Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos logistikos grupė“ atstovams direktoriui I. M., atstovui advokatui Viliui Karoliui, atsakovui P. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos logistikos grupė“ ieškinį atsakovui P. D. dėl su darbo santykiais susijusių faktų pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Baltijos logistikos grupė“ (toliau – UAB ,,Baltijos logistikos grupė“ arba ieškovė, arba darbdavys) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau - Darbo ginčų komisija arba Komisija) 2020 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. DGKS-3862:

1. patvirtinti, kad praleistas senaties terminas dėl P. D., atleidimo priežasčių panaikinimo nagrinėjimo;

Teismo posėdžio metu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos logistikos grupė“ atstovas direktorius I. M. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, jog darbuotojo P. D. 2020-02-26 ir 2020-02-27 neatvykimą į darbą fiksavo jo paties surašytuose aktuose, kuriuos savo parašais patvirtino jo sutuoktinė ir įmonės darbuotoja L. M. bei V. M.. Pažymėjo, jog V. M. nėra ir niekada nebuvo ieškovės įmonės darbuotojas. Paaiškino, kad aukščiau nurodyti aktai buvo pasirašyti kitą dieną apie 12 valandą, direktoriaus kabinete. Nurodytomis datomis jis kartu su V. M. nuo 8.30 iki 17.30 val., nemažiau kaip penkis kartus per dieną tikrino P. D. jo darbo kabinete, tačiau pastarasis darbe nebuvo, telefonu susisiekti su juo nepavyko. Dėl šių pažeidimų direktorius I. M. priėmė 2020-02-28 įsakymą Nr. DP-2020-01 Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, bei tą pačią dieną priėmė įsakymą Nr. AT-2020-03 Dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, kuriuo pagrindu darbuotoją atleido pagal DK 58 str. 3 d. 1 p. Pažymėjo, jog šis įsakymas tą pačią dieną buvo pateiktas išsiuntimui į Sodra. Pripažino, jog darbuotojas P. D. apie surašytus neatvykimo į darbą aktus bei priimtą įsakymą informuotas nebuvo, pateikti darbdaviui paaiškinimų dėl nustatytų pažeidimų paprašyta nebuvo, nes darbuotojo nebuvo darbe ir susisiekti telefonu su juo nebuvo galimybės. Direktorius I. M. pažymėjo, jog jo darbo patirtis buvo pakankama sprendžiant darbo sutarčių nutraukimo klausimus. P. D. anksčiau drausminių nuobaudų neturėjo. Pripažino, jog su darbuotoju P. D. 2020 m. sausio pabaigoje buvo vedamos derybos dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų. Sutarė, jog 2020-02-28 darbo sutartis bus nutraukta DK 54 str. pagrindu. 2020 m. vasario mėnesį pasirašė šią sutartį ir jos patvirtinimui perdavė darbuotojui P. D., kuris ją taip pat pasirašė. 2020-02-28 šią šalių pasirašytą sutartį perdavė atsakingiems darbuotojams pateikimui Sodra, kas ir buvo padaryta. Pažymėjo, jog ieškinyje nurodytomis datomis, tai yra 2019-10-14 – 2019-10-25; 2019-12-02 – 2019 12-31; 2020-01-06 – 2020-01-31 nebuvo P. D. darbe be pateisinamų priežasčių, tačiau darbuotojui nebuvimo darbe priežastį, darbo laiko apskaitos dokumentuose nurodė, kaip darbuotojo nemokamos atostogos. Direktorius I. M. žodžiu reikalavo, jog P. D. pateiktų prašymus dėl nemokamų atostogų suteikimo nurodytam laikotarpiui, tačiau P. D. iki 2020-02-28 nurodytų prašymų nepateikė, todėl 2020-02-28 priėmė įsakymą dėl darbuotojo atleidimą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, jog darbuotojo nebuvo darbe 2020-02-26 – 2020-02-27. Be to, atsakingus įmonės darbuotojus įpareigojo Sodra duomenų bazėje koreguoti darbuotojo nebuvimo darbe nurodytą priežastį iš ,,Nemokamos atostogos“ į ,,Pravaikšta“, bei pakeisti darbuotojo P. D. atleidimo pagrindą iš DK 54 str. (darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu) į DK 58 str. 3 d. 1 p. (Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės). Teismui negalėjo paaiškinti, kodėl DGK nepateikė civilinėje byloje esančių aktų Dėl P. D. neatvykimo į darbą, Įsakymo kurio pagrindu atleido darbuotoją. Pažymėjo, jog įmonėje nėra registruojami aktai bei įsakymai.