Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-602-477/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-20
Bylos Nr.
1-602-477/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29037-2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimvydas Žukauskas
Kaltinamasis
D. Č.
Nukentėjusysis
M. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-602-477/2021Proceso Nr. 1-01-1-29037-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1
(S)UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 20 d.Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Rimvydas Žukauskas,sekretoriaujant Jolantai Veličkienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Rašinskui,kaltinamajam D. Č.,nukentėjusiajai M. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba pagal individualią veiklą, teistas: 1) 2015-10-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2016-07-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimas pakeistas į 90 parų arešto bausmę; 2) 2016-11-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, 2017-08-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę; 3) 2018-02-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 7 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme; 4) 2020-03-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č. 2021 m. rugpjūčio 23 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, balkone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, rankos alkūne sudavė sutuoktinei M. Č. į kairįjį žandą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai M. Č. fizinį skausmą.

Be to, D. Č. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. rugpjūčio 23 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), namuose, koridoriuje, ranka sugriebė M. Č. už dėvimo chalato apykaklės ir ją smaugė, po to, koja spyrė M. Č. vieną kartą į pilvą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai M. Č. fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. Č. kaltu teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai ir nurodė, kad įvykio dieną, buvo stipriai neblaivus, dėl ko neatsimena įvykio aplinkybių. Kaltinamasis laiko, kad neblaivumas turėjo pagrindinę įtaką tokiam jo elgesiui. Dėl padaryto gailisi, atsiprašė nukentėjusios.

Nukentėjusioji M. Č. teisiamojo posėdžio metu palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji teisme parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d., D. Č. su kaimynu vartojo alkoholinius gėrimus. Kilus konfliktui tarp jos ir kaltinamojo, D. Č. sudavė alkūne jai į veidą, po to smaugė chalato apykakle, po ko vieną kartą spyrė nukentėjusiajai į pilvą. Po įvykio D. Č. jos atsiprašė, civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d., su D. Č., jo bute vartojo alkoholinius gėrimus. Kol liudytojas buvo D. Č. bute, konfliktų tarp D. Č. ir jo sutuoktinės nebuvo. Tą dieną liudytojas su D. Č. išgėrė nemažą kiekį alkoholinių gėrimų.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. Č. kaltu prisipažino ir parodė, kad gyvena kartu su sutuoktine M. Č. ir bendrais vaikais M., G., K. ir D. Č., adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 23 d. jis visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, su kuo gėrė neprisimena. Neprisimena kas buvo atėjęs pas jį į svečius. Prisimena, jog vakare, būnant namuose, jis buvo paėmęs M. Č. už chalato apykaklės, bet neprisimena ar ją smaugė, ar sudavė jai koja ar rankos alkūne, bet su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą sutinka. Galėjo taip būti, kad smaugė ir sudavė M. Č. smūgius, bet jis to neprisimena. M. Č.tikrai nemeluos, kad jis prieš ją naudojo fizinį smurtą. Negali paaiškinti kodėl taip pasielgė. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio (b. l. 81-82).

Nukentėjusioji M. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d., apie 18.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis D. Č. kartu su kaimynu V., kurio pavardės ji neprisimena, sėdėjo balkone, vartojo alkoholinius gėrimus ir tarpusavyje kažką garsiai aptarinėjo. Ji nuėjo į balkoną paprašyti jų kalbėti tyliau, nes kaimynai dėl triukšmo gali iškviesti policiją. Besiginčydamas su kaimynu, D. Č. užsimojo dešinės rankos alkūne ir sudavė jai į veido kairę pusę, tiksliau į kairįjį žandą, dėl ko ji pajautė fizinį skausmą. Po smūgio D. Č. išėjo į lauką, o grįžęs po kurio laiko, prašė jos telefono, kad galėtų pasiklausyti muzikos, tačiau ji jam jo nedavė. Tada D. Č. įsiūto, nubėgo į virtuvę, o paskui atbėgęs į koridorių, kuriame ji stovėjo, sugriebė jai kaire ranka už dėvimo chalato apykaklės ir taip pradėjo ją smaugti, dėl ko ji jautė fizinį skausmą ir dusulį. Pajautusi, kad D. Č. šiek tiek atleido chalato apykaklę, ji abiem rankomis nustūmė jį nuo savęs. Tada jis koja spyrė jai į pilvą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Besigindama ji pastūmė D. Č. nuo savęs dar labiau ir jis nugriuvo. Jai kviečiant policiją, D. Č.paėmė iš jos rankų telefoną, pasiėmė šunį ir išėjo į lauką. Atvykę policijos pareigūnai rado D. Č. kieme. Balkone buvęs kaimynas buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kad jau beveik miegojo. Konflikto metu jų vaikai buvo lauke. Civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 29-30).

