- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-08-12
- Bylos Nr.
- A15.-1784-827/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01360-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Inga Štuopienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- P. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Laimonas Stančikas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam P. K. ir jo atstovui advokato padėjėjui Laimonui Stančikui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinių nusižengimų bylą, kurioje P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini) Vilniuje, traukiamas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį bei 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. K. 2020 m. balandžio 28 d. apie 13.49 val. Zarasų g.5, Vilniuje, vairavo automobilį Volkswagen Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į gale stovėjusį kitą automobilį Volkswagen Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais P. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 417 straipsnio 7 dalyje.
Administracinio nusižengimo protokolu P. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. balandžio 28 d. apie 13.49 val. Zarasų g.5, Vilniuje, vairavo automobilį Volkswagen Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į gale stovėjusį kitą automobilį Volkswagen Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš eismo įvykio pasišalino, vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio. Šiais savo veiksmais P. K. buvo kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 101, 219.1, 221.1 punktų reikalavimus ir padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. K. teismo posėdyje nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolą gavo, kuo kaltinamas supranta, kaltės nepripažįsta. Duodamas paaiškinimus nurodė, kad išėjo iš parduotuvės RIMI, adreso nežino, jo automobilis stovėjo priekiu į sieną. Važiavo atbulas ir nepajuto, kad atsitrenkė į kitą mašiną. Iš parduotuvės parsivežė degtinės, buvo pavargęs ir nutarė išgerti, pavaišinti kaimynes. Buvo jau šiek tiek išgėrę, kai pamatė kieme policijos automobilį, kuris pasisukiojo ir išvažiavo. Po to atvažiavo antrą kartą ir vėl išvažiavo. Trečią kartą privažiavo prie jo mašinos, nufotografavo. Po ko pareigūnai atėjo į butą. Pasakė jam, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos ir geria alkoholį. Jis pareigūnams atsakė, kad nebuvo jokio įvykio, o geria namie. Pareigūnai davė pūsti į alkotesterį, buvo ką tik išgėręs. Kažkiek nustatė neblaivumą. Jį nusivežė prie parduotuvės, surašė protokolą, davė pasirašyti ir atvežė namo, liepė laukti teismo. Tai jam yra didelė trauma, labai gailisi. Nurodė, kad degtinė jam padeda lengviau kvėpuoti, todėl kartais išgeria. Tada taip pat pagalvojo, kad bus lengviau ir išgėrė. Jeigu būtų jutęs, kad užkabino kitą mašiną, tikrai nebūtų išvažiavęs, nes mašina drausta. Prie kitos mašinos vos prisiglaudė, šiek tiek nubraukė dažus. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad išvažinėjant iš aikštelės, matė, kad kažkas mosikavo krepšiu, bet nekreipė dėmesio, išvažiavo pro šlagbaumą. Buvo su kauke, saugojosi nuo koronoviruso. Vyras mosikavo, bet jis mažai į jį žiūrėjo, nes žiūrėjo į šlagbaumą. Gal tas vyras sakė kažką, bet jis negirdėjo. Automobilis varomas dyzeliu, labai burzgia, be to, nestovėjo ir neklausė. Už prekes buvo susimokėjęs, todėl nekreipė dėmesio. Iš stovėjimo vietos važiavo atbulas ir važiavo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius. Mašiną pastatė kieme, uždarė vartus, nes jau nesiruošė niekur važiuoti. Kalbėjo su kaimynėmis. Kai policija atvažiavo, gal jau buvo pradėję gerti degtinę. Policija atvažiavo gal po 20 minučių. Po to vėl atvažiavo, žvalgėsi ir išvažiavo. Trečią kartą nufotografavo mašiną ir atėjo. Sakė „padarei pažeidimą ir geri“. Nuo išvažiavimo iš aikštelės iki pūtimo praėjo gal 40 min. Jeigu policija nurodė kitokį laiką, reiškia, taip ir buvo. Nuo gėrimo namie iki pūtimo praėjo gal minutė, buvo ką tik išgėręs. Policininkai matė, kad jis geria alkoholį. Jie neklausė, prieš kiek laiko gėrė alkoholį. Alkotesterį pūsti davė ne iškart kai atėjo. Pirmą kartą