- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e2A-23-640/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- V. G., J. G.
- Atsakovas
- S. P.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Griausta“, UAB „Namų sprendimai“, UAB „Kalsika“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienė, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. G. ir J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų V. G. ir J. G. ieškinį atsakovei S. P. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Griausta“, UAB „Namų sprendimai“, UAB „Kalsika“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi su teismą su ieškiniu nurodydami, jog ieškovams nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Minėtas butas yra (duomenys neskelbtini) pastato pirmajame aukšte, ieškovai šiame bute negyvena, tačiau verčiasi šio buto ilgalaike, ne trumpesne negu 12 mėnesių, nuoma. Nurodė, jog atsakovei S. P. nuosavybės teise priklauso patalpa, esanti adresu - (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Šioje patalpoje nuo 2017 metų gegužės mėnesio veiklą vykdo įvairios maitinimo įstaigos: iki 2017 m. lapkričio mėnesio veikė kavinė „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki šiol veikia maitinimo įstaiga „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovų teigimu, nurodyta patalpa Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip negyvenamoji – pagalbinė patalpa, o jos pagrindinė naudojimo paskirtis - kita (pagalbinio ūkio). Patalpa anksčiau buvo naudojama kaip sandėlis, nepaisant to, kad patalpoje įrengta ventiliacija, jos ištraukiamas patalpoje įrengtoje maitinimo įstaigos virtuvėje gaminamo maisto užterštas oras (ypač kepamo maisto) šalinamas per ventiliacijos angą įrengtą virš (duomenys neskelbtini) įėjimo iš kiemo pusės durų ir yra išvesta į namo kiemą, į kurį išeina ir ieškovams priklausančio butų langai ir įėjimo durys. Tokiu būdu ištrauktas užterštas oras pakankamai ilgą laiką bute neišsivėdina, nes įėjimas į butą yra pastato angoje į kurią ir išeina patalpos ventiliacija. Ieškovų teigimu, iš ventiliacijos išeinančio užteršto oro kvapas neleidžia tinkamai eksploatuoti buto, nes šiose patalpose mikroklimatas, oro kokybė, veikiančių įregimų triukšmas neatitinka higienos normų reikalavimų. Be to, dažnai vykstantys viešosios tvarkos pažeidimai, susiję su maitinimo įstaigos klientų elgesiu, kurių sutramdymui į pastato kiemą atvyksta ir policijos pareigūnai, taip pat komplikuoja buto nuomotojui galimybę užtikrinti buto nuomininkams tinkamą buto naudojimą. Ieškovai ir kiti namo gyventojai ne kartą kreipėsi į atsakovę, kaip į patalpų savininkę, su prašymu pašalinti visus trūkumus susijusius su patalpose veikiančių maitinimo įstaigų veikla, tačiau atsakovė į ieškovų bei kitų gyventojų prašymus nereagavo. Atsižvelgiant į tai, ieškovai ir kiti namo gyventojai kreipėsi į atsakingas institucijas dėl minėtų maitinimo įstaigų veiklos ištyrimo, kuri galimai vykdoma pažeidžiant tokią veiklą reglamentuojančius teisės aktus. 2017 m. buvo kreiptasi į Vilniaus valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos ministerijos Vilniaus departamentą, kuris konstatavo, jog „kvapų kontrolės metu Komisija nustatė, kad Restorano vėdinimo sistemos ištraukimo sistema šalin orą (kvapus) iš Restorano po Pareiškėjų gyvenamųjų patalpų langais. Vilniau VMVT Restoranui išdavė Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą vykdyti veiklą patalpose, kurios naudojamos ne pagal paskirtį, vėdinimo sistema neatitinka reikalavimų, t. y. UAB „Vent Guru“ įvertino tik vėdinimo sistemos efektyvumą Restorano patalpose ir neįvertino vėdinimo sistemos atitikties statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo“, nustatytiems reikalavimams“. Ieškovų teigimu, atsakovei kyla civilinė atsakomybė - atsakovė laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki šiol nuomoja savo patalpas įvairioms maitinimo įstaigoms, nereaguoja į ieškovų ir kitų pastate įrengtų butų savininkų pastabas dėl patalpoje įsikūrusių ir veiklą vykdančių maitinimo įstaigų daromos žalos. Dėl atsakovės neveikimo ieškovai nuo 2017 m. spalio mėnesio vieną mėnesį iš viso neturėjo jokių buto nuomininkų ir negavo pajamų, o nuo 2017 m. lapkričio 1 d. buvo priversti išnuomoti butą jiems nepalankiomis sąlygomis, tai yra ieškovai negavo pajamų tiek, kiek jie būtų gavę, jeigu dėl atsakovės patalpoje veiklos nevykdytų minėtos maitinimo įstaigos nebūtų nutraukta nuomos sutartis. Nurodytų aplinkybių pagrindu ieškovai prašo priteisti iš atsakovės 3600 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 tomas, e. b. l. 1-5).
