Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. (toliau – ir Pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto 2024 m. sausio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija L. J. 2023 m. gruodžio 7 d. automatiniu būdu suformavo administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalį.

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2024 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) L. J. buvo paskirta 295 eurų bauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje padarymą. Pareiškėjas nubaustas už tai, kad:

2023-12-07 02:35 nustatyta, kad L. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), toliau - Juridinis asmuo) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600, toliau - Deklaracija) už 2023 m. 10 mėn., kuri turėjo būti pateikta iki kito mėnesio 25 dienos, atitinkamai iki 2023-11-27. Tuo, vadovas L. J., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 85 straipsnio 1 dalies nuostatas;

2023-12-07 02:35 nustatyta, kad L. J., būdamas Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), toliau - Juridinis asmuo) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini), toliau - Deklaracija) už 2022 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2023-06-15. Tuo, vadovas L. J., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 51 straipsnio 2 dalies nuostatas;

2023-12-07 02:35 nustatyta, kad L. J., būdamas asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), toliau - Juridinis asmuo) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini), toliau - Deklaracija) už 2022 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2023-06-15. Tuo, vadovas L. J., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 51 straipsnio 2 dalies nuostatas;

2023-12-07 02:35 nustatyta, kad L. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), toliau - Juridinis asmuo) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini) toliau - Deklaracija) už 2022 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2023-06-15. Tuo, vadovas L. J., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 51 straipsnio 2 dalies nuostatas;

2023-12-07 02:35 nustatyta, kad L. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), toliau - Juridinis asmuo) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikti gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) sąskaitų faktūrų duomenys į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2023 m. 10 mėn., kurie turėjo būti pateikti už kiekvieną kalendorinį mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos, atitinkamai iki 2023-11-20. Tuo, vadovas L. J., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 42-2 straipsnio 1 dalies ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2004-04-21 įsakymu Nr. VA-55 (2016-03-25 įsakymo Nr. VA-28 redakcija) patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių 30.1 p. nuostatas. Nutarime nurodomas pažeidimų padarymo laikas ir vieta yra 2023 m. birželio 16 d. 00.01 val., (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas L. J. nesutikdamas su priimtu nutarimu teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2024 m. sausio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

Skunde nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė profesionalias buhalterines paslaugas ir buvo įgaliota atlikti visas šias funkcijas. Teismų praktikoje atsakinga išorines buhalterines paslaugas teikianti bendrovė. Prieš tai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir asociaciją „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteris. Perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes MB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad toliau neves buhalterijos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai atliko pareigą, nes nepatikrino, ar deklaracijos priduotos ir laiku nepridavė kitų deklaracijų, dėl ko atsakingos šios įmonės, o ne įmonės vadovas. Be to, antrą kartą yra baudžiamas už dalyje dėl VšĮ ir Asociacijos, nes jau nutarimas dėl baudos toje dalyje buvo priimtas 2023 m. lapkričio 29 d., t. y. dvigubas baudimas. Minėtas kitas nutarimas yra apskųstas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas dėl deklaracijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl KTGC ir KVA pelno deklaracijų.