nepavyko įpūsti, todėl pūtė antrą kartą. Taip pat nurodė, kad parduotuvė arti namų, atstumas gal pusė kilometro. Prieš važiuojant į parduotuvę alkoholio nevartojo. Tą dieną parduotuvėje buvo du kartus. Pirmą kartą apsipirko, nusipirko maža buteliuką degtinės, parsivežęs namo bijodamas koronoviruso plovė buteliuką muilu ir sudaužė. Supyko ir važiavo į parduotuvę antrą kartą, pirko maisto. Liudytojas R. I. dirbo apsaugoje. Kai išėjo iš parduotuvės pasisveikino su apsauginiu, sakė, kad jis nesikalba. Išvažiuodamas iš aikštelės nieko nejuto, važiavo namo. Langai buvo uždaryti, automobilis ūžė. Kas dėl jo automobilio apgadinimo, jis papoliruos ir viskas, žala nepadaryta. Taip pat nurodė, kad yra pensininkas, dirbti jau negali, ūkininkauja kaime, turi bičių, šienauja pievas, augina daržoves, turi traktorių. Iš ūkio naudos nedaug turi, iš bičių kartais būna naudos. Be teisių labai apsunkintas gyvenimas. Negali važiuoti į daržą. Kiekvieną šeštadienį su žmona važiuoja į kaimą, turi daug darbų. Taip pat tiek jam, tiek žmonai reikia važiuoti pas gydytoją, ir be mašinos kančia. Į kaimą nuveža draugas, bet negali jo prašyti kiekvieną kartą. Vilniuje butą šildo krosnimi, reikia malkų, jas atsiveždavo traktoriumi iš Semeliškių. Jeigu neturės teisių, žlugs ūkis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. I. parodė, kad pažįsta iš matymo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį P. K.. Anksčiau dirbo apsaugos darbuotoju parduotuvėje Rimi, Zarasų g. 5a, Vilniuje, šiuo metu jau nedirba. Žino, kad nagrinėjama byla dėl to, kad išvažiuodamas vairuotojas užkabino kitą mašiną. Matė vairuotoją parduotuvėje, stovėjo už kasų ir matė, ką pirko. Po to matė per langą, kad jis išvažiuodamas kliudė kitą baltą mašiną. Išėjo pasakyti, bet vairuotojas nežiūrėjo, į jį nereagavo, nuvažiavo prie šlagbaumo, palaukė 5-6 sekundes, kol atsidarys šlagbaumas ir nuvažiavo. Kitas žmogus taip pat bandė jam sakyti. Tada paskambino į policiją, pasakė kryptį, kur nuvažiavo automobilis. Pagalvojo, kad vairuotojas gal išgėręs pabėgo. Parduotuvėje jo nestebėjo, tik atkreipė dėmesį, kad garsiai kalbėjo su kasininke. Negali teigti, kad iš išvaizdos vairuotojas atrodė, kad būtų išgėręs. Automobilių kontaktą matė, matė, kad baltas automobilis sujudėjo. Kliudė nestipriai. Vairuotojas neišlipo, nesureagavo, gal nesuprato. Susidūrimas įvyko galiniu bamperiu, jis kliudė kito automobilio priekį. Neatsimena, ar jis parduotuvėje tą dieną buvo vieną kartą, praėjo nemažai laiko. Gal tas kitas žmogus buvo atidaręs automobilio duris. Paskui jis jam pasakė, ką sakė vairuotojui. To žmogaus kontaktų neturi, jis tik bandė jam padėti. P. K. matydavo parduotuvėje, kaip klientą
Teismo posėdyje apklausta liudytoja G. B. parodė, kad įvykis, kai pagyvenęs vairuotojas išvažiavo iš įvykio vietos buvo senokai, kiek primiršo. Pamena, kad išėjusi iš parduotuvės išgirdo apsauginį sakant, kad įvažiavo į Jettą. Pamatė išvažiuojantį automobilį. Stengėsi pamatyti ir užsirašyti jo numerį. Kontakto su vairuotoju neturėjo. Automobilis buvo jau nuvažiuojantis. Apsauginis šaukė, kad įvažiavo į Jettą. Automobilis VW Jetta jos tėčio automobilis, bet naudojasi ji. Apžiūrėjo savo automobilį ir pamatė, kad šiek tiek apgadinta galinio bamperio kairė pusė. Žalą atlygino kaltininko draudimo bendrovė, jos tėčiui išmokėjo apie 160 eurų. Kai nuvažiuojantis automobilis šiek tiek stabtelėjo prie šlagbaumo, tada užsirašė jo numerį. Automobilis stabtelėjo prie šlagbaumo, nes reikia palaukti, kol pakyla šlagbaumo. Negali pasakyti, ar vairuotojas pajuto smūgį. Ji jaustų jei kliudytų kitą automobilį, bet tas vairuotojas senyvo amžiaus, gal nepajuto. Objektyvių požymių, kad jis bėgtų nebuvo, jai pasirodė, kad vairuotojas labiau skubantis, negu bėgantis iš įvykio vietos. Jeigu šalia automobilio kažkas rėkia, atsisuktų. Automobilių paties kontakto nematė, iš karto bėgo žiūrėti ar jos automobilis kliudytas, o tada rašė numerį, kurį nurodė policijai. Rašytiniame paaiškinime nurodė, kad matė kaip automobilis atsitrenkė, bet paties kontakto ji nematė, ji turėjo mintyje tai, kad ant automobilio liko pažeista vieta ir ji matė tą pažeistą vietą. Pretenzijų neturi.
