Kauno apygardos teismo sprendimas

2007-11-21 · Civilinė byla Nr. 2A-1139-436/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2007-11-21
Bylos Nr.
2A-1139-436/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arūnas Rudzinskas (pirm.), Virginija Gudynienė, Arvydas Žibas
Pareiškėjas
K. T.
Suinteresuotas asmuo
Kauno apskrities viršininko administracijai
Civilinė byla Nr.2A-1139-436/2007
Pirmosios instancijos teismoteisėja Nijolė Urbonienė
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 128.2;128.19;121.21;
KAUNO APYGARDOS TEISMASsprendimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. lapkričio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Arūno Rudzinsko,kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Arvydo Žibo,sekretoriaujant Vilijai Noreikienei,dalyvaujant pareiškėjai K. T. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. T. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-382-34/2007 pagal pareiškėjos K. T. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl termino atnaujinimo ir juridinio fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

P. K. T. prašė nustatyti juridinį faktą, kad M. B. , mirusi 1958 m. gegužės 29 d., iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1,50 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) km., Prienų rajone, gautos paveldėjimo būdu ir atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus apie M. B. valdytą žemę. Nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teisme 1999 metais buvo išnagrinėta civilinė byla, kurioje nustatytas juridinis faktas, kad testatorė M. B. nuosavybės teise valdė 5,50 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) km., Birštono sav. Tuomet teikiant pareiškimą teismui dėl juridinio fakto nustatymo, Kauno apskrities viršininko administracija sudarė grąžinamos žemės ribų apžiūrėjimo aktą ir sklypo planą, pagal kuriuos buvo nustatyta, kad pareiškėjai gali būti grąžinta tik 5,50 ha žemės, nors ji buvo pateikusi prašymą grąžinti 7 ha žemės. Šiuo metu paaiškėjo, kad žemės plotas, į kurį pareiškėjai turi būti atkurtos nuosavybės teisės, yra 7 ha, todėl papildomai turi būti nustatytas juridinis faktas, kad M. B. nuosavybės teise valdė 1,50 ha žemės plotą. Pareiškėjos nuomone, termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus praleidimo priežastys yra svarbios ir nepriklausančios nuo jos valios, nes žemės grąžinimo klausimus sprendė žemėtvarkininkai, kurie ją suklaidino dėl žemės sklypo ploto, nurodydami, jog jai gali atkurti nuosavybės teises tik į 5,50 ha.

