Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-922-159/2010

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2010 m. spalio 1 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui E. K., atsakovo atstovui advokatui V. Ž., viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. O. atstovo advokato V. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-791-122/2010 pagal ieškovės A. O. ieškinį atsakovui A. O., institucijai, ginančiai vaikų interesus, – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jo išlaikymo bei neturtinės žalos priteisimo, atsakovo A. O. priešieškinį ieškovei A. O., institucijai, ginančiai vaikų interesus, – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nust a t ė:

ieškovė A. O. 2007-06-26 padavė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jo išlaikymo, 20 000 Lt neturtinės žalos priteisimo ir turto padalijimo (b. l. 3–4). 2007-07-18 A. O. patikslino ieškinį. Juo teismo prašė: nutraukti santuoką esant atsakovo kaltei ir iš atsakovo ieškovei priteisti 20 000 Lt neturtinę žalą; priteisti nepilnamečiam sūnui A. O., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį nuo jo gimimo po 500 Lt iki 2009-04-09, o nuo 2009-04-09 – kas mėnesį po 1 000 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės; nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja; padalyti santuokoje įgytą turtą: ieškovei pripažinti nuosavybės teisę į automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsakovui priteisti automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 100 proc. atsakovui priklausančias UAB „Aldovika“ akcijas padalyti tarp šalių po lygiai. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje su atsakovu A. O. įregistravo santuoką. Iš santuokos (duomenys neskelbtini) gimė sūnus Arnas. Kurį laiką sutuoktinių gyvenimas klostėsi gerai, tačiau laikui einant paaiškėjo atsakovo neištikimybė. Ieškovė, būdama vyresne už atsakovą, paaukojo savo sveikatą ir pradėjo lauktis kūdikio. Likus dviem paroms iki gimdymo ieškovė savo vyrą užtiko su kita jaunesne moterimi. Atsakovas prisipažino išdavęs ieškovę ir tą pačią dieną, susirinkęs daiktus, ją paliko. Santuoka turėtų būti nutraukta dėl atsakovo A. O. kaltės, nes jis iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, buvo neištikimas, paliko ieškovę dar negimus kūdikiui, ir ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 20 000 Lt neturtinė žala dėl atsakovo neištikimybės.

Ieškovei A. O. suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kas mėnesį gauna apie 1 300 Lt motinystės pašalpą, atsakovas neteikia išlaikymo sūnui (t. 1, b. l. 11–13).

Atsakovas A. O. 2007-08-06 padavė teismui priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir santuokos metu įgyto turto padalijimo (t. 1, b. l. 19–20).

Priteisė iš atsakovo A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nuo 2007 m. balandžio 09 d. iki 2009 m. balandžio 09 d. kas mėnesį po 300 Lt ir nuo 2009 m. balandžio 09 d. kas mėnesį po 700 Lt išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. O., gimusiam (duomenys neskelbtini), iki jo pilnametystės. Nepilnamečio A. O., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvo A. O. teikiamų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaikų motiną A. O.

Priteisė iš atsakovo A. O. 20 000 Lt neturtinės žalos ieškovei A. O. ir 252 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus nurodė spręsti dalijant tarp šalių turtą ir įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-12-21 nutartimi Nr. N2-7382-122 taikytas laikinąsias apsaugos priemones, atšaukti išduotą vykdomąjį raštą dėl laikino nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Remdamasis bylos rašytiniais įrodymais teismas sprendime nustatė, kad sutuoktiniai susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje; kad santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. O.; kad sutuoktiniai anksčiau buvo apsisprendę nutraukti santuoką, nes 2007-05-05 buvo pateikę prašymą teismui nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru prašymu; kad atsakovo prašymu byla buvo palikta nenagrinėta; kad sutuoktinių šeima pradėjo irti prieš gimstant vaikui, t. y. daugiau nei prieš trejus metus; kad atsakovas, gimus sūnui, visiškai nesidomėjo nepilnamečiu vaiku ir visiškai neskyrė dėmesio sutuoktinei, nesirūpino šeimos materialine gerove, kūrė biznio planus, gavęs iš sutuoktinės sutikimą, prisiėmė įvairius finansinius įsipareigojimus; kad atsakovas turi kitą faktinę santuoką, jam (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. O., ir sprendime padarė išvadas, kad ieškovė ir atsakovas daugiau kaip metai nebeveda bendro šeimos ūkio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo; ieškovė su sūnumi gyvena išsinuomotame bute, moka mokesčius, per dieną dirba tik keletą valandų, nes rūpinasi sūnumi ir šeimos gerove; kad šalių sutaikyti nėra galimybės, nes šeima faktiškai iširo daugiau kaip prieš trejus metus, atsakovas gyvena užsienyje; kad santuoka iširo esant atsakovo kaltei, nes atsakovas buvo ir yra neištikimas sutuoktinei, nesiruošia taikytis, nesirūpina šeimos materialine gerove, nepadeda ieškovei išlaikyti vaiko ir pats tai pripažino.