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. D. patvirtino, jog ieškovės įmonėje dirba apie 10 metų, informacinių technologijų administratoriumi bei vadybininku. Atsakovą P. D. pažįstą, nėra su juo piktuoju. Patvirtino, jog direktoriaus I. M. iniciatyva dalyvavo nustatant bei fiksuojant atsakovo P. D. neatvykimo į darbą faktus. Patvirtino, jog neatvykimo į darbo aktai buvo pasirašyti akte nurodytomis datomis. Aktai buvo pasirašyti direktoriaus kabinete ar šalia jo. Liudytojas S. D. patvirtino, jog tikrino ir nustatė, kad darbuotojo P. D. nėra kabinete. Buvo užėjęs į P. D. kabinetą bei vaizdą stebėjo iš koridoriaus per stiklines šio kabineto sienas. Stebėjimas truko 2019-10-25 apie 1 minutę, po to per 5 minutes pasirašė neatvykimo į darbą aktą. Tai, kad darbuotojas P. D. nebuvo kitomis spalio dienomis, nustatė tikrindamas informacines sistemas, kurios fiksuoja darbuotojų patekimą į darbines patalpas magnetinių kortelių pagalba. Papildomai pažymėjo, jog nurodytos magnetinės kortelės buvo išduodamos be darbuotojo parašo, nebuvo patvirtintos jų naudojimo instrukcijos, naudojant vieną magnetinę kortelę į patalpas galėjo patekti kartu ir daugiau asmenų. Liudytojas S. D. patvirtino, jog šiuo metu ši sistema neveikia, sugedo, niekas jos nebetaisė, todėl nėra galimybės šiuo metu patvirtinti šių nustatytų duomenų objektyvumą. Nauja sistema nėra įdiegta, nes įmonėje nebėra darbuotojų. Nurodė, kad įmonėje vaizdo įrašų pagalba buvo fiksuojama teritorija esanti prie įmonės vartų bei prie įėjimo į patalpas. Liudytojas S. D. negalėjo paaiškinti kada buvo daryti teismui pateikti vaizdo įrašai. Nurodė, kad įrašai galimai buvo daryti 2019 metais. Pažymėjo, jog darbuotojo P. D. nebuvo ir 2019-12-13, 2020-01-31, 2020-02-25 bei šiuose aktuose nurodytais laikotarpiai. Aktuose nurodytas aplinkybes patvirtino. Liudytojas S. D. nurodė, jog nuo 2019-10-14 darbuotojo P. D. nematė darbe su juo telefonu nebendravo, todėl apie surašytus neatvykimo į darbą aktus neturėjo galimybės jam pranešti. Nežino ar direktorius pranešė P. D. apie šiuos aktus bei jo atleidimą. Pažymėjo, jog P. D. pats savo noru išėjo iš darbo.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. M. patvirtino, jog jo vadovaujama įmonė ieškovei išnuomavo automobilius. Ieškovės įmonėje niekada nedirbo. Ieškovės direktoriaus I. M. paprašytas 2020-02-26 ir 2020-02-27 pasirašė aktus patvirtinančius apie P. D. neatvykimą į darbą - visą daro dieną. Liudytojas V. M. patvirtino, jog nurodyti dokumentai buvo pasirašyti aktuose nurodytomis datomis. Pažymėjo, jog nepamena ar darbuotojo P. D. nebuvimo darbe faktus tikrino darbo valandomis ar ne.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. M. paaiškino, kad yra I. M. sutuoktinė, dirba sutuoktinio vadovaujamoje įmonėje, atsakinga už įmonės finansus. Pripažino, jog 2020-02-26 ir 2020-02-27 surašytuose aktuose dėl P. D. neatvykimo į darbą yra nurodytos teisingos faktinės aplinkybės. L. M. patvirtino, jog skambino telefonu darbuotojui P. D., tačiau darbuotojas neatsiliepė. Patvirtino, jog nuo 2019 m. pabaigos iki P. D. atleidimo iš darbo nei karto nematė jo darbe. Nežino kodėl vėliau Sodra buvo pakeistas darbuotojo atleidimo pagrindas, taip pat nežino kodėl darbuotojui nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl nustatytų drausminių pažeidimų. Nežino kas įmonėje tvarkė darbo laiko apskaitą.

Teismo posėdžio metu liudytojas I. R. paaiškino, kad ieškovės įmonėje nedirba, pažįstamas su I. M. ir jo sūnumi M. M.. 2020 m. balandžio mėnesį matė P. D. vairuojantį tarnybinį automobilį.

