Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2013-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-141-287/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-05-31
Bylos Nr.
1-141-287/2013
Teisminio proceso Nr.
1-75-1-00104-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Kaltinamasis
D.
Baudžiamoji byla Nr. 1-141-287/2013 m.Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00104-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1.7; 1.1.7.2; 1.1.7.2.5; 1.1.7.2.6; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7; 1.1.8.7.9; 1.2; 1.2.4; 1.2.4.5; 2; 2.10; 2.10.1; 2.10.1.3; 2.10.1.4. (S)
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 31 d.Pakruojis
Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, profesinio išsilavinimo, atliekantis praktiką L. seniūnijoje, nevedęs, neteistas,

kardomoji priemonė nepaskirta,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį,

M. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) laikino gyvenimo namuose, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, bedarbis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, teistas du kartus, paskutinį kartą teistas 2010-11-15 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d. , 178 str. 4 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kardomoji priemonė nepaskirta,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji D. P. ir M. Š. 2013 m. vasario 16 d., laikotarpyje nuo 11 val. iki 16.20 val., (duomenys neskelbtini), laikino gyvenimo namų koridoriuje, konflikto metu, M. Š. tyčia sudavus vieną kartą grindų plovimo šepečiu per nugarą R. Š., tęsdami nusikalstamą veiką, tą pačią dieną ir toje pačioje vietoje, kambaryje Nr. 1, išgertuvių metu, veikdami kartu, D. P. tyčia diržu sudavus ne mažiau 4 kartų per nugarą nukentėjusiajam R. Š., po to M. Š. sudavus kumščiais nenustatytą skaičių kartų R. Š. į kairį šoną, tęsdami nusikalstamą veiką, tą pačią dieną ir toje pačioje vietoje, prie įėjimo į laikino gyvenimo namus, D. P. pastūmus nukentėjusįjį R. Š., dėl ko jis pargriuvo ant kairio šono, ko pasekmėje dėl kairiojo žastikaulio krumplio iš vidinės pusės lūžio be dislokacijos, krūtinės ląstos kairės pusės VII ir VIII šonkaulių lūžių nukentėjusiajam R. Š. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Šiais savo veiksmais kaltinamieji D. P. ir M. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamųjų D. P. ir M. Š. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

D. P., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-02-16 dienos metu, nuėjo į P. laikino gyvenimo namus pas I. V., kuri yra jo pažįstama. Koridoriuje susitiko M. Š., su juo kalbėjosi. Kažkuriuo momentu, išėjęs iš kambario Nr. 1, kuriame gyvena I. pamatė, kad koridoriuje M. šepečiu sudavė R. Š. į nugarą, prišokęs juos išskyrė. Dar po kiek laiko M. pasiūlė kartu išgerti alaus. M. atėjo į kambarį Nr. 1 ir jie laukė kol draugas atneš alaus. Nesulaukus, su M. nuėjo pažiūrėti, R. Š. buvo alų paslėpęs lauke ir R. iš po laiptų paėmė kelis butelius alaus po 1 ltr talpos ir visi kambaryje Nr. 1 gėrė alų. Jie pradėjo priekaištauti R. dėl ko jis neatnešė alaus ir jis išsivėrė iš savo kelnių diržą, juo sudavė R. per nugarą kokius 4 kartus. Po to M. kumščiu sudavė R. į kairį šoną tikrai ne mažiau 4 kartų. Po kiek laiko išėjo į lauką parūkyti ir stovėjo prie pat išorinių durų, susiginčijo ir jis dešine ranka nuo savęs pastūmė R. Matė, kad jis paslydo ant apledėjusių laiptų ir nugriuvo, stumdamas tikrai nenorėjo, kad jis susižalotų. Jam padėjo atsikelti ir kartu grįžo į kambarį, bei gėrė toliau. Po kiek laiko jis išėjo iš laikino gyvenimo namų ir išvyko į savo namus. Matė, kad atvažiavo policijos pareigūnai. Prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (45-46 b. l.).

