Telšių apylinkės teismo įsakymas

2020-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. e1-698-1112/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-11-06
Bylos Nr.
e1-698-1112/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38677-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Jasutienė
Kaltinamasis
Š. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-698-1112/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38677-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1; 2.12.1.4 (S)
telšių APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 6 d.Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Bružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-38677-20 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo byla, kurioje

Š. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, bedarbis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Š. D. 2020 m. rugsėjo 23 d. apie 1.00 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, lovoje gulinčiam V. P. du kartus sudavė kumščiu į veidą, dėl ko abiejų akių vokuose atsirado kraujosruvos, sukėlusios nukentėjusiam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat sulaužė nosies kaulus, kas nukentėjusiam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra Š. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Š. D., apklausiamas kaip įtariamasis, kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad psichikos sveikatos centre nesigydo, supranta, kuo yra įtariamas, ir kaltu prisipažįsta iš dalies. (duomenys neskelbtini) namas yra jo nuosavas namas, kuriame gyvena jo senyvo amžiaus senelis A. B. Jam yra sudėtinga save prižiūrėti, todėl jis kartais, dažniausiai vakarais, užsuka pažiūrėti kaip jis jaučiasi, ar jam reikia kokios pagalbos. Taip buvo ir įvykio dieną, jis apie 24 val. nakties atvažiavo pas senelį. Į namus patekti negalėjo, nes duryse iš vidaus buvo paliktas raktas, todėl jis pateko į savo namą pro rūsį. Įėjęs į kambarį pamatė lovoje miegančius savo mamą A. D., su kuria visiškai jis nebendrauja ir jokių santykių nepalaiko, ir jos draugą ar sugyventinį, jis nežino. Žino, kad tas vyras vardu V., o pavardės jis jo nežinojo. Jis pradėjo juos žadinti, įjungė šviesą ir pasakė, kad dingtų iš jo namų. A. V. buvo agresyviai nusiteikęs, varė jį necenzūriniais žodžiais. Jis vis tiek juos varė lauk, gražiuoju pakartojo ne vieną kartą, bet į jo žodžius nei V., nei A. nereagavo. Tada, po daugybės kartų kartojimo, kai jau trūko kantrybė, jis vieną kartą kumščiu sudavė V., pataikydamas jam į nosį. Jam iš karto pasirodė kraujas. Supranta, kad pasikarščiavo, bet buvo labai piktas. Jie abu dažnai ateina į jo namą pas jo senelį ir vartoja alkoholį, jie jaučiasi kaip savo namuose, nors namas jiems nepriklauso, jie turi savo butą. Mano, kad gana stipriai jam sudavė į nosį, gal taip ir nereikėjo, daugiau to nebedarytų. Daugiau neturi ką pasakyti (b. l. 84-87).

Š. D. įtariamojo apklausos metu parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, kaltu prisipažįsta. Nori papildomai pasakyti, kad V. P., kai atsikėlė iš lovos, jam atrodė, kad jis kažką bandė paimti nuo šalia lovos esančios kėdės, jis suprato, kad jis jį norėjo pulti. Prisipažįsta, kad sudavė du smūgius, sudavė stiprius smūgius. Dėl savo elgesio gailisi, daugiau neturi ką pasakyti (b. l. 95-97).

Motyvuojamoji dalis

Š. D. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, be prisipažinimo, grindžiama šiais duomenimis:

– V. P. liudytojo apklausos metu parodė, kad su drauge A. D. yra pažįstami keletą metų, tačiau kartu negyvena, bendro ūkio neveda. 2020 m. rugsėjo 22 d. atvyko pas draugės A. D. tėvą A., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Buvo su juo sutaręs, kad jam padės suvežti malkas. Apie 13 val. minėtu adresu pas A. visi pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, kartu tuo pačiu dienos metu ir darbavosi. Apie 23.30 val. nuėjo kartu su A. miegoti į jos sūnaus Š. kambarį, jo tuo metu nebuvo. Apie 1 val. nakties, tai jau buvo 2020 m. rugsėjo 23 d., į namus atėjo Š. D., kuris buvo neblaivus. Išgirdo, kaip jis įėjęs į kambarį pasakė ,,Ko čia miegi? Lauk iš kambario“, tuomet jį užsipuolė. Jis tuo metu gulėjo lovoje, nieko jam nespėjo pasakyti, kai jį pradėjo mušti. Pajuto, kad jam keturis kartus trenkė kairės rankos kumščiu į veido sritį. Jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po sumušimo jis su A. išėjo lauk iš namo ir nuėjo į jos namus. Naktį nekvietė policijos, tačiau ryte pastebėjo, kad jam yra negerai, nes bėgo ir toliau kraujas, todėl išsikvietė policiją, kuri atvykusi iškvietė medikus. Su GMP buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Š. D. pirmą kartą prieš jį smurtavo, sukėlė jam fizinį skausmą (b. l. 33-36);