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotas atstovas S. R. su Pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą nurodė, jog skunde Pareiškėjas neginčija, kad nebuvo pateiktos PVM deklaracijos (forma FR0600) už 2023 m. spalio mėn., kuri turėjo būti pateikta iki kito mėnesio 25 dienos, atitinkamai iki 2023-11-27, ir gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenys į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2023 m. 10 mėn., kurie turėjo būti pateikti už kiekvieną kalendorinį mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos, atitinkamai iki 2023-11-20 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nebuvo pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini) už 2022 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2023-06-15 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo pačiu Skunde Pareiškėjas teigia, kad dėl to atsakingas ne jis, o kitas asmuo, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuriuo buvo sudarytos buhalterinių paslaugų sutartys (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 2023-10-01, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 2023-11-01). Tačiau pastebi, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių paslaugų sutartis buvo sudaryta jau po to, kai turėjo būti pateikta pirmiau minėta Deklaracija, be to šiose sutartyse nėra numatyta, kad administracinė atsakomybė už pirmiau minėtų deklaracijų pateikimą kiltų būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad 2022-12-27 Pareiškėjas jau buvo baustas už analogiškus pažeidimus pagal tą patį ANK 187 str. 2 d. – įspėjimu, ir žinojo pasekmes už pirmiau minėtų ataskaitų nepateikimą. Pareiškėjas skunde teigia, kad už pažeidimus nustatytus dėl Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateiktos Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2022 m. iki 2023-06-15 ir dėl Asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateiktos Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2022 m. iki 2023-06-15, yra baudžiamas antrą kartą, nes jau yra baustas už tai 2023-11-29, tačiau tokiais duomenimis Šiaulių AVMI nedisponuoja. Šių pažeidimų Pareiškėjas taip pat neginčija. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei argumentus ir vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prašo palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Teismo posėdyje L. J. skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad faktai dėl įmonių dokumentų pateikimo paaiškėjo tik gavus protokolą, nes yra atsakinga buhalterinė įmonė, kuri pagal sutartį prisiima pareigą ir turi atlikti tokius dalykus. VMI įprastai dar paskambina vadovui, pasiklausia, bet čia buvo toks keistas periodinis išpuolis. Per trumpą laiką gavo krūvą protokolų. Nesuprato, ar tai buvo tyčinis veiksmas, nes kaip tik buvo apskundęs vienos įmonės dėl PVM nesuteikimo klausimą, kalbėjo su VMI viršininko pavaduotoju ir kitą dieną pradėjo eiti protokolai visą mėnesį. Mano, kad tai buvo sisteminis žodinis įsakymas, telefoninė teisė ir buvo priverstas jam surašyti krūvą protokolų, kad apsisaugotų nuo tam tikrų vidinių tyrimų. Buvo keista ši situacija šiais laikais, dabar ne 1990 metai ir ne 2000 metai. Žinant VMI, kad yra įmonėse įgalioti buhalteriai, jų sistemoje ir visur matoma, kas yra atsakingi. Jam baudą sumokėti nėra problema, bet esmė teisingumo klausimas. Pats nėra buhalteris, nemoka teikti deklaracijų. Yra pasamdęs įmones, jei VMI nebaus buhalterių, tai jie „pakiš“ kitą vadovą. Jie įsipareigoja pateikti dokumentus, pats neturi specialių žinių, kaip tai daryti. Pasirašė sutartį raštu su UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“ ir visi kiti UAB prisiekinėja raštu, kad jie tai teiks ir įsipareigoja. Jie yra neatlikę pareigos, tai yra specialios žinios. Jis, kaip vadovas, pareigą atliko, sudarė sutartį su paslaugas teikiančia įmone ir jie pasižada padaryti tuos dalykus, kas liečia deklaracijas. Jo pareiga yra įvykdyta, net tyčios nėra, apie ką kalba. Jis yra skundžiamų įmonių vadovu, skundžiamu laikotarpiu ir buvo. Dėl įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo buhalteriją tvarkantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuomet V., nes sutartis su ja yra. Visa tai matė VMI ir į tai neatsižvelgė. Dėl netinkamos apskaitos tvarkymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ gruodžio mėnesio pabaigoje - sausio pradžioje buvo nutraukti visi santykiai. 