Teismas sutiko su ieškovės teiginiais, jog dėl atsakovo amoralaus ir neteisėto elgesio ji patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, fizinį ir emocinį skausmą, prarado lūkesčius į laimingą santuoką ir senatvę, žymiai pablogėjo sveikata, todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsniu, visiškai patenkino ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas sprendime padarė išvadą, kad vaiko tėvas gyvena skyrium ir nedalyvauja vaiko auklėjime, privalo labiau materialiai remti vaiką, kad vaiko motina galėtų nuolat tinkamai rūpintis sūnaus auklėjimu, ugdymu, lavinimusi, mokymu, sveikata ir su tuo susijusių poreikių patenkinimu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei faktinės aplinkybės pagrindžia, kad nepilnamečiu vaiku labiau tenka rūpintis jo motinai (ieškovei), nes nepilnametis vaikas gyvena su ja ir ginčo šioje byloje dėl to nėra (CPK 197, 200 straipsniai).

Teismas manė, kad atsakovui, kaip veiksniam ir atsakingam savo esamų ir būsimų vaikų tėvui, įsipareigojimams privaloma dirbti tiek, kad dabar ir ateityje galėtų rūpintis visais savo vaikais, juos auklėti, globoti, jiems atstovauti, ginti jų teises ir teisėtus interesus. Tačiau šiuo atveju matyti, kad nepilnamečiu sūnumi rūpinasi tik viena motina, nors abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis bei abu vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymo Nr. I-1234 3, 21 straipsniai). Sprendime konstatuota, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį gali būti vaiko poreikių pasikeitimas, vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pagerėjimas arba pablogėjimas.

Teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, atsižvelgęs į šalių, jų atstovų paaiškinimus įvertinęs tai, jog vartotojų kainos Lietuvos Respublikoje padidėjo 30,8 procento, ieškinį dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies, nes materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Iširus šeimai, ieškovė yra priversta dirbti mažiau ir skirti daugiau dėmesio vaikui, todėl jos vienos uždarbiu nepajėgia vaiką išlaikyti, skirti lėšas jo ugdymui, sveikatai ir gyvenimo sąlygoms pagerinti.

Teismas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1 000 Lt konstatavo iš dalies realiu ir pagrįstu, nustatė, kad šalių sūnų padeda išlaikyti artimieji. Iš atsakovo A. O. nuo 2007 m. balandžio 09 d. iki 2009 m. balandžio 09 d. priteisė kas mėnesį po 300 Lt ir nuo 2009 m. balandžio 09 d. kas mėnesį po 700 Lt išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. O., gimusiam (duomenys neskelbtini), iki jo pilnametystės, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad orientacinis kriterijus, nustatant priteistino išlaikymo dydį gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Vadovaudamasis tuo, kad šiuo metu MMA yra 800 Lt, teismas objektyviai įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikius ir įsitikinęs sprendime padarė išvadą, kad 700 Lt per mėnesį išlaikymo suma vaikui iš vieno iš tėvų yra pakankama (CK 3.192, 3.196 straipsniai).

Teismas sprendime nustatė, kad ieškovė turėjo lūkesčių su atsakovu sukurti šeimą neterminuotai, tačiau teismas, remdamasis atsakovo paaiškinimais, kad vesdamas žymiai vyresnę moterį, suteikė jai rimtų vilčių, nors pats nesiruošė rimtam ir ilgam šeiminiam gyvenimui, ieškovei iš atsakovo priteisė 20 000 Lt neturtinės žalos (CK 3.49, 3.53, 3.54, 3.59, 3.60 straipsniai) (t. 3, b. l. 26–29).