Teismo posėdžio metu liudytoja T. F. paaiškino, kad nuo 2015 m. įmonėje dirba duomenų suvedimo specialiste. Pripažino, jog į bylą pateiktas jos vardu 2021-03-30 surašytas paaiškinimas buvo surašytas įmonės sekretorės, nes ji gerai nemoka lietuvių kalbos gramatikos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais dokumentais nustatyta, jog 2014-06-30 ieškovė UAB „Baltijos logistikos grupė“ atstovaujama direktoriaus I. M. sudarė neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju P. D. (atsakovu) pardavimo vadovo pareigoms atlikti. Šalys susitarė dėl 8000 Lt darbo užmokesčio per mėnesį. Darbo dienos trukmė buvo nustatyta 7 val. per dieną. Darbuotojas P. D. pradėjo dirbti nuo 2014-07-01. Nuo 2014-08-06 darbo sutartis pakeista, darbo užmokestis sutartas buvo po 10000, Lt per mėnesį. Darbo dienos trukmė buvo nustatyta 8 val. per darbo dieną (t.1, b. l. 54).

Dėl nustatytų pažeistų darbo teisių gynimo terminų.

Lietuvos Respublikos DK 220 str. 1 d. numatyta, jog darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl neteisėto atleidimo iš darbo privalo kreiptis per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.

Byloje rašytiniai dokumentai patvirtina, jog 2020-02-28 ieškovė nutraukė darbo sutartį su darbuotoju P. D.. Ieškovė elektroniniu būdu deklaravo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – Sodra), jog nutraukė darbo sutartį su darbuotoju vadovaujantis DK 54 str. (Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu). 2020-04-07 ieškovė elektroniniu būdu patikslino, jog darbu sutartis 2020-02-28 buvo nutraukta vadovaujantis DK 58 str. 1 d. (Šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas) (t. 1., b. l. 174).

Teismo posėdžio metu apklausti ieškovės darbuotojai direktorius I. M. bei L. M. patvirtino, teismui, jog jie neinformavo darbuotojo P. D., kad darbo sutartis su juo buvo nutraukta vadovaujantis DK 58 str. 1 d. (Šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas). Pripažino, jog darbuotojui nebuvo sudaryta galimybė pasiaiškinti dėl šio darbo drausmės pažeidimo.

Teismo posėdžio metu atsakovas P. D. patvirtino, jog 2020-02-28 su darbdaviu pasirašė sutartį dėl darbo sutarties nutraukimo vadovaujantis DK 54 str. (Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu). Būdamas bedarbis tikėjosi kovo mėnesį iš Sodra gauti nedarbingumo išmoką. Iki 2020 m. balandžio pabaigos nesulaukęs nedarbo išmokos, telefonu kreipėsi į Sodra, kur jam buvo paaiškina, kad nedarbo išmoka jam nemokama, nes darbo sutartis buvo nutraukta vadovaujantis DK 58 str. 3 d. 1 p. (Šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas). Sodra darbuotoja paaiškino, jog darbdavys vėliau patikslino darbo sutarties nutraukimo pagrindą iš DK 54 str. į DK 58 str. 3 d. 1 p. Sužinojęs apie šiuos neteisėtus darbdavio veiksmus P. D. 2020-05-20 kreipėsi į DGK dėl pažeistų teisių gynimo (t. 1., b. l. 74).

Vertinant visas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, jog atsakovas P. D. apie savo teisių pažeidimą sužino 2020 m. balandžio pabaigoje, o į DGK kreipėsi 2020-05-20, tai yra nepraleidęs įstatyme numatyto vieno mėnesio termino nuo tada, kai sužinojo apie savo teisių pažeidimą.

Dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo.

Byloje pateikti rašytiniai dokumentai (t. 1., b. l. 174) patvirtina, jog 2020-02-28 Sodra duomenų bazei ieškovės buvo pateikti duomenys, jog ieškovė ir atsakovas P. D. nutraukė darbo sutartį vadovaujantis DK 54 str. (Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu). Byloje pateikta direktoriaus I. M. ir darbuotojo P. D. pasirašyta sutartis dėl darbo sutarties nutraukimo vadovaujantis DK 54 str. (Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu). Teismo posėdžio metu apklausta direktorius I. M. ir darbuotojas P. D. patvirtino aukščiau nurodytos sutarties sudarymą. Pripažino, jog derybos dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų vyko nuo 2020 m. sausio mėnesio. Sutarimas buvo pasiektas 2020 m. vasario mėnesį ir šalių buvo pasirašytas.

