksmais surinktus duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino leistinais įrodymais.

Dėl V. Z. paskirtos bausmės.

15. Nuteistasis V. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su jam skirtos bausmės dydžiu ir prašo sumažinti jam paskirtą bausmę bei taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

15.1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam V. Z. yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

15.2. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp pada­rytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nusta­ty­ta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplin­ky­bes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam V. Z. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamų baus­mių dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­būdinančias tiek nuteis­tojo asme­nybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.

15.3. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog V. Z., veikdamas bendrininkų grupėje, padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, ir tyčinį sunkų nusikaltimą, susijusį su šaunamųjų ginklų bei šaudmenų kontrabanda. Nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, yra baigti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos duomenų matyti, kad V. Z. Lietuvos Respublikoje neteistas ir nebaustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau anksčiau 3 kartus buvo teistas Latvijos Respublikoje, paskutinį kartą 2005 m. gruodžio 7 d. laisvės atėmimu 3 metams ir 1 mėnesiui, taip pat baustas už administracinius nusižengimus (t. 3, b. l. 125-134), iki sulaikymo neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio (t. 4, b. l. 5). Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja apeliantą, rodo didesnį jo pavojingumo visuomenei laipsnį, nenorą pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Pirmosios instancijos teismas nustatė V. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatė tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.

15.4. Teisėjų kolegija spren­džia, kad apygardos teismas, nus­tatydamas nuteistajam baus­mių dydį, visapusiškai įvertino faktines bylos ap­lin­kybes ir tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už nusikalstamas veikas paskyrė artimas sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos. Paskirtos bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistojo gabenti šaunamieji ginklai bet kuriuo atveju turėjo patekti policijos pareigūnams, kas mažina nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo švelninti V. Z. pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir V. Z. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

15.5. Nuteistasis V. Z. taip pat prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Šis apeliacinio skundo prašymas taip pat atmetamas. Nuteistasis V. Z. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams. Netenkinus prašymo sumažinti nuteistajam paskirtą bausmę, šiuo atveju nėra Baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų, kurių pagrindu V. Z. būtų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, kadangi BK 75 straipsnį taikyti galima tik asmenims, nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus).

Dėl turto konfiskavimo.

16. Nuteistieji D. S. ir V. Z. apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria teismas nusprendė iš jų valstybės naudai išieškoti solidariai konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 5200 eurų. V. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad minėtas pinigines lėšas jis perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu medžiaga atskirta į atskirą tyrimą. Taigi, ikiteisminio tyrimo pareigūnams yra žinoma, kas užvaldė aptariamą pinigų sumą. Šie apeliacinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

16.1. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju 2015 m. gegužės 30 d., 2015 m. birželio 1 d., 2015 m. birželio 4 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokoluose ir pokalbių suvestinėse (t. 1, b. l. 70-74, 81-83, 93-95), 2015 m. birželio 5 d. slapto sekimo protokole (t. 1, b. l. 37-40) užfiksuota, kad 2015 m. gegužės 30 d. V. Z. ir D. S. buvo perduota 5000 eurų už būsimą sandorį dėl keturių šaunamųjų ginklų ir jų priedų pirkimo, 2015 m. birželio 1 d. – 250 eurų už ginklo ir šaudmenų atgabenimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, 2015 m. birželio 3 d. – 750 eurų už ginklų, jų dalių ir šaudmenų atgabenimą į Lietuvos Respublikos teritoriją. Po sulaikymo pas V. Z. rasta ir paimta 600 eurų, D. S. – 50 eurų, o apžiūrint įvykio vietą – 150 eurų, kurie buvo panaudoti atliekant NVIV ir vėliau buvo grąžinti ikiteisminio tyrimo įstaigai (t. 1, b. l. 98). Taigi, iš nusikalstamų veikų nuteistieji gavo 5200 eurų. Nors V. Z. nurodo, kad minėtas pinigines lėšas jis perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu medžiaga atskirta į atskirą tyrimą, tačiau tai, kur vėliau buvo panaudotos piniginės lėšos, gautos už būsimą sandorį dėl šaunamųjų ginklų ir jų priedų pirkimo bei šaunamųjų ginklų, jų dalių ir šaudmenų atgabenimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, BK 72 straipsnio nuostatų taikymui neturi teisinės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas nurodytas pinigines lėšas pagrįstai pripažino nusikalstamos veikos rezultatu ir konfiskuotinu turtu. Nesant galimybės šį turtą paimti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nurodomą pinigų sumą išieškoti solidariai iš nuteistųjų V. Z. bei D. S. valstybės naudai.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo.

17. Nuteistasis D. S. apeliaciniame skunde taip pat prašo panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausantį automobilį „Mercedes-Benz S320“, (duomenys neskelbtini). Šis apeliacinio skundo prašymas atmetamas.

17.1. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Šioje byloje siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2015 m. birželio 16 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į D. S. priklausantį automobilį „Mercedes-Benz S320“, (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 68). Vėlesnėmis teismų nutartimis laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo tęsiamas. Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, nuspręsta iš nuteistųjų V. Z. bei D. S. valstybės naudai išieškoti solidariai konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 5200 eurų. Taigi, siekiant užtikrinti paskirto turto konfiskavimo įvykdymą, skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuspręsta laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Mercedes-Benz S320“, (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo.

18. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų D. S. (D. S.) ir V. Z. (V. Z.) apeliacinius skundus atmesti.