Atsakovo A. O. atstovas advokatas V. Ž. 2010-03-15 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-17 dalinio sprendimo dalis civilinėje byloje Nr. N2-791-122/2010 ir dėl tų dalių priimti naują sprendimą – patenkinti atsakovo A. O. priešieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo. Santuoką, sudarytą tarp A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., ir A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1019, nutraukti dėl A. O. kaltės. Ieškovės A. O. reikalavimą priteisti iš atsakovo A. O. 20 000 Lt neturtinę žalą atmesti. Priteisti iš atsakovo A. O. išlaikymą A. O., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 300 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Iš ieškovės A. O. atsakovui A. O. priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kitą dalinio sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas teisingai sprendime nustatė, kad šalių sutaikyti nėra galimybės, faktiškai šeima iširo daugiau kaip prieš trejus metus, bendro šeimos ūkio nebeveda, negyvena santuokinio gyvenimo ir nėra duomenų, kad pradės gyventi. Nutraukęs santuoką dėl atsakovo kaltės, teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovė pateikė svarius įrodymus dėl šeimos nestabilumo, esant tik atsakovo kaltei, o atsakovas nepagrindė savo teiginių, kad stengėsi išsaugoti santuoką, kad atsakovas priešpriešinių įrodymų kaltei paneigti nepateikė, kad atsakovas buvo ir yra neištikimas sutuoktinei, nesiruošia taikytis, nesirūpina šeimos materialine gerove, nepadeda ieškovei išlaikyti vaiko ir pats tai pripažino, kad teismas sutiko su ieškovės išsakytais teiginiais, jog dėl atsakovo amoralaus ir neteisėto elgesio ji patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, fizinį ir emocinį skausmą, prarado lūkesčius į laimingą santuokų ir senatvę, žymiai pablogėjo jos sveikata, neturėjo apsiriboti vien tik įrodymų išvardijimu, privalėjo išdėstyti jų turinį. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje nenurodė, kuo pasireiškė apelianto neištikimybė jam gyvenant santuokoje su ieškove, kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė tokią išvadą. Teismas sprendime nurodęs, kad atsakovas nepadeda ieškovei išlaikyti vaiko ir pats tai pripažino, šališkai vertino įrodymus, nes atsakovas teismui pateikė pinigų pervedimo kvito kopijas vaiko išlaikymui po 300 Lt per mėnesį. Byloje nėra duomenų apie apelianto amoralų elgesį. Priešingai, apeliantas gyvendamas santuokoje su ieškove dirbo, uždirbdavo pakankamai lėšų, pastatė namą, pirko brangius namų apyvokos daiktus. Visiškai nepagrįsta teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovė prarado lūkesčius į laimingą santuoką ir senatvę, teismas galėjo nurodyti, kokiais veiksmais atsakovas suteikė ieškovei lūkesčių į laimingą santuoką ir senatvę praradimą. Mano, kad tokia teismo išvada prieštarauja teismų praktikai santuokos nutraukimo bylose ir patvirtina tik teisėjos, kaip moters, solidarumą su ieškove, nes ieškovė yra 17 metų vyresnė už atsakovą, jų santuoka ieškovei buvo trečioji, ji turi du pilnamečius vaikus. Teismas nurodė, kad žymiai pablogėjo ieškovės sveikata, nors byloje nėra duomenų apie ieškovės sveikatos pablogėjimą. Teismui buvo paaiškinta, kad ieškovė gyvendama santuokoje jau gydėsi dėl nervų ligų. Teismas darydamas tokią išvadą turėjo nurodyti, ar yra priežastinis ryšys tarp ieškovės sveikatos problemų (ieškovė pateikė teismui siuntimą į reabilitacijos centrą) ir santuokos nutraukimo, ir tik po to daryti tokią kategorišką išvadą.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Minėtas proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, lemia išvadą, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti, kad ir kokie būtų vaiko poreikiai daugiau, negu tai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Apeliantas pagrįstai mano, kad išlaikymas turi būti proporcingas jo gaunamoms pajamos ir jo turtinei padėčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatydamas išlaikymą vaikui teismas nukrypo nuo teismų praktikos, neatsižvelgė, kad atsakovas liko be gyvenamųjų patalpų, dirba ir nuomoja butą užsienyje, turi kitą vaiką – M. O. Išlaikymo priteisimas neturi nubausti atsakovą ir ieškovė neturi pasipelnyti iš jo. Išlaikymas, skirtas vaikui, negali būti naudojamas ne jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis), negali būti naudojamas tėvo ar motinos asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, neatsižvelgė ir į tokias svarbias bylos aplinkybes; kad apeliantas turi ne tik tenkinti savo poreikius maistui, bet ir išlaikyti kitą savo vaiką. Apelianto manymu, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, išlaikymo dydis turi būti sumažintas iki 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (t. 3, b. l. 33–38).