Lietuvos Respublikos DK 65 str. 7 d. numatyta, jog pasibaigus darbo sutarčiai, apie tai daromas įrašas darbo sutartyje. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo santykių pasibaigimo dienos darbdavys privalo apie darbo sutarties pasibaigimą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

Vertinant aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, kuris imperatyviai numato darbdavio elgesį po darbo sutarties nutraukimo, konstatuotina, jog 2020-02-28 tarp šalių buvo sutartas kompromisas darbinius santykius nutraukti vadovaujantis DK 54 str. (Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu). Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų ar žodinių paaiškinimų, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui teikiant duomenis įvyko techninė klaida dėl kurios darbdaviui vėliau būtų reikėję koreguoti anksčiau pateiktus duomenis.

Pažymėtina, jog 2020-02-26 ir 2020-02-27 (bei kiti byloje pateikti) aktai Dėl P. D. neatvykimo į darbą bei 2020-02-28 Įsakymas Nr. DP-2020-01 Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo bei Įsakymas Dėl darbo sutarties nutraukimo vadovaujantis DK 54 str. (Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu) pateikti tik bylą nagrinėjant teisme. Šie dokumentai DGK nebuvo pateikti. Teismo posėdžio metu teismui siekiant išsiaiškinti ar šie dokumentai nebuvo surašyti vėliau nei nurodyta jų surašymo data, direktorius I. M. nurodė, jog įmonėje dokumentai nėra registruojami. Pažymėtina, jog direktoriaus I. M. priimti įsakymai, kurie nurodyti aukščiau yra sunumeruoti, tačiau teismui nebuvo suteikta galimybė patikrinti šių dokumentų registracijos datų. Atkreiptinas dėmesys, jog šių ginčijamų dokumentų surašymo aplinkybes patvirtino direktoriaus I. M. sutuoktinė L. M. bei V. M., kuris nėra net įmonės darbuotojas, pastarasis teikia automobilių nuomos paslaugas ieškovei. Pažymėtina, jog direktoriaus I. M. paaiškinimų dėl P. D. neva padarytų šiurkščių darbuotojo darbo pareigų pažeidimų 2020-02-26 ir 2020-02-27 be kitų jam artimų asmenų L. M. ir V. M., nepatvirtino nei vienas įmonės darbuotojas. Šių direktoriaus I. M. teiginių taip pat nepatvirtina rašytiniai bylos dokumentai.

Pažymėtina, jog V. M. paaiškinimai teisme prieštarauja I. M. ir L. M. teiginiams. I. M. ir L. M. teismą įtikinėjo, jog 2020-02-26 ir 2020-02-27 P. D. neatvykimo į darbą aktai buvo pasirašyti kitą darbo dieną. Liudytojas V. M. tvirtino, jog jie buvo pasirašyti tą pačią dieną. Pažymėtina, jog liudytojas V. M. teismui net negalėjo paaiškinti kokiu laiku 2020-02-26 ir 2020-02-27 buvo atliekamas patikrinimas P. D. darbo vietoje, ar tai buvo darbuotojo darbo valandos ar jau nedarbo metu. Pažymėtina, jog I. M. teismo posėdžio metu paaiškinimus teikė rusų kalba vertėjo pagalba. Apklausa vyko rusų kalba, kurios metu I. M. visiškai nevartojo lietuvių kalbos žodžių, tačiau teismui paaiškino, jog į bylą pateiktus neatvykimo į darbą aktus bei ginčijamus įsakymus jis pats surašė lietuvių kalba.

Vertinant visas aukščiau nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog ieškovė neįrodė aplinkybių, jog darbuotojas P. D. ieškovės nurodytu laikotarpiu, tai yra 2020-02-26 ir 2020-02-27 nebuvo darbe visą darbo dieną ir tokiu būdu padarė šiurkščius darbuotojo darbo pareigų pažeidimus.

Dėl nedraudiminio laikotarpio vertinimo.

Analizuojant ieškovės pateiktus rašytinius dokumentus dėl darbuotojo P. D. darbo laiko apskaitos, ieškovės atstovų paaiškinimuose bei teiginiuose buvo nustatyta daugybę prieštaravimų ir nenuoseklumo.