Suinteresuotas asmuo R. B. būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Advokato padėjėjas L Stančikas prašė teismo atsižvelgti į tai, kad padarytos žalos dydis nesiekia 15 minimalių bazinių pragyvenimo lygių, padaryta nedidelė 156,12 eurų žala, todėl veika turėtų būti perkvalifikuota iš ANK 426 straipsnio 2 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį. P. K. nesutiko su kaltinimu, paaiškino visas aplinkybes, ir jam inkriminuojamose veikose nėra subjektyviojo požymio tyčios, nes pagal ANK 8 straipsnio 2 dalį asmuo turi suvokti, kad jo veikimas arba neveikimas sukels pasekmes. Šiuo atveju nėra siekio pasitraukti, kadangi P. K. sąžiningai nesuprato, kad kliudė kitą automobilį. Apie įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų. Automobilį paliko kieme, neslėpė. Pats buvo lauke ir vartojo alkoholinius gėrimus. Apklaustas liudytojas R. I., dirbęs parduotuvės apsauginiu, matė įvykio eigą, apibendrino P. K. elgesį, nurodė, kad jis galėjo nesuprasti, kad kliudė stovintį automobilį. Vertinant automobilio apgadinimą, matyti, kad tai slystamojo pobūdžio apgadinimas. Ant automobilio neliko net įlenkimo, tik nubrozdinimas. Tokie apgadinimai sunkiai pastebimi, garsas sunkiai išgirstamas. P. K. galėjo sąžiningai klysti ir nesuvokti, kad sukėlė eismo įvykį. Negalima teigti, kad jis padarė nusižengimą, numatytą ANK 426 str. ANK 423 str. 3 d. numatyta atsakomybė už alkoholio vartojimą po eismo įvykio. P. K. nesuprato, kad jis padarė eismo įvykį, todėl nėra tiesioginės tyčios. Būtina atsižvelgti į Konstitucijos 31 str., kuriame numatyta nekaltumo prezumpcija, kad visos abejonės, kurių negalima išsiaiškinti, aiškinamos kaltininko naudai. Kai pareigūnai P. K. pranešė jam apie eismo įvykį, parodė sugadinimus, jis neginčijo pateis eismo įvykio. Jis išsamiai paaiškino aplinkybes, kad važiavo į parduotuvę, įsigijo alkoholio ir norėjo vartoti. Nurodė, kad tai palengvina astmos priepuolius. Byla turi būti nutraukta, nes nėra P. K. kaltės. Jeigu vis dėl to teismas nuspręs kitaip, prašau atsižvelgti į ANK 32 str. 2 d., 34 str. 6 d., numatytą galimybę skirti švelnesnę bausmę negu numatyta ANK 423 str. 3 d., 426 str. 1 d. Prašo neskirti automobilio konfiskavimo. Yra duomenys apie P. K. sveikatą. Jam atlikta kojos operacija, sunkiai juda. Turi ūkį Trakų rajone, yra bitininkas, neturint teisių, kyla daug nepatogumų. Kadangi nėra objektyvių požymių, prašo bylą nutraukti, o jeigu teismas laikys, kad kaltė įrodyta, skirti švelnesnę nuobaudą negu numato įstatymas.
