- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-07
- Bylos Nr.
- A15.-1327-951/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00377-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- Y. V.
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Y. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Y. V. 2019 m. lapkričio 30 d. apie 12.49 val. (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinė pusė) 48,80 km., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kelių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje važiuodamas atbuline eiga, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių bei kliudė ir apgadino iš paskos važiavusį ir sustojusį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai automobilio (duomenys neskelbtini) savininkui padaryta žala didesnė nei 750 Eur.
Šalies argumentai
Y. V. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis važiavo iš (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (priekaba), važiavo (duomenys neskelbtini) miesto aplinkeliu į (duomenys neskelbtini), į keltą. Jis neatsimena, ar tai buvo eismo įvykis, jei būtų buvęs, tai jis jokiu būdu nebūtų nuvažiavęs iš avarijos vietos, nes jis turi automobilio draudimą, nėra tikslo išvažiuoti. Jis du kartus per dieną apeina automobilį ir nematė jokių pažeidimų. Automobilis neapgadintas. Jei pasirodys, kad jis yra kaltas, jis priims bausmę (b. l. 20, 60).
Nukentėjusysis A. G. teisme parodė, kad minėtu keliu važiavo su drauge į (duomenys neskelbtini). Sankryžoje sustojo vilkikas, pagalvojo, gal priekyje avarija ar kamštis. Pririedėjo prie vilkiko, tuo metu vilkikas staigiai įjungė atbulinę pavarą, jis pats nespėjo pradėti važiuoti atbuline eiga. Vilkikas sankryžoje pasuko į dešinę pusę ir nuvažiavo toliau. Naudojo garsinį signalą, bandė perspėti, mirksėjo šviesomis, bet jis nuvažiavo ir tiek. Įsiminė puspriekabės numerį. Paskambino bendruoju pagalbos numeriu ,,112“ ir laukė, kol atvažiuos policija. Kelyje yra dvi juostos, bet sankryžoje, ties salele jų padaugėja, nes prisideda viena juosta nusukimui į dešinę. Ta transporto priemonė stovėjo viduryje sankryžos. Ten tarp salelių eina viena juosta, o kita nusuka į kitą kelią, tai gaunasi, kad jis stovėjo grynai viduryje sankryžos. Nevažiavo kita juosta, o sustojo tai transporto priemonei iš galo, nes ten yra tik viena juosta, o kita juosta lėtėjimo. Nelenkiant šios transporto priemonės, jam kitos galimybės pravažiuoti nebuvo. Jis važiavo priekyje jo ir sustojo, todėl degė stabdymo žibintai, po to vieną kartą sumirksėjo avarinio signalo šviesos, tada iš karto užsidegė baltos lempos ir jis pradėjo važiuoti atgal. Kadangi ta transporto priemonė jau buvo sustojusi, jis pririedėjo arti, kažkur nuo vieno iki trijų metrų atstumu, sustojo visai šalia. Nevairuoja tokio dydžio transporto priemonės, todėl nežino, ką jis galėjo matyti iš kabinos, ar matė, kad jam už priekabos kažkas stovi, ar jo automobilis buvo lengvai matomas, tikrai negali atsakyti. Už jo automobilio kitų transporto priemonių nebuvo, kelias tuo metu buvo tuščias. Iš karto pradėjo signalizuoti. Vilkikas jo transporto priemonę atstūmė atgal, tiksliai negali pasakyti, gal kokius 8-5 metrus. Gali būti, kad, kaip ir nurodė tyrimo metu, nuo 10 iki 15 metrų, nes dabar tiksliai pasakyti negali. Įvykio vietoje kalbėjo su pareigūnais ir parodė, kur stovėjo kita transporto priemonė bei kiek atstūmė. Jis pusę vilkiko sugebėjo atstumti atgal ir įsisukti į kelią. Jam reikėjo rikiuotis atgal, jog nevažiuotų per tą salelę sankryžoje. Tikrai nesuprato, dėl ko tos transporto priemonės vairuotojas taip elgėsi. Jei jis buvo pasikrovęs puspriekabę ir jos svoris buvo didelis, tai, kai stūmė atgal jo automobilį, gal dėl to ir nepajuto didelio jėgų