Ieškovės atstovai teismui tvirtino, kad nuo 2019-10-14 iki 2019-10-25 (imtinai) darbuotojo be pateisinamos priežasties nebuvo darbe, tai yra dvi darbo savaites. Pažymėtina, jog 2019-10-26 – 2019-10-27 buvo nedarbo dienos. Visiškai nesuprantamas darbdavio elgesys, kai darbuotoją nebuvusį darbe dvi savaites, darbdavys nuo 2019-10-29 iki 2019-10-31 darbuotoją išleidžia mokamų atostogų (t. 1 , b. l. 27). Analogiška situacija, ieškovė tvirtina, jog darbuotojo darbe nebuvo be pateisinamos priežasties nuo 2019-12-02 iki 2019-12-13 (penktadienis imtinai) ir nuo 2019-12-16 (pirmadienio) iki 2019-12-18 išleidžia apmokamų atostogų.

Nesuvokiama, kaip ieškovė fiksavusi darbuotojui pravaikštą laikotarpiu nuo 2019-12-02 iki 2019-12-31, jam apmoka tris pravaikštose buvusias dienas už laikotarpį nuo 2019-12-16 iki 2019-12-18, tai yra suteikia apmokamas atostogas (t. 2, b. l. 48).

Ieškovė tvirtina teismui, jog darbuotojo darbe nebuvo nuo 2019-10-14 iki 2019-10-25, tuo tarpu įmonės direktorius I. M. 2019-10-22 pasirašo Avansinės apyskaitos dokumentą Nr. 531 apie darbuotojo tarnybinės transporto priemonės remonto sąnaudų apmokėjimą, kurį taip pat tą pačią dieną, tai yra 2019-10-22, pasirašė ir pats P. D. (t. 1, b. l. 150). Nesuprantama, kaip galima teigti, jog darbuotojo nebuvo darbe visą darbo dieną, ir užtikrintai teismui pasakoti, jog ,,Bandant su darbuotoju susiekti telefonu, jo telefonas buvo išjungtas ar ne ryšio zonoje, prisiskambinti nebuvo galimybės“ (t. 1, b. l. 184), kai darbdavio pateiktame dokumente akivaizdžiai užfiksuota jog darbuotojas pasirašinėjo įmonės buhalterinius dokumentus.

Analogiški ieškovės teiginių prieštaravimai nustatyti analizuojant ieškovės teiktus į bylą dokumentus, tai yra 2019-10-24, 2019-12-10 P. D. teiktus prašymas UAB ,,Baltijos logistikos grupė“ direktoriui dėl papildomų poilsio dienų suteikimo 2019-10-29 – 2019-10-31, 2019-12-16 – 2019-12-18 (t. 2, b. l. 46, 48). Pažymėtina, jog ieškovės direktorius teismui tvirtino, jog nurodytomis prašymų teikimo dienomis bei atostogų suteikimo laikotarpiu darbuotojas P. D. be pateisinamos priežasties nebuvo darbe.

Ieškovės teismui pateiktą aktą Dėl P. D. neatvykimo į darbą (t. 1, b. l. 182), laikotarpiu nuo 2019-10-14 iki 2019-10-25, pasirašė 2019-10-25 direktorius I. M., jo sutuoktinė L. M. ir įmonės darbuotojas S. D., tačiau kiti byloje esantys dokumentai patvirtina, jog ieškovės įmonės darbuotojas S. D. nuo 2019-10-14 iki 2019-10-25 nebuvo darbe ir darbo funkcijų neatliko (1t., b. l. 195-196). Analogiška situacija, ieškovės įmonės darbuotojo S. D. nebuvo darbe laikotarpiu nuo 2020-01-02 iki 2020-01-29, nuo 2020-02-05 iki 2020-02-28, todėl kyla abejonių, kaip asmuo neatlikdamas darbinių funkcijų patvirtino aktus, jog P. D. nebuvo darbe nuo 2020-01-06 iki 2020-01-31 ir nuo 2020-02-01 iki 2020-02-25 (t. 1, b. l. 189, 184).

Prieštaravimų nustatyta ir direktoriaus I. M. paaiškinimuose, kuriuose teigiama, jog nuo 2019 m. gruodžio mėnesio iki 2020-02-28 nebuvo sutikęs darbuotojo P. D.. Analogiškas aplinkybes teismui patvirtino L. M. ir S. D.. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu I. M. patvirtino, kad nuo 2020 m. sausio pabaigos iki 2020 m. vasario mėnesio tarp jo ir darbuotojo P. D. vyko derybos dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų, abi šalys pasirašė parengtą sutartį dėl darbo sutarties nutraukimo, vadovaujantis DK 54 str. (Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu).