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio T. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. balandžio 28 d. patruliuojant nustatytu maršrutu iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Zarasų g., Vilniuje automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai neblaivus išvažiavo iš įvykio vietos. RIMI aikštelėje apsaugos darbuotojas matė, kaip a/m VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas kliudė stovintį automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo nesustojęs link centro. Atvykus nurodytu adresu, pareigūnas pastebėjo nukentėjusį vairuotoją, kuris paaiškino, kad kitas vairuotojas kliudė jo automobilį bei pasišalino. Pasišalinęs vairuotojas atrodė senyvo amžiaus, šlubuojantis. Eismo kaltininkas važiavo link automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavimo, kur prie šlagbaumo žmonės bandė jį sulaikyti, tačiau VW Sharan vairuotojas nuvažiavo toliau. Pareigūnas patikrinęs per Polis II duomenų bases patikrino automobilio vairuotoją bei nustatė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nuvažiavęs pagal gyvenamąją vietą kieme pastebėjo stovintį anksčiau minėtą automobilį VW Sharan su atitinkančias valstybiniais numeriais. Apžiūrėjus automobilį, ant automobilio priekinio ir galinio kairės pusės bamperio buvo matomos baltos spalvos nubrozdinimo žymės. Pavažiavus toliau jis pastebėjo prie namo sėdintį vyrą, kuris atitiko požymius. Priėjus prie vyro, pareigūnas pasiteiravo jo vardo, pastarasis prisistatė P. K. vardu. Vyras iš išvaizdos atrodė neblaivus, jo kalba buvo nerišli, svirduliavo bei nuo sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus P. K. blaivumą, alkotesteriu nustatytas 1,47 promilių girtumas. Pasiteiravus, ar jis buvo prie parduotuvės RIMI, kuri randasi Zarasų g., vyras atsakė, kad buvo bei patvirtino, kad buvo atvažiavęs nuosavu automobiliu bei jį nurodė. P. K. nurodė tą patį VW Sharan, tačiau teigė, kad jis nusipirko sau vaišių bei atvažiavęs namo pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. P. K. buvo pristatytas į eismo įvykio vietą, pas patrulį 1824, kurie formino eismo įvykį. Tarnybinaime pranešime taip pat nurodyta, kad įvykis buvo filmuotas nešiojama filmavimo kamera Nr. 1736. Automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nufotografuotas bei nuotraukos įkeltos (b.l. 4).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio M. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2020 m. balandžio 28 d, apie 13.40 val., Vilniuje, dirbant su vyr. patruliu A. A. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Zarasų g. 5A, PC „Rimi“ stovėjimo aikštelėje automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. Po kiek laiko patrulis V1738 (duomenys neskelbtini) sulaikė pasišalinusį vairuotoją – P. K., jam nustatytas 1,47 promilių lengvas girtumas. PC „Rimi“ apsaugos darbuotojas bei automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja atpažino pasišalinusį vairuotoją P. K., jam surašytas AN protokolas, apgadinimai ant abiejų automobilių atitinka. Pasišalinęs automobilis VW Sharan buvo rastas prie pasišalinusio vairuotojo namų tvarkingai priparkuotas (b.l. 3).
Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad eismo įvykio vieta Zarasų g.5A, prekybos centro „RIMI“ stovėjimo aikštelė, Vilniuje. Nurodyta automobilio VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vieta, kad kitas automobilis pasišalino. Taip pat nurodyti automobiliui VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai – užpakalinis bamperis, taip pat, kad automobilis priklauso R. B. (b.l. 6).
Liudytojo R. I. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog dirbdamas parduotuvė „RIMI“ pastebėjo galimai išgėrusį vyrą apie 70 metų, kuris nusipirkęs degtinės nuėjo link savo automobilio VW Sharan, mėlynos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo važiuoti atbulas ir kliudė kitą automobilį. Apsisukęs nuvažiavo prie šlagbaumo, kažkoks žmogus pamatęs atidarė vairuotojo dureles ir pasakė vairuotojui, kad jis padarė eismo įvykį, bet VW Sharan vairuotojas nuvažiavo. Taip pat nurodė, kad parduotuvėje buvo ne vieną kartą ir pirko alkoholinius gėrimus. Atvežus į eismo įvykio vietą asmenį, atpažino, kad tai tas pats VW Sharan, valst. (duomenys neskelbtini) vairuotojas (b.l. 7).