Liudytojas V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). D. Č. yra jo kaimynas. 2021 m. rugpjūčio 23 d., dienos metu, jis kartu su D. Č., jo bute, vartojo alkoholinius gėrimus. Kaip jam atrodo, kol jis buvo svečiuose pas D. Č., tarp jo ir žmonos M. jokio konflikto nebuvo, jis to nepastebėjo. Jis nematė, kad D. Č. prieš žmoną būtų naudojęs fizinį smurtą. Jam išeinant namo, tarp D. Č. ir jo žmonos jokio konflikto nebuvo. Įvykio metu jis buvo gerokai išgėręs, todėl daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 47).

Asmens apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad apžiūrėta M. Č.. Apžiūrėjus M. Č. veidą matyti, jog kairysis žandas nežymiai paraudęs. Ant kaklo ir pilvo jokių sužalojimų nepastebėta (b. l. 33, 36-38).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Bute bendra tvarka nepažeista. Pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai, nėra (b. l. 17-18, 20-23).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas – tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas, pareikštas D. Č. sukėlus M. Č. fizinį skausmą, pasitvirtino.

Teismas pažymi, kad D. Č. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – paties kaltinamojo D. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiosios M. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojo V. J. duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir foto lentelė, asmens apžiūros protokolas ir foto lentelė. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad D. Č., būdamas neblaivus, tyčia, rankos alkūne sudavė sutuoktinei M. Č. į kairįjį žandą, bei ranka sugriebė M. Č. už dėvimo chalato apykaklės ir ją smaugė, po to, koja spyrė M. Č. vieną kartą į pilvą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai M. Č. fizinį skausmą.

Tokiu būdu, įvertinęs įrodymų visumą, teismas laiko, jog kaltinamojo D. Č. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo sutuoktinei M. Č. įrodyta, todėl jo veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymas, yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis ). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis D. Č. padarė vieną nesunkų baigtinį nusikaltimą, tiesiogine tyčia. Nusikaltimo tikslas buvo spręsti konfliktą panaudojant smurtą. Nusikaltimo motyvas buvo pyktis. Kaltinamasis šį nusikaltimą padarė būdamas keturis kartus teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Jam buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, pakeista į arešto bausmę, du kartus baustas terminuotu laisvės atėmimu. Paskirtas bausmes jis atliko, tačiau reikiamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, pakartotinai nusikalto, būdamas neblaivus. Turi galiojančių administracinių nuobaudų.

Teismo posėdžio metu, D. Č. pripažino, kad visas nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo esminę įtaką jo nusikalstamam elgesiui.