Vertinant aukščiau nustatytų visų faktinių aplinkybių visumą konstatuotina, jog ieškovė neįrodė, kad darbuotojas P. D. nurodytu laikotarpiu 2019-10-14 – 2019-10-25, 2019-12-02 – 2019-12-31, 2020-01-06 – 2020-01-31 ir nuo 2020-02-03 iki 2020-02-28 nebuvo darbe ar P. D. buvo nemokamose atostogose. Byloje nepateikta nei vieno darbuotojo P. D. prašymo dėl nemokamų atostogų suteikimo, taip pat ieškovė nepateikė nei vieno priimto įsakymo dėl nemokamų atostogų suteikimo P. D..

Byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog ieškovė 2020-05-21 elektroniniu būdu pakeitė anksčiau deklaruotus Sodra duomenis (t. 1, b. l. 171-175):

- už laikotarpį nuo 2019-10-14 iki 2019-10-25 iš ,,Nemokamos atostogos“ į ,,Pravaikšta“;

- už laikotarpį nuo 2019-12-02 iki 2019-12-13 iš ,,Nemokamos atostogos“ į ,,Pravaikšta“;

- už laikotarpį nuo 2020-01-06 iki 2020-01-31 iš ,,Nemokamos atostogos“ į ,,Pravaikšta“.

Už laikotarpį nuo 2020-02-03 iki 2020-02-28 deklaravo - ,,Pravaikšta“.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas direktorius I. M. teismui paaiškino, jog jo nurodymu Sodra buvo teikiami žinomai neteisingus duomenis apie tai, jog P. D. nurodytais laikotarpiais 2019-10-14 – 2019-10-25, 2019-12-02 – 2019-12-31, 2020-01-06 – 2020-01-31 buvo nemokamose atostogose. Tvirtindamas, jog tokiu savo elgesiu pateisino darbuotojo P. D. neatvykimą į darbą, kadangi nenorėjęs darbuotojui fiksuoti pravaikštų.

Pažymėtina, jog šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė taip pat neįrodė, kad laikotarpiu 2019-10-14 – 2019-10-25, 2019-12-02 – 2019-12-31, 2020-01-06 – 2020-01-31 ir nuo 2020-02-03 iki 2020-02-28 atsakovas P. D. nebuvo darbe ir jam darbdavys teisėtai nurodytomis datomis fiksavo pravaikštas bei pagrįstai 2020-05-21 koregavo Sodra duomenis atgalinėmis datomis fiksuodamas ,,Pravaikštas“. Ieškovės direktoriaus I. M., L. M., S. D. teismui teiktų paaiškinimų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Aukščiau nurodytų asmenų paaiškinimai prieštaringi byloje surinktiems įrodymams, kurie teismo buvo aptarti aukščiau. Nebuvimo P. D. darbe faktas neužfiksuotas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, vaizdo medžiaga. Teismo posėdžio metu liudytojas S. D. ieškovės įmonės IT specialistas paaiškino, jog į bylą pateikti vaizdo įrašai buvo fiksuojami galimai 2019 metais, kada tiksliai buvo filmuojama negalėjo pasakyti. Patvirtino, jog magnetinių kortelių naudojimo duomenys apie darbuotojų patekimą į įmonės patalpas nėra išsaugoti, nes šie duomenys buvo prarasti. Informacija dėl didelio informacijos kiekio išsitrynė. Nurodė, jog vėliau ši sistema sugedo, niekas po to jos netaisė. Pateiktų duomenų tikrumo apie magnetinių kortelių naudojimą patenkant į įmonės patalpas negalima patvirtinti. Visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog magnetinės kortelės nebuvo išduotos pasirašytinai kiekvienam darbuotojui, jų naudojimo tvarka nebuvo patvirtinta įmonės vadovybės.

Vertinant visas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, jog nedraudiminiai laikotarpiai nuo 2019-10-14 iki 2019-10-25, nuo 2019-12-02 iki 2019-12-13, nuo 2020-01-06 iki 2020-01-31 ir nuo 2020-02-01 iki 2020-02-28 fiksuoti nepagrįstai, todėl pripažintini draudiminiais.

Lietuvos Respublikos CPK 300 str. 1 d. numatyta, jog jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.