skirtumo, bet, kad nematė per veidrodėlius, negirdėjo garsinio signalo, į tai jau atsakyti negali. Jo manymu, galima tokia situacija, kaip jis nurodė. Su sugadintu automobiliu nebandė vytis tos transporto priemonės. Sustojo kelyje ir skambino į pagalbos tarnybą. Ekspertizė dėl jo automobilio apgadinimų dar nepadaryta, yra tik tie apgadinimai, kurie aprašyti policijos pareigūnų. Šiai dienai žala dar tiksliai nėra įvertinta. Žalą virš 750 eurų įvertino taip, kad jam paskambino eismo įvykio tyrėja, tuo metu vyko labai ilgos paieškos tarp draudėjų, nes kol surado transporto priemonės savininką, kol atsekė vilkiko numerius. Tyrėja, remdamasi savo patirtimi, jam sakė, kad iš nuotraukų matyti, jog žala didesnė. Tada pasakė, kad parašytų jai ir ji viską įformins. Jam taip patarė tyrėja, pats tose kainose nenusimano. Transporto priemonė, kurią vairavo, priklausė jo tetai, mamos seseriai. Jis ja naudojosi ir dabar ją remontuos. Jei neklysta, trys policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą. Policijos pareigūnai viską suformino ir pasakė laukti skambučio, dar paėmė parodymus, užregistravo, viską išmatavo. Tuo metu vairavo (duomenys neskelbtini) markės automobilį. Su juo kartu automobilyje sėdėjo draugė A. D.. Tas vilkiko vairuotojas nebuvo išlipęs iš automobilio. Jo vertinimu, tai labiau buvo paprastas pasistumdymas atgal ir nuvažiavimas. Didelė transporto priemonė, todėl greičio taip greitai padidinti negalėjo, kad šiuo atveju jis greitai važiuotų ir šalintųsi iš įvykio vietos. Nežino, kiek jo signalizavimas galėjo girdėtis sunkiasvorio automobilio kabinoje, bet, mano, buvo galima išgirsti signalą, nes pavažiavęs, atsistūmęs, padaręs tokį manevrą, kuris nėra leistinas pagal Kelių eismo taisykles, jis galėjo bent pažiūrėti per veidrodėlį, ar gale už jo nieko nebuvo, kadangi pasisukęs sankryžoje į šoną, tikrai galėjo matyti, jog stovi jo automobilis su įjungta avarine šviesa bei suvarytu automobilio priekiu. Jei visko neapžiūrėjo, tai gal negirdėjo ir nematė. Jei pažiūrėjo per veidrodėlį, būtų matęs, kas vyksta.
Liudytoja A. B. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiama kaip liudytoja. Kai atvyko į įvykio vietą, to V. ten net nebuvo. Nukentėjusysis nurodė priekabos valstybinius numerius ir ji su kolega pagal tai įformino įvykį. Nelabai pamena, ką nukentėjusysis pasakojo, nes viskas buvo seniai. Įvykyje buvo apgadintas (duomenys neskelbtini) automobilis. Tas apgadinimas padarytas, kai sunkiasvoris automobilis stūmėsi atbulomis. Ji mano, kad sunkiasvorio automobilio vairuotojas galėjo nesuprasti, jog jis sukėlė eismo įvykį, kuomet stūmė savo transporto priemonę atbuline eiga ir padarė tokius apgadinimus kitai transporto priemonei, bet turėjo suprasti, jog automobilį stumia ant kelio ir vis tiek per veidrodėlį viskas matosi, jog iš galo stovi automobilis. Nežino, kaip jis galėjo nepastebėti automobilio, esančio iš galo. Negali pasakyti, ar stumiant sunkiasvorę priemonę, galima nesuvokti, kad yra sukeltas eismo įvykis. Lyg buvo apgadintas priekinis kapotas, bamperis, ar iš kairės ar iš dešinės pusės buvo apgadintas, dabar nepasakys, bei buvo pradurta viena padanga. Labai nedaug pamena, kaip greitai nukentėjusysis po įvykio kvietėsi pagalbą į įvykio vietą. Lygtais įvykis buvo ,, (duomenys neskelbtini)“ kelyje. Buvo kelio ruožas (duomenys neskelbtini), kelyje ,,(duomenys neskelbtini)“, ties posūkiu į ,, (duomenys neskelbtini)“ kelią. Ji negali pasakyti, kiek toli sunkiasvorė transporto priemonė stūmė nukentėjusiojo automobilį atbuline eiga, nes sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojo jau nebebuvo. Kai ėmė paaiškinimą iš nukentėjusiojo, visas jo nurodytas aplinkybes nurodė tarnybiniame pranešime teisingai, tada viską geriau prisiminė.
Liudytoja A. D. teisme parodė, kad žino, kodėl teismas ją kviečia liudytoja byloje. Ji su draugu A. G. važiavo nuo kaimo, kuris yra šalia (duomenys neskelbtini), namo į (duomenys neskelbtini). Jie sustojo sankryžoje ir pamatė, kad sunkvežimis stovi viduryje sankryžos. Net nespėjus susivokti, sunkvežimis, įjungęs šviesas, pradėjo stumtis atgal. Draugas net nespėjo suvokti, kas vyksta bei pradėti važiuoti atgal, kai sunkvežimis atsitrenkė į jų automobilį ir realiai nustūmė juos nuo kelio. Stūmė tol, kol jis pats galėjo įvažiuoti į gretą esantį kelią, ir nuvažiavo tolyn. Viskas vyko lapkričio 30 d. apie pietus, jei neklysta, prieš 12.00 val. Kai viskas įvyko, ji tiesiog sėdėjo šalia automobilyje, jie kalbėjosi, dar galbūt kažką žiūrėjo telefone, bet tikrai matė, kai atsitrenkė. Pamatė automobilio priekabos numerius. Iš tikrųjų išsigando, kai įvyko šis įvykis. Draugas pradėjo signalizuoti, tiesiog buvo išsigandę, nežinojo ką daryti. Draugas iš karto paskambino policijai ir pasakė priekabos numerius, dar policija pasiteiravo, ar jiems reikia medikų pagalbos. Pasakius, kad nereikia medikų, tiesiog iškvietė ekipažą, ir jie jo sulaukė. Tada šiek tiek pasitraukė į šalikelę, kad neužstotų kelio kitiems pravažiuojantiems automobiliams. Kai sustojo prie sunkiasvorės transporto priemonės, tarp jos ir jų buvo gal kokie 2 metrai, o gal net mažiau. Nesuprato, kodėl sunkiasvoris automobilis stovėjo viduryje kelio. Realiai per kokias penkias sekundes nuo jų sustojimo sunkiasvoris automobilis įsijungė avarines šviesas ir pradėjo stumtis atbulas. Kai pradėjo stumti jų automobilį, draugas po kokių dviejų sekundžių pradėjo signalizuoti, kad kažkaip kitas vairuotojas išgirstų, juos pamatytų. Jis signalizavo net kol važiavo. Sunku pasakyti, ar sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas galėjo girdėti jų signalą, jei jis buvo įsijungęs muziką ir net nepažiūrėjo pro veidrodėlį, nepažiūrėjo atgal, tai jų pamatyti negalėjo. Ji mano, jog tas kitas vairuotojas jų pamatyti negalėjo, bet išgirsti galėjo, jei automobilyje garsiai neskambėjo kokia nors muzika. Taip jų automobilis buvo stumiamas gal 10 metrų. Sunku pasakyti, kiek laiko vyko tas stūmimas. Automobilis buvo stipriai apgadintas. Pati nėra vairuotoja. Nebūdama vairuotoja, ji galvoja, kad sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas, kuris įjungia atbulinę pavarą, stumiasi atbulas, stumia ir jų transporto priemonę, galėjo nesuprasti, jog sukėlė eismo įvykį, jei nieko nepamatė, neišgirdo. Tas sunkiasvorės transporto priemonės nuvažiavimas nuo jų automobilio buvo įprastas transporto priemonės pajudėjimas į priekį.
