Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal LR BK baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis,

M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), kokybės kontrolieriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal LR baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 1 ,2 ir 3 dalis , ir

V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, V. G. individualios įminės savininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal LR baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 1 ,2 ir 3 dalis, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytoja G. J. parodė, jog ji yra kaltinamųjų draugė, jie kartu lankė teatro studiją. Kiek ji pažįsta V., tai jis nėra agresyviai nusiteikęs prieš vaikus ir neturi prieš juos jokios neapykantos. Ji teigė, kad jis yra geras ir nuoširdus žmogus. G. S. ji taip pat pažįsta. M. G. yra tylus , ramus ir ji mano, jog šie vaikinai nėra kokie nors nusikaltėliai. Kaip ji supranta, tai dainos tekste yra išjuokiamas šių dienų vaikų elgesys, nes šių laikų pasaulyje yra vaikų, kurie per daug įžūlūs. Ji mano, kad jų kūrinys neturėtų būti kriminalizuojamas.

Liudytojas M. M. parodė, jog su kaltinamųjų nepažįsta. Į teismą jis yra pakviestas kaip žmogus, kuriantis ir žinantis kas yra kūryba ir galintys vertinantis kaltinamųjų veiklą. Liudytojas nurodė, jog šiuo metu gyvename laisvoje visuomenėje ir žmonės gali save reikšti įvairiausias būdais. Įvertindamas kaltinamųjų dainą ir klipą, liudytojas nurodė , jog jis neįžvelgia jokio kažkokio nusikaltimo, išskyrus nebent kad kai kas gali įžiūrėti, kad gal skonio trūkumą. Yra daug žmonių, kurie visą gyvenimą išsivaizduoja, kad žmonių kūryba turi būti tik apie gėlytes, lėles, gėrį ir taip toliau. Tačiau šiuo konkrečiu atveju jis labai puikiai suprantu kūrėją ir jam pačiam nesvetima kartais imtis gal būt kraštutinių priemonių, radikalesnių temų. Tema apie vaikus, tai yra pati jautriausia tema. Internete yra kur kas daugiau visokių kūrinių ir dar baisesnių apie vaikus . Liudytojas pateikė vieną pavyzdį :...naikinti vaikus žiauru, tačiau kažką su jais, gi ,reikia daryti, žinau, kad jų visai nereikia vystyti, kad juos reikia naikinti. Tam reikalui mielai iškasčiau duobę ir juos tenai sumesčiau, o tam, kad duobėje nedvoktų puvėsiais, kiekvieną savaitę apibarstyčiau negesintomis kalkėmis. Išeidamas į gatvę visada pasiimu storą padžiūvusią lazdą, pasiimu ją tam, kad būtų kuo užtvoti pasipainiojusiems po kojomis vaikams. Aš nekenčiu vaikų, aš norėčiau užleisti stabą. Užleidžiu stabą ir jie stovi nekrutėdami, sustingę…” Tai parašė D. H. rusas, kurio tekstus ir kurio pjeses tokie korifėjai teatro kaip O. K. naudoja savo spektaklių pastatymui. Pateikė ir kitus įžymių rašytojų pavyzdžius, todėl nurodytoje dainoje ir klipe jis nemato jokios smurto propagandos. Mano, kad jie nesitikėjo, kad gali būti pasekmės, ir jo manymu pasekmės yra per griežtos. Iš esmės kūryboje yra leidžiama viskas. Žurnalistų etikos tarnybos išvadą vertina kaip absoliučiai klaidingą ir šie kaltinamieji tapo aukomis todėl, kad jie neturi galimybių apsiginti ir dar neturi tam tikro autoriteto, kurį turi kai kurie kūrėjai. Daug yra kūrinių , kurie nė trupučio nepersekiojami ir nei trupučio su jais nebandoma kovoti, jie neišimami iš literatūros ir jų knygos nedeginamos ir jie vis dar yra skaitomi. Vieni kūriniai vieniems žmonėms yra juokingi, o kitiems ne. Jam šis kaltinamųjų kūrinys yra juokingas.

