- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-10
- Bylos Nr.
- N-575-7933-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nutarties G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad G. K. 2010 m. rugpjūčio 15 d., apie 1 val., Viliošių kaime, Akmenės rajone, vairuodamas transporto priemonę Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį, jį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino, tuo padarydamas pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Iš G. K. buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas ir paliktas saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate, vietoj jo išduotas laikinas vairuotojo pažymėjimas.
Šalies argumentai
G. K. kreipėsi į teismą, prašydamas grąžinti vairuotojo pažymėjimą iki galutinio teismo sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjimo. Nurodė, kad pritaikius ATPK 269 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę dėl išduoto laikino leidimo vairuoti transporto priemonę yra suvaržytos G. K. konstitucinės teisės laisvai kilnotis Lietuvoje ir laisvai išvykti iš jos. Su laikinu leidimu jis negali dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, todėl suvaržyta ir konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą. Nors šiuo metu nedirba, tačiau įsidarbinti, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, negali.
II.
Akmenės rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 15 d. nutartimi G. K. prašymo dėl vairuotojo pažymėjimo gražinimo iki galutinio teismo sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjimo vietoje Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato išduoto laikino leidimo vairuoti transporto priemones netenkino. Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes dėl galimai padarytų teisės pažeidimų, konstatavo, kad konkrečiu atveju administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė (vairuotojo pažymėjimas) taikyta pagrįstai. Pažymėjo, kad ATPK 271 straipsnyje numatyta administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimo tvarka siekiama pašalinti teisės pažeidimus, padarytus tokias priemones taikant, ir realiai apginti asmens teises, įpareigojant užtikrinimo priemones pritaikiusią instituciją pašalinti teisės pažeidimą. Byloje nėra duomenų, kad G. K. būtų skundęs pareigūnų veiksmus. Teismas taip pat įvertino G. K. motyvus, kad jo teisės suvaržytos dėl galimybės dirbti tolimųjų reisų vairuotoju. Teismas pažymėjo, kad iš pažymos apie gaunamas pajamas matyti, jog G. K. laikotarpyje nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2010 m. spalio mėn. nedirbo, kaip nurodė pats, nedirba ir šiuo metu. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nurodė, kad G. K. teisė vairuoti transporto priemones nėra suvaržyta.
III.
Apeliaciniu skundu G. K. prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti ir iki administracinio teisės pažeidimo teisenos nutraukimo arba galutinio teismo sprendimo šioje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjimo vietoje Institucijos išduoto laikino leidimo vairuoti transporto priemones, grąžinti vairuotojo pažymėjimą. Pažymi, kad teismas faktiškai nesigilino į jo nurodytas faktines aplinkybes, o teisinių motyvų apskritai nenagrinėjo, apsiribodamas ATPK 264 straipsnio ir ATPK 269 straipsnio 1 ir 4 dalių citavimu, nesigilindamas į minėtų normų prasmę. Teigia, kad teismas privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucijos) 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija ir neapriboti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisių daugiau nei tai būtina ATPK 248 straipsnyje nustatytiems administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniams įgyvendinti. Nors jam taikyta ATPK 269 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė grynai teoriniu-teisiniu požiūriu ir nelaikoma administracine nuobauda, bet dėl išduodamo leidimo vairuoti transporto priemones laikinumo ir teritorinio ribotumo, dar nebūdamas teismo pripažintas kaltu dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, jis faktiškai jau žymiu mastu patiria nepaskiros ATPK 27 straipsnyje numatytos administracinės nuobaudos poveikį, nes yra suvaržytos jo galimybės pasirinkti Konstitucijos 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos jo, kaip piliečio, teisės laisvai kilnotis Lietuvoje ir išvykti iš Lietuvos įgyvendinimo priemones. Pažymi, kad tik Lietuvoje galiojančio laikino leidimo vairuoti transporto priemones išdavimas vietoje visoje Europos Sąjungoje ir trečiosiose šalyse galiojančio vairuotojo pažymėjimo realiai