Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

sekretoriaujant Gražinai Glavackaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Aušrai Kapočienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimo ir pagal atsakovės R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. kovo 14 d. nutarties, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-257-235/2008 pagal ieškovo UAB „Natanga ir Rovisa“ (anksčiau – UAB „Natanga“) ieškinį atsakovei R. S. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės R. S. priešieškinį ieškovui UAB „Natanga ir Rovisa“ dėl darbo užmokesčio išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorius UAB „Natanga ir Rovisa“ 2007-06-01 pateikė pareiškimą, prašydamas priteisti 2380,38 Lt skolos, 1000 Lt baudos, 242,53 Lt delspinigių, 6 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo įvykdymo, 28 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-06-04 išdavė įsakymą išieškoti iš R. S. 2380,38 Lt skolą, 242,53 Lt delspinigių, 6 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo įvykdymo, 28 Lt bylinėjimosi išlaidų, 1000 Lt baudą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 2007-06-19 buvo gautas R. S. prieštaravimas.

Ieškovas 2007-07-23 pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 2380,38 Lt skolą, 1242,53Lt netesybų ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad pagal tarp šalių 2005-05-29 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį ieškovas pardavė atsakovei maisto produkcijos (mėsos gaminių) už 2526,84 Lt. Pagal sutarties 4.1 p. atsakovė privalėjo už gautas prekes sumokėti per 1 kalendorinę dieną. Pagal 2007-03-23 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė sumokėjo 146,46 Lt. Už likusią produkciją sumokėti 2380,38 Lt galutinis terminas buvo 2007-04-18, tačiau atsakovė šios sumos nesumokėjo, į raginimus nereagavo. Pagal sutarties 4.3 p. atsakovė privalo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną, o pagal 4.2 p. atsakovė už uždelsimą atsiskaityti privalo sumokėti 1000 Lt baudą. Mokėtina delspinigių suma 2007-05-28 sudarė 242,53 Lt. Iš viso netesybos sudaro 1242,53 Lt (LR CK 6.1 str., 6.37 str., 6.38 str., 6.71 str., 6.73 str., 6.256 str., 6.344 str.).

Atsakovė R. S. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir perduoti bylą pagal teismingumą nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad atsakovė, susitikusi su ieškovo atstove L. V. pagal ieškovo skelbimą, kuriuo buvo ieškoma pardavėja prekiavimui turgavietėje, aptarė sąlygas: atlyginimas bus mokamas 10 procentų nuo suprekiautos už produkciją sumos. Ieškovo atstovė paaiškino, kad įmonė negalės su atsakove sudaryti darbo sutarties, kadangi darbo užmokestį mokės ne pinigais, o produkcija, pasiūlė išsipirkti verslo liudijimą ir sudaryti produkcijos tiekimo sutartį. Pagal produkcijos tiekimo sutartį atsakovė dirbo iki 2006-05-31, po to atsakovė pradėjo dirbti kitoje įmonėje. Su ieškovu santykiai atsinaujino 2007-02-01, kai atsakovė tuo metu prekiavo UAB „Versva“ produkcija turguje. Ieškovas pasiūlė laikinai padirbėti pardavėja ir atsakovė sutiko. Kadangi atsakovė tuo metu dirbo UAB „Versva“, darbo sutarties su ieškovu nesudarė, žodžiu susitarė, kad atsakovės darbo užmokestis bus kaip ir anksčiau: 10 proc. nuo suprekiautos produkcijos. Produkcija jai buvo vežama ir perduodama pagal PVM sąskaitas-faktūras. Pinigus už suprekiautą produkciją atsakovė grąžindavo ieškovo atstovui. Už prekybos vietą, elektros energiją mokėjo ieškovas. 2007-03-20 iš atsakovės buvo pavogti mėsos gaminiai iš šaldytuvo ir pinigai už suprekiautą produkciją – nuostoliai sudarė 1288,89Lt. Atsakovė už produkciją, perduotą 2007 m. balandžio mėnesį, atsiskaitė visiškai. Be to, ieškovas 2007 m. balandžio mėnesį nebuvo sumokėjęs mokesčio už prekybos vietą ir elektros energiją UAB „Naujasis turgus“, todėl atsakovė sumokėjo 1106,59 Lt iš sumos, suprekiautos už produkciją. Kasos čekį su likusia 528,31 Lt suma 2007-04-26 perdavė ieškovo vadybininkui V. N. . Atsižvelgiant į tai, kad 2005-05-19 sutartis, kurioje buvo numatyta, kad šalys ginčus sprendžia įstatymų nustatyta tvarka Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, nustojo galioti 2006-06-01, nutrūkus šalių santykiams, ieškinys turėjo būti pareikštas pagal atsakovės gyvenamąją vietą.