2021 m. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimų krūva, pakeitė į kitą UAB, daro, daro paskui vėl pastabos, pakeičia į „(duomenys neskelbtini)“, ten vėl tvarko, išeina iš jų buhalterė, nebepaneša krūvio, tuomet pasamdo V., ta nieko nepadaro, paskui pasamdo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pažada, kad viskas gerai, ir vėl pažeidimų krūvos. Ką jam, kaip vadovui daryti. Pamatė, kad nėra UAB, kurie tinkamai vykdo buhalterinę apskaitą. VMI ignoruoja įgaliojimus, kas yra atsakingas, nes VMI mato įgaliojimus. Jie matė MB „(duomenys neskelbtini)“, pažiūrėjo, kad nebuvo įgaliojimo pasidaręs „(duomenys neskelbtini)“, nežino, gal ištrynė, nes prieš mėnesį ar du visus senus įgaliojimus naikino. Jie mato visus įgaliojimus, mato asmenį, mato asmens kodą, ar sunku pasikelti ir buhalterei surašyti protokolą, nes ji yra atsakinga. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ - UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet jie sakė, kad 50 eurų už sutvarkymą paims, buvo surašę ant UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ sutarties neturi, bet dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ sutartys su „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo žodžiu. Susirašinėjimai buvo, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė asociacijas „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, persiuntė susirašinėjimo laiškus. CK numatomos sutartys ne tik raštu ir žodžiu. Visi UAB kaip susitarę sako, kad čia mažai darbo, čia šalia priimsime. Įmonėse visada buvo buhalterija, pats nemoka daryti tokių darbų. Dėl asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ MB „(duomenys neskelbtini)“ apsiėmė šalia UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties, tomis pačiomis sąlygomis, sako sumokėsite po 50 eurų ir bus sutvarkyta. O UAB „(duomenys neskelbtini)“ sako „šitas aš padarysiu“, buvo pasitarimai ir mato dvi kontoras, kad pareigos jausmo jie nejaučia, nes VMI baudžia direktorius, buhalteriu būti patogu. MB „(duomenys neskelbtini)“ matosi sutartys iš to kas pateikta. Dėl metinių buvo persiųsti laiškai, o dėl balanso baudė 2022 metais. Pats net nežinojo, pamatė baudą, bet buvo kita buhalterė. Baudą sumokėjo. Matosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ persiuntė laišką dėl asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų, bet buvo padaryta ant kitos sutarties. Pats pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Dėl VšĮ asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ kaip ir nurodė MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakingas K. Š., tai įrodo VMI raštas. Ne tas subjektas yra nubaustas, mato visą medžiagą iš VMI ir buhalteriai turi būti drausminami. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, asociacija „(duomenys neskelbtini)“ buvo, greičiausiai įgaliojimus buvo atnaujinęs, dabar nemato įgaliojimų, bet VMI mato. Visose įmonėse buvo, tiesiog paėmė aklai nubaudė direktorių, o tie visi UAB gali ir toliau pakišinėti kitus direktorius. Dėl sutarties sudarymo yra laisvės principas ir šalys pasirenka. Jei buhalteris sako, kad dėl šių mažų neverta daryti, po kita pakišime apmokėjimą ir susiregistruoja įgaliojimus, tuomet žodžiu sutaria, kad susitvarko, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmoka. Dabar įdarbino buhalterę, nes penkios įmonės jį pavedė. Iš susirašinėjimų, pateiktų teismui aiškiai matosi, kad jo pareiga padaryta, nusiuntė specialistui ir nesitiki, kad jis apmulkins. VMI yra įgaliojimai. Akivaizdžiai nubaustas ne tas subjektas. Tas, kuris turėjo pareigą, yra UAB specialių žynių turintis subjektas. Kur teisinga praktika, kam apkrauti teismus, jį bausti, stengiasi, moka mokesčius, kuria biznį. Administracinei atsakomybei turi būti vertinama kažkokia sudėtis, tai jo, kaip direktoriaus, pareiga buvo visiškai atlikta. Negali būti, kad nubaudžiant direktorių nuo atsakomybės atleidžiami pažeidimą padarę asmenys. Šiuo atveju pažeidimą padaro buhalteriją tvarkanti įmonė ir jos paskirti atstovai, nepriduoda ataskaitų, o šiuo atveju baudžiamas direktorius. Pats netvarko buhalterijos ir nemoka užpildyti dokumentų. Viskas pasitvirtino ką teikė savo skunde, kad yra atsakingi žmonės. Mokesčių inspekcija formaliai surašė nutarimą, nesigilindami, ir nubaudė jį kaip vadovą. Akivaizdu, kad yra neobjektyvu, šališka.