Liudytoja J. P. parodė, kad puikiai pažįsta visus tris kaltinamuosius, todėl, kad jie visi yra buvę jos mokiniai. V. yra lankęs daug metų teatro studiją, kuri yra aktyviai dalyvaujanti įvairiuose ir tarptautiniuose konkursuose. Visi trys vaikinai yra susieti su kūryba. V. G. daug metų kartu su ja ir su teatro studija yra dalyvavęs respublikiniuose konkursuose, skaitovų konkursuose, jų teatro studija pripažinta Lietuvoje. Kartu su jais važinėjo, keliavo ir kartu vykdė bendrą kūrybinę veiklą. Jie nuo 10-11metų yra susieti su kūryba. Ji kategoriškai teigė, kaip buvusi mokytoja, kaip vadovė, kad šie vaikinai kurdami nedarė jokio nusikaltimo. Jai , kaip mokytojai, yra skaudu girdėti, kad šiems vaikinams metami kažkokie kaltinimai, kad visa tai, ką jie daro yra nesveikų vaikų dalykai . Daugeliu atveju kūryba turi savo formą. Jie tokia forma išreiškia savo negatyvias mintis, savo džiaugsmus ir rūpesčius. Nemano, kad tai, ką jie daro ir konkrečiai kalbant apie vieną dainą, dėl kurios jie teisiami , kad tai kelia kažkokią nesantaiką ar kursto nesantaiką tarp atskirų socialinių sluoksnių, tarp vaikų. Dainos tekstą nereikia tiesmukai priimti. Šių vaikinų kūrybą reikia priimti kaip humorą. Nemano, kad nuo jų ar jų žodžių yra kas nors nukentėjęs ir nemano, kad kažkada nukentės. Tekstas, video klipas, pripašyti žodžiai skatina pagalvoti apie tai, kad kiekvienas tėvas privalo auklėti savo vaikus, kad nesielgtų žiauriai su kitais.

Ekspertas L. L. paaiškino, jog kaltinamųjų nepažįsta ir atliko jam pavestą tyrimą. Tokių tyrimų jis atliko šimtus . Kadangi tai šioks tos rezonansas, tai jam pateko tokia medžiaga ir parašė tokias išvadas, po jomis pasirašė. Teismo posėdžio metu ekspertas savo išvadas visiškai patvirtino.

Iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2014-12-18 ekspertizės akto Nr. EAN – 47 matyti, jog galutinėje išvadoje yra nurodyta, kad pateiktu tyrimui komunikacijos aktu išreiktas raginimas imtis diskriminacinių veiksmų prieš vaikus kaip žmonių grupę, skiriamą amžiaus pagrindu (sukilkim prieš vaikus! Nukapokim jiems nagus, nuvarykim į kapus. Nebijok trenkti vaikui, būk tikras vyras, nesvarbu ar tu merga, ar žmogus), kurstoma prieš ją smurtauti bei fiziškai su ja susidoroti, tačiau komunikacijos akto sėkmingumas abejotinas dėl kai kurių sėkmingo komunikacijos akto sąlygų dalinio tenkinimo, kylančio iš raginamų veiksmų pobūdžio. Taip pat pasakymo autorius skleidžia nepakančią nuomonę apie vaikus – siekia juos niekinamai išskirti, iš jų tyčiotis ( t. 1.,b. l., 39-42)