Ieškovas dublike nurodė, kad 2007-09-03 jau po ieškinio pateikimo atsakovė sumokėjo dalį skolos – 568,19 Lt. Šiuo metu atsakovės skola ieškovui sudaro 1812,19 Lt, likusioje dalyje ieškinio reikalavimai liko tie patys. Tarp ieškovo ir atsakovės jokie darbo santykiai nebuvo susiklostę, su ja buvo sudaryta tiekimo sutartis, atsakovei yra išduotas verslo liudijimas. Pagal tiekimo sutartį atsakovei buvo taikoma 10 proc. prekybinė nuolaida, kuri nėra darbo užmokestis. 2005-05-29 su atsakove tiekimo sutartis nebuvo nutraukta. Pagal šią sutartį atsakovė turėjo apmokėti pagal PVM sąskaitas – faktūras, o ne grąžinti pinigus už parduotą produkciją. Dėl šios priežasties ir susidarė skirtumas tarp perduotos pagal PVM sąskaitas – faktūras kainos ir pinigų sumos, kurią atsakovė mokėdavo vadybininkui tik už jos parduotą produkciją. Tai, kad iš atsakovės buvo pavogta produkcija ir pinigų sumos, buvo asmeninė atsakovės atsakomybė. Už ką ir kaip atsakovė mokėjo UAB „Naujasis turgus“, ieškovas nežinojo, kadangi už prekybos vietą mokėdavo pats.

Atsakovė R. S. triplike nurodė, kad jos santykiuose su ieškovu buvo visi Darbo kodekse nustatyti darbo santykių požymiai. Pradedant dirbti pas ieškovą, 2007-02-01 buvo sudaryta žodinė sutartis, kad jos darbo užmokestis bus 10 proc. nuo suprekiautos produkcijos. PVM sąskaitose – faktūrose nustatyta 10 procentų nuolaida – buvo užslėptas atsakovės darbo užmokestis. Prekiauti ieškovo produkcija atsakovė privalėjo ieškovo nustatytomis kainomis. Be to, atsakovei buvo draudžiama prekiauti bet kokia kita ne ieškovo produkcija. Ieškovui pinigai buvo grąžinami pagal jo išrašytus kasos dokumentus. 2005-05-19 tiekimo sutartis tokių sąlygų nenumatė. Atsakovei darbo vietą suteikė ieškovas. Produkcijos likutį 73,30 Lt sumai atsakovė 2007-04-30 grąžino ieškovo atsakingam darbuotojui, kuris pasirašė produkcijos grąžinimo akte.