Žemesnės instancijos teismas

Prienų rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 19 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad pareiškėja, būdama išsilavinusi, sveika ir dar jaunatviška, turėdama dukrą ir jauną anūkę, turėjo realią galimybę domėtis, kreiptis į archyvus ir sužinoti apie visą M. B. valdytą žemę bei įstatymo nustatytu terminu pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, kadangi ji dar 1999 m. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą ir nurodė, kad M. B. nuosavybės teise valdė 5,50 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Be to, pareiškėjos nurodytą priežastį, kad ją suklaidino žemėtvarkininkai, teismas nepripažino svarbia priežastimi, dėl ko terminas galėtų būti atnaujintas, nes pareiškėja nenurodė, kodėl ją suklaidino žemėtvarkininkai ir dėl kokių aplinkybių. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė rašytinių įrodymų, liudytoja neįrodė, kad M. B. valdė 7 ha žemės, todėl pareiškimą atmetė kaip neįrodytą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neteisingai aiškino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas, sprendimą pagrindė prieštaringais teiginiais. Apeliantės nuomone, pareigūnų pareiga teisingai informuoti apie įstatymus ir padėti susigrąžinti turėtą nuosavybę. Šiuo atveju pareigūnai pažeidė šią teisę, nes neteisingai informavo pareiškėją, jog yra išlikę tik 5,50 ha žemės, nors ji prašyme buvo nurodžiusi 7 ha. Žemėtvarkininkai įtikinėjo ją, kad tiek žemės, kiek ji yra nurodžiusi prašyme, nėra. Šios priežastys yra objektyvios ir svarbios, dėl ko terminas turėtų būti atnaujintas. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismo sprendimas prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, rašytiniams įrodymams ir liudytojų parodymams. Reikalavimui dėl juridinio fakto nustatymo, teismas neatsižvelgė ir nevertino tos aplinkybės, kad pateikdama prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėja nurodė, jog M. B. nuosavybės teise valdė 7 ha žemės plotą. Teismas netikrino ir netyrė, kodėl skiriasi žemėtvarkininkų pateikto 1999 m. žemės sklypo ir jo ribų nustatymo aktas nuo šioje byloje pateikto žemės sklypo ir jo ribų nustatymo akto. Iš šių dokumentų matosi, jog M. B. valdyta žemė buvo ir 1999 m., tik žemėtvarkininkai neteisingai sumažino grąžintino sklypo ribas, todėl pareiškėja papildomai turėjo kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Tai patvirtino nustatant sklypo ribas liudytojai J. B. ir V. Ž. , o teisme - K. B. ir A. K. . Žemė buvo užlieta vandeniu, išsiliejus Nemuno upei ir kuri išplatėjo M. B. sklypo sąskaita.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėja iki įstatymu nustatytos datos nepateikė dokumentų, įrodančių, kad M. B. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1,50 ha žemės, buvusios Kaupiškių km., Prienų raj. Skundo argumentas, kad dėl žemėtvarkininkų kaltės pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises įrodančius dokumentus, yra nepagrįstas. 1999 m. pareiškėja kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo, kad M. B. iki žemės nacionalizacijos valdė 5,50 ha žemės, esančios Kaupiškių km., Prienų raj. Taigi pati pareiškėja nurodė, kad M. B. turėjo 5,50 ha, o ne Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus darbuotojai. Civilinėje byloje Nr.2-505/1999 buvo pateiktas 5,50 ha žemės sklypo planas, kuris buvo parengtas remiantis liudytojų K. B. (gim.1906 m.) ir A. K. (gim. 1926 m.) parodymais. Nelogiška, kad šie liudytojai, žinodami apie visą žemės kiekį, teismui būtų davę parodymus tik apie jos dalį. 2007 m. byloje pateiktas 1,50 ha žemės sklypo planas, parengtas remiantis liudytojų J. B. (gim. 1942 m.) ir V. Ž. (gim. 1942 m.) parodymais. Šie liudytojai yra gimę jau po žemės nacionalizacijos, todėl jie negali žinoti M. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribų. Teismas pagrįstai nesirėmė teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos J.B. J. parodymais, kadangi ji nežinojo nei M. B. valdytos žemės kiekio, nei ribų.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Terminas – tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašė atnaujinti specialiu įstatymu nustatytą terminą pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Civilinio kodekso 1.117 straipsnio 4 dalis nustato tik bendro pobūdžio taisyklę, jog praleistą terminą teismas gali atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Ši teisės norma nenurodo priežasčių, kurias nustačius praleistas terminas turi būti atnaujinamas. Tai reiškia, jog termino praleidimo priežasčių nustatymas ir jų svarbumo įvertinimas yra priskiriamas išimtinai teismo diskrecijai ir teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Teismų praktikoje paprastai svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstama sunki asmens liga, neraštingumas ir pan. Kita vertus, sprendžiant šį klausimą visų pirma turi būti atsižvelgiama į prašomo atnaujinti termino paskirtį. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašė atnaujinti ne praleistą ieškinio senaties terminą, o specialiu Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytą terminą, su kuriuo šis įstatymas sieja pareiškėjos teisę į sovietinės valdžios nacionalizuotą turtą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tokio termino praleidimo priežastis būtent į tai ir neatsižvelgė. Kolegija sprendžia, jog vertinant pareiškėjos prašomo atnaujinti termino praleidimo priežastis, kartu būtina atsižvelgti į įstatymų leidėjo tikslus, kuriuos įgyvendinant paminėto įstatymo 10 straipsnyje nustatytas terminas iš naikinamojo buvo pakeistas į atnaujinamąjį. Tokios normos atsiradimas įstatyme liudija įstatymų leidėjo siekį užtikrinti socialinio teisingumo įgyvendinimą, kad maksimaliai visi asmenys galėtų pasinaudoti restitucijos galimybe ir atgauti sovietinės valdžios nacionalizuotą turtą vienokiu ar kitokiu būdu. Prašydama atstatyti praleistą terminą pareiškėja siekia apginti pažeistą nuosavybės teisę neteisėtai nacionalizuojant turtą. Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisė yra viena pagrindinių žmogaus konstitucinių teisių, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., pirmosios instancijos teismas turėjo ypatingai išsamiai įvertinti reikšmingas bylai aplinkybes ir tik tada nuspręsti ar pareiškėjai šia įstatymo suteikta teise nepasinaudojo dėl savo aplaidumo, ar tai įvyko dėl kitų priežasčių. Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo, vadovavosi formaliais motyvais ir taikydamas įstatymus nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