Nukentėjusio automobilio VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos G. B. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad Zarasų g. „RIMI“ aikštelėje pamatė kaip atsitrenkė į automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį bamperį vairuotojo pusėje tamsiai mėlynos spalvos automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bėgantį asmenį su mašina bandė sulaikyti pašaliniai asmenys ir parduotuvės apsauginis, bet jis trenkė mašinos durelėmis ir nuvažiavo. Aplinkinis žmogus, atidaręs jo mašinos dureles sakė, kad stipriai „trenkia“ alkoholiu. Atpažino automobilio VW, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, kai jį atvežė į įvykio vietą (b.l. 8).
Administracinio nusižengimo tyrimo metu G. B. pateikė informaciją, kad „Lietuvos draudimas“ automobiliui VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą įvertino 156,12 eurų sumai (b.l. 9-11).
2020 m. balandžio 28 d. P. K. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis, 2020 m. balandžio 28 d. apie 13.40 val. Vilniuje, adresu Zarasų g. 5A, , p/c „RIMI“ aikštelėje vairuodamas automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas nepajuto, kad kliudė kitą automobilį. Jam sustojus prie pakeliamo užtvaro, prie jo buvo priėjęs žmogus ir prašė, kad jis nevažiuotų, bet jis nieko neįtaręs išvažiavo. Prieš tai alkoholio vartojęs nebuvo. Grįžęs namo gėrė degtinę, nes nežinojo, kad padarė eismo įvykį (b.l. 12).
Alkotesterio Alcotest 7510, Nr. ARKB 0299 duomenimis, 2020 m. balandžio 28 d. 15.08 P. K. nustatytas 1.47 promilių neblaivumas, patikros sertifikatas Nr. 1174265, galiojantis iki 2020 m. spalio 15 d.) (b.l. 13, 15).
Byloje esančiose fotonuotraukose fiksuoti apžiūrėtų automobilių VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b.l. 17, 18,19).
AB „Lietuvos draudimas“ pateikė informaciją apie B. B. išmokėtą 156,12 eurų draudimo išmoką už 2020 m. balandžio 28 d. Zarasų g.5, Vilniuje atsitikusį eismo įvykį, kurio metu nukentėjo automobilis VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 31-36, 37).
UAB „Rimi Lietuva“ 2020 m. birželio 15 d. pateikė informaciją, kad prekybos centro „Užupis“, adresu Zarasų g. 5A, Vilniuje 2020 m. balandžio 28 d. įvykusio eismo įvykio vaizdo kameros neužfiksavo (b.l. 62).
ANK 5 straipsnio pagrindu administracinis nusižengimas yra šiam kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.
Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo (ANK 7, 8 straipsniai).Pažymėtina, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Visi neaiškumai ir abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą matyti, jog nėra jokių abejonių, kad P. K. 2020 m. balandžio 28 d. apie 13.49 val. Zarasų g.5, Vilniuje, vairavo automobilį Volkswagen Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į gale stovėjusį kitą automobilį Volkswagen Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgadindamas abu automobilius. Nors atsakomybėn traukiamas P. K. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusižengimų nepripažino, duodamas paaiškinimus nurodė, kad nejuto, kad važiuodamas atbuliniu kliudė kitą automobilį, tačiau kai pareigūnai jam apie tai pranešė, pripažino, kad galimai kliudė kitą automobilį, prie kitos mašinos vos prisiglaudė, šiek tiek nubraukė dažus. Tai patvirtina ir tiesioginio liudytojo R. I. tiek rašytiniame paaiškinime užfiksuota informacija, bei teismo posėdžio metu duoti parodymai, jog jis matė, kaip automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas P. K., pradėjo važiuoti atbulas ir kliudė kitą automobilį VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nors teismo posėdyje apklausta liudytoja G. B. nurodė, kad tiesioginio kontakto nematė, tačiau kai apsaugos darbuotojas išėjęs iš parduotuvės pradėjo šaukti, kad kliudytas automobilis Jetta, ji pamatė, kad apgadintas jos naudojamas automobilis VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūno T. L. tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, jog nustačius pasišalinusio vairuotojo asmens duomenis ir nuvykus jo gyvenamosios vietos adresu, buvo rastas tiek pagyvenęs vairuotojas, tiek pripakuotas automobilis Volkswagen Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apžiūrėjus ant priekinio ir galinio kairės pusės bamperio buvo matomos baltos spalvos nubrozdinimo žymės, o vairuotojas buvo neblaivus, todėl vairuotojas buvo pristatytas į eismo įvykio vietą, Policijos pareigūno M. K. tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija patvirtina, jog apsaugos darbuotas R. I. bei nukentėjusio automobilio VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja atpažino P. K., kaip pasišalinusį vairuotoją. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad abiejų transporto priemonių apgadinimai užfiksuoti viename aukštyje bei savo pobūdžiu bei lokalizacija atitinka vieni kitus. Įvertinus visą tai, teismas daro išvadą, kad P. K. pažeidė KET 101 punkto reikalavimą, numatantį, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
Vadovaujantis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko įrodyta, kad P. K. veikoje yra visi ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo požymiai, laikytina, kad pažeidėjo kaltė įrodyta visiškai, todėl jis baustinas.
