Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Gitana Butrimaitė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „LTG Link“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, LAGK) 2022 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 21R-542(AG-388/06-2022) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo Komisija pareiškėjos A. G. skundą dėl Lygių galimybių kontrolieriaus (toliau - ir Kontrolierius) 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 22(SN-40) SP-33 „Dėl galimos diskriminacijos pilietybės pagrindu UAB „LTG Link“ (toliau – ir Bendrovė) teikiant paslaugas ir informaciją tyrimo“ panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 2-4, 15-17).

Pareiškėja paaiškina, kad Komisija skundo nagrinėjimo procese padarė eilę procedūrinių pažeidimų, neatsižvelgė į pareiškėjos skundo tikslinimą žodiniame procese, kai pareiškėja nurodė tikslinusi savo skundo kontrolieriui reikalavimus, kadangi skundas buvo paliktas nenagrinėtas nenurodant motyvų, sprendimo rezoliucinėje dalyje nebuvo sprendimo dėl reklamos, kontrolierius neatliko tyrimo. Taip pat posėdžio metu pareiškėja paaiškinusi, kad pateikė kontrolieriui pranešimą apie reklamos pažeidimą kaip pareigūnui, galinčiam pradėti administracinę teiseną, tačiau kontrolierius nepasisakė dėl administracinės teisenos pradėjimo rezoliucinėje dalyje ir Kontrolieriaus nuomonė dėl to, kad, neva, neįmanoma nustatyti ar bendrovės viešai paskelbta informacija dėl suteikiamų nemokamų kelionių traukiniais Ukrainos pilietybę turintiems asmenims yra diskriminuojanti, neturi teisinio pagrindo. Pareiškėjos nuomone, Kontrolierius neišnagrinėjo pranešimo dėl diskriminacinės reklamos ir nepriėmė sprendimo, nes dėl to rezoliucinėje dalyje nepasisakė.

Pareiškėja skunde teigia, kad Komisija neteisingai nustatė bylos aplinkybes, kad Kontrolierius atliko tyrimą, kai iš tiesų, skundo tyrimas buvo nutrauktas, Kontrolierei konstatavus, kad neįmanoma atlikti tyrimo, nes, neva, negalėjo nustatyti diskriminacijos fakto, toks nutraukimas nebuvo nemotyvuotas. Kontrolierius sprendime konstatuoja, kad pareiškėja ir Ukrainos piliečiai yra skirtingose aplinkybėse ir teikia pavyzdžius iš teismų sprendimų. Pareiškėjos nuomone, visuose pateiktuose teismų sprendimuose skirtingų aplinkybių nustatymas lemia išvadą, kad diskriminacijos nebuvo. Ir nei viename pavyzdyje nėra nutraukiama byla nesant palyginimo objekto. Tad, pareiškėjos nuomone, skirtingų aplinkybių trūkumo motyvas nėra tinkamas motyvas nutraukti skundo tyrimą. Pareiškėjos ir Ukrainos piliečių buvimas lygiavertėse ar nelygiavertėse aplinkybėse yra analizės ir vertinimo dalykas ir dėl to galėjo būti pasisakyta, tik atlikus tyrimą. Situacijų sugretinimas nesvarbus neatliekant ar nutraukiant tyrimą, t. y. nenustatinėjant diskriminacijos fakto. Kontrolierius nepaaiškino, kokių konkrečiai duomenų pritrūko siekiant nustatyti diskriminacijos faktą, ar buvo diskriminacija. Kontrolieriaus sprendimas nemotyvuotas, nes neparemtas objektyviais duomenimis.

Pareiškėja taip pat teigia, kad Komisijos sprendimas yra neobjektyvus, nemotyvuotas. Komisija pasisakė, kad kontrolierius tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl reklamos, tačiau nemotyvavo tokio savo sprendimo. Pasak pareiškėjos, kad sprendimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos turi būti įformintas procesiniu sprendimu - nutarimu. Jokio dokumento iš kontrolieriaus dėl pranešimo apie reklamą pareiškėja teigia negavusi.

Atsakovė Tarnyba atsiliepime į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja Tarnybai pateiktame skunde išdėstė prašymą atlikti tyrimą dėl galimos diskriminacijos pilietybės pagrindu, įpareigoti Bendrovę nutraukti diskriminacinę reklamą (Vilniaus geležinkelio stoties elektroniniame stende, portale) bei pradėti administracinę teiseną.

Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierė B. S. (toliau – Kontrolierė) priėmė sprendimą nutraukti skundo tyrimą trūkstant objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą.

Tarnyba paaiškina, kad Sprendimu tyrimas nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punktu, kai trūksta objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą. Atkreipia dėmesį, kad nors ir buvo padarytas rašymo apsirikimas, tai negalėjo turėti įtakos pareiškėjos skunde Lietuvos administracinių ginčų komisijai nurodytiems argumentams, nes pagal klaidingai nurodytą Lygių galimybių įstatymo 29 str. 3 d. 3 punktą Lygių galimybių kontrolierius nutraukia tyrimą, kai pareiškėjas ir pažeidėjas susitaiko. Nei vienas Sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytas argumentas nebuvo paremtas aplinkybėmis dėl šalių susitaikymo. Bendrovė tik 2022 m. balandžio 19 d. paaiškinime Tarnybai buvo paminėjusi, kad 2022 m. balandžio 6 d. pareiškėja kreipėsi į Bendrovę raštu, siūlydama sudaryti taikos sutartį, kuriame buvo nurodytas reikalavimas kompensuoti patirtas išlaidas perkant traukinio bilietą be nuolaidos – 8,40 Eur grynaisiais pinigais ir suteikti klientei ir ją lydinčiam asmeniui metų trukmės nemokamas keliones traukiniais Lietuvoje su galimybe šią teisę perleisti kitam asmeniui. Bendrovė atsisakė tenkinti pareiškėjos reikalavimus pateikdama atsakymus raštu ir paaiškindama atsisakymo motyvus.

Nurodo, kad skundo tyrimo metu buvo vertinama, ar UAB „LTG Link“ užtikrino lygių galimybių įgyvendinimą, sudarant galimybę Ukrainos piliečiams įsigyti bilietą su 100 proc. nuolaida bei teikiant viešą informaciją apie šią galimybę, nepaisant, be kita ko, pilietybės, t. y., ar nepažeidė Lygių galimybių įstatymo 8 str. 1 ir 2 punktų, įpareigojančių prekių pardavėjus, gamintojus ar paslaugų teikėjus visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas, suteikiant informaciją apie prekes ir paslaugas užtikrinti, kad joje nebūtų išreiškiamas pažeminimas, paniekinimas arba teisių apribojimas ar privilegijų teikimas.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad tiriant diskriminacijos fakto buvimą ar nebuvimą, yra lyginami keli žmonės, kurie skiriasi savo tapatybės požymiais, kitais požymiais, ir vertinama, ar panašiomis aplinkybėmis jie yra vertinami vienodai, ar jiems taikomas vienodo elgesio principas.

Vadovaujantis tiesioginės diskriminacijos apibrėžimu, vertinant skunde išdėstytas aplinkybes, kitaip tariant, nustatant, ar pareiškėja, būdama Lietuvos Respublikos pilietė (ne)atsidūrė blogesnėje padėtyje nei Ukrainos piliečiai, reikėjo atlikti šių asmenų palyginimą ir nustatyti, ar jie yra tokiose pačiose arba panašiose aplinkybėse. Nustatant diskriminacijos faktą, nepalankus požiūris svarbus tais atvejais, kai tas požiūris yra nepalankus lyginant su panašioje padėtyje esančiu asmeniu.

Duomenų, kad pareiškėja nukentėjo nuo karo veiksmų Ukrainoje, buvo priversta palikti šią šalį, gyvenamąją vietą, persikelti ar grįžti į Lietuvą, prašyti laikinosios apsaugos ar perkeliamo asmens statuso, pareiškėja nebuvo pateikusi, todėl atsakovė vertino, kad asmenys, bėgantys nuo karo veiksmų Ukrainoje ir negalintys grįžti į valstybę, kurios piliečiai yra, ir Lietuvos piliečiai, gyvenantys Lietuvos Respublikoje, nėra panašiose aplinkybėse (sąlygose). Nesant sąlygos, apibrėžiančios tiesioginės diskriminacijos sąvoką, nebuvo galimybės palyginti Ukrainos piliečių/gyventojų, palikusių savo šalį dėl karo veiksmų, ir Lietuvos Respublikos piliečių, nebėgusių nuo karo veiksmų Ukrainoje, nes jie yra skirtingose aplinkybėse.

Atsakovės įsitikinimu, pareiškėja nepateikė duomenų, kad ji buvo panašiose aplinkybėse, kaip ir Ukrainos karo pabėgėliai, todėl negalima buvo atlikti pareiškėjos ir Ukrainos piliečių, bėgusių nuo karo, palyginimo, remiantis objektyviais duomenimis.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad kreipėsi į pareiškėją ir prašė patikslinti skundą, detalizuojant, kokiais pagrindais skundžia Bendrovę, ar tik prašydama nutraukti „Lietuvos geležinkeliai“ reklamą (informaciją) dėl galimybės Ukrainos piliečiams pasinaudoti nemokamu pravažiavimu ar prašo išnagrinėti ir galimai nevienodų sąlygų sudarymą gaunant tas pačias prekes (paslaugas), kaip tai palietė pačią pareiškėją.

Kaip nurodo atsakovė, pareiškėja Tarnybai nurodė, jog jai, kaip Lietuvos Respublikos pilietei, bilietas buvo mokamas, tuo tarpu Ukrainos piliečiams bilietai nekainavo, tačiau nenurodė, kad ji yra tokiose pačiose, ar panašiose aplinkybėse, kaip ir Ukrainos karo pabėgėliai (b. l. 50-57).

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „LTG Link“ atsiliepimu į skundą nesutinka su pareiškėjos argumentais ir reikalavimais (b. l. 38-45).

Bendrovė nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos nuomone, jog Administracinių ginčų komisijos sprendimas yra be motyvų. Iš skundžiamo Administracinių ginčų komisijos sprendimo matyti, kad jame yra pasisakyta dėl esminių byloje keliamų fakto ir teisės klausimų, nurodytas aktualus teisinis reguliavimas ir aktuali teismų praktika. Atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje paprastai sprendžiama, kad mažareikšmiai procedūrinio pobūdžio pažeidimai (pavyzdžiui, posėdžio protokole nenurodyta posėdžio vieta) negali lemti iš esmės teisingo sprendimo panaikinimo.

Bendrovės vertinimu, Lygių galimybių kontrolierius pagrįstai nutraukė skundo tyrimą, nes iš surinktų duomenų buvo aišku, kad teisės pažeidimas nėra padarytas.

Trečiasis suinteresuotas remiasi Lygių galimybių įstatymo 12 straipsniu, kuris garantuoja asmeniui teisę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo lygios galimybės buvo pažeistos, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo lygių galimybių pažeidimą. Tačiau mano, kad nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad būtina nustatyti, kuo pasireiškia asmens nurodytas lygių galimybių pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos jo lygios galimybės gynimo, turi jo nurodytas lygias galimybes, ar šios jo lygios galimybės objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių (lygių galimybių) gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis privalo įrodyti, kad jo lygias galimybes pažeidžia ar kėsinasi pažeisti. Taip pat pažymi, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į lygių galimybių kontrolierių nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno lygias galimybes, o reiškia galimybę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių tik dėl to, kad būtų apgintos jo (pareiškėjo) lygios galimybės .

Bendrovei atrodo akivaizdu, kad pareiškėjos ir Ukrainos piliečių, bėgančių nuo karo ir/ar negalinčių grįžti į valstybę, kurios piliečiais jie yra, dėl prieš ją vykdomos karinės agresijos, situacija nėra panaši. Asmenys, kurie bėga nuo karo, atvyksta be pačių būtiniausių daiktų, atvykę neturi gyvenamosios vietos, turi trauminių patirčių, o asmenys, atvykę iki karo, negali grįžti į valstybę, kurios piliečiais jie yra. Tuo tarpu pareiškėja nebėga nuo karo ir gyvena valstybėje, kurios pilietė yra. Todėl vertina, kad nustatytu diferencijuotu reguliavimu taikant nuolaidas traukinio bilietams siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų apsaugant nuo karo bėgančius asmenis, todėl nuolaidų taikymas šiems asmenims savaime negali būti laikytinas diskriminaciniu pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėjos padėtis negali būti sulyginama su bėgančių nuo karo Ukrainos piliečių padėtimi, todėl mano, kad Lygių galimybių kontrolierė sprendimu pagrįstai nutraukė skundo tyrimą Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. (22)SN-40)SP-33, kuriuo nutrauktas skundo tyrimas trūkstant objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą ir dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 21R-542 (AG-388/06-2022), kuriuo pareiškėjos A. G. skundas dėl minėto Tarnybos sprendimo atmestas kaip nepagrįstas.

Byloje nustatyta, kad 2022 m. kovo 24 d. Tarnyboje buvo gautas pareiškėjos skundas dėl uždarosios akcinės bendrovės „LTG Link“ viešai teikiamos informacijos (skelbiamos reklamos), jog Ukrainos piliečiai Lietuvoje traukiniais galės keliauti nemokamai. Pareiškėja nurodė, kad tokia pati 100 procentų nuolaida kelionėms geležinkelio transportu nesuteikiama Lietuvos piliečiams. Pareiškėjai 2022-03-23 išreiškus norą pasinaudoti nemokamu kelionės bilietu pagal akciją ir pateikus Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę, Kauno geležinkelio stoties kasininkė atsisakė išduoti nemokamą kelionės bilietą 2022 m. kovo 24 dienai. Pareiškėjai buvo pasiūlyta kreiptis el. paštu nuomone@litrail.com. Pareiškėja 2022-03-22 kreipėsi į Bendrovės vadovą, prašydama išspręsti šią situaciją ir suteikti nemokamą kelionės bilietą kovo 24 dienai. Kauno geležinkelio stoties kasoje kasininkė ir traukinyje Kaunas - Vilnius palydovė 2022-03-24 atsisakė išduoti nemokamą kelionės bilietą 8 val. kelionei, motyvuojant, kad pareiškėja ne Ukrainos, o Lietuvos pilietė, todėl už kelionę teko mokėti 8,40 Eur. Pareiškėja išdėstė prašymą atlikti tyrimą dėl galimos diskriminacijos pilietybės pagrindu, įpareigoti Bendrovę nutraukti diskriminacinę reklamą (Vilniaus geležinkelio stoties elektroniniame stende, portale) bei pradėti administracinę teiseną.

Kontrolierė, įvertinusi pareiškėjos skunde išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau - LGĮ) 29 straipsnio 3 dalies 3 punktu (pastaba - vėliau ištaisytas rašymo apsirikimas - turi būti 2 punktu), 30 straipsnio 3 dalimi, priėmė sprendimą - nutraukti skundo tyrimą trūkstant objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą. Atsižvelgusi į tai, kad Bendrovės tikslas - sudaryti asmenims, bėgantiems nuo karo veiksmų Ukrainoje sąlygas laisvai judėti ir integruotis į visuomeninį gyvenimą, Kontrolierė, vadovaudamasi LGĮ 17 straipsniu, pasiūlė apsvarstyti galimybę įtraukti į asmenų, galinčių pasinaudoti 100 proc. važiavimo nuolaida, sąrašą asmenis, kuriems suteikiama laikinoji apsauga remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Vyriausybė) 2022-03-16 nutarimu Nr. 224 „Dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo“ bei, turinčius perkeliamo asmens statusą remiantis Vyriausybės 2022-04-06 nutarimu Nr. 327 „Dėl asmenų perkėlimo iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką“ ir Vyriausybės 2019-07-17 nutarimu Nr. 755 „Dėl Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo įgyvendinimo“.

Pareiškėja, nesutikdama su Kontrolierės sprendimu, kreipėsi su skundu į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, jį 2022 m. spalio 17 d. sprendimu atmetė.

Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimu, prašo teismo jį panaikinti.

Pareiškėja, ginčydama LAGK sprendimą, nurodo eilę Komisijos padarytų procedūrinių pažeidimų (kad buvo neįteikti atsiliepimai, protokole nenurodyta posėdžio vieta, neatsižvelgta į skundo aptikslinimus, neteisingai nustatytos aplinkybės, sprendimas neobjektyvus, nemotyvuotas), o Kontrolierė nepagrįstai nutraukė skundo tyrimą.

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas.

Lygių galimybių įstatymo, reglamentuojančio lygių galimybių įgyvendinimo Lietuvoje teisinius santykius bei lygių galimybių kontrolieriaus kompetenciją, paskirtis yra užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (Įstatymo 1 straipsnis).

LGĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskriminacijos sąvoka – tai tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.

Nustatyta, jog pareiškėja Kontrolierei pateikė 2022-03-24 skundą dėl Bendrovės taikomo diskriminacinio apmokestinimo pilietybės pagrindu, diskriminuojant Lietuvos Respublikos pilietybės turėtoją, perkant kelionės bilietą. Bendrovė siūlo nemokamą važiavimą Ukrainos piliečiams kelionėms traukiniais Lietuvoje, tačiau tokios pačios 100 procentų nuolaidos kelionėms nesuteikia Lietuvos piliečiams. Pareiškėjai 2022-03-23 išreiškus norą pasinaudoti nemokamu kelionės bilietu pagal taikomą akciją ir pateikus LR asmens tapatybės kortelę, Kauno geležinkelio stoties kasininkė atsisakė išduoti nemokamą kelionės bilietą 2022 m. kovo 24 dienai. Pareiškėja 2022-03-23 el. paštu prašė direktoriaus išspręsti šią situaciją ir suteikti nemokamą kelionės bilietą rytdienai, tačiau situacija nepasikeitė: 2022-03-24 Kauno geležinkelio stoties kasoje kasininkė ir traukinyje Kaunas - Vilnius palydovė atsisakė išduoti nemokamą kelionės bilietą kelionei pareiškėjai, nes pareiškėja yra ne Ukrainos, o Lietuvos pilietė. Pareiškėjai teko už kelionę mokėti 8,40 Eur. Pareiškėja prašė atlikti tyrimą ir įpareigoti Bendrovę nutraukti diskriminacinę reklamą Vilniaus geležinkelio stoties elektroniniame stende, portale bei pradėti administracinę teiseną.

Tarnyba 2022 m. balandžio 7 d. raštu kreipėsi į Bendrovę, prašydama pateikti motyvuotus paaiškinimus ir atsakyti į klausimus, susijusius su Tarnyboje atliekamu tyrimu pagal pareiškėjos pateiktą skundą.

Bendrovė 2022 m. balandžio 15 d. raštu Tarnybai atsakė, jog nemokamo susisiekimo Ukrainos piliečiams iniciatyva yra įgyvendinama turimais Bendrovės resursais ir vykdomais maršrutais. Nemokami bilietai Ukrainos piliečiams, pateikusiems Ukrainos pasą ar asmens tapatybės kortelę, vaikams - gimimo liudijimą, yra išduodami tik traukiniuose ir geležinkelių stočių kasose. Asmenys neturintys Ukrainos pilietybės negali pasinaudoti nemokamomis kelionėmis vidaus susisiekimo traukinio maršrutais Lietuvoje.

Kontrolierė 2022 m. gegužės 31 d. priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjai esant LR piliete ir gyvenant Lietuvoje bei neturint duomenų, kad ji būtų nukentėjusi nuo karo veiksmų Ukrainoje (būtų priversta palikti savo šalį, gyvenamąją vietą, persikelti / grįžti į Lietuvą, prašyti laikinosios apsaugos ar perkeliamo asmens statuso), lyginant pareiškėją su asmenimis, bėgančiais nuo karo veiksmų Ukrainoje ir negalinčiais grįžti į valstybę, kurios piliečiai yra, ir Lietuvos piliečiais gyvenančiais LR, konstatuota, kad jie nėra panašiose aplinkybėse (sąlygose).

Teismo nuomone, pagrįstai Tarnyba ir Komisija, atsižvelgiant į ES teisėje pripažįstamą diskriminacijos sąvoką, nustatant diskriminacijos faktą, svarbiausiu elementu laikė situacijų sugretinimą. Nesant kriterijaus, apibrėžiančio aplinkybę, kuriai esant būtų galima atlikti asmenų, turinčių skirtingus jiems priskirtinus požymius, palyginimą, negalima palyginti Ukrainos piliečių, palikusių savo šalį dėl karo veiksmų, ir Lietuvos Respublikos piliečių, nebėgusių nuo karo veiksmų Ukrainoje, nes jie yra skirtingose aplinkybėse.

Teismas vertina, jog remiantis minėtais situacijų palyginimų argumentais ir diskriminacijos sąvoka, pagrįstai Komisija padarė išvadą, kad pagal Kontrolierės tyrimo metu surinktus duomenis, trūko kriterijaus apibrėžti aplinkybei, kuriai esant būtų galimas atlikti asmenų, turinčių skirtingus jiems priskirtinus požymius, palyginimą. Taigi, pagrįstai vertino tai, kaip objektyvių duomenų apie Bendrovės padarytą pažeidimą trūkumą. Kontrolierės sprendimas nutraukti tyrimą pagal skundo dalį, dėl bendrovės teikiamos 100 proc. nuolaidos bilietui Ukrainos piliečiams, yra pagrįstas.

Kontrolierė sprendime ir Komisija savo sprendime taip pat pasisakė dėl pareiškėjos skundo teiginių, kad Bendrovė Vilniaus geležinkelio stoties elektroniniame stende ir interneto tinklalapyje skelbia diskriminuojančią informaciją.

Kontrolierė Sprendime nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog nėra galimybės atlikti asmenų, turinčių skirtingą jiems priskirtiną požymį, šiuo atveju, pilietybę, palyginimą, neįmanoma atlikti tyrimo dėl galimos diskriminacijos pilietybės pagrindu ir nustatyti, ar Bendrovės viešai paskelbta informacija dėl suteikiamų nemokamų kelionių traukiniais Ukrainos pilietybę turintiems asmenims yra diskriminuojanti. Bendrovės tikslas - padėti asmenims, bėgantiems nuo karo veiksmų Ukrainoje, turintiems trauminių patirčių ir negalintiems grįžti į savo gyvenamąją vietą. Tačiau šiuos kriterijus atitinka ne tik Ukrainos piliečiai, bet ir Lietuvos piliečiai, kurių pastovi arba laikinoji gyvenamoji vieta iki 2022-02-24 buvo Ukrainoje, kuriems taikoma laikinoji apsauga. Jie taip pat buvo priversti bėgti ir taip pat, kaip ir Ukrainos piliečiai, dėl karo veiksmų negali grįžti į valstybę, kurioje gyveno. Bendrovei pasiūlyta apsvarstyti galimybę į asmenų, galinčių pasinaudoti 100 proc. pravažiavimo nuolaida, sąrašą įtraukti asmenis, kuriems suteikiama laikinoji apsauga remiantis Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimu bei turinčius perkeliamo asmens statusą, remiantis Vyriausybės 2022 m. balandžio 6 d. nutarimu ir Vyriausybės 2019 m. liepos 17 d. nutarimu. Kontrolierė priėmė sprendimą nutraukti skundo tyrimą trūkstant objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą, įpareigoti Bendrovę išnagrinėti šį sprendimą ir per 30 dienų informuoti Tarnybą apie sprendimo nagrinėjimo rezultatus.

Tarnyba apie priimtą Sprendimą pareiškėją informavo 2022 m. gegužės 31 d. raštu Nr. (22)SN-40)S-249 „Dėl sprendimo pateikimo“. Kaip nustatyta, pareiškėja 2022 m. birželio 30 d. kreipėsi į Tarnybą prašydama paaiškinti dėl nutraukto tyrimo pagrindo ir dėl rašymo pasirikimo.

Tarnyba 2022 m. liepos 11 d raštu Nr. (22)SN-40)S-326 „Dėl sprendimo pateikimo“ pakartotinai išsiuntė Kontrolierės 2022-05-31 priimtą Sprendimą, kartu nurodė, kad ištaisė klaidingai Sprendime nurodytą jo datą. Taip pat Tarnyba 2022 m. rugsėjo 6 d. el. pareiškėjai išsiuntė Sprendimą, kuriame ištaisytas rašymo apsirikimas konstatuojamojoje sprendimo dalyje: nurodytas LGĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punktas ištaisytas į 29 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

Pagal visas Kontrolierės tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Administracinių ginčų komisijos sprendimo priėmimo proceso metu ištirtas aplinkybes, pareiškėjos skundo argumentus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai tiek Kontrolierė, tiek Komisija išsamiai ir detaliais atsakė į visus jos argumentus, motyvavo savo sprendimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad sprendimas nemotyvuotas ar neteisingas.

Pagal savo kompetenciją, Kontrolierė pagal pareiškėjos skundą atlikusi tyrimą dėl galimos diskriminacijos pilietybės pagrindu vartotojų teisių apsaugos srityje, turėjo nustatyti ar tinkamai įgyvendinamos lygios galimybės Bendrovei paskelbus akciją taikyti tik Ukrainos piliečiams 100 proc. nuolaidą vykimams traukiniais Lietuvos teritorijoje ir ar 100 proc. nuolaidos netaikymas pareiškėjai gali būti vertinama kaip tiesioginė diskriminacija.

Kontrolierė Sprendime nurodė, jog pagal tiesioginės diskriminacijos sąvoką bei teismų praktiką, pagrindinė sąlyga, kuriai esant galima atlikti diskriminacijos (ne)buvimo nustatymą arba, kitaip tariant, palyginimą, yra subjektų buvimas panašiose aplinkybėse. Nesant šios sąlygos, negalima atlikti asmenų, turinčių skirtingus jiems priskirtinus požymius, palyginimą. Šiuo atveju negalima palyginti Ukrainos piliečių, palikusių savo šalį dėl karo veiksmų, ir Lietuvos piliečių, nebėgusių nuo karo veiksmų Ukrainoje, nes jie yra skirtingose aplinkybėse.

Kaip matyti, Kontrolierė nusprendė skundo dalies dėl Bendrovės teikiamos 100 proc. nuolaidos bilietui Ukrainos piliečiams tyrimą nutraukti, trūkstant objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą. Sprendimą Kontrolierė priėmė įvertinusi pareiškėjos skunde išdėstytas aplinkybes, jog ji yra Lietuvos Respublikos pilietė ir gyvena Lietuvoje. Taip pat, kad pareiškėja nepateikė duomenų, jog būtų nukentėjusi nuo karo veiksmų Ukrainoje, priversta palikti savo gyvenamąją vietą, persikelti ar grįžti į Lietuvą, prašyti laikinosios apsaugos ar perkeliamo asmens statuso.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad būtina sąlyga diskriminacijai nustatyti yra asmenų buvimas sulyginamose situacijose. Skirtingą asmenų teisinę padėtį gali nulemti tiek objektyvūs šių asmenų skirtumai, tiek įstatyminio reguliavimo skirtumai (LVAT 2006 m. spalio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. I444-5/2006).

Kontrolierė nustatė, jog Ukrainos ir Lietuvos piliečių, tame tarpe ir pareiškėjos, situacijos yra skirtingos ir nesulyginamos. Atsakovė negalėjo lyginti Bendrovės skelbiamos akcijos taikymo sąlygų Ukrainos ir Lietuvos piliečiams, esantiems iš esmės nepanašiose aplinkybėse. Kontrolierė, įvertinusi pareiškėjos skunde išdėstytas aplinkybes bei tyrimo metu gautus duomenis ir nustačiusi, jog asmenys yra nesulyginamose situacijose, negalėjo nustatyti diskriminacijos fakto pareiškėjos atžvilgiu.