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime su ieškovų ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog atsakovė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), įsigijo iš savo sutuoktinio, 2015-01-02 tarp atsakovės ir UAB „Griausta“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria atsakovė perdavė patalpas laikinai neatlygintai valdyti ir naudotis UAB „Griausta“. Sutarties 7 punktu šalys sulygo dėl UAB „Griausta“ teisės be atskiro atsakovės sutikimo perduoti daiktą kitam fiziniams ar juridiniam asmeniui, taip pat UAB „Griausta“ įsipareigojo laikytis visų negyvenamųjų patalpų naudojimosi sąlygų, veiklos apribojimų, nustatytų teisės aktais bei kitais norminiais dokumentais. Nurodė, jog 2017-03-08 UAB „Griausta“ sudarė patalpų nuomos sutartį su UAB „Namų sprendimai“, kuria UAB „Griausta“ perdavė patalpas UAB „Namų sprendimai“ laikinai iki 2022-03-08 valdyti ir naudotis, sutartyje šalys numatė, kad subnuomotojas neatsako už žalą tretiesiems asmenims ar jų turtui, atsiradusią dėl UAB „Namų sprendimai“ kaltų veiksmų. Atsakovės teigimu, UAB „Namų sprendimai“ netinkamai vykdė sutarties sąlygas, 2017-12-22 UAB „Griausta“ vienašališkai perėmė patalpas iš UAB „Namų sprendimai“ ir tą pačią dieną sudarė nuomos sutartį su UAB „Kalsika“. Šioje nuomos sutartyje šalys taip pat numatė, jog subnuomotojas neatsako už žalą tretiesiems asmenims ar jų turtui, atsiradusią dėl UAB „Kalsika“ kaltų veiksmų. Atsakovės teigimu, kadangi ji minėtas patalpas laikinai perdavė valdyti ir naudotis tretiesiems asmenims, ji jokių veiksmų patalpose nuo 2015-01-02 neatliko. Nuostoliai, kurių atlyginimo reikalauja ieškovai atsirado ne dėl patalpų sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, todėl atsakovės kaip patalpų savininkės atsakomybė nėra preziumuojama. Atsakovės teigimu, šiuo atveju turi būti vertinami patalpų valdytojų veiksmai ar neveikimas kaip civilinės atsakomybės pagrindas. Taip pat atsakovė nurodė, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Vilniaus departamento 2017-11-28 rašte nurodyta, jog iš patalpų sklindantis triukšmas neviršija nustatytų ribinių dydžių, patalpose yra įrengta vėdinimo sistema, turinti vėdinimo sistemos pasą, kuriame nurodyta, jog vėdinimo sistemos oro kiekiai atitinka projektinius. Atsakovės teigimu, ji patalpas laikinai perleido valdyti kitiems asmenims, kurie patalpose įrengė maitinimo įstaigą, maitinimo įstaigos įrengimui bei įsteigimui buvo reikalingi valstybinių institucijų, atliekančių maitinimo įstaigų veiklos vykdymo kontrolę, leidimai. Pasak atsakovės, ieškovai nuslepia tikrąsias buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos aplinkybes bei neįrodė atsiradusių nuostolių. Nurodytų aplinkybių pagrindu, atsakovė prašo ieškovų ieškinį atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas (1 tomas, e. b. l. 32-36).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog 2017-08-01 nuomos sutartis buvo sudaryta esant veikiančiai kavinei atsakovės patalpose. Iš pateikto 2017-08-29 Pranešimo apie minėtos sutarties nutraukimą matyti, kad ši nuomos sutartis buvo nutraukta pagal CK 6.498 straipsnio 2 punktą dėl sklindančių netinkamų kvapų iš kavinės. Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos ministerijos Vilniaus departamento 2017-11-28 atsakymas patvirtina, jog kavinės ventiliacijos sistema neatitinka statybą reglamentuojančių aktų reikalavimus, triukšmo lygis neviršija nustatytas normas. Tačiau, teismo vertinimu, šis atsakymas nėra pakankamas įrodyti aplinkybę, jog dėl netinkamų kvapų iš kavinės ieškovams priklausančios patalpos tapo netinkamos naudoti (nuomoti). Pažymėtina, jog ir 2017-11-01 susitarimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, buvo sudarytas taip pat atsakovės patalpose veikiant kavinei. Tokiu būdu, nuomininkė, sudarydama nuomos 2017-11-01 susitarimą, žinojo apie veikiančią kavinę ir turėjo prognozuoti galimus tokios kaimynystės nepatogumus. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie šios nuomininkės nusiskundimus kavinės veikla (CPK 178 straipsnis). Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų pavirtinančių, jog 2017-11-01 susitarime nurodytą 100 Eur nuomos mokesčio dydį sąlygojo kavinės kaimynystė (CPK 178 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, jog bylos medžiaga neįrodyta aplinkybė, jog atsakovės patalpose veikiančios kavinės veikla ar iš jos sklindantys kvapai sąlygojo ieškovo patalpų nuomos mokesčio sumažėjimą iki 100 Eur bei buvo kliūtis sudaryti nuomos sutartį 2017 metų spalio mėnesį. Vien pranešimas apie vienašališką 2017-08-01 nuomos sutarties nutraukimą nėra pakankamas patvirtinti priežastinį ryšį. Teismas padarė išvadą, jog priežastinis ryšis negautoms ieškovų pajamoms atsirasti nėra įrodytas (CPK 178 straipsnis). Nesant bent vienai privalomai sąlygai civilinei atsakomybei atsirasti, atsakovės civilinė atsakomybė nėra galima. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovų ieškinį teismas atmetė.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovai V. G. ir J. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą ir jų ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Apeliantai nurodo, jog nesutinka su teismo vertinimu jog yra nepakankamai įrodymų, kad atsakovės patalpose veikiančios kavinės veikla ar iš jos sklindantys kvapai sąlygojo ieškovų patalpų nuomos mokesčio sumažėjimą iki 100 Eur bei buvo kliūtis sudaryti nuomos sutartį 2017 metų spalio mėnesį. Apeliantai nurodo, jog teismas netinkamai išaiškino materialinės teisės normas ir dėl to buvo priimtas neteisingas sprendimas. Tokią ieškovų išvadą pagrindžia toliau dėstomos aplinkybės ir argumentai:
5.1. Nuomininkai, apžiūrint apeliantų butą, nejautė jokių nemalonių kvapų sklindančių iš kavinės. Atitinkamai, nuomininkas sudarant nuomos sutartį nežinojo bei nenumanė, kad kavinės veikla taip neigiamai atsilieps jo gyvenimo kokybei nuomojamame bute.
5.2. Protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo nepagalvotų jog Vilniaus miesto pačiame centre gali veikti kavinė, kuri veikia pažeidžiant kavinės veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
5.3. Teigtina, kad yra visiems žinoma aplinkybė, jog jei prekė (šiuo atveju – nuomojamas Butas) turi trūkumų, norint ją parduoti (išnuomoti) reikia šalinti trūkumus arba mažinti kainą. Šiuo atveju trūkumai yra akivaizdūs, nepaslėpti ir juos galima pajausti. Todėl natūralu, kad išvardinti ir nepašalinti trūkumai bute mažina jo nuomos kainą ir galimybę išnuomoti už rinkos kainą.
5.4. Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. vidutinė butų nuomos kaina Vilniaus miesto senamiestyje svyravo nuo 10,15 Eur iki 12,09 Eur už 1 kv. m. Bet pabrėžtina, kad tai vidutinė kaina viso Vilniaus senamiesčio. Ieškovų butas randasi miesto širdyje ir yra gerai įrengtas. Taigi, remiantis statistika, vidutinė buto nuomos kaina per minėtą laikotarpį galėjo svyruoti nuo 378 Eur iki 450 Eur per mėn. Taigi, akivaizdu, kad reali buto nuomos rinkos kaina yra nuo 450 Eur/mėn., o nuomos sutartis buvo sudaryta tik už 100 Eur/mėn.
