Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3201-990/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-25
Bylos Nr.
1-3201-990/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
A. V.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,dalyvaujant kaltinamajam A. V. (A. V.),prokurorui Tomui Danylai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Veikos aplinkybės

2018 m. rugsėjo 11 d. apie 13.20 val. Stepono Batoro gatvėje, Vilniuje, ties „Pučkorių“ visuomeninio transporto stotele A. V. vairavo automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,33 promilės etilo alkoholio.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu A. V. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio išvakarėse jis šventė savo merginos gimtadienį- jis gėrė degtinę su savo mergina ir savo draugu V. K.. Apie 3 valandą nakties V. K. baigė gerti, o jis ir toliau gėrė. Jis atsikėlė ryte, nes turėjo važiuoti į miestą. Jis paėmė V. K. priklausančio automobilio „Honda Accord“ raktus, nes V. K. neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Minėto automobilio raktus jis turėjo visą laiką ir tuo automobiliu važinėjo. V. K. jam nepardavė automobilio, nes negalėjo pastarojo parduoti, kadangi automobilį yra areštavę antstoliai. Minėtu automobiliu realiai naudojosi jis. Jis V. K. neklausė, ar jis gali naudotis minėtu automobiliu, nes V. K. prieš tai jam sakė: „kada norėsi, galėsi važinėti“. Nagrinėjamo įvykio metu jis su V. K. važiavo į miestą ir apie 13.00 val. juos važiuojančius sustabdė policijos pareigūnas. Jis sustojo, išlipo iš automobilio ir greitu žingsniu nuėjo į tualetą. Jis nebėgo, bet jį iš karto sulaikė policijos pareigūnai. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų, jis blogai padarė. Iš jo jau buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas, nes jis važiavo girtas. Jis išvadas padarė ir daugiau taip nedarys. Pirmadienį jis pradės dirbti statybose. Prieš tai jis nedirbo, nes negalėjo susirasti darbo. Jam reikia mokėti antstoliams. Jei jam būtų skirta bauda, jis sumokės baudą. Jis neturi turto.

Teisiamojo posėdžio metu A. V., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. parodė, kad jis vairuotojo pažymėjimo neturi, kadangi pastarąjį yra pametęs. 2014 metais iš jo buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas už vairavimą esant neblaiviam Anglijoje, pasibaigus 12 mėnesių vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminui vairuotojo pažymėjimas jam buvo gražintas. Automobilio „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas V. K. šiuo metu gyvena pas jį. V. K. neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl leidžia jam naudotis minėtu automobiliu „Honda Accord“. 2018 m. rugsėjo 10 d. jis šventė savo merginos gimtadienį, alkoholį jis gėrė iki 2018 m. rugsėjo 11 d. 6 valandos ryto. Pamiegojęs jis ryte grįžo namo. Ryte alkoholio jis negėrė. Jam atrodė, kad jis jaučiasi gerai, taigi su V. K. pastarajam priklausančiu automobiliu „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis išvažiavo į miestą. Minėtą automobilį vairavo jis. Grįžtantį namo važiuojantį Stepono Batoro gatve ji sustabdė policijos pareigūnai, kurie alkotesterio pagalba jam nustatė 2,45 promilių girtumą. Vairuotojo pažymėjimo pateikti jis negali, kadangi pastarąjį pametė (b. l. 19, 22).

Ikiteisminio tyrimo metu A. T. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)vyriausiuoju patruliu. 2018 m. rugsėjo 11 d. apie 13.12 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimą, kad Stepono Batoro gatvėje, Vilniuje, pranešėjas pastebėjo automobilį „Honda Accord“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Apie 13.20 val. Stepono Batoro gatvėje važiuojant link Naujosios Vilnios ties „Pučkorių“ visuomeninio transporto stotele jis pastebėjo pranešime nurodytą automobilį, kurį sustabdžius pastarojo vairuotojas išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgti link šalia esančio miškelio. Jo kolega vairuotoją sulaikė. Bendraudamas su automobilį vairavusiu A. V. jis pajautė A. V. iš burnos sklindantį alkoholio kvapą. Paklaustas, ar gėrė alkoholinius gėrimus, A. V. atsakė teigiamai. A. V. buvo nustatytas 2,45 promilių neblaivumas, po ko A. V. buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, vėliau- į policijos komisariatą (b. l. 7).

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad jam priklauso automobilis „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo, vairuoti moka. Prieš savaitę minėtu jam priklausančiu automobiliu jis leido naudotis draugui A. V.. Šiuo metu jis gyvena pas A. V., minėtas automobilis stovėjo kieme. 2018 m. rugsėjo 11 d. apie 11 val. A. V. grįžo namo. Išvakarėse jis buvo gėręs alkoholį, ryte jis vėl buvo išgėręs alaus, taigi jis nežino, ar A. V. buvo blaivus, kadangi jis pats buvo neblaivus. Jis su A. V. važiavo į Vilnių pasivažinėti. Automobilį vairavo A. V., jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Apie 13.20 val. grįžtančius namo važiuojančius Stepono Batoro gatve juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie A. V. alkotesteriu nustatė neblaivumą. Jį pareigūnai išleido į namus, o A. V. išsivežė į policijos komisariatą (b. l. 9).

