Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-07-17 · Civilinė byla Nr. 2-530/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-17
Bylos Nr.
2-530/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Artūras Driukas, Vytas Milius
Atsakovas
V. D., E. D., I. D., S. S.
Ieškovas
R. Č.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-530/2008Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. liepos 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. D., E. D., I. D., S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 2 d. nutarties, kuria skolininkų turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-330-258/2008 pagal ieškovės R. Č. ieškinį atsakovams V. D., E. D., I. D., S. S. dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. Č. 2008 m. balandžio 1 d. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė priteisti iš atsakovų E. D. ir I. D. solidariai 16 796,53 Lt žalai atlyginti ir 200 000 Lt negrąžintos paskolos; iš atsakovo V. D. 19 093,49 Lt, 100 000 Lt negrąžintos paskolos, 11 000 Lt be teisėto pagrindo paimtų iš S. D. sąskaitos bei 1 000 JAV dolerių; iš atsakovės S. S. išreikalauti neteisėtai laikomas automobilio BMW žiemines padangas su ratlankiais, kurių vertė 7 000 Lt; pripažinti iš dalies negaliojančia 2006 m. kovo 20 d. automobilio AUDI A4 pirkimo-pardavimo sutartį; pripažinti niekine 2006 m. kovo 24 d. automobilio AUDI A4 pirkimo-pardavimo sutartį niekine ir priteisti šį automobilį R. Č.; pripažinti niekine 2006 m. gruodžio 28 d. automobilio BMW X5 prikimo-pardavimo sutartį ir priteisti šį automobilį R. Č.. Reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ­– areštuoti automobilį BMW X5, identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), keturis ratlankius už 3 120 Lt sumą, keturias žiemines padangas už 3 600 Lt sumą, akustinę gitarą, garso kolonėles ir stiprintuvą SONY, striukę už 637,50 Lt, karpinį triodą už 382,50 Lt, signalizatorių rinkinį už 807,50 Lt, spiningą už 1 360 Lt, ritę už 1 316 Lt, ritę už 1 183 Lt, ritę už 623 Lt, ritę už 594,15 Lt, ritę už 722,50 Lt ir kitus daiktus ir pavesti juos saugoti antstoliui, o taip pat areštuoti V. D. turtą 111 000 Lt ir 1 000 JAV dolerių sumai, I. D. ir E. D. turtą 202 000 Lt sumai, automobilį AUDI A4, identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), apsaugos sistemą už 4 000 Lt ir padangas su ratlankiais už 7 576 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 2 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei S. S. priklausantį automobilį BMW X5, identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo naudotis ir perleisti tretiesiems asmenims, atsakovui I. D. priklausantį automobilį AUDI A4, identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiat juo naudotis ir perleisti tretiesiems asmenims, atsakovui V. D. priklausantį turtą 132 600 Lt sumai, atsakovams E. D. ir I. D. priklausantį turtą 217 000 Lt sumai, uždraudžiant turtą perleisti tretiesiems asmenims.

Teismas nutartyje nurodė, jog iš atsakovų reikalaujamos priteisti sumos yra didelės, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali padidėti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Teismas taip pat nurodė, jog aplinkybė, kad atsakovai vieni kitiems pardavė automobilius, taip pat gali turėti įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismas nusprendė areštuoti ginčo objektus, t. y. lengvuosius automobilius, o taip pat atsakovų nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis bei pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovų atstovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 2 d. nutartį.

Apeliantė nurodo, jog teismas priėmė nepagrįstą nutartį, kadangi nenurodė nei vienos aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, kad egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė, pateikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė ir nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nors atsakovai jiems pareikštą ieškinį gavo dar 2007 metų lapkričio mėnesį, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, leidžiančių manyti, kad atsakovams priklausantis turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims ar kitaip paslėptas, atsakovai aktyviai dalyvauja byloje, priešingai nei ieškovė nevilkina bylos nagrinėjimo. Be to, apeliantė pažymi, jog teismas priimtos nutarties rezoliucinėje dalyje du kartus areštavo atsakovui V. D. priklausantį turtą, taip pažeisdamas CPK 145 straipsnio 2 dalies nuostatas. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas ėmėsi priemonių maksimaliai apsaugoti ieškovės interesus, visiškai neapsaugodamas atsakovų interesų. Atsakovai yra fiziniai asmenys, todėl jų turto areštas apsunkins gyvenimo sąlygas. Teismas taip pat pažeidė CPK 145 straipsnio 4 dalies nuostatas, neišspręsdamas turto saugojimo klausimo, nenurodė dėl kokių motyvų atsakovams uždraudžiama naudotis jiems priklausančiu turtu. Toks draudimas yra neteisėtas ir sukelia pasekmes, neadekvačias ieškovės interesų apsaugai, nes atsakovė S. S. turi vienintelį automobilį, kuris reikalingas kasdieniniame gyvenime, rūpinantis dviem mažamečiais vaikais. Atsakovas I. D. automobilį naudoja darbo reikmėms. Tokiu būdu, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė ekonomiškumo principą ir suvaržė atsakovų teises labiau nei tai yra būtina.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 2 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog nutartyje esanti rašymo klaida nekeičia nutarties esmės. Iš bylos medžiagos matyti, jog automobilis BMW X5 jau kartą buvo parduotas, o tai įrodo, jog atsakovai elgiasi nesąžiningai. Pagal gaunamas pajamas atsakovai negalėjo savarankiškai įsigyti tokių prabangių automobilių, todėl uždraudimas naudotis automobiliais ne apsunkina atsakovų padėtį, o grąžina į pirminę padėtį, egzistavusią iki jų santykių su ieškove. Kadangi atsakovai neturėjo galimybės įsigyti automobilius, jie negali naudotis daiktais, kuriuos užvaldė neteisėtai. Be to, ieškovė pabrėžia, kad eksploatuojant automobiliai nusidėvi, dėl ko mažėja jų vertė. Teigia, jog sutinka saugoti areštuotus automobilius.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo ir galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių.