5.5. Nuomininkė žinojo ir ne tik prognozavo tokios kaimynystės nepatogumus, bet ir realiu laiku jautė nemalonų kvapą bute, todėl sutiko nuomotis butą tik už 100 Eur/mėn., kas yra žymiai pigiau nei rinkos kaina.
5.6. Priežastiniam ryšiui patvirtinti yra pateikti sekantys faktai: 1. Nuomos sutartis-1 buvo sudaryta už rinkos kainą (450 Eur/mėn.); 2. Vidutinių Butų nuomos rinkos kainų analizė bei Atsakovės Patalpos nuomos kaina; 3. Kavinės veiklos pradžios laikas. 4. Pranešimas dėl Nuomos sutarties-1 nutraukimo; 5. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos ministerijos Vilniaus departamento raštas konstatuojantis pažeidimus; 6. Nuomos sutartis-2 buvo sudaryta už ženkliai mažesnę nei rinkos kaina (100 Eur/mėn.) dėl kvapų sklindančių iš kavinės.
5.7. Atsakovės patalpos nuomojamos už solidžią kainą (950 Eur/mėn.) ir neša pelną jų savininkui, o Butas esantis virš atsakovės Patalpų negali būti išnuomotas už rinkos kainą dėl veiklos vykdomos patalpose, atsakovė (Patalpų valdytojas/savininkas) turi naudą ieškovų sąskaita.
Atsiliepimas
6. Atsakovė S. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovų V. G. ir J. G. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovei S. P. iš ieškovų V. G. ir J. G. lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsiliepimas yra grindžiamas tokiomis aplinkybėmis:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Apeliantų ieškinio reikalavimas yra grindžiamas deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų visumos konstatavimu. Todėl bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendime konstatavo, kad šalių ginčas sprendžiamas, vadovaujantis CK 6.245 str. nuostatomis. Apeliantai, nurodydami skunde, jog teismas netinkamai išaiškino materialinės teisės normas, t. y. nurodydami teismo priimto sprendimo panaikinimo pagrindą (CPK 330 str.), nenurodė nei vienos materialinės teisės normos, kuri, apeliantų manymu, turėjo būti taikoma šio ginčo sprendimui. Iš teismui pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai skundą grindžia rašytinių įrodymų, pateiktų byloje, aptarimu ir jų reikšme reikalavimui pagrįsti, todėl darytina išvada, kad materialinės teisės normos šiuo atveju buvo tinkamai pritaikytos arba išaiškintos, o apeliantų motyvas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo yra nepagrįstas ir atmestinas.
Šalies argumentai
7.2. Apeliantai nurodo, kad svarbus įrodymas, patvirtinantis atsakovės veiksmų neteisėtumą, yra teismui pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos ministerijos Vilniaus departamento raštas, kuriame nurodoma, kad Vilniaus VMVT restoranui išdavė Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą vykdyti veiklą patalpose, kurios naudojamos ne pagal paskirtį, vėdinimo sistema neatitinka reikalavimų, t. y. UAB „Vent Guru“ įvertino tik vėdinimo sistemos efektyvumą Restorano patalpose ir neįvertino vėdinimo sistemos atitikties statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo“, nustatytiems reikalavimams. Atsakovės vertinimu, šis rašytinis įrodymas kaip tik paneigia atsakovės veiksmų neteisėtumą, kadangi, kaip yra konstatuota minėtame rašytiniame įrodyme, restorano veiklos vykdymui yra reikalingi valstybės institucijų išduodami leidimai ir/arba licencijos. Rašte nurodyta, kad patalpose vėdinimo sistema įrengta, tačiau netinkamai įvertinta įmonės, turinčios teisę sertifikuoti įrengtas vėdinimo sistemas. Apie atsakovės veiksmų neteisėtumą galima būtų kalbėti tuo atveju, jeigu atsakovė pati vykdytų veiklą patalpose, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų. Įstatymas nenumato atsakovei pareigos tikrinti nuomininkų vykdomos veiklos teisėtumą, kadangi nuomininkai neturi pareigos teikti nuomotojui informacijos, susijusios su jų vykdoma veikla; nuomininkų vykdoma veikla prižiūrima valstybės institucijų ir veiklos pradžia priklauso nuo valstybės institucijų išduotų leidimų tokiai veiklai vykdyti. Pažymi, kad nuostoliai, kurių atlyginimo reikalauja apeliantai, atsirado ne dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, todėl atsakovės kaip patalpų savininkės civilinė atsakomybė nėra preziumuojama.
