- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-31
- Bylos Nr.
- 2-1289/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00185-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Trečiasis asmuo
- D. Š., H. J.
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bostas“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kirkiliavas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo pareiškimas dėl uždarosios akcinės bendrovės „Bostas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Bostas“ bankroto byloje Nr. B2-509-460/2014; tretieji asmenys: D. Š. ir H. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi iškėlė UAB „Bostas“ (toliau – atsakovas) bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Kirkiliavas“. Administratorius prašė pripažinti atsakovo bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad atsakovą 2008 m. birželio 4 d. įsteigė VšĮ „Konsultacijos ir sprendimai“, 2009 m. sausio 13 d. akcijas įsigijo D. Š., atsakovo vadovė nuo 2008 m. birželio 4 d. iki 2008 m. gruodžio 10 d. buvo B. B. J., nuo 2008 m. gruodžio 10 d. iki 2013 m. lapkričio 2 d. – D. Š.. Iškėlus bankroto bylą, D. Š. neįvykdė įpareigojimo perduoti administratoriui atsakovo turtą ir dokumentus, tačiau su administratoriumi susiekė ir prisistatė kaip atsakovo darbuotojas H. J., kuris paaiškino, kad atsakovo turtas ir dokumentai artimiausiu metu bus perduoti administratoriui, tačiau vėliau teisinosi, jog dokumentų perduoti negali, nes jie nesutvarkyti. Administratorius 2013 m. lapkričio 12 d. paštu gavo registruotą siuntinį su dalimi atsakovo dokumentų. Kiti atsakovo dokumentai ir turtas administratoriui neperduoti, balansas nesudarytas. Administratorius 2013 m. gruodžio 10 d. gavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus reikalavimą nukabinti išorinę reklamą Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ir administracinio teisės pažeidimo protokolą, surašytą H. J., kuris įvardytas kaip atsakovo vadovas. H. J. paaiškino administratoriui, kad minėta reklama priklauso ne atsakovui, o UAB „Bozze“. Administratoriui nuvykus minėtu adresu, buvo rasta UAB „Bozze“, įkurta 2013 m. rugpjūčio 7 d., už prekystalio prekiaujant mobiliaisiais telefonais sutiktas H. J.. Šios bendrovės steigėjas ir vienintelis akcininkas yra R. R., nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. tapo bendrovės direktoriumi. Pirmoji UAB „Bozze“ direktorė buvo B. B. J.. Administratorius, susipažinęs su atsakovo bankroto bylos iškėlimo medžiaga, pastebėjo, kad dauguma dokumentų pasirašyta H. J. vardu. Kai D. Š. eidavo atostogų, atsakovo direktoriumi laikinai buvo skiriamas H. J.. Pastarasis administratoriui prisipažino, kad yra faktinis atsakovo direktorius. Administratoriaus nuomone, nurodytos aplinkybės: įmonės valdymo organo įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose nustatytų pareigų nevykdymas, netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita, veiklos perkėlimas į kitą įmonę, sudaro pagrindą atsakovo bankrotą pripažinti tyčiniu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi BUAB „Bostas“ administratoriaus pareiškimo netenkino. Pirma, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo vadovui D. Š. buvo skirta 1 000 Lt bauda už tai, jog jis vengia savo pareigos perduoti administratoriui įmonės turtą ir dokumentus, nebendradarbiauja su juo. Antra, administratorius nepateikė duomenų, kad D. Š. nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, taip pat duomenų apie sudarytus nuostolingus ar ekonomiškai nenaudingus įmonei sandorius. Trečia, teismas sutiko, kad įmonės apskaita buvo tvarkoma ne visai tinkamai, tačiau teismas nerado pagrindo konstatuoti, jog dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto ir pan. Administratorė pagal gautų dokumentų duomenis teikia teismui prašymus dėl kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų tvirtinimo. Šis sąrašas teismo yra patvirtintas. Teismo vertinimu, administratorius, nors ir sudėtingai, tačiau turi galimybę vykdyti atsakovo bankroto procedūras. Ketvirta, teismas, įvertinęs situaciją, kad kitoje įmonėje – UAB „Bozze“ dirbo B. B. J. ir dirba H. J., mano, jog šie požymiai nesuponuoja išvados dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu. Byloje nėra duomenų, kad naujai įsteigta įmonės perėmė atsakovo nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises. Penkta, teismo nuomone, aplinkybė, kad atsakovo turtas (kasos aparatas) buvo perkeltas į kitą įmonę, nėra tokia reikšminga ir sukelianti neadekvačias pasekmes kaip atsakovo bankroto pripažinimas tyčiniu. Išanalizavęs ir įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes ir bankroto pripažinimą tyčiniu reglamentuojantį teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad duomenų visuma nesudaro pagrindo atsakovo bankrotą pripažinti tyčiniu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas BUAB „Bostas“ administratorius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį ir pripažinti UAB „Bostas“ bankrotą tyčiniu. Nurodo, kad ĮBĮ išvardyti veiksmai, kuriais yra prieinama prie tyčinio bankroto, t. y. blogas įmonės valdymas, turto iššvaistymas, dokumentų neperdavimas. Iki šiol administratoriui tik registruotu paštu