Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025-11-26 gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas N. B. atstovo advokato Arūno Žliobos skundas, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą Institucijos 2025-11-05 nutarimą, panaikinant nutarimo dalį dėl ANK 424 straipsnio 5 dalies taikymo bei prašo priteisti N. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodoma, kad skundžiamame nutarime neteisingai nurodytos aplinkybės. Paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nėra galiojanti, nes paskirta Policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybos 2025 m. spalio 3 d. nutarimu, kuris yra apskųstas apylinkės teismui, o sprendimas dar nepriimtas. Pažymi, jog ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad yra draudžiamas „transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemonė“, o ANK 424 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad yra draudžiamas „transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones“. Tačiau šioje situacijoje nei ANK 424 straipsnio 3 dalis, nei 4 dalis taip pat netaikytinos, kadangi pareiškėjos situacija neatitinka šių normų dispozicijų. Pareiškėjai teisė vairuoti atimta nutarimu ANP byloje ROIK: 24252295696, tačiau toje byloje paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas tiek ANK 424 straipsnio 3 dalyje (ROIK: 23226341131), tiek ANK 424 straipsnio 5 d. (ROIK: 25288574137) numatytų tariamų nusižengimo padarymo metu jau buvo pasibaigęs, tik neįvykdytos procedūros „lietuviškų“ teisių susigrąžinimui. Pareiškėja nuolat Lietuvoje negyvena, ji yra Jungtinės Karalystės rezidentė. Be to, pareiškėja turi galiojančią teisę vairuoti transporto priemones, suteiktą JAV. Lietuvos įstatymai ir tarptautiniai susitarimai numato, kad vairuotojai gali vairuoti Lietuvoje, jei jų užsienio šalyje išduotas pažymėjimas atitinka tarptautinius reikalavimus; jiems nebuvo uždrausta vairuoti Lietuvoje konkrečiu laikotarpiu (pvz. galiojant draudimui – teisės atėmimo laikotarpiui). Pažymi, kad anksčiau nutarimu ANP byloje ROIK: 24252295696 paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pasibaigęs. Kadangi draudimo laikotarpis (atėmimo terminas) baigėsi, o pareiškėja turi galiojančią teisę vairuoti kitoje valstybėje, ji galėjo ir gali vairuoti transporto priemones ir Lietuvoje. Kadangi pareiškėja nereziduoja Lietuvoje ir turi kitoje šalyje suteiktą vairavimo teisę, pareiškėjai nebuvo poreikio susigrąžinti Lietuvoje prarastą teisę vairuoti, kitaip tariant, pareiškėjai apskritai nebūtina turėti Lietuvoje suteiktą vairavimo teisę. Atstovo advokato nuomone, jei teisės atėmimo terminas pasibaigęs, reiškia, kad nebegalima teigti, jog asmens „Teisė sustabdyta“ arba „teisė atimta“. „Sustabdymas“, kaip ir „atėmimas“ turi pradžią ir pabaigą – jis negali tęstis visą likusį pažeidėjos gyvenimą. Kai teisės vairuoti terminas pasibaigęs, asmens vairavimas nelaikomas „vairavimu neturint teisės“, net jis dar neatliko visų „susigrąžinimo“ formalumų. Tokie formalūs reikalavimai negali būti vertinami, kaip naujo pažeidimo pagrindas, nes teisės atėmimo poveikio priemonė jau įvykdyta. Tačiau skundžiamu nutarimu pareiškėja, iš esmės, yra verčiama vykdyti teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygas. Reikalauti, kad asmuo, kuris nebegyvena Lietuvoje, turi galiojančią teisę vairuoti užsienyje, o Lietuvoje taikytas atėmimo terminas jau pasibaigęs, būtų priverstas atlikti nacionalinės teisės susigrąžinimo formalumus ( laikyti egzaminą, mokėti mokesčius ir t. t.) yra akivaizdžiai neproporcinga. Advokato nuomone, kai teisė vairuoti jau pasibaigus terminui asmeniui nebegrąžinta, reiškia, kad „teisė sustabdyta“ ar „teisė atimta“ – tiesiog ji neatkurta dėl formalumų priežasčių. Vertimas būtinai susigrąžinti „lietuvišką“ teisę vairuoti Lietuvoje nuolat negyvenančiam asmeniui akivaizdžiai pažeidžia protingumo principą. Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

N. B. administracinėje byloje ROIK 24252295696 už ANK 416 str. 3 d. ir 424 str. 3 d. subendrinus buvo paskirta 300 Eur. bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams (nuo 2025-04-22 iki 2025-10-21). Nutarimas įsiteisėjo 2025-04-22.