– V. P. papildomai parodė, kad Š. yra jo draugės A. sūnus. Jis su A. buvo pas jos tėvą, padėjo vežti malkas. Po darbų jie visi trys, t. y. jis, A. ir jos tėvas A. išgėrė degtinės. Po išgertuvių ėjo miegoti. Paskui, jam ir A. miegant lovoje, pajuto, kaip kažkas kambaryje įjungė šviesą ir paklausė, ko jie čia miega. Po tokių žodžių iškart jis pajuto smūgius į veidą, net nespėjo atsikelti iš lovos. Š. sudavė jam gulinčiam keturis smūgius vieną po kito, visi į veidą. Iškart pajuto, kad pradėjo bėgti kraujas. Kol Š. jį mušė, A. greitai pakilo iš lovos, ji net nebandė atitraukti savo sūnaus, nes jis yra stambaus sudėjimo ir aukštas. A. jis nieko nedarė, jokių smūgių nesudavė. Š. po suduotų smūgių iškart išėjo iš kambario. Jis atsikėlė iš lovos, ėjo atsiprausti ir išėjo pas A. į butą, tame name daugiau nebeliko. Medikus kvietė tik ryte, nes niekaip nenustojo bėgti kraujas. Tą pačią naktį nekvietė nei medikų, nei policijos. Jį medikai nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur nustatė jam nosies kaulų lūžį. Jį iš (duomenys neskelbtini) ligoninės paleido tą pačią dieną, grįžo namo. Namuose jam vis tiek buvo labai blogai, gėrė vaistų nuo skausmo. Kitą rytą vėl kvietė medikus, nes labai prastai jautėsi, jam svaigo galva, tada jį medikai išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Iš (duomenys neskelbtini) apžiūros jam nedavė jokio išrašo iš ligos istorijos, todėl negali pasakyti ką jie jam ten nustatė. Nors įvykio dieną ir buvo girtas, tačiau gali patvirtinti, kad jam Š. sudavė tikrai ne vieną smūgį, o mažiausiai keturis smūgius. Tokie jo veiksmai jam ne tik sukėlė skausmą, bet ir paliko žymes ant veido. Dabar jo visas veidas yra nusėtas kraujosruvomis ir visas mėlynas, mėlynės yra ir po akimis, net tik ant skruostų. Jis dėl patirtų sužalojimų teiks byloje ieškinį. Š. iki šios dienos jo net neatsiprašė, nors ir atsiprašytų, bet jis vis tiek nesutiktų su juo susitaikyti, net ir įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 54-57);

– 2020 m. spalio 7 d. atliktas objektų tyrimas ir gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta: nesunkus sveikatos sutrikdymas. V. P. padaryti kūno sužalojimai: 1) nosies kaulų lūžis, kraujosruvos abiejų alkių vokuose; 2) kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų tiesioginių smūgių bukais kietais daiktais; 3) V. P. kūne rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai; 4) rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui; 5) V. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Vertinant kūno sužalojimus abiejų akių vokuose atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 49);