Ieškovė A. O. 2010-04-27 padavė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu. Mano, kad pirmosios instancijos teismo dalinis sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir teisingas. Apeliacinis skundas nepagrįstas, bylą nagrinėjusi teisėja nepagrįstai ir neteisėtai yra kaltinama šališkumu. Bylą nagrinėjęs teismas objektyviai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, juos įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą. Teismas nepažeidė įrodinėjimo ir jų vertinimo taisyklių. Teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, kurių atsakovas iš esmės ir neginčijo: kad jis paliko ją vieną prieš pat gimdymą, išėjo gyventi pas kitą moterį, su kuria šiuo metu turi kitą vaiką. Atsakovas paliko ieškovę likimo valiai besilaukiančią jų bendro laukto vaiko, turėjusį sustiprinti jų šeimą. Ieškovė suprasdama, kad tokiame amžiuje vaikus gimdyti yra rizikinga, tačiau atsakovas vaikų norėjo, todėl norėdama sukurti su atsakovu šeimą, kurioje augtų jų bendri vaikai, sutiko pagimdyti bendrą vaiką, kuriuo abu galėtų rūpintis. Tačiau atsakovas likus iki vaiko gimimo keletui dienų susirinkęs savo daiktus paliko ieškovę ir išėjo gyventi pas kitą moterį. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė, o vėliau atsiradusios faktinės aplinkybės tik šį faktą pagrindė. Atsakovas šiuo metu gyvena su ta pačia moterimi, turi bendrą vaiką, jo elgesys negali būti pateisinamas. Atsakovas palikęs ieškovę nėščią, gimus vaikui, nebuvo atvykęs aplankyti savo sūnaus ir savo vaiko apskritai nematė. Prie jo išlaikymo neprisidėjo. Tik pradėjus santuokos nutraukimo bylą ir teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones vaikas pradėjo nereguliariai gauti pinigines lėšas. Mano, kad teismas tinkamai ištyrė visus įrodymus, juos įvertino ir pagrįstai nutraukė santuoką dėl atsakovo kaltės.

Apeliantas neginčija nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir pareigos teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, tačiau ginčija priteisto išlaikymo dydį. Išlaikymo dydis turi atitikti nepilnamečio vaiko interesus. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovė A. O. dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas pajamas sudaro tik 182 Lt per mėnesį. Tuo tarpu atsakovas dirba užsienyje. Atsakovo per mėnesį gaunamos pajamos yra daugiau nei 1 300 eurų, apie 4 500–5 000 Lt, ir yra 25 kartus didesnės nei ieškovės, todėl pagal minėtą teisės normą atsakovo išlaikymo prievolė turėtų būti 25 kartus didesnė nei ieškovės. Teismas tokio didelio proporcingumo iš esmės netaikė, išlaikymą priteisė tokio dydžio, kuris minimaliai užtikrintų nepilnamečio vaiko poreikius. Mano, kad ta teismo sprendimo dalis yra teisėta, atitinkanti teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymą, bei iš dalies atitinkanti nepilnamečio vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas daliniu sprendimu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje akto įrašo Nr. 1019 A. O. ir A. D. įregistravo santuoką, iš santuokos jiems gimė sūnus A. O., gim. (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. N2-5566-622/2007 b. l. 6, 9).

Bylą nagrinėjęs teismas, įvertinęs tokias aplinkybes, kad sutuoktiniai buvo anksčiau apsisprendę nutraukti santuoką, nes 2007-05-05 buvo pateikę prašymą teismui nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru prašymu (civilinė byla Nr. N2-5566-622/2007); kad sutuoktinių šeima pradėjo irti prieš gimstant vaikui, t. y. daugiau nei prieš trejus metus, sprendime padarė išvadą, kad šalių sutaikyti nėra galimybės, nes šeima faktiškai iširo daugiau kaip prieš trejus metus; sutuoktiniai kartu nebegyvena ir nebeveda bendro šeimos ūkio; atsakovas gyvena užsienyje kitoje faktinėje santuokoje ir turi sūnų M. O., gim. (duomenys neskelbtini), pripažino atsakovą A. O. kaltu dėl santuokos iširimo ir nutraukė šalių santuoką (CK 3.60 straipsnio 1–2 dalys). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo daliniame sprendime padaryta tokia išvada, kad šalių santuoka faktiškai iširo ir negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu (CK 3.53 straipsnio 1–2 dalys).