Iš byloje esančios kompleksinės teismo ekspertizės akto, kurį atliko Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir VTPT prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyrius , matyti, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba pasiliko prie aukščiau duotų savo išvadų dėl dainos „(duomenys neskelbtini)“ ir klipo ir papildomai nurodė, jog tiriamasis objektas yra vertinamas kaip konkretus egzistuojantis tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje- Lietuvos Respublikoje. Vaizdo įrašas ir tekstas negali būti vertinami kaip brandus meninės kūrybos bandymas , ir jiems netaikytinos kitokios vertinimo ar supratimo normos. Vaizdinį įspūdį stengiamasi išgauti mėgėjiškai minimalistinėmis raiškos priemonėmis, eiliavimas yra silpnas, rimo trūkimai ir prasta garso kokybė , todėl toks kūrinys negali būti vertinamas kaip brandus. Akte nurodyta, jog , kaip ir ankščiau pateiktoje išvadoje, tiriamame komunikacijos akte yra tyčiojamasi, skatinama neapykanta ir kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti, diskriminuoti socialinę grupę – vaikus. ( t.2, b.l. 72-79) VTPT prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyrius pateiktoje specialisto išvadoje nurodyta, jog komunikaciniame akte iš vaikų yra tyčiojamasi, jų atžvilgiu skatinama neapykanta ir kurstoma smurtauti bei fiziškai su jais susidoroti, todėl šį komunikacijos aktą rekomenduoja vertinti kaip diskriminuojantį vaikus kaip socialinę grupę . Tokį komunikacijos aktą rekomenduoja vertinti kaip žalojantį vaikų ( visų amžiaus grupių) sveikatą ir (arba) neigiamai veikiantį jų raidą. ( t. 2, b.l. 82-86)

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2014-11-12 kratos protokolo matyti, kad , atlikus pas M. G. ir V. G. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose, (duomenys neskelbtini) kratą buvo rastas ir paimtas kompiuteris COLORAVO, veidrodinis fotoaparatas „Canon EOS 600D, DS126311“, nešiojamasis kompiuteris SAMSUNG ( t.,1, b.l. 48-49 ).

Iš byloje esančio 2014-11-18 kompiuterio COLORAVO apžiūros protokolo matyti, kad kompiuterio, darbalaukyje yra wmv. formato video failas, kurio pavadinimas "(duomenys neskelbtini)“, kuris sukurtas 2014-10-20 18:14 val. V. G. failo paskyroje tinklalapyje „www.youtube.com patalpintas video klipo „(duomenys neskelbtini)“ ištrauka. Taip pat ant darbalaukio yra wmv. formato video failas, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini).wmv. Jis yra V. G. paskyroje tinklalapyje www.youtube.com patalpinto video klipo „(duomenys neskelbtini)“ originalas ( T.,1 b.l. 51-52, 53-56 ).

Iš internetinio puslapio apžiūros protokolo matyti, kad kuomet 2015-02-12 buvo apžiūrėta internetinė svetainė „YouTube“, matyti, kad šioje internetinėje svetainėje, kurios internetinis adresas „www.youtube.com, paieškos langelyje įvedus žodžius „(duomenys neskelbtini)" pateikiamas vaizdo ir garso įrašų sąrašas, tarp kurių pirmasis yra V. G. priklausančiame kanale „(duomenys neskelbtini)“ esantis vaizdo ir garso įrašas „(duomenys neskelbtini)“. Iš vaizdo - garso įrašo „(duomenys neskelbtini)“ peržiūros skaitliuko matosi, kad šį vaizdo – garso įrašą iki 2015-02-12 peržiūrėjo 1 635 795 asmenys. ( t.,1, b.l. 61- 62 ).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji G. S., V. G. ir M. G. nepadarė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų LR baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse. Tokios išvados teismas priėjo įvertinęs visas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir suformuotą teismų praktiką.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje yra įtvirtinta laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją, kuri gali būti ribojama tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad saviraiškos laisvė nesuderinama su nusikalstamais veiksmais- tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižimu ir dezinformacija. Saviraiškos laisvė ir jos apribojimo sąlygos įtvirtintos taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje. Vienas saviraiškos laisvės įgyvendinimo apribojimo atvejų nustatytas LR baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje. Taikant šio straipsnio nuostatas yra aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl saviraiškos laisvės ribojimo atsižvelgiant į tai, kad ją įgyvendinant buvo tariamai kurstomi ar pateisinami smurtas, neapykanta ar netolerancija. Visa EŽTT praktika buvo aprobuota bei detaliau atskleista Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016m., kovo 1d., nutartyje , priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-648/2016.

Baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų pagrindinis objektas yra asmens (žmogaus)lygiateisiškumas ir sąžinės laisvė. Papildomu objektu gali būti konkrečiais atvejais – atitinkamai žmonių grupei priklausančio asmens garbė, orumas, sveikata. Visos baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos , įvertinus būtent viso BK 170 straipsnio pavadinimą, pasireiškia aktyviais kaltinamojo veiksmais, kuriais kurstoma prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties , seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo. įsitikinimų ar pažiūrų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties. seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą. Būtent ši nusikalstama veika pasireiškia aktyviais kaltinamojo veiksmais tyčiojantis , niekinant, skatinant neapykantą, kurstant žmonių grupės ar jai priklausančio asmens diskriminaciją dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų bei viešai kurstant smurtauti ar fiziškai susidoroti. Kaltininkas aktyviais veiksmais tyčiodamasis niekindamas, skatindamas neapykantą ir diskriminaciją, kursto smurtauti ir fiziškai susidoroti aplinkinius savo viešais pareiškimais, kuriuose pateikiamos specialiai , šališkai, neobjektyviajai parinktos ir išdėstytos žinios, nuomonės, faktai, vertinimai, išvados ir kita, išreikiančios neigiamą , niekinantį, žeminantį pasisakančio asmens požiūrį į tam tikras įstatyme apibrėžtas žmonių grupes ar joms priklausančius asmenis. Taigi, pasisakantis asmuo nedviprasmiškai ir visiems suprantamai nurodo vieną iš įstatyme apibrėžtų grupių ir išreiškia jos atžvilgiu savo neigiamą, niekinantį ar žeminantį požiūrį, skatindamas ir kurstydamas kitų visuomenės narių neigiamus jausmus, neapykantą nurodytai asmenų grupei, tokių asmenų diskriminaciją ar skatindamas smurtauti ar fiziškai susidoroti. Nurodyta nusikalstama veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento, t.y. šios nusikalstamos veikos sudėtis formalioji, pasekmių atsiradimas nėra svarbus. Veikos padarymo būdas- būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis- veika turi būti padaroma viešai, tam tikru pareiškimu. Ši nusikalstama veika yra nukreipta prieš nurodytų požymių bendrumu individualizuojamą asmenų grupę ar konkretų jos narį . Kvalifikuojant veiką nebūtina nustatyti konkretaus asmens, prieš kurį buvo padaryta veika, pakanka nustatyti , ar šia nusikalstama veika buvo siekiama pasityčiojant, paniekinant skatinti neapykantą ar diskriminaciją , ar buvo siekiam skatinti smurtauti ar fiziškai susidoroti prieš kornetų asmenį ar asmenų grupę. Subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius sudaro kaltė- tiesioginė konkretizuota tyčia, turint tikslą pasityčioti, paniekinti asmenį , turint tikslą skatinti smurtauti ar fiziškai susidoroti prieš asmenį ar žmonių grupę. Kaltinamasis suvokia savo daromos veikos pavojingą pobūdį, priešingumą teisei, tačiau nori veikti ir veikia tokiu pavojingu būdu, turėdamas galimybę nukreipti savo valią ir neatlikti priešingų teisei, pavojingų veiksmų.