KET 219 punkto 1 dalyje numatyta, kad Įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka.
P. K. kaltinamas padaręs ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, kuris užtraukia administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobiliui VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta žala įvertinta 156,12 eurų, t.y. neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį, todėl teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, pakeičia šią nuorodą į ANK 426 straipsnio 1 dalį.
Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Nagrinėjamo administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t.y. pasišalina iš įvykio paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.(LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš eismo įvykio pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-11-303/2018).
Teismas, išklausęs į posėdį atvykusių administracinėn atsakomybėn traukiamo P. K., liudytojų G. B., R. I. parodymus bei įvertinęs rašytinius bylos duomenis, daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių P. K. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiek atliekant įvykio aplinkybių tyrimą, tiek bylą nagrinėjant teisme neigė, kad pajuto kliudęs stovintį automobilį ir tyčia nesustojęs pasišalino iš įvykio vietos. Nurodė, kad p/c automobilių aikštelėje išvažiavo iš stovėjimo vietos atbuline pavara ir važiavo link pakeliamo užtvaro prie išvažiavimo, jokio kontakto su kitu automobiliu nejuto. Jam sustojus prie pakeliamo užtvaro, prie jo buvo priėjęs asmuo, kuris jam kažką mosikavo krepšiu, bet jis nesuteikė tam reikšmės, nes parduotuvėje už prekes buvo susimokėjęs, automobilio langai buvo uždaryti, pats buvo su veido kauke, ir buvo susitelkęs į pakeliamą užtvarą, po ko išvažiavo. Automobilis draustas, alkoholio vartojęs nebuvo, todėl jam nebuvo jokio tikslo bėgti, jei būtų jutęs, kad kliudė kitą automobilį. Apklaustas liudytojas R. I. teismo posėdyje nurodė, kad dirbant parduotuvėje per langą pamatė, kaip parduotuvės klientas P. K., automobiliu išvažiuodamas atbuliniu, galiniu bamperiu kliudė kitą baltos spalvos automobilį, kliudė nestipriai, vairuotojas neišlipo, nesureagavo, galimai nesuprato ir važiavo link pakeliamo užtvaro. Jis išėjo pasakyti, kad kliudė automobilį Jetta, tačiau vairuotojas į jį nežiūrėjo, nuvažiavęs prie pakeliamo užtvaro laukė kol jis atsidarys. Automobiliui stovint prie užtvaro, prie jo buvo priėjęs dar vienas vyriškis, ir kaip vėliau jis sakė, kad norėjo pasakyti vairuotojui dėl eismo įvykio, tačiau tai tik iš to žmogaus žodžių, nematė, ar tas žmogus buvo atidaręs vairuotojo dureles. To asmens kontaktų neturi. Taip pat nurodė, kad P. K. iš išvaizdos atrodė, kad būtų neblaivus, asmuo dėvėjo kaukę. Apklausta liudytoja G. B. teismo posėdyje patikslino, kad paties automobilių kontakto ji nematė, matė tik jau nuvažiuojantį automobilį, ir reaguodama į parduotuvės apsaugos darbuotojo šūksnį, kad kliudytas automobilis Jetta, bėgo link savo automobilio, o pamačiusi, kad šiek tiek apgadinta galinio kairė pusė, skubėjo užsirašyti nuvažiuojančio ir sustojusio prie pakeliamo užtvaro automobilio valstybinį numerį. Negali pasakyti, ar vairuotojas pajuto smūgį, galimai vairuotojas dėl senyvo amžiaus kontakto nepajuto. Objektyvių požymių, kad jis bėgtų nebuvo, jai pasirodė, kad vairuotojas labiau skubantis, negu bėgantis iš įvykio vietos. Atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jo automobilio apgadinimas nežymus, ką patvirtina ir byloje esančios abiejų automobilių nuotraukos, iš kurių matyti, jog išties abu automobiliai apgadinti nežymiai, bamperio dažų nubrozdinimas. Taigi, šių aplinkybių visuma rodo, kad P. K. galėjo nejausti ir negirdėti, kad kliudė kitą automobilį, kadangi kontaktas tarp šių automobilių buvo nestiprus. Tai, kad liudytojo R. I. rašytiniame