Apelianto A. O. teigimu bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovė pateikė svarius įrodymus dėl šeimos nestabilumo, esant tik atsakovo kaltei; kad atsakovas nepagrindė savo teiginių, kad stengiasi išsaugoti santuoką, kad atsakovas priešpriešinių įrodymų kaltei paneigti nepateikė, kad atsakovas buvo ir yra neištikimas sutuoktinei, nesiruošia taikytis, nesirūpina šeimos materialine gerove, nepadeda ieškovei išlaikyti vaiko ir pats tai pripažino. Teismas neturėjo apsiriboti vien tik įrodymų išvardijimu, privalėjo išdėstyti jų turinį, motyvuojamojoje sprendimo dalyje nenurodė, kuo pasireiškė apelianto neištikimybė jam gyvenant santuokoje su ieškove, kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė tokią išvadą, nes byloje nėra duomenų apie apelianto amoralų elgesį. Nors apeliantas priešieškinyje, atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad dėl skirtingų požiūrių į gyvenimą, į šeimą ir vertybes jie niekada nesugyveno gražiai, kad jis nesitikėjo su ieškove susilaukti vaikų, nes dėl ieškovės sunkaus charakterio šeimoje santykiai buvo blogi ir jis nematė ateities su ja, kad ji santykius aiškinosi kumščiais ir riksmais, grasinimais, kad 2007 m. birželio mėnesį jis kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl pasikėsinimo nužudyti ir dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, į bylą yra pateikta eksperto išvada dėl apelianto sveikatos sutrikdymo, tačiau teismas sprendime apskritai minėto sumušimo fakto neįvertino ir sprendime nenurodė motyvų, dėl kokių priežasčių atmetė atsakovo argumentus dėl ieškovės įžūlaus elgesio, todėl prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalį, patenkinti jo priešieškinio reikalavimą ir santuoką nutraukti dėl ieškovės A. O. kaltės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sutuoktinių kaltė dėl santuokos nutraukimo yra specifinė. Kiekvienu konkrečiu atveju svarbu nustatyti, kad sutuoktinio pareigų pažeidimas yra esminis, lemiantis santuokos pasibaigimą. CK 3.60 straipsnio 3 dalis numato sutuoktinių kaltės prezumpcijas, kurių nenuginčijus, bendras sutuoktinių gyvenimas dėl vieno jų kaltės gali būti pripažintas negalimu.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad atsakovo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas, o būtent tai, kad jis 2007 metais paliko savo sutuoktinę besilaukiančią kūdikio ir daugiau nei vienerius metus šeima visiškai nesirūpino, apskritai net nematė savo sūnaus A., gim. (duomenys neskelbtini), palikęs šeimą pradėjo gyventi su kita moterimi ir su ja gyvena iki šiol faktinėje santuokoje kitoje valstybėje, turi antrą sūnų, buvo esminis, nulėmęs šalių santuokos pasibaigimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nenuginčijo tokių byloje nustatytų: 2007 metais šeimos ir belaukiančios kūdikio gimimo sutuoktinės palikimo, nesirūpinimo šeima daugiau nei vienerius metus, pradėjimo gyventi su kita moterimi faktinėje santuokoje faktų, todėl pirmosios instancijos teismui tokioms atsakovo A. O. nenuginčytoms aplinkybėms buvo pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas ir nustatyti, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Apelianto A. O. apeliaciniame skunde nurodyti ieškovės A. O. įžūlaus elgesio, 2007 m. birželio mėnesį jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo faktai nelaikytini esminiais ieškovės sutuoktinės pareigų pažeidimais, nulėmusiais santuokos pasibaigimą.

Esant tokiems įrodymams bei aplinkybėms nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalies, kuria dėl santuokos iširimo pripažintas kaltu atsakovas A. O. (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Iš patikslinto ieškinio matyti, kad A. O. prašė teismo jai iš atsakovo A. O. priteisti 20 000 Lt neturtinę žalą, nes atsakovas iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, buvo jai neištikimas ir ją paliko dar negimus kūdikiui (t. 1, b. l. 11–13). Bylą nagrinėjęs teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsniu, visiškai tokį A. O. ieškinio reikalavimą patenkino. Teismas sutiko su ieškovės teiginiais, jog dėl atsakovo amoralaus ir neteisėto elgesio ji patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, fizinį ir emocinį skausmą, prarado lūkesčius į laimingą santuoką ir senatvę, žymiai pablogėjo sveikata. Ieškovė turėjo lūkesčių su atsakovu sukurti šeimą neterminuotai, tačiau atsakovas, vesdamas žymiai vyresnę moterį, suteikė jai vilčių, nors nesiruošė rimtam ir ilgam šeiminiam gyvenimui.