Atsakovė R. S. pateikė priešieškinį, prašydama nustatyti, kad laikotarpiu nuo 2007-02-01 iki 2007-04-30 tarp šalių buvo darbiniai santykiai (atsakovė dirbo pagal darbo sutartį), ir priteisti 2305,56 Lt nesumokėto darbo užmokesčio už minėtą laikotarpį. Nurodė, kad šiuo laikotarpiu atsakovė pas ieškovą dirbo pagal darbo sutartį ir tarp jų buvo ne komerciniai, o darbo santykiai. Atsakovė dirbo 6 dienas per savaitę nuo antradienio iki sekmadienio (pirmadieniais buvo poilsio diena) nuo 8.00 val. iki 18.00 val. (10 val. per dieną). Už darbą atsakovei buvo sumokėta 10 proc. nuo suprekiautos produkcijos kainos. Pagal ieškovo pateiktus duomenis (detalų apskaitos išrašą) atsakovei buvo pateikta produkcijos 7150,56 Lt sumai. Tokiu būdu visas atsakovės užmokestis už laikotarpį nuo 2007-02-01 iki 2007-04-30 sudarė 715,56 Lt, t.y. 238,52 Lt per mėnesį. Minimalus darbo užmokesčio valandinis atlygis 2007 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesiais buvo nustatytas 3,66 Lt. 2007 m. vasario mėn. atsakovė dirbo 250 val. (25 d. po 10 val.), 2007 m. kovo mėn. 270 val.(27 d. po 10 val.), 2007 m. balandžio mėn. 240 val. (24 d. po 10 val.). Ieškovas turėjo sumokėti darbo užmokestį: už 2007 m. vasario mėn. 915 Lt (nepriemoka sudarė 676,48 Lt), 2007 m. kovo mėn. 988,20 Lt (nepriemoka sudarė 749,68 Lt), 2007 m. balandžio mėn. 878,40 Lt (nepriemoka sudarė 639,88 Lt) (DK 93 str., 187 str., 201 str.).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-01-23 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš R. S. ieškovo naudai 2380,38 Lt skolą, 1242,53 Lt netesybų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2007-06-04 iki šio sprendimo visiško įvykdymo bei 700 Lt už advokato paslaugas ir 108,69 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Teismas nustatė, kad 2005-05-19 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta tiekimo sutartis, kurioje nurodytos apmokėjimo sąlygos, ir kad rūkytiems mėsos gaminiams taikoma 10 proc. nuolaida. Sutartis buvo neterminuota, joje nurodyta, kad kiekviena šalis gali nutraukti sutartį savo iniciatyva, informuodama kitą šalį prieš 1 mėnesį. Teismas konstatavo, kad iki šiol nė viena šalis neparodė iniciatyvos nutraukti tiekimo sutartį. Teismas iš Klaipėdos m. 3 PK pažymos nustatė, kad 2007-03-20 apie 8 val. buvo pavogti mėsos gaminiai, bei pinigai 573 Lt. Teismas pažymėjo, kad byloje pateiktos ieškovo PVM sąskaitos-faktūros, išrašytos nuo 2007-03-23 iki 2007-04-17, yra dalinai arba pilnai neapmokėtos, bei atsakovės pateikti pinigų priėmimo kvitai, kad atsakovė atsiskaitydavo už gautą iš ieškovo produkciją, ir tarp šalių vykusį atsiskaitymą liudijanti mokėjimų suvestinė. Teismas nustatė, kad tarp atsakovės ir ieškovo buvo susiklostę komerciniai, o ne darbo santykiai. Teismas pažymėjo, kad pagal įstatymą darbo sutarties požymiai, skiriantys ją nuo kitų atlygintinų sutarčių yra tai, kad darbuotojas dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Teismas konstatavo, kad atsakovė, pasirašiusi tiekimo sutartį, žinojo joje apibrėžtas šalių teises ir pareigas. Teismas nustatė, kad atsakovė turėjo verslo liudijimą, kuris buvo reikalingas atliekant minėtoje sutartyje nurodytas funkcijas – prekiauti ieškovo tiekiamais mėsos gaminiais, juos pardavus, gauti sau pelną. Teismas pažymėjo, kad atsakovei nebuvo iš ieškovo pusės nurodoma, kokia kaina ji privalėjo parduoti nupirktus iš jų mėsos gaminius, nebuvo apibrėžiamas jos darbo laikas. Teismas, įvertinęs, kad 2005-05-19 tiekimo sutarties 7 p. nurodyti jos nutraukimo pagrindai, konstatavo, jog atsakovė nenurodė, kokius veiksmus ji atliko, nutraukdama šią sutartį. Teismas atsakovės tvirtinimą dėl darbo sutarties nutraukimo vertino kritiškai dar ir dėl to, kad ji iki pat mėsos gaminių vagystės tokiomis pat sąlygomis ir būdais pirko mėsos gaminius iš ieškovo. Teismas padarė išvadą, kad sutartis nebuvo nutraukta. Teismas konstatavo, jog atsakovė privalėjo žinoti, kad dirbant pagal darbo sutartį, už ją turėjo būti mokami socialinio draudimo įmokos ir fizinių asmenų pajamų mokestis. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, manydama, kad jos santykiai su ieškovu yra darbo santykiai, privalėjo reikalauti įforminti darbo sutartį. Teismas padarė išvadą, kad tarp šalių buvo ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai. Teismas konstatavo, kad pagal įstatymą prekių praradimo rizika tenka pirkėjui nuo to momento, kai pagal sutartį prekės perduodamos pirkėjui. Teismas nustatė, kad atsakovė buvo priėmusi prekes – mėsos gaminius. Tai patvirtino PVM sąskaitos-faktūros. Teismas konstatavo, kad pirkėjas (šiuo atveju atsakovė) privalo sumokėti pardavėjui kainą už jos priimtas prekes – mėsos gaminius (LR DK 93 str., 94 str., CK 3.320 str., 6.344 str.).