Šioje byloje kaltinamieji kaltinami tuo, jog G. S. ir V. G. kaltinime nurodytu laiku sukūrė kūrinį- dainą , o po to kaltinamieji V. G. ir M. G. sukūrė šiai dainai vaizdo- garso klipą . 2014- 10 -19 - internetiniame portale www.youtube.com V. G. sukurtą vaizdo- garso klipą patalpino viešai prieinamoje paskyroje „(duomenys neskelbtini)“, suteikdamas šiam komunikaciniam aktui pavadinimą „(duomenys neskelbtini)“ ir patalpindamas aktą tokio turinio : „Šėtone prašau , nupirki mano sielą Už leidimą taškyti vaikų galvas į sieną... Jeigu pagaučiau aš vaiką, galėčiau jo mėsą sušaldyt, suvalgyt, Kaulus vietoj malkų suskaldyt... aš grėbiu lapus, Būtų daug smagiau grėbti man vaikus, nesvarbu , gyvus ar negyvus... Šiais laikais vaikai yra tokie įkyrūs, Bet tiek to, jų stuburai silpni ir birūs“ -. Kaltinime nurodyta, jog tokiais veiksmais viešai tyčiojosi , skatino neapykantą socialinei žmonių grupei , skiriamai amžiaus ir socialinės padėties pagrindu, - vaikams. Išplatindami komunikacinio akto tokį turinį :, „Sukilkim prieš vaikus! Nukapokim jiems nagus, nuvarykim į kapus... Bebijok trenkti vaikui, būk tikras vyras, nesvarbu ar tu merga, ar žmogus“, - viešai kurstė diskriminuoti, smurtauti ir fiziškai susidoroti su socialine žmonių grupe , skiriama amžiaus ir socialinės padėties pagrindu- vaikais. Tokius kaltinamųjų veiksmus prokuroras kvalifikavo kaip tyčiojimąsi, niekinimą ir kurstymą smurtauti prieš socialinę grupę- vaikus. Pagrinde kaltinimas yra paremtas Žurnalistų etikos inspektoriaus parengtais ekspertizės aktais (išvadomis) . (t. 1, b. l. 39-42, t.2, b. l. 73-79) Teismo manymu tokie kaltinamųjų veiksmai neatitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 170 straipsnio 2 ir 3 dalyse sudėties požymių. Vien tik tokių neigiamų teiginių vartojimas sukurtoje dainoje ir vaizdo – garso klipe , nesant konkrečių ir tiesioginių pareiškimų, skatinančių neapykantą, kurstančių niekinti, diskriminuoti ir skatinančių vartoti fizinį smurtą prie vaikus, negali būti pripažįstama nusikalstama veika . Teismas sutinka, jog kaltinamųjų sukurta daina ir jai vaizdo – garso klipas yra neigiamo, niekinančio pobūdžio, nukreiptas prieš vaikus , tačiau toks komunikacijos aktas savo turiniu ir pavojingumu neatitinka baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymių – kurstymo aktyviais veiksmais prieš vaikus, tyčiojantis, niekinant, skatinant smurtą ar fizinį susidorojimą ir tiesioginės konkrečios tyčios tai daryti. Teismas sprendžia, jog kaltinamieji tokiu būdu įgyvendino saviraiškos laisvę netinkamai, tačiau tokia daina bei jai sukurtas vaizdo- garso klipas negalėjo sukelti realią grėsmę baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, tai yra pažeisti vaikų teises. Ši moralei prieštaraujanti daina ir vaizdo – garso klipas negalėjo realiai sukurstyti portalo skaitytojus smurtauti prieš vaikus ar fiziškai su jais susidoroti. Remiantis baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio nuostatomis, nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu laikoma ne bet kokia , o tik pavojinga priešinga teisei veika. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, kad tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias byla dėl nusikalstamų veikų , kurios aprašytos formaliąja sudėtimi, yra pasisakyta, jog nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų lemiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Nusikaltimo pavojingumą lemia du kriterijai- pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto , t.y. saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai yra susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytos veikos pavojingumo laipsnį , esminę reikšmę irgi turi padarytos žalos dydis, taip pat ir kiti faktoriai- veikos padarymo būdas, kaltė veikos motyvai, tikslai.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymą už nusikalstamų veikų , numatytų BK 170 straipsnio 2 ir 3 dalyse, padarymą taip pat svarbu nustatyti, kiek pavojingos veikos, dėl kurių padarymo kaltininkas traukiamas atsakomybėn. Pripažįstant ar nepripažįstant tam tikrus viešus pareiškimus kurstymu prieš bet kokios tautos, rasės, etninę ar kitokią žmonių grupę, būtina nustatyti dėl jų kilsiančios ( galinčios kilti) grėsmės baudžiamojo įstatymo saugomoms verstybėms realumą. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, o ypač 3 dalį kilti nepakanka vien įžeidžiančio, niekinančio pobūdžio viešo pareiškimo , jeigu jame nėra konkretaus tiesioginio ar netiesioginio neapykantos diskriminacijos skatinimo, kurstymo panaudoti smurtą ar fiziškai susidoroti su tam tikra žmonių grupe, dėl kurio galėtų kilti reali grėsmė šio baudžiamojo įstatymo saugomam objektui. Bylos įrodymai neleidžia daryti išvados, kad byloje šios aplinkybės nustatytos, tai pat nėra pagrindo išvadai, jog kaltinamieji paskelbdami internete komunikacinį aktą , veikė suvokdami savo veikos pavojingumą ir norėdami paskatinti neigiamą visuomenės reakciją į vaikus, bei paskatinti prieš juos smurtauti ar fiziškai susidoroti. Teismo vertinimu šis kaltinamųjų išplatintas komunikacinis aktas nėra toks įtemptas, kas savaime pateisintų griežtesnius su juo susijusio laisvės įgyvendinimo ribojimus ir baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymą. Konstitucinio Teismo 1997m. lapkričio 13d., ir 20015m. lapkričio 10d., nutarimuose yra išaiškinta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę- kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą , kai reikia spręsti , pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti , kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu , priemonėmis. Kasacinėje praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, kad bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė paskutinė priemonė ultima ratio , naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. ( kasacinės nutartys 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2011, 2K-262/2011) Todėl, teismas įvertinęs kas byloje nustatyta , daro išvadą, jog kaltinamiesiems už sukurtą dainą, vaizdo ir garso klipą šiais dainai, bei jų išplatinimą internete, neturi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė , todėl jie išteisintini, nes nepadarė jiems inkriminuotų nuskalstamų veikų.