Teismo posėdyje Institucijos atstovas prašė skundą atmesti ir palikti Nutarimą nepakeistą.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Teismas pažymi, jog ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. ANK 569 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus, atlikti įvykio vietos apžiūrą, išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ar dokumentus ir kita. Įrodinėjimo našta pagal analogiją baudžiamajai teisei administracinėje teisėje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Be kita ko, pagal ANK 594 straipsnio 1 dalies nuostatas, atliekant administracinių nusižengimo tyrimo veiksmus, privalomai rašomi tyrimo veiksmų protokolai, išskyrus atliekant eksperimentą, šiuos protokolus rašo arba tyrimą atliekantis arba jam padedantis asmuo.

Teismo vertinimu, šiuo atveju Institucija surašiusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje L. J., administracinio nusižengimo tyrimo neatliko arba tai padarė itin formaliai, neišsamiai, nefiksuodama tyrimo atlikimo veiksmų pagal ANK numatytą tyrimo tvarką. Pastebėtina, kad prie administracinio nusižengimo bylos medžiagos nėra pateikta jokių duomenų, kurie būtų užfiksuoti atliekant administracinio nusižengimo tyrimą pagal ANK tvarką ir galėtų būti pripažinti įrodymais šioje byloje, todėl teismas neturi realių galimybių įvertinti skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, bei kartu paties skundo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju Institucija teismui persiuntė Pareiškėjo skundą bei L. J. atžvilgiu priimtą protokolą ir skundžiamą Nutarimą. Jokia kita administracinio nusižengimo bylos medžiaga teismui nebuvo pateikta, tame tarpe ir duomenys, patvirtinantys apie Valstybinei mokesčių inspekcijai galimai laiku nepateiktus duomenis/deklaracijas. Pažymėtina, kad nors administracinio nusižengimo protokolas L. J. atžvilgiu ir buvo suformuotas automatiškai, kaip tai numatyta ANK 611 straipsnio 4 dalyje, tačiau šiuo gi atveju Institucija nėra atleidžiama nuo pareigos atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, vadovaujantis administracinio nusižengimo tyrimo taisyklėmis, numatytomis ANK.

Minėta, kad L. J. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį kaip asmuo, kuris privalo pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis. Teismas pažymi, kad šioje teisės normoje nėra konkrečiai įvardinta, jog atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį yra traukiamas išimtinai tik įmonės, asociacijos, viešosios įstaigos vadovas. Priešingai, atsakomybės subjektu nurodomas asmuo, turintis pareigą (privalantis) pateikti ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytus duomenis ar dokumentus. Taigi, asmenį traukiant atsakomybėm pagal minėtą ANK straipsnį, būtina nustatyti, kas yra atsakingas (turi pareigą) inkriminuojamu laikotarpiu pateikti reikiamus dokumentus ar duomenis, ar ši pareiga nebuvo perleista finansines paslaugas teikiančioms įmonėms, įstaigoms, fiziniams asmenims, ar toks pareigos perleidimas buvo išviešintas, pavyzdžiui VMI sistemoje, ar nors pareiga ir buvo perleista/deleguota kitam subjektui, tačiau būtent dėl įmonės vadovo veiksmų nebuvo laiku ir tinkamai pateikti dokumentai ir duomenys, kuriuos VMI turi pateikti įmonės vadovas pagal įstatymų nuostatas. Šiuo gi atveju L. J. buvo traukiamas atsakomybėn kaip asmuo, kuris buvo atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, tačiau tyrimo metu buvo visiškai nesiaiškinama ir nerankami duomenys, kaip L. J. šią savo pareigą atliko, rūpindamasis, kad laiku ir tinkamai VMI būtų pateiktos: pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600), Metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma (duomenys neskelbtini)), Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini) gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenys į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF). Teismo vertinimu skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, nesurenkant ir nemėginant nustatyti subjekto ar subjektų, kurie nagrinėjamu atveju turėjo pareigą pateikti skundžiamame Nutarime nurodytus duomenis VMI, nevertinant L. J. veiksmų kaltės aspektu, tai yra nesprendžiant, ar L. J. veiksmuose esama tyčinė ar neatsargi kaltė, ar apskritai L. J. yra kaltas dėl duomenų nepateikimo.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog teismui pareikalavus, L. J. geranoriškai teismui pateikė sutartis su buhalterines/finansines paslaugas jo vadovaujamoms įmonėms teikusiomis įmonėmis, taip pat susirašinėjimus su šių įmonių darbuotojais, galimai atsakingais už finansinių duomenų tvarkymą ir kt. Be to, teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – L. J. teikė prašymą dėl papildomų duomenų (įgaliojimų) iš Valstybinės mokesčių inspekcijos išreikalavimo nuo 2021 m., kuris teismo protokoline nutartimi buvo tenkintas ir iš Valstybinės mokesčių inspekcijos buvo išreikalauti papildomi duomenys, t. y. nuo 2021 m. iki 2024 m. apie VMI sistemoje esančius (galiojančius ir (ar) pasibaigusius) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)), Asociacija „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)), Viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) vardais išduotus įgaliojimus asmenims, minėtų įmonių vardu pasirašyti ir (ar) teikti dokumentus, įgaliojimuose nurodytiems asmenims, tačiau šiuo atveju teismui lieka neaišku, ar apie paminėtus tiek L. J. teismui pateiktus, tiek iš Valstybinės mokesčių inspekcijos išreikalautus duomenis buvo žinoma Institucijai atliekant administracinio nusižengimo tyrimą ar pastarieji buvo vertinti priimant galutinį procesinį sprendimą, kadangi tokie duomenys kartu su skundžiamu Nutarimu teismui nebuvo teikiami.