Atsakovė R. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-01-23 sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė R. S. prašė apklausti liudytojus A. U. ir L. V. , bei išspręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti pirmąja instancija Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas grubiai pažeidžiant procesinės teisės normas, darbo bylų nagrinėjimo procesines taisykles, išdėstytas CPK 410 str. – 418 str., pažeidžiant materialinės teisės normas, neatskleidus bylos esmės, išnagrinėjus bylą šališkai ir neobjektyviai. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Teismas, išspręsdamas 2007-11-13 priešieškinio priėmimo klausimą tik 2008-01-09, nesilaikė priešieškinio priėmimo klausimo išsprendimo terminų, jo trūkumų šalinimo procedūros (neįpareigojo atsakovės pateikti įrodymų, patvirtinančių darbo santykius), turėjo pareigą skirti parengiamąjį teismo posėdį, o ne iškart pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės, turėjo tenkinti atsakovės prašymą iškviesti liudytojais A. U. ir L. V. , kadangi prašymas nebuvo pavėluotas. Teismas tokiu būdu padarė CPK 115 str., 137 str. 3 d., 138 str., 143 str. 1 d. normų pažeidimus, užkirtusius atsakovei galimybes efektyviai pasinaudoti teismine gynyba. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį, net netirdamas visų leistinų įrodinėjimo priemonių. Teismas nepagrįstai apribojo atsakovės galimybes įrodinėti nelegalius darbo santykius, susiklosčiusius tarp šalių. Darbo santykių buvimą atsakovė, kaip darbuotoja, silpnesnė šalis, turėjo teisę įrodinėti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, įskaitant ir liudytojų parodymais. Apklausus atsakovės prašomus liudytojus L. V. ir A. U. , būtų tapę akivaizdu, kad santykiai, susiklostę tarp šalių 2007-02-01 – 2007-04-30 laikotarpiu, buvo reglamentuoti ne ieškovo pateikiama pirkimo – pardavimo sutartimi, o kitomis, žodžiu suderintomis nuostatomis, kurių laikėsi abi šalys, t.y. kad pirkimo – pardavimo sutartis buvo tariama, o tarp šalių iš tikrųjų buvo susiklostę darbo santykiai.

2) Teismas visiškai neišnagrinėjo tarp šalių susiklosčiusių santykių ir neatskleidė jų esmės. Teismas turėjo pareigą nustatyti, kokie iš tikrųjų teisiniai santykiai siejo šalis ir taikyti tiems santykiams reglamentuoti skirtas teisės normas, kadangi santykiai neatitiko pirkimo – pardavimo teisinių santykių. Tarp šalių susiklostę santykiai turėjo būti traktuotini, jei ne kaip darbo santykiai, tai bent jau kaip agento ir atstovaujamojo santykiai, reglamentuoti CK 2.152 str. – 2.168 str. Tarp šalių buvo žodžiu susitarta dėl prekių kainų, atlyginimo dydžio, kad ieškovas atlygins ir atsakovės papildomas išlaidas, susijusias su prekybos vietos ir vitrinos nuoma, sumokėdamas kartu su UAB „Versa“ šias išlaidas, kad atsiskaityti už parduotą produkciją atsakovė turi kas mėnesį iki paskutinės kito mėnesio dienos ir kt.

3) Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui daugiau negu pagal ieškovo pateiktus įrodymus galėjo priteisti. Pirminiame ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovės skola jam yra 2380,38 Lt, tačiau dublike pripažino, kad iki ieškinio nagrinėjimo teisme atsakovė sumokėjo dalį sumos 568,19 Lt ir kad skola liko 1812,19 Lt. Teismas neteisėtai priteisė ieškovui visą pirminiame ieškinyje nurodytą sumą. Be to, teismas nepagrįstai priteisė 1106,59 Lt sumą, kurią atsakovė už ieškovą sumokėjo UAB „Naujasis turgus“ už perpus su UAB „Versa“ nuomojamą prekybos vietą. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui jo patirtus nuostolius – 1288,89 Lt, atsiradusius dėl produkcijos 715,89 Lt sumai ir pinigų 573 Lt sumai už parduotą produkciją vagystės iš ieškovo nuomojamos prekybos įrangos turguje. Atsižvelgiant į tai, kad atsiskaitoma buvo už parduotą produkciją, kuri buvo laikoma ieškovo nuomojamoje iš UAB „Naujasis turgus“ įrangoje – vitrinoje – šaldytuve, ieškovas realiai atsakovei savo produkcijos neperdavė, todėl yra pats atsakingas už jos atsitiktinį netekimą. Tarp atsakovės ir UAB „Naujasis turgus“ jokių sutartinių santykių nebuvo, taip pat nebuvo ir tarp atsakovės ir ieškovo įrangos subnuomos sutarties. Dėl dingusios produkcijos ir pinigų už suprekiautą produkciją ieškovas gali pareikšti ieškinį UAB „Naujasis turgus“, prisiėmusiam atsakomybę už produkcijos saugojimą, pasibaigus turgaus darbo laikui. Kadangi ieškovas tinkamai neorganizavo pinigų už jo parduotą produkciją inkasavimo ir nesuteikė atsakovei saugios tų pinigų saugojimo vietos, ieškovas buvo atsakingas ir už pinigų pradingimą iš jo nuomojamos vitrinos.

4) Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2005-05-19 tarp šalių sudaryta tiekimo sutartis savo esme buvo prisijungimo sutartis, kadangi visos pasiūlytos formuluotės buvo ieškovo, be to, sutartis buvo akivaizdžiai nelygiateisė, diskriminuojanti atsakovę. Minėtoje sutartyje atsakovei buvo numatytos pačios nepalankiausios sąlygos: didelė 1000 Lt bauda už pavėluotą sumokėjimą už produkciją, nors ieškovas net ne kasdien veždavo prekes ir fiziškai net negalėjo paimti kasdien surinktų už parduotas prekes pinigų, taip pat nustatyti dideli delspinigiai – 0,2 proc., bei bylinėjimasis Vilniuje. Tuo tarpu ieškovui nenumatytos jokios sankcijos. Teismas nepagrįstai priteisė baudą, kadangi CK 6.258 str. 2 d. draudžia baudines netesybas. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, taikydamas CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. Sutartinio teismingumo nustatymas Vilniuje yra stipresnės šalies – ieškovo naudai, nes atsakovė faktiškai dėl savo blogos materialinės padėties neteko galimybės įrodinėti tikrųjų tarp šalių susiklosčiusių santykių, remdamasi liudytojų parodymais. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma įrodymų ir visi kviestini byloje liudyti asmenys yra Klaipėdos apskrityje, į proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principą, ir tai, kad susitarimas dėl sutartinio teismingumo Vilniuje yra su valios trūkumais, pagrįstas nelygiateise prisijungimo sutartimi, iš esmės pažeidžiančia atsakovės teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir pastato atsakovę į nelygiateisę ieškovo atžvilgiu padėtį, turi būti išspręstas klausimas dėl bylos perdavimo nagrinėti pirmąja instancija Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-01-23 sprendimą palikti nepakeistą.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-03-14 nutartimi nutarė ištaisyti 2008-01-23 sprendimą nurodant, kad atsakovės R. S. priešinis ieškinys atmetamas, bei vietoje „iš jos priteistos sumos nuostoliams atlyginti - 2380,38 Lt“ nurodyti - 1812,19 Lt, vietoje „108,69 Lt žyminio mokesčio priteisto iš atsakovės“ - nurodyti 91,64 Lt. Teismas konstatavo, kad 2008-01-23 priimtame teismo sprendime buvo padaryti rašymo apsirikimai. Teismas pažymėjo, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodyta iš atsakovės priteistina pinigų suma ir nenurodyta tai, kad jos priešieškinyje išdėstyti reikalavimai yra atmesti. Teismas konstatavo, kad šios aplinkybės buvo nagrinėjamos, ieškovas atsisakė dalinai savo reikalavimų, apie ką buvo nurodęs dublike. Tai nurodyta teismo posėdžio protokole bei priimto sprendimo aprašomojoje dalyje, todėl ištaisymai sprendimo esmės nekeičia (LR CPK 276 str. 2 d.).