Specialistas, ištyręs A. V. kraują, paimtą 2018 m. rugsėjo 11 d. 14.30 val., pastarajame nustatė mažiausią koncentraciją- 2,33 promiles etilo alkoholio (b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad A. V. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- A. T., V. K., paties A. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto išvada- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. apie 13.20 val. Stepono Batoro gatvėje, Vilniuje, ties „Pučkorių“ visuomeninio transporto stotele A. V. vairavo automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,33 promilės etilo alkoholio.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BK 281 straipsnio 7 dalis.

Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio,

baudžiamas bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Minėta, kad A. V. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,33 promilės etilo alkoholio, taigi A. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 41 straipsnis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 49 straipsnis.

Areštą teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais.

Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje. Arešto terminas skaičiuojamas paromis.

Už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

Arešto laikas už nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.

Jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.

Areštas neskiriamas nėščioms moterims ir gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsižvelgiant į vaiko interesus.

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 55 straipsnis.

Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 64¹ straipsnis.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Spręsdamas dėl A. V. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. V. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jo kraujyje beveik šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Yra visuotinai žinoma, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina vairuojančiojo reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad A. V., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei. A. V. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. V. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), A. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. V. yra neteistas, taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, A. V. laisvės atėmimo bausmė neskirtina. Kita vertus A. V. nedirba, jis yra baustas administracinėmis nuobaudomis- baudomis, tačiau jam skirtų baudų jis nemoka, kaip matyti iš išrašo iš antstolių informacinės sistemos registro, A. V. skirta baudų, viršijančių 8 200 eurų, kurios iki šiol nėra išieškotos (b. l. 31-33, 50-69), taigi galima pagrįstai teigti, kad A. V. skyrus švelniausios rūšies bausmę- baudą, A. V. šios baudos nemokės, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į tai A. V. skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant mažesnį už šios bausmės vidurkį ir už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą A. V. skirtina keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, A. V. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. V. skirtinos keturiasdešimt penkių parų arešto terminas trumpintinas vienu trečdaliu- penkiolika parų ir A. V. skirtina galutinė trisdešimties parų arešto bausmė. Atsižvelgiant į A. V. teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad jis planuoja įsidarbinti, A. V. skirtiną arešto bausmę nustatytina atlikti poilsio dienomis.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 67 straipsnio 1-3 dalys.

Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:

1) uždraudimas naudotis specialia teise;

2) viešųjų teisių atėmimas;

3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;

4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;

5) nemokami darbai;

6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

7) turto konfiskavimas;

8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;

9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

10) išplėstinis turto konfiskavimas.

Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.

BK 67 straipsnio 6 dalis.

Kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį.

BK 68 straipsnis.

1. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

2. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

3. Teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą.

BK 72 straipsnis.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu:

1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti;

2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;

3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais.

Minėta, kad A. V., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

A. V. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones- transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas pakartoja, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga A. V. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja, kad A. V. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. A. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad alkoholio koncentracija A. V. kraujyje (2,33 promilės) beveik šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kuriai esant draudžiama vairuoti transporto priemones (0,4 promilės), ir ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), taigi nustatytinas baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones termino vidurkis- dveji metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 19 d., t. y. nuo dienos, kai A. V. buvo skirta kardomoji priemonė- dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr. 00716977 paėmimas (b. l. 24).

Teismas taip pat pažymi, kad A. V. nusikaltimą padarė naudodamasis automobiliu „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio A. V. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimų, kuris numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilis „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. K. (b. l. 10). Teisiamojo posėdžio metu A. V. parodė, kad nagrinėjamo įvykio išvakarėse iki 3 valandos nakties jis kartu su V. K. gėrė alkoholinius gėrimus, o nagrinėjamo įvykio ryte jie kartu važiavo minėtu automobiliu, kurį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo A. V., taigi baudžiamojo proceso metu nustatytos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad V. K., A. V. perduodamas vairuoti automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žinojo, kad A. V. yra neblaivus. Teismas pažymi ir tai, kad minėtas automobilis, nors de iure priklausė V. K., tačiau de facto minėtą automobilį naudojo ir pastarąjį valdė A. V.- V. K. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, o A. V. minėtu automobiliu naudojosi kaip savo- pas jį buvo minėto automobilio rakteliai, prieš naudojantis minėtu automobiliu jam nereikėdavo gauti V. K. leidimo, taigi galima pagrįstai teigti, kad automobilio „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas V. K. žinojo, kad jam priklausantis turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti, dėl ko automobilis „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

VI. Procesinės prievartos priemonės

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BPK 119 straipsnis.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

BPK 139 straipsnio 1 dalis.

Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. skirtos kardomosios priemonės- dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr. 00716977 paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 23, 24), kurios paliktinos galioti iki bausmės vykdymo dienos, o pradėjus vykdyti bausmę- naikintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad A. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš A. V. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 68, 72 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. V. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę.

A. V. skirtos keturiasdešimt penkių parų arešto bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu- penkiolika parų ir A. V. skirti galutinę trisdešimties parų arešto bausmę, nustatant šią bausmę atlikti poilsio dienomis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. V. sulaikymo vykdant bausmę dienos.

Skirti A. V. baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 19 d., bei konfiskuoti automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

A. V. skirtas kardomąsias priemones- dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr. 00716977 paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę- panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti A. V., kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas