Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 6 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2001-03-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 1 dalį (galiojusio iki 2003-05-01);Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006-09-20 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006-11-16 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos); Akmenės rajono apylinkės teismo 2010-11-05 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį;Akmenės rajono apylinkės teismo 2011-07-13 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį; Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-03-29 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-06-26 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas viešaisiais darbais šešių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atliko, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, tai yra 2015 m. rugsėjo 17 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), koridoriuje konflikto metu sugriebė savo sugyventinei A. N. už dešinės rankos ir ją suko, taip padarė A. N. dešinio alkūnkaulio lūžį, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su sugyventine A. N. vartojo alkoholį, dėl kažko pasipyko. Konflikto metu koridoriuje jie apsistumdė, kad A. N. nenukristų bandė ją sugauti, sugriebė už rankos. A. N. nukrito ant spintelės ir susilaužė ranką. Nukentėjusiosios A. N. atsiprašė, jie susitaikė. Atlygino nukentėjusiajai A. N. 300 Eur žalą. Sutinka atlyginti 73,65 Eur civilinį ieškinį už A. N. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra butas, (duomenys neskelbtini) (10–14 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. N. padaryti sužalojimai: dešinio alkūnkaulio lūžis, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Dešinio alkūnkaulio lūžis galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Nurodyti kelių trauminių poveikių pasekoje padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje nėra galimybės, nes medicininiuose dokumentuose nenurodytas konkretus jų skaičius. A. N. dėl dešinio alkūnkaulio lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o dėl poodinių kraujosruvų dešiniame dilbyje – nežymus sveikatos sutrikdymas (28 b. l.).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamojo R. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nusikaltimo sudėtis įrodyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. M., teismas atsižvelgia į tai, kad jis veikdamas netiesiogine tyčia padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), ši nusikalstama veika yra baigta.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad R. M. pripažino savo kaltę bei gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad R. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamasis neneigia, kad įvykio dieną vartojo alkoholį. Tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rodo kaltinamojo atliktų veiksmų prieš nukentėjusiąją pobūdis, kuris leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad kaltinamasis dėl savo būsenos (girtumo) veikos padarymo metu nesugebėjo kritiškai vertinti savo veiksmų. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad R. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis R. M. anksčiau teistas 7 kartus, teistumas neišnykęs, nusikaltimą padarė bausmės atlikimo laikotarpiu (2015-06-26 Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2015-07-21, nuteistas pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais šešių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (51–54 b. l.), paskirtą viešųjų darbų bausmę atliko (106 b. l.), administracine tvarka baustas (57–64 b. l.), nedirbantis (66 b. l.), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre nesilankė, priklausomų ligų registre neįrašytas (68 b. l.).

Atsižvelgus į visumą nustatytų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis.

LR BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Be to, teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014).

Nors byloje nustatyta, kad R. M. nusikaltimą padarė, kaip recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.), tai yra asmuo, kuris kelia didesnį pavojų visuomenei, paskutinį kartą teistas pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį dėl šeimos nario – A. N. nežymaus sveikatos sutrikdymo, tačiau teismas atsižvelgdamas į formuojamą Lietuvos baudžiamąją politiką ir į tai, kad sušvelnintos sąlygos taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, pasitikėdamas kaltinamuoju, įvertindamas tai, kad teisminio nagrinėjimo metu jis prisipažino visiškai ir gailėjosi nesunkiai sutrikdęs sugyventinei sveikatą, kad nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, pagal nusikaltimo padarymo būdą – sužalojimas padarytas sugriebiant už rankos ir ją sukant, nusikaltimo pavojingumo laipsnis nėra didelis, kaltinamasis susitaikęs su nukentėjusiąja toliau gyvena šeimoje, yra darbingas, anksčiau teismo paskirtus viešuosius darbus atliko, sutiko apmokėti nukentėjusiosios gydymo išlaidas, daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas dviem metams, paskiriant įpareigojimus, kurie teigiamai paveiks nuteistąjį ir padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. M. įpareigotinas dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos žinios, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Ikiteisminio tyrimo metu R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (75–76 b. l.), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

LR BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos. Kaip nustatyta LR BPK 115 straipsnio 1 dalyje, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Baudžiamojoje byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 73,65 Eur žalos atlyginimo (32–33, 34 b. l.), kuriame nurodė, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo už nukentėjusiajai A. N. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėjo 73,65 Eur. Patirtas gydymo išlaidas pagrindė Valstybinės ligonių kasos duomenų bazės išrašu (34 b. l.). Kadangi civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais dokumentais, pripažinus kaltinamąjį R. M. kaltu dėl A. N. sužalojimo, Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas, iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiosios gydymo išlaidos – 73,65 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pripažinti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dviem) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu R. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti užgyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Išaiškinti R. M., kad jis privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. R. M. įpareigotas per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš R. M. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 73,65 Eur (septyniasdešimt tris eurus 65 euro ct) žalos atlyginimui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.