Motyvuojamoji dalis
Y. V. kaltė dėl nusižengimo padarymo įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu, tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo, eismo įvykio vietos schema ir duomenimis apie eismo įvykį, Y. V., A. D., A. G. paaiškinimais, Šiaulių AVPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės apžiūros protokolu, LR Transporto priemonių draudikų biuro informacija, icdb.vrm.lt informacija apie autotransportą, kirtusį Lietuvos Respublikos sieną, elektroninio susirašinėjimo duomenimis, informacija apie nukentėjusiajam padarytą žalos dydį, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, kompaktine plokštele su fotonuotraukomis.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių duomenų konstatuotina, kad įvykio metu buvo apgadintas automobilis, t. y. nukentėjusiojo vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nors tyrimo metu apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas Y. V. negalėjo tiksliai nurodyti, ar jis sukėlė eismo įvykį ir apgadino A. G. vairuojamą transporto priemonę bei padarė jam žalą, tačiau teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. G. patvirtino, jog jam sustojus už vilkiko, į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė atbuline eiga važiuojantis sunkvežimis, kuris atsitrenkęs dar stūmė jo vairuojamą automobilį keletą metrų, o pavažiavęs tam tikrą atstumą atbuline eiga, vilkikas sankryžoje pasuko į dešinę pusę ir nuvažiavo toliau, tuo tarpu jis sustojo kelyje, skambino į pagalbos tarnybą, o atvykę pareigūnai užfiksavo įvykį ir įformino jo automobilio apgadinimus. Teisme liudytoja apklausta A. D., kuri tiesiogiai stebėjo įvykio aplinkybes sėdėdama nukentėjusiojo automobilyje, patvirtino, kad jie sustojo sankryžoje ir pamatė, jog sunkvežimis stovi viduryje sankryžos, net nespėjus susivokti, sunkvežimis, įjungęs šviesas, pradėjo stumtis atgal, draugas net nespėjo suvokti, kas vyksta bei pradėti važiuoti atgal, kai sunkvežimis atsitrenkė į jų automobilį ir realiai nustūmė juos nuo kelio, stūmė tol, kol jis pats galėjo įvažiuoti į gretą esantį kelią, ir tada nuvažiavo tolyn, draugas iš karto paskambino policijai ir pasakė priekabos numerius, jų automobilis buvo apgadintas stipriai. Liudytoja apklausta policijos pareigūnė A. B. teismui teigė, kad, kai atvyko į įvykio vietą, V. ten nebuvo, nukentėjusysis nurodė priekabos valstybinius numerius, ji su kolega pagal tai įformino įvykį, įvykyje buvo apgadintas (duomenys neskelbtini) automobilis, tas apgadinimas padarytas, kai sunkiasvoris automobilis stūmėsi atbulomis, kiek pamena, buvo apgadintas priekinis kapotas, bamperis, ar iš kairės ar iš dešinės pusės, dabar nepasakys, bei buvo pradurta viena padanga. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, po to, kai liudytojai buvo supažindinti su gresiančia baudžiamąja atsakomybe už melagingų parodymų davimą. Paminėtina ir tai, kad liudytojų parodymai viso tyrimo metu buvo nuoseklūs, t. y. tiek tyrimo metu rašydami paaiškinimus A. G. ir A. D., tiek tyrimo metu rašydama tarnybinį pranešimą A. B., analogiškai aiškino įvykio aplinkybes. Be to, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kas leistų suabejoti šių asmenų parodymais, duotais teisme, todėl jais remiasi visa apimtimi ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Dar daugiau, automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padaryti apgadinimai užfiksuoti ir 2019-11-30 transporto priemonės apžiūros protokole bei byloje esančiose fotonuotraukose, kuriose aiškiai matomi padaryti apgadinimai. Aukščiau nurodytų duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad Y. V., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių bei kliudė ir apgadino iš paskos važiavusį ir sustojusį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Todėl teismas sprendžia, kad Y. V. padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą.
Y. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ANK 35 str., 36 str.) nenustatyta. Atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, jam skirtinas sankcijoje numatytas įspėjimas.
Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnioji specialistė K. G. 2020 m. gegužės 29 d. Y. V. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį dėl to, kad Y. V. 2019 m. lapkričio 30 d. apie 12.49 val. (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinė pusė) 48,80 km., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kelių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje važiuodamas atbuline eiga, nesiėmęs visų būtinų atsargumo priemonių bei kliudęs ir apgadinęs iš paskos važiavusį ir sustojusį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai automobilio (duomenys neskelbtini) savininkui padaryta žala didesnė nei 750 Eur, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles.
Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalį priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Be to, pagal ANK 567 straipsnio 3 dalį, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Nusižengimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.
ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 426 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis nusižengimas, numatytas ANK 426 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismų formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad šio nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.
Y. V., tyrimo metu aiškindamas įvykio aplinkybes, nurodė, kad jis neatsimena, ar tai buvo eismo įvykis, jei būtų buvęs, tai jis jokiu būdu nebūtų nuvažiavęs iš avarijos vietos, nes jis turi automobilio draudimą, nėra tikslo išvažiuoti, jis du kartus per dieną apeina automobilį ir nematė jokių pažeidimų, jo vairuotas automobilis nebuvo apgadintas. Nukentėjusysis A. G. teisme parodė, kad nevairuoja tokio dydžio transporto priemonės, todėl nežino, ką asmuo galėjo matyti iš kabinos, ar matė, kad jam už priekabos kažkas stovi, ar jo automobilis buvo lengvai matomas, tikrai negali atsakyti, jei jis buvo pasikrovęs puspriekabę ir jos svoris buvo didelis, tai, kai stūmė atgal jo automobilį, jei visko neapžiūrėjo, tai gal negirdėjo ir nematė. Nukentėjęs asmuo taip pat teigė, kad tas vilkiko vairuotojas nebuvo išlipęs iš automobilio, jo vertinimu, tai labiau buvo paprastas pasistumdymas atgal ir nuvažiavimas, didelė transporto priemonė, todėl greičio taip greitai padidinti negalėjo, kad šiuo atveju jis greitai važiuotų ir šalintųsi iš įvykio vietos, tokių įtarimų nesukėlė. Liudytoja A. B. teisme parodė, kad mano, jog sunkiasvorio automobilio vairuotojas galėjo nesuprasti, kad jis sukėlė eismo įvykį, kuomet stūmė savo transporto priemonę atbuline eiga ir padarė tokius apgadinimus kitai transporto priemonei. Liudytoja A. D. teismui tvirtino, kad sunku pasakyti, ar sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas galėjo girdėti jų signalą, jei jis buvo įsijungęs muziką ir net nepažiūrėjo pro veidrodėlį, nepažiūrėjo atgal, tai jų pamatyti negalėjo, mano, jog tas kitas vairuotojas jų pamatyti negalėjo, bet išgirsti galėjo, jei automobilyje garsiai neskambėjo kokia nors muzika, galvoja, kad sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas, kuris įjungia atbulinę pavarą, stumiasi atbulas, stumia ir jų transporto priemonę, galėjo nesuprasti, jog sukėlė eismo įvykį, jei nieko nepamatė, neišgirdo. Be to, liudytoja teigė, kad tas sunkiasvorės transporto priemonės nuvažiavimas nuo jų automobilio buvo įprastas transporto priemonės pajudėjimas į priekį. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Y. V. tyrimo metu nurodė, jog jis neturėjo pagrindo bėgti, jei būtų supratęs, kad sukėlė eismo įvykį, būtų pasilikęs įvykio vietoje. Vertinant apgadinimų pobūdį, tai, kad eismo įvykyje dalyvavo sunkiasvorė transporto priemonė, kuri judėjo atbuline eiga, galima daryti išvadą, jog Y. V. galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių, nesuprasti apgadinęs kitą automobilį.
Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytų apgadinimų pobūdį, Y. V. motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimą, nes byloje nėra duomenų, kad Y. V. vairuota transporto priemonė būtų buvusi techniškai netvarkinga, nedrausta, ar jis pats būtų neturėjęs vairuotojo pažymėjimo. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad Y. V. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o apgadinęs nukentėjusiojo automobilį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Todėl, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas Y. V. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukia, nesant Y. V. veiksmuose administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 619 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 635 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
Y. V. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Y. V. atžvilgiu iškeltą administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.