– A. D. liudytojos apklausos metu parodė, kad ji sutinka duoti parodymas ir papasakos kas įvyko 2020 m. rugsėjo 22 d. Ji su savo draugu V. P. buvo pas savo tėvą A. B. Jos tėvui padėjo krauti malkas, ji pasikvietė savo draugą V. į pagalbą. Darbavosi iki vakaro, paskui po darbų išgėrė degtinės. Jau kaip ir norėjo eiti namo, bet jos tėvas pasiūlė likti miegoti, o ryte pabaigti krauti likusias malkas. Taip ir padarė, liko miegoti pas jos tėvą namuose. Tas namas, kuriame gyvena jos tėvas, yra užrašytas dovanojimo tvarka jos sūnui Š., tačiau šitame name gyvena tik jos tėvas, Š. name negyvena. Jau buvo naktis, ji miegojo su V., kai miegodama išgirdo, lyg kažkas muštųsi. Ji tada staiga iššoko iš lovos ir pamatė, kad V. yra visas kruvinas, kambaryje degė šviesa. Ji negirdėjo, kad būtų buvęs koks konfliktas ar dar koks triukšmas, Š. be žodžių užsipuolė miegantį V. Š. iškart išėjo iš namų. Prieš išeidamas iš namų, Š. spėjo pasakyti, ko čia miegat jo namuose. Ji mano, kad Š. sudavė V. tris smūgius, bent jau tiek ji išgirdo gulėdama šalia. Po to, kai . atsiprausė, jie išėjo į jos butą miegoti. Jei būtų žinojusi, kad Š. šitaip sureaguos, būtų iškart ėjusi į savo namus, bet tėvas prašė, todėl ir liko pas jį miegoti. Tą patį vakarą V. nenorėjo kviesti nei medikų, nei pareigūnų, tikėjosi, kad viskas praeis. Tačiau V. visą naktį bėgo kraujas, niekaip nepavyko sustabdyti kraujavimo, ji išsigando, kad jis gali nukraujuoti, todėl ji pati iškvietė medikus, nors V. ir nenorėjo. Po skambučio atvyko pareigūnai ir medikai. Pareigūnams ji papasakojo, kas atsitiko, o V. parašė pareiškimą. V. po apžiūros medikai išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Iš (duomenys neskelbtini) jį paleido tą pačią dieną namo, tačiau namuose jis vis tiek jautėsi prastai, todėl kitą rytą ji iškvietė medikus ir jį iš namų (duomenys neskelbtini) išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ji net nežino, ką nustatė V., iki šiol jam yra likę sužalojimai ant jo veido. Pirmomis dienomis buvo kraupu žiūrėti, kaip baisiai atrodė V., visas veidas ir akys buvo sutinusios po šito sumušimo. Š. realiai sumušė miegantį V., net nespėjo žmogus prabusti, nebuvo jokio konflikto, tik įėjo į kambarį, kuriame jie miegojo, ir sumušė V. Gaila jai, kad šitaip jos sūnus pasielgė, nemanė, kad po to, kai jam dovanojo namą, žmogus gali šitaip pasikeisti ir varyti ją lauk iš jos tėvo namų, nors pas tėvą buvo atėjusi jam padėti darbuotis (b. l. 62-65);

– Įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namas medinis, dviejų aukštų, yra galais į rytų ir vakarų puses. Įėjimas iš šiaurinės pusės. Atidarius duris pietuose yra koridorius, juo patenkama į virtuvę, joje pasukus į vakarų pusę yra kambarys. Kambaryje palei pietų siena yra lova, ant jos padėta patalynė. Antklodė mėlynos spalvos ant jos matosi rudos spalvos dėmė panaši į kraują. Šiame kambaryje yra baldai, bei kiti daiktai (b. l. 19-20).

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad Š. D. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą: 2020 m. rugsėjo 23 d. apie 1.00 val. (duomenys neskelbtini) kambaryje, lovoje gulinčiam V. P. du kartus sudavė kumščiu į veidą, dėl ko abiejų akių vokuose atsirado kraujosruvos, sukėlusios nukentėjusiam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat sulaužė nosies kaulus, kas nukentėjusiam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Bylos aplinkybės yra aiškios, Š. D. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia – kaltinamasis savo kaltę pripažino, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, specialisto išvada.

Prokuroras siūlo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Š. D. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir su prokuroro pasiūlyta vienu trečdaliu pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas sumažinta laisvės apribojimo bausme (b. l. 98-101).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti, tačiau civiliniai ieškiniai šioje byloje nepareikšti.

Užbaigiant procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį gali būti skiriama bet kuri bausmė, išskyrus terminuotą laisvės atėmimą ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į prokuroro siūlymą bei kaltinamojo poziciją. Š. D. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikomas nesunkiu, todėl jo pavojingumas nėra didelis. Padaryta nusikalstama veika yra užbaigta.

Skirdamas bausmę Š. D. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (netiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat kaltinamojo asmenybę.

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad Š. D. prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi. BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, atsižvelgiama į Š. D. asmenybę: bedarbis, administracine tvarka baustas, neteistas, nėra įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskiriant minėtos straipsnio dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kartu nustatant įpareigojimus, o bausmės terminą parenkant nežymiai trumpesnį už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą šios bausmės termino vidurkį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės skyrimo kriterijus, skirtina ne prokuroro siūloma 15 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, o 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, taikant BK 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktuose numatytus įpareigojimus: vietoje intensyvios dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio. Kaltinamasis prisipažino esąs kaltas ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kaltinamajam išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka.

2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Š. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 88-90). Teismo baudžiamajam įsakymu įsiteisėjus kardomoji priemonė naikintina. Š. D. laikinai sulaikytas nebuvo.

Nukentėjusysis V. P. 2020 m. spalio 22 d. pranešimu informuotas apie kreipimąsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su kuriuo jis sutiko (b. l. 102-103).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti Š. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir skirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, Š. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Š. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti Š. D., kad:

– nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti laisvės apribojimą vykdančiai institucijai, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

– jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

– vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti Š. D., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Jasutienė