buvo siųsti atsakovo dokumentai, jų nepakanka įvertinti atsakovo finansinės padėties, jos kapitalo ir įsipareigojimų dydžio. Apelianto teigimu, šie atsakovo vadovo veiksmai rodo siekį nuslėpti atsakovo finansinę padėtį. Atsakovo vadovas pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl jam turi būti taikoma atsakomybė, numatyta ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje. Tai vertintina kaip įmonės blogas valdymas. Bankroto byloje galioja kaltumo prezumpcija, kai kaltės įrodinėti nereikia, o pats vadovas turi įrodyti tai, kad jis nekaltas. Apelianto teigimu, atsakovo vadovas D. Š. nedalyvavo bankroto procedūroje, neteikė administratoriui paaiškinimų, nesudarė likvidacinio balanso, net nesistengė įrodyti savo nekaltumo. Apeliantas teismui buvo nurodęs aplinkybes dėl atsakovo veiklos ir turto perkėlimo į kitą įmonę. Bankroto bylose teismas turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Apeliantas teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, į teismo posėdžius nekvietė administratoriaus, atsakovo vadovo, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovų ir neklausė jų paaiškinimų, o pareiškimą išnagrinėjimo rašytine tvarka. Teismas nesiaiškino, kur dingo administratoriui neperduoti įmonės dokumentai. Apelianto nuomone, tik pripažinus bankrotą tyčiniu, būtų galima atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tikrąją vadovo padarytą žalą atsakovo kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 str. 12 d.). ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu. Administratorius pareiškimą dėl UAB „Bostas“ bankroto pripažinimo tyčiniu grindė šiais požymiais: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.); 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai (ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p.); 3) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.). Be to, ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatyti tam tikri požymiai, kuriems esant preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis. Administratorius nagrinėjamu atveju remiasi šiuo požymiu: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys (ĮBĮ 20 str. 3 d. 1 p.).
Aukščiau nurodytų požymių egzistavimą administratorius grindžia pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad administratorius nepateikė jokių duomenų, kad UAB „Bostas“ vadovas D. Š. nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, buvo sudaręs nuostolingus ar ekonomiškai nenaudingus įmonei sandorius, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimo ir (arba) perdavimu, ar priėmė kitus nuostolingus ar ekonomiškai nenaudingus įmonei sprendimus. Apeliantas (administratorius) apeliuoja į teismo aktyvų vaidmenį bankroto byloje. Sutiktina, kad bankroto byloje teismas turi būti aktyvus. Kita vertus, kaip ir kitose bylose, bankroto byloje galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Šiuo atveju apeliantas nepateikė argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateikė ne įmonės kreditorius, o bankroto administratorius, kuris yra savo srities profesionalas ir kuriam keliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai, turėjo pagrindą savo iniciatyva rinkti duomenis, patvirtinančius administratorius nurodytus tyčinio bankroto požymius. Pažymėtina, kad administratorius pareiškime labai abstrakčiai nurodė šiuos požymius atitinkantį faktinį pagrindą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytų požymių.
Pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl administratoriaus pareiškime nurodyto tyčinio bankroto požymio, nustatyto ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte (dėl buhalterinės apskaitos apgaulingo ir (arba) netinkamo tvarkymo), taip pat dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytos prezumpcijos (dėl veiklos ir turto perkėlimo į kitą įmonę). Apeliantui nenurodžius jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su jais. Dėl atsakovo vadovo pareigos perduoti administratoriui įmonės dokumentus nevykdymo pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai pasisakė, nurodydamas, kad administratorius disponuoja tam tikrais atsakovo dokumentais ir jų pagrindu teikia teismui tvirtinti kreditorių reikalavimus, t. y. turi galimybę vykdyti bankroto procedūrą. Apeliantas dėl šių motyvų ydingumo iš esmės nepateikė jokių argumentų.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo dar vieną faktinį pagrindą atsakovo bankrotą pripažinti tyčiniu – aplinkybę, kad atsakovo vadovas nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, esant situacijai, kai įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors aplinkybė dėl įmonės vadovo pareigos, esant atitinkamoms sąlygoms, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo taip pat sudaro pagrindą bankrotą pripažinti tyčiniu, tačiau nagrinėjamu atveju administratorius jos nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčinio, t. y. šia aplinkybe pareiškimo negrindė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos neanalizavo ir nenustatė.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad skundžiama nutartis, kuria atsisakyta iškelti atsakovui bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.