Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui M. M. N. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį prašo tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į paskirtą teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje sudarė santuoką.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalių santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai ilgą laiką kartu negyvena – nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d., neveda bendro ūkio, jokių ryšių nebepalaiko, dėl atsiradusių nesutaikomų prieštaravimų tolesnės bendro gyvenimo perspektyvos nėra, dėl ko negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Iš ieškovės paaiškinimų spręstina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir, kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pažymint, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis).

Šalims paliktinos ikisantuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas nesprendžiamas, nes šalys nepilnamečių vaikų neturi.

Bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto šalys neturi, todėl jo padalijimo klausimo nesprendžia.

Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas, nes ieškovė teismo posėdyje nepasisakė dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp ieškovės A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo M. M. N. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas nenurodytas, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti ikisantuokines pavardes – ieškovei Z. pavardę, atsakovui – B. pavardę.

Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai – Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui - santuokos nutraukimo įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.