Kaltinamojo D. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Šiuo metu galiojantis BK nenumato teismui pareigos asmeniui, turinčiam teistumą už tyčinius nusikaltimus, t. y. esančiam recidyvistu, skirti laisvės atėmimo bausmę. Teismų praktikoje ši griežčiausia bausmė skiriama paprastai tada, kai ji numatyta kaip vienintelė nusikaltimo sankcijoje, arba švelnesnėmis bausmėmis nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų. Be to, jos skyrimas turi atitikti proporcingumo ir teisingumo principus. Kaltinamasis nuo 2015 metų jau padarė penktą smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, jam buvo taikytos bausmės – laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas, kurios savo tikslų nepasiekė. Kadangi nusikalstamos veikos kartojasi intensyviai, skiriamos bausmės nepasiekia savo tikslų, todėl kaltinamajam skirtina griežčiausia bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, vieną lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, nusikaltimo pobūdį, jam skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Ši įstatymo norma įtvirtina teismo pareigą kiekvieną kartą skiriant arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmę apsvarstyti jos vykdymo atidėjimo galimybę, ir tik jos nesant skirti realią bausmę.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymą nuteistojo atžvilgiu, įtvirtino esminę sąlygą, kuriai nesant asmeniui negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, t. y. kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., kas suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik BK 75 str. nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis) bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. Bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės, jos atidėjimo metu teismo skiriami įpareigojimai, kuriuos privalo nuteistasis vykdyti, jais yra apribojama jo laisvė, jam skiriami suvaržymai, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Nuteistajam pažeidžiant bausmės vykdymo sąlygas, teismui padarius išvadą, kad bausmės tikslai nebus pasiekti bausmės vykdymo atidėjimu, bausmės vykdymo atidėjimas yra panaikinamas, nuteistasis pasiunčiamas į laisvės atėmimo vietą atlikti laisvės atėmimo bausmės, neįskaitant praėjusio bausmės vykdymo atidėjimo laiko, t. y. nuteistasis savo veiksmais iš esmės pasunkina savo padėtį.

Kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnyje 2 dalyje, padarymą teisiamas pirmą kartą. D. Č. įvykdytas nusikaltimas pagal savo pobūdį yra mažiau pavojingas, kadangi suduotas vienas smūgis ir vienas spyris, nukentėjusioji smaugta, tačiau sužalojimai nebuvo padaryti, sukeltas tik fizinis skausmas. Kaltinamasis D. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi. Nukentėjusioji sutuoktiniui atleido, toliau ketina gyventi kartu, augina keturis vaikus. Nukentėjusioji šiuo metu niekur nedirba, D. Č. išlaiko šeimą.

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir skiriant teismo pareigas, bus galima pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo; apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, pavojingumo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad teisiamas penktą kartą, nustatytinas 3 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, todėl jam nustatytina teismo pareiga, susijusi su alkoholio vartojimu, – pareiga visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholinių gėrimų) (BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Taip pat skirtinos pareigos – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas), pradėti dirbti, visu bausmės vykdymo metu tęsti darbą, nesant galimybės įsidarbinti, registruotis užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas), pareiga dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant ją atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Šias pareigas nustatytina atlikti per visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Dėl kardomųjų priemonių

D. Č. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. Č. ir nesiartinti prie jos arčiau ne 50 metrų atstumu (b. l. 71-72). Ši kardomoji priemonės paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Į bausmės laiką įskaitytinas D. Č. laikino sulaikymo laikas nuo 2021-08-23, 18.35 val. iki 2021-08-24, 12.42 val. (1 diena) (b. l. 57, 66) (BK 66 straipsnio 2 dalis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais,

nusprendžia:

D. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, ir nuteisti – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Paskirtos 1 (vienerių) metų terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, atidėti 3 (trims) metams, bei D. Č. skirti:

pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte – pradėti dirbti, tęsti darbą, nesant galimybės įsidarbinti, registruotis darbo biržoje, tęsti registraciją; ją atlikti visu bausmės vykdymo atidėjimo 3 metų laikotarpiu;

pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte – dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos;

pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; ją atlikti visu bausmės vykdymo atidėjimo 3 metų laikotarpiu;

pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų medžiagų); ją atlikti visu bausmės vykdymo atidėjimo 3 metų laikotarpiu.

Bausmės vykdymo atidėjimo 3 metų terminą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalimi, skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. Č. išaiškinti, kad jam bausmės vykdymo atidėjimo metu nevykdant teismo skirtų pareigų bei probacijos sąlygų, ar padarius kitą nusikalstamą veiką, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas, ir jis gali būti pasiųstas atlikti su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

D. Č. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. Č. ir nesiartinti prie jos arčiau ne 50 metrų atstumu – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėjas Rimvydas Žukauskas