Teisėjų kolegija tiki, kad atsakovui A. O. palikus ieškovę A. O. prieš pat kūdikio gimimą, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir emocinį skausmą, baimę dėl savo ir būsimo kūdikio sveikatos, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo daliniame sprendime padaryta išvada, kad ieškovė apskritai prarado lūkesčius į laimingą senatvę, todėl įvertinusi, kad šalys santuokoje išgyveno beveik šešerius metus mano, kad iš atsakovo ieškovei priteista 20 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, neadekvati ieškovės patirtai neturtinei žalai. Atsižvelgus į nurodytus motyvus, pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 20 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, pakeistina, sumažinant priteistą sumą iki 5 000 Lt (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliantas A. O. apeliaciniame skunde teigia, kad nustatydamas išlaikymą vaikui teismas nukrypo nuo teismų praktikos, neatsižvelgė į tokias svarbias bylos aplinkybes; kad apeliantas turi ne tik tenkinti savo poreikius maistui ir išlaikyti kitą savo vaiką M. O. Jis liko be gyvenamųjų patalpų, dirba ir nuomoja butą užsienyje. Apelianto manymu, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, išlaikymo dydis turi būti sumažintas iki 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymo priteisimas neturi nubausti atsakovą ir ieškovė neturi pasipelnyti iš jo. Išlaikymas, skirtas vaikui, negali būti naudojamas ne jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis), negali būti naudojimas tėvo ar motinos asmeniniams poreikiams tenkinti.

Ieškovė A. O. prašė iš atsakovo A. O. priteisti po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sūnaus išlaikymui ir paaiškino, kad 500 Lt sudaro išlaidos maistui, 220 Lt – vaikų darželiui; 400 Lt – aprangai, 50 Lt higienos reikmėms; vaiko nuvežimui į darželį – 400 Lt; 600 Lt buto nuomai (t. 3, b. l. 16).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), t. y. 800 Lt, ir daliniame sprendime, objektyviai įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikius ir įsitikinęs, padarė išvadą, kad vaikui išlaikyti iš vieno iš tėvų 700 Lt suma per mėnesį yra pakankama, kad būtų užtikrintas minimalus vaiko vystymasis. Taigi išeitų, kad bylą nagrinėjęs teismas pareigą išlaikyti vaiką nustatė tik vienam atsakovui, daliniame sprendime nurodęs, kad iširus šeimai ieškovė priversta dirbti mažiau ir gaunamu uždarbiu nepajėgia išlaikyti vaiko.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo daliniu sprendimu tik atsakovui nustatyta pareiga teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui kas mėnesį po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes tokios pareigos nustatymas tik vienam tėvui prieštarauja CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, ir ta aplinkybė, kad ieškovė šiuo metu gauna žymiai mažesnes pajamas nei atsakovas, negali būti pagrindu ją visiškai atleisti nuo išlaikymo prievolės.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalis, kuria iš atsakovo A. O. nuo 2009 m. balandžio 09 d. priteistas kas mėnesį po 700 Lt išlaikymas nepilnamečiam sūnui A. O., gimusiam (duomenys neskelbtini), iki jo pilnametystės pakeistina, sumažinant priteistą 700 Lt sumą iki 500 Lt, iš dalies tenkinant atsakovo A. O. apeliacinį skundą dėl priteisto išlaikymo sumos sumažinimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pakeitus pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ir iš A. O. daliniu teismo sprendimu priteistos 252 Lt bylinėjimosi išlaidos sumažintinos iki 180 Lt (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Kitos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. dalinio sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. dalinio sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. O. A. O. priteista 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pakeisti ir priteistą 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 5 000 Lt.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. dalinio sprendimo dalį, kuria iš A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. balandžio 09 d. priteistas kas mėnesį po 700 Lt išlaikymas nepilnamečiam sūnui A. O., gimusiam (duomenys neskelbtini), iki jo pilnametystės, pakeisti ir iš atsakovo A. O. nuo 2009 m. balandžio 09 d. priteisti po 500 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiam sūnui A. O., gimusiam (duomenys neskelbtini), iki jo pilnametystės.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. daliniu sprendimu iš atsakovo A. O. priteistą 252 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą valstybei sumažinti iki 180 Lt.

Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. dalinio sprendimo dalis palikti nepakeistas.