Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, dalyvaujant nukentėjusiajai R. M., administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai ir deklaravusiai gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. pardavėja, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. 2016 m. gegužės 19 d., apie 14⁰⁰ val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį M. Š. ir sukdama dešinėn į automobilių atovėjimo aikštelę, kliudė kitą stovintį automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais V. Š. pažeidė KET 127 p., 222 p. reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

V. Š. kaltę padarius šiuos du pažeidimus taip pat įrodo R. M. prašymas ir rašytinis paaiškinimas, eismo įvykio vietos schema, fotolentelės, laikino leidimo šaknelė, duomenys apie vairuotojo pažymėjimo turėjimą, informacija apie kelių transporto priemonių registraciją, kita rašytinė bylos medžiaga. Visų šių įrodymų visumos pakanka pažeidėjos kaltei pagrįsti.

V. Š. atsakomybę abiejuose pažeidimuose lengvina tai, kad kaltininkė nuoširdžiai gailisi, o sunkinančių aplinkybių abiejuose pažeidimuose nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. Š. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, dėl eismo įvykio žmonės nenukentėjo, nukentėjusiosios automobilis apgadintas nežymiai, ji pretenzijų neturi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad V. Š. ATPK 130 str. 1 d. numatyta nemaža bauda ir ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, taikant ATPK 30-1 str. nuostatas.

Teismas, skirdamas nuobaudas, taip pat atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, pavojingumą, padarytą nedidelę žalą, į tai, kad pati nukentėjusioji nurodo, kad didelio nuostolio neturėjo, pažeidėjos šeiminę padėtį – išsituokusi, dirba, labai menką vairavimo stažą (pažeidimų padarymo metu – tik daugiau nei aštuoni mėnesiai), asmenybę – neteista, nebausta administracine tvarka, dirbanti. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad dienos metu mieste, judrioje gatvėje vairuodama transporto priemonę taip, kad nebegali išvengti eismo įvykio, kelia ypatingą grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Įvertinant visas šias aplinkybes, skirtina sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda – minimali bauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.skirtina mažesnė nei sankcijoje numatyta nuobauda. Už abu pažeidimus paskirtos nuobaudos bendrintinos LR ATPK 33 str. pagrindu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 283-284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. Š. pripažinti kalta ir skirti: pagal LR ATPK 127 str. 2 d. trisdešimt eurų baudą; pagal LR ATPK 130 str. 1 d. (taikant LR ATPK 30¹ str. 1 d.) dviejų šimtų eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str., V. Š. paskirti galutinę nuobaudą – dviejų šimtų eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Skirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) Nr. (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo laikoma, jog įsiteisėjus šiam nutarimui, V. Š. yra netekusi teisės vairuoti transporto priemones.

Nutarimas per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.