Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), buvęs vadovas A. A. (A. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini) vadovu nuo (duomenys neskelbtini) žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir didėjančius finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI), nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, neinicijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nemokumo proceso ir nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) iškėlimo.

Šiais savo veiksmais A. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

2024 m. kovo 13 d. VMI pranešime nurodyta, kad institucija prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant VMI atstovui.

Į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. posėdį niekas iš proceso dalyvių neatvyko. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šaukimas buvo siunčiamas el. paštu, ir registruotu paštu. Iš administracinėn atsakomybei traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas tinkamai ir laiku pranešė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau administracinėn atsakomybei traukiamam asmeniui neatvykus į teismo posėdį, teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 3 dalis).

Iš VMI pareiškimo ir kartu su juo pateiktų priedų matyti, kad Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI apskaitos informacinės sistemos 2024 m. vasario 27 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 93.162,90 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė atlikus Bendrovės mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinti VMI 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-85, t. y. atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių, delspinigių bei dėl paskirtų baudų (pridėtinės vertės mokesčio (iš viso – 13 090,07 Eur); gyventojų pajamų mokesčio (iš viso – 29 103,29 Eur); pelno mokesčio (iš viso – 50 962,82 Eur) nepriemokos, vykdomųjų dokumentų pagrindu susidariusi skola (6,72 Eur).

Siekiant iš Bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, jos atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai. Viso išieškojimo metu, t. y. nuo 2023 m. birželio mėn. iki 2023 m. spalio mėn., buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės, tačiau nesėkmingai.

Esant susidariusiai situacijai Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 4 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. eB2-1258- 661/2024) iškėlė Bendrovei bankroto bylą pagal VMI pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 9 d. Teismas nustatė, jog Bendrovė nuo 2023 m. birželio mėnesio nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. VĮ Registrų centro duomenimis, nekilnojamojo turto Bendrovė neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu registruotos transporto priemonės yra areštuotos, o jų dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Bendrovei neteikiant finansinės atskaitomybės, nėra galimybės įvertinti turto ir įsipareigojimų santykio šiai dienai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, Bendrovėje nedirba nė vienas darbuotojas, todėl darytina išvada, kad Bendrovė jokios veiklos nevykdo. Teismas konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) yra nemoki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes negali laiku vykdyti turtinių prievolių kreditoriui VMI ir nėra galimybės nustatyti įmonės įsipareigojimų vertės.

Iš VMI pateiktos informacijos matoma, kad Bendrovės vadovui jau po 2023 m. balandžio 19 d. atlikto patikrinimo atsirado pareiga kreiptis į teismą bankroto bylos iškėlimo, nes jis kaip įmonės vadovas kuriam keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, jog įmonės mokumo atstatyti nepavyks. Esant minėtam įsiskolinimui Bendrovės vadovas turėjo spręsti, jog įmonė negalės tęsti įprastinės ūkinės komercinės veiklos ar įmonės mokumo nepavyks atkurti. Bendrovei negalint atsiskaityti su kreditore VMI, ir Bendrovei esant nemokiai, vadovas nesikreipė į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, konstatuotina, kad buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vadovas A. A., padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuriame išdėstyti atitinkamos taisyklės esminiai turinio elementai, todėl pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus ne-mokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pažymėtina, kad šiuo metu galioja naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, pakeitęs ĮBĮ, kuris taip pat nustato juridinio asmens vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalies 1 punktas).

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. A. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

VMI pradėjus priverstinį skolos išieškojimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) turto paaiškėjo, tačiau nesėkmingai. Per įstatymo nustatytą terminą įmonės vadovas įmonės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, šią procedūrą inicijavo VMI. Minėta, kad Bendrovės vadovas nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo buvo A. A., įmonės įsiskolinimai susidarė jo vadovavimo laikotarpiu, tačiau jis ignoravo Bendrovės nemokumą. Taigi žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo, šios JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos neįvykdė ir į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo nesikreipė. Taigi A. A. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis, būdamas atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės teisės.

Dėl aptarto reglamentavimo, teismų praktikos ir nustatytų byloje faktų, teismas sprendžia, kad A. A. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 EUR.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. A. padarė vieną administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, neatliko jokių veiksmų tam, kad šis įsiskolinimas būtų sumažintas, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant aukščiau aptartų aplinkybių visumą, į pažeidėjo asmenybę, nustatytas bylos aplinkybes, A. A. skirtina minimali ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda – 1 400 EUR. Teismo vertinimu, ši administracinė nuobauda padės pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus. Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos dydžio, teismas taip pat įvertina A. A. asmenybę – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo verčiasi individualia veikla, „Sodra“ duomenimis nenustatytos gaunamos individualios veiklos pajamos, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis – neteistas. Nors iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad praeityje baustas daug kartų, visgi – paskutinį kartą 2023 m. gegužės 3 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 1 dalį (vykdydamas individualią veiklą nepateikė Metinės pajamų deklaracijos už 2022 m. pasibaigus mokestiniam laikotarpiui) 80 EUR dydžio bauda (informacijos apie baudos sumokėjimą nėra). Iš šio išrašo taip pat matyti, kad administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą jis traukiamas pirmą kartą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Pripažinti A. A. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400 EUR (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.