Vertinant aukščiau nurodytus I. M. paaiškinimus, jog direktorius I. M. žinomai neteisingus duomenis teikė Sodra apie darbuotoją, konstatuotina, jog laikotarpiu nuo 2019-10-14 iki 2020-05-11 I. M. veikdamas kaip įmonės direktorius, teikdamas nurodymus atsakingiems įmonės asmenims pateikė Sodra žinomai neteisingus duomenis apie darbuotojo P. D. darbingumą ,,Nemokamos atostogos“, Pravaikšta“, todėl pastarojo veikoje galimai yra nusikalstamos veikos požymių, todėl teismas vadovaujantis CPK 300 str. 1d. įpareigotas pranešti prokurorui apie galimos nusikalstamos veikos požymius.

Dėl darbo užmokesčio, ir kitų sumų, susijusių su darbo santykiais.

Teismui konstatavus, jog darbdavys nedraudiminius laikotarpius darbuotojui fiksavo nepagrįstai ir šiuos laikotarpius pripažinus draudiminiais, todėl už juos priskaičiuotinas darbo užmokestis. Teismas vadovaudamasi darbo sutartimi sulygtu 4000,00 Eur darbo užmokesčiu apskaičiuoja, kad ieškovui už nedraudiminius laikotarpius iš viso priskaičiuotina 11480,75 Eur darbo užmokesčio suma neatskaičius mokesčių:

- už laikotarpį nuo 2019-10-14 iki 2019-10-25 - 1739,13 Eur (4000,00 Eur : 23 d. d.) x 10 d. d.);

- už laikotarpį nuo 2019-12-02 iki 2019-12 -13 - 2105,26 Eur (4000,00 Eur : 19 d. d.) x 10

d. d.);

- už laikotarpį nuo 2020-01-06 iki 2020-01-31 - 3636,36 Eur (4000,00 Eur : 22 d. d.) x 20 d. d.);

už laikotarpį nuo 2020-02-01 iki 2020-02-28 - 4000,00 Eur (4000,00 Eur: 20 d. d.) x 20 d. d.).

Skaičiuojant darbuotojui priklausančią kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas vadovaujamasi byloje pateiktais atsiskaitymo lapelį už 2020 m. vasario mėn. (t. 1, b. l. 49) matyti, kad darbdavys darbuotojui P. D. priskaičiavo 9631,64 Eur sumą neatskaičius mokesčių, o darbdavio pateiktoje Asmeninėje sąskaitoje (t. 1, b. l. 27) nurodyta, kad priskaičiuota suma sudaro 1586,64 Eur neatskaičius mokesčius.

Teismas atsižvelgdamas į numatytą reglamentavimą bei darbdavio nesąžiningą bei galimai nusikalstamą elgesį darbuotojo atžvilgiu, nusprendžia vadovausis darbuotojo pateiktu atsiskaitymo lapeliu už 2020 m. vasario mėn. Teismas nusprendžia, kad ieškovės skola darbuotojui P. D. yra 11480,75 Eur darbo užmokesčio suma neatskaičius mokesčių už darbo laikotarpį nuo 2019-10-01 iki 2020-02-28 ir 9631,64 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laikotarpį nuo 2014- 07-01 iki 2020-02-28.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė 2021-07-26 atsakovui P. D. pervedė 253,93 Eur sumą, nurodydami, kaip darbo užmokesti, atsižvelgiant į tai, darbuotojui P. D. priteistina suma mažinama nurodytai sumai.

Teismas įpareigoja ieškovę pateikti duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotoja P. D., kad P. D. draudžiamosios pajamos turi būti nurodytos tokiomis sumomis:

- už laikotarpį nuo 2019-10-14 iki 2019-10-25 - 4067,08 Eur (2327,95 Eur + 1739,13 Eur teismo priskaičiuota suma);

už laikotarpį nuo 2019-12-02 iki 2019-12-13 - 3974,50 Eur (1869,24 Eur + 2105,26 Eur teismo priskaičiuota suma);

už laikotarpį nuo 2020-01-06 iki 2020-01-31 - 4000,00 Eur (363,64 Eur + 3636,36 Eur teismo priskaičiuota suma);

už laikotarpį nuo 2020-02-01 iki 2020-02-28 - 13631,64 Eur (4000,00 Eur, darbo užmokestis, nustatytas teismo + 9631,64 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, nurodyta atsiskaitymo lapelyje už 2020 m. vasario mėn.).

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo.

Ieškovės atstovas advokatas Vilius Karolis 2020-09-15 teismui teiktame dokumente (t. 1, b. l. 38) nurodė, kad ieškovė atsisako ieškinio reikalavimo - panaikinti DGK 2020-06-15 sprendime Nr. DGKS-3862 nustatytas prejudicines ir kitas aplinkybes.