Teismų praktikoje viena iš aplinkybių, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, laikoma ta, kad yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo V. D. 132 600 Lt, iš atsakovų E. D. ir I. D. solidariai 217 000 Lt, šios sumos, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, yra pakankamai didelės, o tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ateityje, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką, turėjo pagrindo atsakovų turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Kita vertus, vadovaujantis CPK 145 straipsnio antrąja dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovams nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Ginčų sprendimas teisme visada susijęs su tam tikrų suvaržymų asmenims, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsiradimu. Tačiau, kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo nutarties, teismas, atsakovams taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia nurodė areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, esančias banko ir/ar kitose kredito įstaigose, neviršijant ieškinio sumos. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą bei parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsakovams taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš esmės įvertinęs galinčias dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovams kilti neigiamas pasekmes, jas parinko proporcingai.

Tačiau skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismas nusprendė areštuoti ir lengvuosius automobilius BMW X5, identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir AUDI A4, identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančius atsakovams S. S. ir I. D.. Tokį sprendimą teismas grindė tuo, kad faktas, jog automobilius atsakovai jau yra pardavę vieni kitiems, pagrindžia prielaidą, jog nesiėmus šios laikinosios apsaugos priemonės, būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip jau buvo minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra realios grėsmės būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui atsiradimas. Tokią grėsmę gali lemti ne tik nuo bylos procese dalyvaujančių asmenų nepriklausančios objektyvios aplinkybės, bet ir pačių bylos dalyvių subjektyvūs veiksmai. Kadangi šioje civilinėje byloje reikalavimai yra reiškiami ne tik dėl piniginių lėšų priteisimo, bet ir pripažinimo negaliojančiomis automobilių BMW X5, identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir AUDI A4, identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarčių ir jų išreikalavimo iš neteisėto valdymo, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, ieškinio reikalavimų patenkinimas būtų susijęs su galimu nuosavybės teisių į ginčo objektus perėjimu, todėl nepritaikius arešto ginčo objektams, tikėtina, kad turto savininkai gali jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko iš esmės pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas būsimo teismo spendimo įvykdymas. Teisėjų kolegija atmeta atsakovų argumentus, jog Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai apribojo naudojimo ginčo automobiliais teisę, kadangi automobiliai yra transporto priemonės, kurios nuolat naudojamos nusidėvi, tokiu būdu mažėja jų vertė, blogėja techninė būklė, be to, egzistuoja autoįvykio rizika, kuomet automobiliai gali būti apgadinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apribojo atsakovų teisę eksploatuoti ginčo automobilius. Atsakovų argumentas, jog apie pareikštą ieškinį jie sužinojo dar 2007 metų lapkričio mėnesį, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, leidžiančių manyti, kad atsakovams priklausantis turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims ar kitaip paslėptas, neduoda pagrindo teigti, kad tokių veiksmų atsakovai nesiims ateityje.

Tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 2 d. nutarties rezoliucinėje dalyje du kartus nurodė uždėti areštą atsakovo V. D. turtui 132 600 Lt sumai, pripažintina rašymo apsirikimu, kadangi iš nutarties aprašomosios bei motyvuojamosios dalies matyti, jog ieškovė atsakovui V. D. reiškia reikalavimą dėl 132 600 Lt, todėl šis apsirikimas nekeičia nutarties esmės, gali būti ištaisytas tiek byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, tiek ir teismo iniciatyva, todėl negali būti pripažįstamas pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį.

Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas skundžiama nutartimi neišsprendė areštuotų automobilių saugojimo klausimo, todėl pažeidė CPK 145 straipsnio 4 dalies nuostatas. Tačiau pagal CPK 683 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai teismas neišsprendžia areštuoto turto saugojimo klausimo, areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo. Tačiau prireikus antstolis, bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui. Šie asmenys atlieka saugotojo pareigas. Turtą gali saugoti ir pats antstolis. Taigi aplinkybė, jog teismas, areštuodamas ginčo automobilius, neišsprendė jų saugojimo klausimo, negali pūti pripažįstama pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Atsakovams taip pat išaiškintina, jog pagal CPK 146 straipsnio pirmąją dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismas taip pat gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 146 str. 2 d.). Be to, atsakovas gali nurodyti, kokį konkretų turtą areštuoti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apskritai nesukeltų arba sukeltų kuo mažesnius nuostolius. Manydamas, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis gali patirti žalą, atsakovas turi teisę prašyti teismo taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.). Taigi atsakovas ir šiuo konkrečiu atveju turi keletą procesinių galimybių išvengti arba maksimaliai sumažinti nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovų turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 2 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasDanutė MilašienėVytas Milius