Kitas motyvas dėl kurio teismas daro išvadą, jog kaltinamieji nepadarė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, ir priima išteisinamąjį nuosprendį, tai subjektyviųjų požymių nebuvimas. LR baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai yra tiesioginė tyčia, kurios tikslas kurstyti tyčiojantis, niekinant ar skatinant neapykantą tam tikrai žmonių grupei . Kaltininkas supranta , kad atlikdamas viešus pareiškimus viešai tyčiojasi, skatina neapykantą prieš žmonių grupę, kurso viešai prieš juos smurtauti, fiziškai susidoroti ir nori taip veikti. Teismo manymu byloje surinkti įrodymai tokios kaltinamųjų tyčios nepatvirtina. Kaltinamieji G. S., V. G. ir M. G. nuo pat pradžių ikiteisminio tyrimo ir teisme neprisipažino padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Jų parodymai nuoseklūs ir argumentuoti. G. S. ir V. G. , kurdami dainą, neturėjo jokio tikslo sukurti tokią dainą, kuri skatintų žmones smurtauti prieš vaikus. Kaltinamasis M. G., kuris tik filmavo video įrašą ir jį montavo, taip pat neturėjo tikslo skatinti žmones sukilti prieš vaikus, prieš juos smurtauti ar fiziškai susidoroti. Kaip nustatyta, V. G. ir G. S. sukūrė dainą , o , kad geriau būtų ją klausyti, sukūrė ir vaizdo- garso klipą. Kaltinamieji tvirtino, jog yra daug atvejų, kai vaikai negerbia suaugusiųjų, prieš juos smurtauja, todėl jie šį kūrinį skyrė žmonėms, kad jie labiau auklėtų vaikus. Tvirtino, jog norėjo kažką sukurti, nes matė, kad daug užsieniečių daro kažką panašaus., Visi trys kaltinamieji charakterizuojami gerai , dar mokykloje buvo aktyvūs dalyvavo teatro studijoje, įvairiuose konkursuose. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog nei vienas iš kaltinamųjų nėra kada nors pakėlęs ranką prieš bet kokį vaiką, visi jie normalūs, nelinkę smurtauti , užaugę šeimose su mažesniais broliais ir seserimis. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia ir siekia, kad jų sukurta daina ir vaizdo – garso klipas skatintų neapykantą prieš vaikus, skatintų prieš juos smurtauti. Nuo kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų praėjo beveik dveji metai ir byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokio kaltinamųjų kūrinio būtų nukentėję vaikai, kad kažkas paskatintas šio kūrinio smurtavo prieš vaikus. Byloje apklausti liudytojai žinomi asmenys - P. A., M. M.- teigė, jog nėra jokio pagrindo kaltinamuosius teisti jų kūrybą, nors ji nėra tobula.