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako pareikšto ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tokias aplinkybes bei į ieškovės prašymą, ieškinio reikalavimo atsisakymas atsakovo atžvilgiu priimtinas ir šioje dalyje byla nutrauktina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Ieškovei išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl nuostolių priteisimo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo P. D., 658,50 Eur ieškovės UAB ,,Baltijos logistikos grupė“, naudai nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad atsakovas po atleidimo iš darbo, daugiau nei mėnesį savo poreikiams naudojosi ieškovo tarnybiniu mobiliuoju telefonu bei automobiliu. Atsakovui perduotą automobilį ieškovė nuomojo iš trečiųjų asmenų, atsakovo darbo funkcijoms atlikti. Kadangi tarnybinis automobilis nebuvo laiku grąžintas tai ieškovė turėjo sumokėti nuomos mokestį bei draudimą. Atsakovas būdamas atleistas iš darbo naudojosi tarnybiniu mobiliuoju telefonu, kurio sąskaitą taip pat turėjo apmokėti ieškovė. Dėl ne laiku grąžinto automobilio ir mobilaus telefono ieškovė turėjo 658,50 Eur išlaidų, kurias įvardijo PVM sąskaitoje- faktūroje Nr. BLG 14-20052502. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog dėl atsakovo netinkamų veiksmų ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos prašo atlyginti.

Bylos nagrinėjimo metu teismas prašė ieškovės atstovų pateikti rašytinius dokumentus, kurie pagrįstų nurodytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą, tačiau to nebuvo padaryta, todėl konstatuotina, jog ieškovė nepagrindė nurodytų nuostolių. Byloje taip pat nepateikta jokių rašytinių įrodymų, jog darbdavys perdavė nurodytas darbo priemones darbuotojui. Nepateikta į bylą priėmimo – perdavimo aktų. Atsižvelgiant į tai, šis ieškinio reikalavimas atmestinas, teismas dėl kitų šio reikalavimų nepagrįstumo nebepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas P. D. rašytiniais dokumentais nepagrindė jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Pripažinti, kad P. D. ir UAB „Baltijos logistikos grupė“ 2014-06-30 sudaryta darbo sutartis Nr. 16 nutraukta 2020-02-28 DK 54 str. 1 d. (Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu) pagrindu.

Pripažinti, kad UAB „Baltijos logistikos grupė“ nedraudiminius laikotarpius P. D. nuo 2019-10-14 iki 2019-10-25, nuo 2019-12-02 iki 2019-12-13, nuo 2020-01-06 iki 2020-01-31 ir nuo 2020-02-01 iki 2020-02-28 fiksavo nepagrįstai ir neteisėtai. Pripažinti laikotarpius nuo 2019-10-14 iki 2019-10-25, nuo 2019-12-02 iki 2019-12-13, nuo 2020-01-06 iki 2020-01-31 ir nuo 2020-02-01 iki 2020-02-28 P. D. draudiminiais laikotarpiais.

Išieškoti iš atsakovo UAB „Baltijos logistikos grupė“ ieškovui P. D. 11226,82 Eur (vienuolika tūkstančių du šimtus dvidešimt šešis eurus 82 et) (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio dalį už darbo laikotarpį nuo 2019-10-01 iki 2020-02-28. Sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršiančio vieno mėnesio ieškovo vidutinio darbo užmokesčio - 4000,00 Eur (keturis tūkstančius eurų) (neatskaičius mokesčių) vykdyti skubiai.

Išieškoti iš atsakovo UAB „Baltijos logistikos grupė“ ieškovui P. D. 9631,64 Eur (devynis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt vieną eurą 64 et) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas dalį už darbo laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2020-02-28.

Priimti ieškovės UAB ,,Baltijos logistikos grupė“ atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo – ,,Panaikinti DGK 2020-06-15 sprendime Nr. DGKS-3862 nustatytas prejudicines ir kitas aplinkybes“ atsakovo P. D. atžvilgiu ir civilinė bylą šioje dalyje nutraukti.

Pranešti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui apie uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos logistikos grupė“ direktoriaus I. M., veiksmus, tai yra galimos nusikalstamos veikos požymius, laikotarpiu nuo 2019-10-14 iki 2020-05-11 teikiant žinomai neteisingus duomenis Sodra apie uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos logistikos grupė“ darbuotojo P. D. darbingumą, nurodant ,,Nemokamos atostogos“, ,,Pravaikšta“.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.