Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo G. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria nuteistojo G. R. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. spalio 27 d. nutarimo, atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. R. nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir G. R. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2022 m. gruodžio 23 d., bausmės pabaiga – 2025 m. birželio 23 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2023 m. spalio 27 d., neatlikta bausmės dalis yra 1 metai 7 mėnesiai 27 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. R. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, atliekantys terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Būtina pažymėti, nuteistųjų resocializacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) Probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis. Vieni svarbiausių resocializacijos tikslų yra užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (BVK 52 straipsnio 1, 2 dalys). To paties straipsnio 3 dalyje yra aptartos nuteistųjų resocializacijos priemonės, kurios yra taikomos resocializuojant nuteistuosius. Taigi, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

7. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, lygtinio paleidimo taikymo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų reikalavimų.

8. Nekyla abejonių dėl to, kad G. R. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.

9. Nuteistajam G. R. 2023 m. spalio 5 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, siekiant įvertinti, ar yra pagrindas nuteistąjį paleisti lygtinai, turi būti nustatyta, ar nuteistojo daroma pažanga yra akivaizdi. Konstatuoti, kad G. R. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti jam atlikus šiek tiek mažiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už dvi nusikalstamas veikas iš kurių viena susideda iš devynių epizodų, dar nėra pagrindo. Nors nuteistasis šiuo metu dirba, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą, bausmės atlikimo metu rodo motyvaciją dirbti, kas neabejotinai rodo nuteistojo pastangas valdyti kriminogeninius veiksnius ir yra palankiai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau vien šios aplinkybės šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad G. R. atžvilgiu šiuo metu taikant lygtinį paleidimą, bus įgyvendinti bausmės tikslai.

10. Vien aplinkybės, kad G. R. vykdo individualiame plane nurodytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, dar nereiškia, kad yra pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą. Tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o ne išimtinė sąlyga dėl kurios būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo atveju taip pat svarbu pažymėti ir tai, jog, nepaisant to, jog jis šiuo metu dirba ir rodo darbinę motyvaciją, tačiau jo padarytos nusikalstamos veikos buvo susiję su jo darbu. Be to, tik trečio vertinimo metu nuteistajam buvo nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, o laisvės atėmimo bausmė yra atliekama dar gana trumpą laiką. Taigi, dar nėra pagrindo teigti, kad G. R. yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.

11. Šiame kontekste, vertinant galimybę nuteistąjį paleisti lygtinai taip pat reikia įvertinti jo mąstymo ir elgesio pokyčius bei turimas nuostatas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis negeba įvardinti jokių probleminių savo gyvenimo sričių, susijusių su nusikalstamų veikų padarymu (absoliučiai neigia įvykdęs nusikalstamą veiką). Kadangi neįžvelgia jokių problemų, nėra linkęs jų spręsti arba spręsdavo jas nekonstruktyviais būdais. Apie nusikaltimą kalbėti nevengia, siekdamas įrodyti savo nekaltumą. Stebima empatijos stoka. Vertinant tai, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys turi itin glaudžias sąsajas su jo mąstymu ir elgesiu, kadangi nuteistajam yra nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai, empatijos stoka bei konkretus mąstymas, kurių nevaldant nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas.

12. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą svarbi ir nuteistojo galimybė dirbti ir pragyventi iš legaliai gaunamų pajamų. Iki įkalinimo nuteistasis turėjo pastovų darbo stažą, taip pat dirba ir būdamas įkalinimo įstaigoje, tačiau šiame kontekste svarbu tai, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą G. R. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę padarytos būnant komercijos vadovu ir pasinaudojant įmone. Taigi, nors motyvacija dirbti apibūdina nuteistąjį teigiamai, tačiau vertinant tai, kad nusikalstamos veikos padarytos atliekant darbines funkcijas, dėl finansinių paskatų, dar nėra pagrindo teigti, kad G. R., būdamas laisvėje laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, tame tarpe ir siekdamas finansinės naudos.

13. Analizuojant G. R. darbinę motyvaciją ir tai, kad laisvės atėmimo vietoje jis dirba, svarbu ir tai, kad nuteistasis turi skolų, kurias po truputį dengia, bet vertinant jo turimų skolų dydį (18 563 Eur) ir tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos siekiant materialinės naudos išlieka rizika, kad nuteistasis sieks užsitikrinti materialinę gerovę ne tik socialiai priimtinomis priemonėmis. Nuteistojo G. R. turimi įsipareigojimai, vertinami nusikalstamų veikų padarymo kontekste, yra viena iš aplinkybių, leidžianti daryti išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo G. R. taikyti lygtinį paleidimą.

14. Nuteistąjį G. R. taip pat teigiamai charakterizuoja tai, kad jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo taikymo atveju turėtų gyvenamąją vietą. Nors šios aplinkybės vertintinos kaip apsauginis veiksnys, tačiau šios aplinkybės taip pat egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu. Šiame kontekste svarbu, kad G. R. anksčiau yra teistas net trylika kartų, taigi šie apsauginiai veiksniai nebuvo pakankamai sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo.

15. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad be statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas) taip pat egzistuoja ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis vis dar gali pakeisti arba reikšmingai sumažinti: neturi profesinės kvalifikacijos, turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, emocijų valdymo problemos, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms, būdingas konkretus / nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu. Šiame kontekste svarbu tai, kad išvadintiems kriminogeniniams veiksniams atsverti yra nustatyti tik du apsauginiai veiksniai, kurie iš esmės egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu: palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais, bausmės atlikimo metu demonstruoja motyvaciją darbinei veiklai – stebimas siekis užsiimti darbine veikla ir tai gali padėti asmeniui sėkmingiau integruotis į darbo rinką bei įsilieti į visuomenę.

16. Skunde nuteistasis nurodo, kad 2023 m. spalio 27 d. komisijos nutarime nepagrįstai paminėtas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 3 d. nuosprendis, nes šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs, Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2023 m. birželio 21 d. nutartimi grąžino bylą nagrinėti atgal apeliacine tvarka ir tai neturėtų bloginti nuteistojo padėties. Vis dėl to, kaip matyti iš komisijos 2023 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė ar nusikalstamos veikos nebuvo analizuotos, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad tai yra būsimo kaltinimo nagrinėjimas. Taigi, šis neįsiteisėjęs nuosprendis buvo tik paminėtas, tačiau neturėjo įtakos vertinant lygtinio paleidimo taikymo G. R. klausimą.

17. Šiame kontekste tai pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti. Teismas pritardamas apylinkės teismo išvadai konstatuoja, kad pataisos procesas nuteistajam G. R. turi būti tęsiamas. Nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad G. R. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

18. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti skunde išdėstytais motyvais, todėl ji paliekama galioti, skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.