Dėl byloje atliktų Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertizės aktų(išvadų) ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus išvadų. Teismas nesutinka su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pateiktomis išvadomis, jog kaltinamieji komunikacijos aktu išreiškė raginimą imtis diskriminacinių veiksmų prieš vaikus kaip žmonių grupę. Byloje pateiktos eksperto išvados neatskleidžia kaltinamųjų tyčios. Ekspertas akte nurodė, jog ekspertas nėra kompetentingas išsamiai kaip specialistas atsakyti į klausimą kaip komunikacijos aktas veikia vaikų (asmenų iki 18 m) psichiką, tačiau remdamasis bendraisiais protingumo ir tikslingumo kriterijais teigė, kad neišprususiam, neturinčiam gyvenimo patirties ir susiformuotos vertybių sistemos adresatui komunikacijos aktu skleidžiamos idėjos gali atrodyti kaip sektinos . Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados yra tik rekomendacinio pobūdžio. Eksperto L. L. išvados, jog komunikacijos aktu išreikštas raginimas imtis diskriminacinių veiksmų prieš vaikus yra tik prielaidos, kurioms teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį , vadovautis negali. Tiek Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvados , tiek Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriaus išvada teismui nėra privalomos ir jos yra vertinamos surinktų įrodymų visumoje. Surinkta byloje įrodymų visuma nepatvirtina kaltinamųjų tiesioginės tyčios, jog jie sukurdami dainą ir jai vaizdo ir garso klipą , bei išplatindami tokį komunikacijos aktą internete suprato savo sukurto kūrinio prasmę, suvokė jų pasekmes ir to norėjo. Kaip nurodė kaltinamasis V. G. jis siekė tokiu būdu populiarumo ir tą pasiekė, nes jo įkeltas komunikacijos aktas buvo peržiūrėtas labai daug žiūrovų ir skaitytojų . Tai buvo vienintelis tokio pobūdžio kaltinamųjų sukurtas dalykas. LR baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje numatytos veikos pasižymi kraštutinumu , jų diskriminacinis pobūdis turi būti aktyvus. Tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Teismas įvertinęs kaltinamųjų pasisakymus dėl jiems inkriminuoto kaltinimo, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, ir dėl aukščiau išdėstyto, konstatuoja, jog kaltinamieji G. S., V. G. ir M. G. nepadarė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų LR baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 1,2 ir 3 dalyje, todėl jie išteisintini. (LR BPK 303str., 5d., 1p.)

Kiti byloje pateikti valstybino kaltintojo rašytiniai dokumentai- įvairūs pasisakymai portale DELFI ( t. 2, b. l. 126-140) pateikti kaltinamųjų gynėjo rašytiniai dokumentai- duomenys iš įvairių portalų, komentarai, įvairūs pasisakymai, straipsniai smurto tema , bei video medžiaga, ( t.3, b. l. 2-63) teismo nevertintini ir jais nesiremta priimant šioje byloje teismo nuosprendį, nes jie neturi jokios įrodomosios reikšmės.

Daiktiniai įrodymai: kompaktiniai diskai , paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

n u s prendžia:

G. S. pagal LR baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 1 , 2 ir 3 dalis išteisinti, nes jis nepadarė šių nusikalstamų veikų. (LR BPK 303str., 5d., 1 p.)

Iki įsiteisės teismo nuosprendis palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

M. G. pagal LR baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 1 , 2 ir 3 dalis išteisinti, nes nepadarė šių nusikalstamų veikų. (LR BPK 303str., 5d., 1p.)

Iki įsiteisės teismo nuosprendis palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

V. G. pagal baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis išteisinti, nes nepadarė šių nusikalstamų veikų . (LR BPK 303str.,5d.,1p)

Iki įsiteisės teismo nuosprendis palikti galioti kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktinius įrodymus: du kompaktinius diskus su dainos garso ir vaizdo įrašu, bei kaltinamųjų atstovo pateiktą kompaktinį diską su vaizdo medžiaga , palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.