paaiškinime užfiksuota, kad P. K. stovint prie pakeliamo užtvaro kažkoks žmogus buvo atidaręs vairuotojo dureles ir pasakęs jam dėl eismo įvykio, teismo vertinimu, negali neginčijamai patvirtinti to, jog apie sukeltą eismo įvykį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinoma. P. K. neneigia, kad stovint prie pakeliamo užtvaro, jis sėdėjo automobilyje, kuro langai buvo uždaryti, automobilio variklis veikė, jis buvo su veido kauke, ir matė, jog kažkoks asmuo mosikuoja krepšiu, bet nesuprato, kad tai jam skirta, nekreipė dėmesio, laukė atsidarančio užtvaro. Liudytojas R. I. teismo posėdyje nurodė, kad tik iš to nenustatyto asmens žodžių, vairuotojui buvo pasakyta apie eismo įvykį. Patikrinti šios aplinkybės nėra galimybės. Kitų įrodymų, nustatytų liudytojų, kad apie sukeltą eismo įvykį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinoma, byloje nėra, ir P. K. parodymai, jog automobilių kontakto jis nepajuto ir išvažiavo nėra paneigti. Visos šios paminėtos aplinkybės rodo, kad P. K. nesuprato sukėlęs eismo įvykį, jis nesekė tyčia išvengti atsakomybės už šio pažeidimo padarymą, t. y. jo veiksmuose nėra tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, visas kilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo P. K. naudai (in dubio pro reo) ir sprendžia, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl, vadovaujantis ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje nutrauktina.
Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
Nors administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad P. K. po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus bei šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, tačiau teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, su šiuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisiniu vertinimu nesutinka.
Dar kartą pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.
Nagrinėjamu atveju, siekiant P. K. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, teismo vertinimu, nepakanka vien to fakto, kad po eismo įvykio šis asmuo vartojo alkoholinius gėrimus. Kaip jau minėta aukščiau nutarime, nustačius, kad P. K. nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, iš jo būtų nelogiška ir niekaip nepagrįsta reikalauti, kad asmuo nevartotų alkoholinių gėrimų po šio įvykio. Pažymėtina, jog iš ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo dispozicijos matyti, jog atsakomybė pagal šį straipsnį galima tik tuo atveju, jei asmuo po eismo įvykio, kurį suvokia sukėlęs, vartoja alkoholinius gėrimus iki šių aplinkybių nustatymo. Šiuo atveju nustačius, jog P. K. nesuvokė sukėlęs eismo įvykį, negalima teigti, jog vartodamas alkoholinius gėrimus jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 211 punkto reikalavimus, pagal kuriuos su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog P. K. veikoje nėra būtinojo ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymio – tyčios, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutraukiama.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, taip pat į pažeidėjo asmenybę, kuris yra 73 metų amžiaus, vedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, duomenų apie teistumą nepateikta. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad administracinis nusižengimas padarytas 65 metų sulaukusio asmens (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, P. K. skirtina sankcijoje numatyta bauda, numatyta ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
P. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą - 11 € (vienuolikos eurų) dydžio baudą.
Administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį nutraukti, 423 straipsnio 3 dalį nutraukti, kadangi P. K. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20113897449.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.