Teismas akcentuoja, kad iš minėtų duomenų matyti, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu, iki kurio Valstybinei mokesčių inspekcijai nebuvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ Metinė pelno mokesčio deklaracija, įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai vadovavo ne Pareiškėjas L. J., bet kitas asmuo, kas iš esmės patvirtina, jog nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo tyrimas nebuvo išsamus, galimai nebuvo surinkti bei įvertinti visi tam būtini duomenys, kurie leistų neabejotinai nustatyti subjektą, kurio atžvilgiu taikytinos ANK normos. Taip pat minėti duomenys galimai patvirtina Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog L. J., kaip įmonių vadovas, galimai užtikrino įmonių finansinės apskaitos tvarkymą, t. y. sudarė sutartis su buhalterinės/finansinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, todėl nagrinėjamu atveju neabejotinai turėjo būti atliktas išsamus tyrimas, ištirtos visos galimai padarytos veikos aplinkybės, t. y. apklausti liudytojai, paimti paaiškinimai bei surinkti kiti tyrimui reikšmingi duomenys, siekiant teisingai nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamą subjektą, dar kartą pažymint, jog kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, Institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylą, privalo aktyviai dalyvauti renkant, tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, kas šiuo atveju teismo vertinimu nebuvo atlikta.

Teismas atkreipia Institucijos, administracinio nusižengimo byloje surašiusios nutarimą, ir jos įgaliotų darbuotojų dėmesį į tai, kad nors administracinėje teisenoje yra numatyta teisė teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolus ar nutarimus dėl administracinio nusižengimo, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus, atlikti tyrimą bei aktyviai veikti, siekiant išsiaiškinti faktines aplinkybes ar gali teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio nusižengimo bylos medžiagą. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Minėta, kad ANK 567 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog būtent administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantiems pareigūnams tenka pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Tačiau nagrinėjamu atveju teismui neaišku, kokiais duomenimis ir įrodymais Institucija rėmėsi priimdama skundžiamą Nutarimą, kadangi kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, t. y. neapklausti asmenys, nepaimtas L. J. paaiškinimas, nesurinkti kiti duomenys, turintys reikšmės bylai teisingai išnagrinėti arba jau priimtam sprendimui pagrįsti.

Akcentuotina, kad nors teismui pateikti ir išreikalauti duomenys galimai yra susiję su Pareiškėjui surašytame administracinio nusižengimo nutarime dėstomomis aplinkybėmis (kaltinimu), tačiau šios aplinkybės nebuvo fiksuojamos pagal ANK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų rinkimą ir fiksavimą. Taigi, šios aplinkybės vėlgi rodo, kad priimant nutarimą dėl galimo L. J. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, įvykdymo, tyrimas buvo atliktas nepilnai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, o minėtas nutarimas buvo priimtas kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių.