Šalies argumentai

Pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis kolegija pripažįsta svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Pareiškėja prašymą atkurti nuosavybės teises į M. B. nuosavybės teise valdytą žemę pateikė dar 1995 m. rugpjūčio 28 d. Prašyme pareiškėja nurodė pretenduojanti atkurti nuosavybės teises į 7 ha ploto žemės sklypą. Pagal 1997 09 29 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 13 p., pateiktus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka privalėjo išnagrinėti žemėtvarkos skyriai ir siūlyti institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, arba atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus, arba pripažinti, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlyti piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo. Nepakankant dokumentų apie M. B. valdytą žemę, pareiškėja 1999-04-29 kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl M. B. nuosavybės teisėmis valdytos žemės. Tačiau pareiškėja prašė teismo nustatyti, kad M. B. valdė 5,50 ha, o ne 7 ha žemės kaip buvo nurodžiusi prašyme atkurti nuosavybės teises. Prienų rajono apylinkės teismas 1999-05-28 sprendimu pareiškėjos pareiškimą patenkino. Pareiškėjos veiksmus pateikiant teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad M. B. valdė 5,50 ha, o ne 7 ha žemės įtakojo įgaliotųjų institucijų, nagrinėjančių prašymus atkurti nuosavybes teises, veiksmai. Kaip matyti iš bylos Nr. 2-505/1999 m. duomenų, kreipdamasi į teismą 1999-04-29 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėja pateikė žemėtvarkos skyriaus sudarytus grąžintino žemės sklypo ribų nustatymo aktą ir planą. Šiuose dokumentuose nurodyta, kad grąžintino žemės sklypo plotas yra 5,50 ha. Ši aplinkybė šioje konkrečioje situacijoje suklaidino pareiškėją kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl pripažintina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Šią išvadą kolegija grindžia civilinės teisės paskirtimi – siekti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas ir teisingumas.

Kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja neįrodė aplinkybių, jog M. B. nuosavybės teisėmis valdė 7 ha žemės ir kokiu būdu pastaroji ją įgijo. Aplinkybė, kad žemę iki jos nacionalizacijos M. B. įgijo paveldėjimo būdu po I. Š. mirties yra nustatyta 1999 m. gegužės 28 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Be to iš archyvo pažymėjimo matyti, kad I. Š. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) kaime valdė 10,08 ha žemės. 1924-07-12 sudarytu testamentu I. Š. visą (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę testamentu paliko M. B. . I. Š. mirė 1933 m. Tokiu būdu iki žemės nacionalizacijos įvyko žemės savininkų pasikeitimas. 2007-01-11 pakartotinai apžiūrėjus M. B. valdytą žemės sklypą ir surašius ribų nustatymo aktą bei sudarius žemės sklypo planą, nustatyta, kad žemės sklypo plotas yra 7 ha, o ne 5,50 ha kaip buvo nustatyta 1999-04-23. Todėl teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuosavybės teisėmis M. B. valdė bendro 7 ha ploto žemės sklypą.

Šalies argumentai

Dėl išdėstyto, sprendimas panaikintinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinus bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. CPK 320 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teismui peržengti apeliacinio skundo ribas, kurias sudaro tik faktinis ir teisinis apeliacinio skundo pagrindas. Tuo tarpu apelianto prašymas apeliacinės instancijos teismui bylos nagrinėjimo ribų nenustato ir apeliacinės instancijos teismo nesaisto. Todėl kolegija, pripažinusi, kad bylą galima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, priima naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos pareiškimą patenkina visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies

Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Atnaujinti pareiškėjai K. T. a/k 433612150595 terminą dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises į M. B. nuosavybės teise valdytą žemę (duomenys neskelbtini) k., Birštono sav. paduoti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. B. iki nacionalizacijos valdė 1,5 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k. Birštono sav. (neįskaitant 5,50 ha žemės ploto, kurio nuosavybės teisėmis valdymo faktas nustatytas 1999 m. gegužės 28 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu).

Kolegijos pirmininkas Arūnas RudzinskasKolegijos teisėjai: Virginija GudynienėArvydas Žibas