suvaržo Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 2 dalyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 45 straipsnio 1 dalyje numatytą jo, kaip Europos Sąjungos piliečio, teisę pasirinktu būdu kilnotis buvimo valstybėje narėje ar išvykti į kitą, o taip pat – ir jo galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos sutarties 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbuotojų judėjimo laisve, apimančia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas teises užsiimti laisvai pasirinkta profesija ir ieškoti ją atitinkančio darbo. Nurodo, kad neturėdamas vairuotojo pažymėjimo negali vairuoti transporto priemones užsienyje, todėl negali dirbti pagal vienintelę turimą ir gerai įvaldytą tolimųjų reisų vairuotojo profesiją. Tokiu būdu yra suvaržoma Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą. Pažymi, kad šiuo metu, vėl po truputį didėjant tarptautinių pervežimų apimtims, yra susitaręs dėl tolimųjų reisų vairuotojo darbo UAB „Kubas“, kurioje yra dirbęs iki krizės ir anksčiau, tačiau įsidarbinti, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, negali. Apeliantas teigia, kad ATPK 269 straipsnio 4 dalyje numatytos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės taikymas nėra besąlyginis, taikymas neprivalomas, jei nėra tam racionalaus pagrindo. Nagrinėjamoje byloje, anot apelianto, nėra jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad jis vengs vykdyti ATPK 27 straipsnyje numatytą administracinę nuobaudą, jei ji bus paskirta. Nurodo, kad laikino leidimo vairuoti transporto priemones išdavimas vietoje vairuotojo pažymėjimo neatitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų, suderintų su 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/439/EEB dėl vairuotojo pažymėjimų, pagal kurias vienintelis teisę vairuoti patvirtinantis dokumentas yra tik vairuotojo pažymėjimas. Teigia, kad ATPK 269 straipsnio 4 dalyje nustatytos administracinių bylų teisenos užtikrinimo priemonės nesiderina su proporcingumo, teisinio apibrėžtumo ir teisinės valstybės principais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatas su juo nesutinka, prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
IV.
ATPK 264 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, leidžiamas asmens administracinis sulaikymas, asmens apžiūra, daiktų patikrinimas, daiktų ir dokumentų paėmimas, priverstinis transporto priemonės nuvežimas, transporto priemonės važiuoklės užblokavimas specialiu įtaisu arba vairuotojo nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo ir patikrinimas neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų nustatyti, asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų padarymą ir įtariamų, kad jie neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, patikrinimas neblaivumui arba apsvaigimui nustatyti, laivo stabdymas, laivo tikrinimas, laivo sulaikymas.
ATPK 271 straipsnyje numatyta suinteresuoto asmens teisė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones apskųsti aukštesniajam organui (pareigūnui) arba apylinkės teismui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. N444 – 1736/2007) ATPK 271 straipsnyje numatyto administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimo paskirtis yra pašalinti teisės pažeidimus, padarytus tokias priemones taikant, ir realiai apginti asmens teises, įpareigojant užtikrinimo priemones pritaikiusią instituciją pašalinti teisės pažeidimą.
Vairuotojo pažymėjimo paėmimas, išduodant laikiną leidimą vairuoti transporto priemonę, – viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių, numatytų ATPK 269 straipsnio nuostatose. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 4 dalis inter alia nustato, kad padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę – iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę ir apie tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole. Taigi, conditio sine qua non (privaloma sąlyga) vairuotojo pažymėjimui paimti yra ta, kad vairuotojas padarė pažeidimą, už kurį jam gali būti skiriama administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Įvertinus vairuotojo pažymėjimo paėmimo taikymo sąlygas, aiškinant jas sistemiškai su ATPK 264 straipsnyje įtvirtintais administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių tikslais, darytina išvada, kad tokia priemone iš esmės siekiama, jog būsimas teismo sprendimas būtų realiai įgyvendintas, t. y. norima užtikrinti už galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtinos administracinės nuobaudos (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) įvykdymą.