Kaip matyti, Komisija įvertinusi tai, kas buvo išdėstyta pareiškėjos, tarnybos ir Bendrovės, padarė pagrįstą išvadą, jog Kontrolierė, negalėdama nustatyti diskriminacijos fakto, pagrįstai vertino tai, kaip objektyvių duomenų apie Bendrovės padarytą pažeidimą trūkumą.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad Kontrolierė, nagrinėdama pareiškėjos skunde išreikštą prašymą įpareigoti Bendrovę nutraukti diskriminacinę reklamą, skelbiamą Vilniaus geležinkelio stoties elektroniniame stende, portale, nustatė, jog Bendrovės akcija (100 proc. nuolaida bilietui) taikoma tik Ukrainos piliečiams, akcijos tikslas - padėti asmenims, bėgantiems nuo karo veiksmų Ukrainoje, turintiems trauminių patirčių ir negalintiems grįžti į savo gyvenamąją vietą, sudaryti jiems sąlygas laisvai judėti ir integruotis į visuomeninį gyvenimą. Vertino, kad šiuos kriterijus atitinka ir Lietuvos piliečiai, kurių pastovi arba laikinoji gyvenamoji vieta iki 2022-02-24 buvo Ukrainoje ir kurių statusą, teises ir pareigas, skirtingai nei Ukrainos piliečių, reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymas. Kontrolierė Sprendimu pasiūlė Bendrovei apsvarstyti galimybę įtraukti į asmenų, galinčių pasinaudoti 100 proc. pravažiavimo nuolaida, sąrašą asmenis, kuriems suteikiama laikinoji apsauga remiantis Vyriausybės 2022-03-16 nutarimu Nr. 224 bei, turinčius perkeliamo asmens statusą remiantis Vyriausybės 2022-04-06 nutarimu Nr. 327 ir 2019-07-17 nutarimu Nr. 755.

Kaip nustatyta iš Bendrovės procesinių dokumentų, susipažinus su visos administracinės bylos medžiaga, Bendrovė įgyvendino Kontrolierės Sprendime teiktas rekomendacijas, t. y. patikslino akcijos teikimo sąlygas internete ir nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. 100 proc. nuolaidą traukinio bilietui nurodė teikianti visiems iš Ukrainos dėl karo pasitraukusiems asmenims, nepaisant pilietybės.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba skundžiamą Sprendimą priėmė vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, skundžiamame Sprendime aiškiai nurodė nustatytas faktines aplinkybes bei jų teisinį įvertinimą, Sprendimas yra pagrįstas, atitinkantis administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Kontrolierės Sprendimą.

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis nustato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Paminėtos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT aiškindamas ankstesnės redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Teismas nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad jos skundas ir Komisijoje buvo išnagrinėtas neišsamiai, neobjektyviai ir neteisingai. Byloje, kartu su pateikta Lietuvos administracinių ginčų komisijos pareiškėjos skundo nagrinėjimo medžiaga, yra visi pareiškėjos pateikti dokumentai, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad Komisija jos skundą nagrinėjo neobjektyviai ar neįsigilino į aplinkybes. Ta aplinkybė, kad Komisija sprendime atskirai nepasisakė dėl kiekvieno pareiškėjos pateikto įrodymo ar argumento, nereiškia, jog jie nebuvo įvertinti visų byloje pateiktų duomenų visumoje, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistos pareiškėjos teisės. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kad būtų buvus pažeista Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 14 straipsnyje įtvirtinta skundo nagrinėjimo procedūra. Iš paties sprendimo turinio ir išvadų matyti, kad buvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos visos susijusios su pareiškėjos skundu ir Kontrolierės atliktu tyrimu aplinkybės.

Atsižvelgiant į pareiškėjos skunde keliamus klausimus, darytina išvada, kad Komisija pakankami detaliai išanalizavo pareiškėjos skundą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Komisijos sprendimas pagrįstas duomenų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, atlikus pakankamai išsamų byloje nustatytų aplinkybių vertinimą esminiais aspektais, atsakyta į pagrindinius ginčo faktinius ir teisinius aspektus, todėl priimtas sprendimas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi išsamumo principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

Teismas sprendžia, jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo pareiškėjos skundo tenkinimui ir Lygių galimybių kontrolierės 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. (22)SN-40)SP-33 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 21R-542 (AG-388/06-2022) panaikinimui, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.