Atsakovė R. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-03-14 nutartį. Teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Pagal CPK 276 str. rašymo apsirikimai gali būti taisomi, jei neteisingai nurodyti byloje dalyvaujančių asmenų, teisėjų, kitų proceso dalyvių vardai, pavardės, juridinių asmenų pavadinimai, valiuta, banko sąskaitos numeris, bei kitokie panašaus pobūdžio netikslumai. Teismas rašymo apsirikimus gali ištaisyti tik tuo atveju, jei tai nekeičia sprendimo esmės. 2008-01-23 teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra teismo išvados, ar priešieškinį tenkinti visiškai, iš dalies, ar atmesti. 2008-03-14 teismo nutartimi padaryti 2008-01-23 teismo sprendimo ištaisymai negali būti laikomi rašymo apsirikimais pagal CPK 276 str., kadangi jų ištaisymas keičia sprendimo esmę ir tokiu būdu pažeidžiama CPK įtvirtinta taisyklė, kad teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą turi teisę tikrinti tik aukštesnės instancijos teismas. Minėti 2008-01-23 sprendimo rašymo apsirikimai buvo pataisyti tik po to, kai atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad 2008-01-23 sprendimas turi būti panaikintas, nes teismas priteisė ieškovui daugiau negu pagal ieškovo pateiktus įrodymus galėjo priteisti.

Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-03-14 nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinis ir atskirasis skundai atmestini. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo ir nutarties negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apeliantės skundžiamus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutartis, kurie yra teisėti ir pagrįsti, materialinės ir procesinės teisės normos išaiškintos ir pritaikytos tinkamai.

Apeliantės argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl skolos priteisimo ieškovo naudai nėra pagrįstas įrodymais, vertintini kritiškai. Atsakovė neginčijo tarp šalių sudarytos 2005-05-29 tiekimo sutarties, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo šia sutartimi abejoti ir ja remiasi.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2005-05-29 tiekimo sutartimi ieškovas, kaip pardavėjas, įsipareigojo parduoti, o atsakovė, kaip pirkėja, priimti ir pirkti maisto produkciją bei sumokėti už prekes pagal pardavėjo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, kurios yra neatskiriama šios sutarties dalis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje ieškovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros (b.l. 6-21), pasirašytos atsakovės, nėra nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jomis abejoti ir remiasi.

Tai, kad atsakovė nenuginčijo 2005-05-29 tiekimo sutarties ir PVM sąskaitų-faktūrų, sukūrė teisines pasekmes ir atsakovės prievolę atsiskaityti su ieškovu. Aplinkybės, kad po civilinės bylos iškėlimo atsakovė geruoju sumokėjo dalį skolos 568,19 Lt sumai, patvirtina, kad šalis siejo verslo santykiai, bet ne darbo teisiniai santykiai.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė turėjo vykdyti tam tikrą darbo funkciją ir nėra duomenų, kad tarp šalių buvo pavaldumas. Pažymėtina, kad atsakovė turėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti sudaryti darbo sutartį, tačiau į teismą ji kreipėsi, pateikdama priešieškinį, kai jau buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo. Tai rodo, kad atsakovė neturėjo intereso įforminti darbo teisinių santykių su ieškovu ir kreipėsi į teismą, siekdama išvengti savo prievolės pagal tarp šalių sudarytą sutartį. Nenustačius, kad tarp šalių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, nėra vertinami argumentai dėl LR DK nuostatų taikymo.

Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nei ieškovo, nei pačios atsakovės elgesys, nei kitos aplinkybės neįrodo, kad abi šalys, sudarydamos 2005-05-29 tiekimo sutartį, sąmoningai siekė pridengti kitą sandorį ir nėra sąlygų pripažinti šį sandorį apsimestiniu bei niekiniu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovės prašymą iškviesti liudytojais A. U. (UAB „Versva“ vadybininką) ir L. V. (ieškovo vadybininkę), nes pati ieškovė nesiekė įforminti darbo teisinių santykių su ieškovu. Be to, apeliantės pateikto verslo liudijimo, galiojusio laikotarpyje nuo 2007-01-02 iki 2007-01-31, originalas (b.l. 131) patvirtina, kad atsakovė vykdė prekybą prekyvietėje, tuo patvirtindama savo savarankiškumą ir pavaldumo atsakovui nebuvimą.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas 2007-11-20 gauto priešieškinio priėmimo klausimą išsprendė 2008-01-09 teismo posėdžio metu, yra formalus procesinių terminų pagal CPK 137 str. 3 d., 143 str. 3 d. pažeidimas, nesudarantis teisinio pagrindo naikinti apeliantės skundžiamą sprendimą, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsakovo atstovei neprieštaraujant, teismas pagal LR CPK 143 str. 1 d. priešieškinį priėmė, tuo tinkamai įgyvendindamas bendradarbiavimo ir kooperavimosi civiliniame procese principus, suteikdamas atsakovei galimybę pateikti toje pačioje byloje priešinius reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti priešieškinį, atsakovė nebūtų galėjusi realizuoti savo procesinių teisių pateikti toje pačioje byloje priešinius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismui 2007-11-28 priėmus nutartį nagrinėti bylą 2008-01-09 teismo posėdyje CPK 232 str. pagrindu, nebuvo teisinio pagrindo skirti parengiamąjį teismo posėdį, nes įstatymų leidėjas nėra numatęs galimybės po teismo posėdžio iš esmės paskyrimo iš naujo skirti parengiamąjį posėdį.