LR ANK 40 str. nurodo, kad: „Jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.“ Kadangi administracinio nusižengimo byloje ROIK 24252295696 nutarimas įsiteisėjo 2025-04-22, t. y. dar nepraėjo vieneri metai nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, laikytina jog jai inkriminuojamas nusižengimas padarytas pakartotinai. Kadangi N. B. 2025-10-21 nusižengimą pagal LR ANK 424 str. 3 d. padarė pakartotinai, jos veika buvo kvalifikuojama pagal LR ANK 424 str. 5 d. („Šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso...>“).Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad N. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje.

ANK 686 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Ši straipsnio redakcija įsigaliojo nuo 2022 m. lapkričio 1 d. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą (šio straipsnio pakeitimai taip pat įsigaliojo 2022 m. lapkričio 1 d.). Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. 1V-10 redakcija), 9 punkte nurodyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam AB “Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) AB „Regitra“ generalinio direktoriaus patvirtintos formos Aprašo priede nustatytos formos prašymą grąžinti teisę vairuoti. Šio Aprašo 13 punkte nurodyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, AB „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. 14 punkte nurodyta, kad teisė vairuoti pareiškėjui grąžinama, jei pasibaigė teisės vairuoti atėmimo terminas, asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pareiškėjas pateikė Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka būtinas teisės vairuoti grąžinimo sąlygas, pabaigė papildomą vairuotojų mokymą (Aprašo 10 punkte nustatytu atveju) ir išlaikė egzaminą (Aprašo 11 punkte nustatytu atveju). N. B. galioja Lietuvos Respublikoje esantis teisinis reglamentavimas dėl teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarkos, kadangi ji administracinio nusižengimo padarymo metu byloje ROIK 23198336986 buvo Lietuvos Respublikos pilietė ir privalėjo susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, o kitoje šalyje išduotas vairuotojo pažymėjimas nesuteikia teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje, kol ji neįvykdė sąlygų susigrąžinti šią teisę.

Institucijos įsitikinimu, N. B. galėjo ir privalėjo suprasti savo neteisėtą veiką, bei numatyti neišvengiamai kilsiančias neigiamas pasekmes pačiai (gresiančią dar didesnę piniginę baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dar ilgesniam laikotarpiui), tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, todėl šiuo atveju tas pasekmes turi prisiimti. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę. Teismų praktikoje administracinėse bylose ne kartą yra pabrėžta, kad tokios aplinkybės, jog asmuo dėl administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti reikalinga dėl darbo, rūpinimosi artimaisiais ar pan., nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti.

Pažymi, kad vadovaujantis ANK 34 str. 6 d., teismas ar institucijos pareigūnas gali, bet neprivalo paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę.

Pažymi, kad remiantis teismų formuojama praktika ANK 34 str. 6 d. numatyta galimybė teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūnui) skirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, gali būti taikoma tik nustačius ypatingas, išimtines, ar itin reikšmingas aplinkybes.

Pažymėjo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo ar jo šeimos interesas, darbo interesai, negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, N. B. atstovo skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-13562-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25288574137 be pakeitimų. Prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėja N. B., jos atstovas advokatas Arūnas Žlioba ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų tyrimo skyriaus atstovas. Proceso dalyviams apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Administracinėn atsakomybėn patrauktos N. B. atstovas advokatas prašė bylą nagrinėti raštinio proceso tvarka. Institucija prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama proceso dalyviams nedalyvaujant.