M. Š., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-02-16 jis, pakalbėjęs su R. Š., ėjo laikino gyvenimo namų koridoriumi ir kažkas jam į nugarą metė šepetį. Pagriebęs tą šepetį, jis trenkė juo R. Š., nes pagalvojo kad jis metė. Po kurio laiko jis R. Š. paprašė nupirkti alaus, nes pas jį buvo svečiuose D. P. Nesulaukęs parnešant, nuėjo pas R. Š. ir sužinojo, kad alų paslėpė lauke, kad nepamatytų darbuotojos. Tada atsinešė alų į kambarį Nr. 1 ir ten visi gėrė. Jie kalbėjosi dėl ko R. paslėpė alų ir D. P. diržu ne mažiau 4 kartų sudavė R. į nugarą, o jis gal kokius 4 kartus sudavė kumščiu į kairį šoną. Po kurio laiko jie išėjo į lauką parūkyti, o jis kažkuriuo momentu vienas sugrįžo į kambarį, o R. ir D. liko lauke. Kas vyko lauke, jis nematė. Gailisi dėl savo veiksmų (41-42 b. l.).

Nukentėjusysis R. Š. parodė, kad kad 2013-02-16 dienos metu apie 11 val., jam einant laikino gyvenimo namų koridoriumi, M. Š. trenkė šepečiu per nugarą. Jis nuėjo į kambarį. Po to į kambarį atėjo M. Š. ir paprašė nupirkti alaus. Jis nupirko. Po kurio laiko jis nuėjo į kambarį Nr. 1 ir kartu su D., kurio pavardės nežino ir M. Š. gėrė. M. Š. pradėjo reikšti pretenziją, kad jis neatnešė alaus į kambarį ir tada D. su diržo sagtimi pradėjo duoti jam per nugarą, sakydamas, kad išauklės, sudavė apie 4 smūgius, po to M. Š. sudavė kumščiu į kairį šoną. Po to visi išėjo į lauką ant laiptų parūkyti ir D., nieko nesakęs, jį pastūmė ir jis nugriuvo ant šaligatvio plytelių kairiu šonu. Jam pradėjo skaudėti ranką ir šoną ir jis kreipėsi į medikus. Civilinio ieškinio nereiškia (35-36 b. l.).

Iš apžiūros protokolo su foto lentele matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), laikino gyvenimo namuose (5, 6-8 b. l.).

Iš mokėjimo nurodymų matyti, kad D. P. ir M. Š. atlygino R. Š. gydymo išlaidas (32, 33 b. l.).

Iš specialisto išvados matyti, kad R. Š. padaryti sužalojimai: kairio žastikaulio krumplio iš vidinės pusės lūžis be dislokacijos, krūtinės kairės pusės VII ir VIII šonkaulių lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje paveikus kietais bukais daiktais ar paviršias, tiek griuviminės traumos metu. R. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (21 b. l.).

Kaltinamųjų D. P. ir M. Š. veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, nes jie sužalojo R. Š., dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamas areštas ar laisvės apribojimo bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamieji D. P. ir M. Š. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį M. Š. siūlė nubausti 28 parų arešto bausme, o kaltinamąjį D. P. siūlė nubausti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį tęsti mokslą arba dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.

Kaltinamieji D. P. ir M. Š. su prokurorės siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko, su siūlomų bausmių rūšimis bei jų dydžiais taip pat sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.)..

Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems D. P. ir M. Š., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis D. P. neteistas (84 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), baustas administracine tvarka (85-88 b. l.), psichiatro įskaitoje neįrašytas (89 b. l.), mokosi, charakterizuojamas teigiamai (90 b. l.), L. seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (91 b. l.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, tiek prokurorė, tiek kaltinamasis, prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) D. P. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, prokurorės siūlomo dydžio bausmę - 4 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį tęsti mokslą arba dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.

Kaltinamasis M. Š. teistas du kartus, teistumas neišnykęs (48-52, 53-56, 57-65, 66-74 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (75 b. l.), psichiatro įskaitoje neįrašytas (77 b. l.), nedirba (80 b. l.), registruotas darbo biržoje (81 b. l.), P. seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (78 b. l.), nevedęs (79 b. l.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti areštą, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) M. Š. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, prokurorės siūlomo dydžio bausmę – 28 parų areštą.

Arešto bausmė paskirtina atlikti areštinėje. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo jo sulaikymo dienos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

nuspredžia :

d. p. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu tęsti mokslą, arba dirbti, ar būti registruotam darbo biržoje.

m. š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 28 (dvidešimt aštuonių) parų areštu.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Kaltinamieji, nesutikdami su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamieji per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Rima Razumienė