Ginčo atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas G. K. surašytas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>. Taigi apeliantui inkriminuoti net du pavojingi administraciniai teisės pažeidimai ir abiejų jų sankcijose numatyta galimybė skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Apeliantas nurodė, kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas siekiant įsidarbinti tarptautinių reisų vairuotoju. Įvertinus motyvus, su kuriais siejama būtinybė turėti vairuotojo pažymėjimą, faktines bylos aplinkybes (inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų pavojingumą ir už ją gresiančių administracinių nuobaudų pobūdį), teisėjų kolegija sprendžia, kad yra reali grėsmė, jog netaikius ATPK 269 straipsnio 4 dalyje numatytos administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos užtikrinimo priemonės ir priėmus nepalankų sprendimą G. K. atžvilgiu atimti teisę vairuoti transporto priemones, šios administracinės nuobaudos vykdymas būtų apsunkintas. Tuo tarpu byloje jokių objektyvių duomenų, kad G. K. teisės dėl pritaikytos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės būtų nepagrįstai suvaržytos, kas būtų pagrindas imtis operatyvių veiksmų jas užtikrinti, nėra. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad G. K. nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d. nedirbo (b. l. 40), įrodymų, kad būtų įsidarbinęs šiuo metu, taip pat nepateikta. Byloje yra UAB „Kūbas“, buvusio G. K. darbdavio, raštas (b. l. 33), bet jame iš esmės pateikiama tik G. K. charakteristika, nurodoma, kad apeliantas siekia įsidarbinti minėtoje įmonėje, o pačios UAB „Kūbas“ valia įdarbinti G. K. neišreikšta. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad apelianto nurodyti patiriami teisių suvaržymai yra realūs.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ATPK 264 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymas neišvengiamai susijęs su atitinkamų teisių apribojimais, kurie per se nėra neteisėti ir yra pateisinami siekiamų tikslų atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad vairuotojo pažymėjimo paėmimas, išduodant laikiną leidimą vairuoti transporto priemones, yra akivaizdžiai netikslingai pritaikyta administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė, neproporcinga siekiamam tikslui ir nepagrįstai ribojanti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad vairuotojo pažymėjimo paėmimas, kaip administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos užtikrinimo priemonė, taikyta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant ATPK 264 ir 269 straipsnio 4 dalies nuostatų.
Apeliantas nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo paėmimas riboja jo judėjimo laisvę, teisę laisvai pasirinkti darbą, kurios įtvirtintos Konstitucijos 32 straipsnio 1 dalyje ir 48 straipsnio 1 dalyje, Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 2 dalyje, 45 straipsnio 1 dalyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 45 straipsnio 1 dalyje, taip iš esmės keldamas ATPK 269 straipsnio 4 dalies atitikties minėtiems teisės aktams klausimą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad teisė į judėjimo laisvę ir teisė į darbą tiek nacionalinės, tiek Europos Sąjungos teisės požiūriu nėra absoliučios vertybės ir gali būti ribojamos, esant tam tikroms sąlygoms. Administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos užtikrinimo priemonėmis, taip pat ir ta, kuri numatyta ATPK 269 straipsnio 4 dalyje, siekiama užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose (ATPK 264 str.). Taigi minėtose teisės normose įtvirtintas reguliavimas pagal siekiamą tikslą negali būti laikomas savaime ydingu. Kadangi ATPK 271 straipsnyje numatytos teisenos paskirtis – patikrinti, ar nepažeidžiamos asmens teisės ir laisvės, taikant ATPK normas dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių (Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N4-026/2006), o nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nenustatytos, teisėjų kolegija sprendžia, kad ATPK 269 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos įstatymo leidėjo valios kvestionavimas, nesant tam aiškaus teisinio ir faktinio pagrindo, išeina iš šio apeliacinio skundo ribų.
Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad vairuotojo pažymėjimo paėmimas, išduodant laikiną leidimą vairuoti transporto priemones, nėra administracinė nuobauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Ši priemonė turi kitą paskirtį – užtikrinti, kad būsimas teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje būtų įvykdytas, todėl šiuo aspektu negali būti vertinama kaip pažeidžianti konstitucinį non bis in idem principą. Taip pat apeliantas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatomis, nes bylai aktualiomis ATPK 264 straipsnio ir 269 straipsnio 4 dalies normomis yra reglamentuojami skirtingi teisniai santykiai ir toks teisinis reguliavimas negali būti laikomas konkuruojančiu minėto įstatymo nuostatų atžvilgiu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nutartį, kurią keisti ar naikinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
G. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.