Tokiu būdu byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 115 str., 138 str. ar padarė esminius civilinio proceso kodekso nuostatų pažeidimus, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinį, apie tai pasisakydamas sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Tai, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė apie priešieškinio atmetimą, yra akivaizdus rašymo apsirikimas, kurį pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas ištaisė 2008-03-14 nutartimi. Be to, skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje teismas konkrečiai įvardino ieškovo dubliką, nurodydamas konkrečius bylos lapus (b.l. 64-65), kuriuose ieškovas patvirtino skolos dydį 1812,19 Lt sumai, nes skolos dalį 568,19 Lt sumai atsakovė sumokėjo po ieškinio pateikimo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai 2008-03-14 nutartimi ištaisė rašymo apsirikimus, tinkamai įvardindamas iš atsakovės priteistas sumas: 1812,19 Lt skolos ir 91,64 Lt žyminį mokestį, tuo tinkamai pritaikydamas CPK 276 str. numatytą procesinę galimybę ištaisyti rašymo apsirikimus, kurie nepakeitė sprendimo esmės. Tai, kad šiuos rašymo apsirikimus pastebėjo atsakovė ir juos įvardino apeliaciniame skunde, neužkirto kelio pirmosios instancijos teismui savo iniciatyva ištaisyti aiškius rašymo apsirikimus. Tai neapribojo atsakovės apeliacijos teisės ir galimybės patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas ir nutartis yra pakankamai motyvuoti. Tai, kad apeliantei nepatinka sprendimo ir nutarties surašymo stilius, nereiškia LR CPK reikalavimų pažeidimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiami sprendimas ir nutartis iš esmės atitinka jų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, nes teisėjų kolegija nenustatė esminių LR CPK reikalavimų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Teisėjų kolegija nevertina apeliantės argumentų, kad tarp šalių susiklostę santykiai turėjo būti traktuotini, kaip agento ir atstovaujamojo santykiai pagal CK 2.152 str. – 2.168 str., nes byloje atsakovė šiuo pagrindu nebuvo pareiškusi reikalavimų, o įstatymų leidėjas draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, jeigu jie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą perduoti bylą nagrinėti pagal atsakovės gyvenamąją vietą ar mažinti netesybas, nes atsakovė neginčijo jų dydžio ir 2005-05-29 tiekimo sutarties, numatančios netesybų dydį ir sutartinį teismingumą Vilniuje.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime ir nutartyje yra objektyviai ir teisingai įvertinti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nes teismas byloje esančius įrodymus įvertino visapusiškai ir objektyviai pagal vidinį savo įsitikinimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir objektyviai įvertino įrodymus ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą keisti pirmosios instancijos teismo argumentus dėl įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios yra teisingos ir pagrįstos, todėl jų nekartoja.

Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinis ir apeliacinis skundas nėra tenkinami, atsakovė neturi teisės gauti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovo (CPK 93 str., 98 str.).

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės apeliacinio ir atskirojo skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamus sprendimą ir nutartį, kurie yra teisėti ir pagrįsti, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami pirmosios instancijos teismo sprendimas ir nutartis turėtų būti pakeisti ar panaikinti apeliaciniame ir atskirajame skunduose nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas ir nutartis paliktini nepakeisti, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 1.137 str., 6.38 str., 6.39 str., 6.52 str., 6.59 str., 6.63 str. 1 d. 1 p., 2 d., 4 d., 6.71 str. - 6.75 str., 6.189 str. 1 d., 6.193 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.305 str.; CPK 7 str., 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 96 str., 98 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 338 str. ).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., 337 str. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimą ir 2008 m. kovo 14 d. nutartį nepakeistus.