Be kita ko, esama trūkumų ir L. J. suformuluotame kaltinime. Pastebėtina, kad skundžiamame nutarime pažeidimo padarymo laikas nurodytas 2023 m. birželio 16 d. 00.01 val., kai tuo tarpu aprašant pažeidimų esmę matyti, jog pažeidimų nustatymo data ir laikas yra 2023-12-07 02:35, todėl neaišku, koks konkrečiai pažeidimo laikas yra inkriminuojamas Pareiškėjui.

Be to, jeigu inkriminuojamų pažeidimų padarymo laikas laikytinas skundžiamame nutarime nurodytas laikas, t. y. 2023 m. birželio 16 d., tuomet akivaizdu, jog kaltinime nurodytas vėlesnis UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai laikas nei, kad nurodytas pažeidimo padarymo laikas, kadangi įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600, toliau - Deklaracija) už 2023 m. 10 mėn., Valstybinei mokesčių inspekcijai turėjo būti pateikta iki kito mėnesio 25 dienos, atitinkamai iki 2023-11-27, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenys į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2023 m. 10 mėn., turėjo būti pateikti už kiekvieną kalendorinį mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos, atitinkamai iki 2023-11-20.

Teismo vertinimu byloje nėra atlikti visi reikalingi ir galimi procesiniai veiksmai siekiant, kad būtų priimtas teisingas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Šiuo atveju tik institucija turi atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, rinkti duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius klausimo sprendimui svarbias aplinkybes ir iš naujo įvertinti byloje surinktus duomenis, spręsti ar jų pakanka asmens nubaudimui ar administracinio nusižengimo teisenos nutraukimui. Šioje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Procesinis sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis, spėjimais ar nuojauta. Tokiu būdu institucijos procesinis sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Pažymima, jog ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra pažymėjęs, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ANK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ANK 563 straipsnis, įpareigoja administracinio nusižengimo protokolą surašančius asmenis „greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Šiuo atveju Institucija nebuvo pakankamai aktyvi, nerinko būtinų įrodymų nusižengimo sudėčiai nustatyti (arba rinko įrodymus nesilaikydama ANK numatytos imperatyvios administracinio nusižengimo tyrimo tvarkos), byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų nusižengimo sudėties požymių, įrodytinumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių. Asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi ir protokolą surašiusi, o šiuo atveju nutarimą priėmusi, Institucija, todėl nagrinėjamu atveju visa atsakomybė už įrodymų nepateikimą ar abejonių nepanaikinimą tenka ne kam nors kitam, o tik pačiai institucijai.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos. Akivaizdu, jog byloje vis dar galima atlikti tyrimą, kuris lemtų objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje. Pažymėtina, kad šį tyrimą turi atlikti ne teismas, o tyrimą įgaliota atlikti Institucija, esami šio administracinio nusižengimo tyrimo trūkumai laikytini esminiais, o teismui siekiant nustatyti tikrąsias įvykių aplinkybės reiktų ne šalinti esamus trūkumus, o iš esmės atlikti patį administracinio nusižengimo tyrimą, kas yra išimtinė Institucijos teisė ir pareiga. Esant šioms aplinkybėms nagrinėjama administracinio nusižengimo byla privalo būti grąžinama Institucijai, tyrimo pagal ANK nuostatas, atlikimui.

Įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, teismas šioje nutartyje nevertina ir nepasisako dėl L. J. skundo argumentų dėl skundžiamo nutarimo nepagrįstumo ar pagrįstumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo tyrėjo S. R. 2024 m. sausio 3 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje priimtas nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, todėl jis negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Todėl skundžiamas nutarimas panaikinamas ir administracinio nusižengimo byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo L. J. skundą tenkinti.

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo tyrėjo S. R. 2024 m. sausio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje, kuriuo L. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 295 eurų bauda, panaikinti ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą tirti iš naujo Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.