7.3. Apeliantai nurodo, kad reikalavimas atlyginti nuostolius yra pagrįstas, kadangi nurodytu laikotarpiu buto nuomos kaina galėjo svyruoti nuo 378 Eur iki 450 Eur per mėnesį. Atsakovė tvirtina, kad Apeliantai neįrodė aplinkybės, jog patyrė nuostolius. teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog dėl skleidžiamų kvapų Apeliantų butas tapo netinkamas naudoti, bei buto nuomos kaina – 100 Eur buvo sąlygota kavinės veikla.
7.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad neįrodytas priežastinis ryšys tarp Atsakovės veiksmų ir Apeliantų negautų pajamų. Civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis), išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys yra preziumuojamas. Priežastinis ryšys preziumuojamas subjektyviojo bendrininkavimo atveju bei alternatyviųjų priežasčių atveju (CK 6.279 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
9. Byloje nustatyta, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2001-09-25 priklauso ieškovams (1 tomas, e. b. l. 7-8). Negyvenamoji patalpa – pagalbinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-02-06 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei, patalpų paskirtis – kita (pagalbinio ūkio) (1 tomas, e. b. l. 9-10, 37-42).
10. 2015-01-02 tarp atsakovės ir UAB „Griausta“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) panaudos sutartis, kuria atsakovė perdavė patalpas laikinai neatlygintai valdyti ir naudotis UAB „Griausta“ 10 metų terminui. Sutarties 7 punktu šalys sulygo dėl UAB „Griausta“ teisės be atskiro atsakovės sutikimo perduoti daiktą kitam fiziniams ar juridiniam asmeniui (subnuomoti), taip pat UAB „Griausta“ įsipareigojo laikytis visų negyvenamųjų patalpų naudojimosi sąlygų, veiklos apribojimų, nustatytų teisės aktais bei kitais norminiais dokumentais (1 tomas, e. b. l. 43-45). Minėta sutartis viešajame registre įregistruota 2018-08-20 (1 tomas, e. b. l. 170).
11. 2017-03-08 UAB „Griausta“ sudarė patalpų (duomenys neskelbtini) subnuomos sutartį su UAB „Namų sprendimai“, kuria UAB „Griausta“ perdavė patalpas UAB „Namų sprendimai“ laikinai už užmokestį iki 2022-03-08 valdyti ir naudotis. Sutarties 6-7 punktuose šalys numatė, kad subnuomotojas neatsako už bet kokią ūkinę veiklą, vykdomą nuomininko bei įvykusius nelaimingus atsitikimus nuomojamose patalpose, taip pat subnuomotojas neatsako už žalą tretiesiems asmenims ar jų turtui, atsiradusią dėl nuomininko kaltų veiksmų (1 tomas, e. b. l. 46-48). Minėtos patalpos UAB „Namų sprendimai“ buvo perduotos 2017-03-08 priėmimo-perdavimo aktu (1 tomas, e. b. l. 49). 2017-08-01 buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, pagal kurią ieškovų buto patalpos buvo išnuomotos vieneriems metams – iki 2018-08-01. Nuomos sutarties šalys sulygo dėl 450 Eur dydžio nuomos mokesčio už vieną kalendorinį mėnesį. Nuomos sutarties 7.2 punkte pažymėta, kad: Nuomotojas užtikrina, kad Pastato gyventojai ir savininkai laikysis draugiškos kaimynystės principų, laikysis priešgaisrinės, darbo saugos, sanitarinių (higienos), sandėliavimo, aplinkos apsaugos ir visų kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų, o Nuomos sutarties 12.3.1 punkte nurodyta, kad: jeigu Patalpos dėl aplinkybių, už kurias Nuomininkas neatsako, pasidaro nebetinkamos naudoti (CK 6.498 str. 2 p.), Nuomininkas turi teisę vienašališkai nesikreipdamas į teismą ir raštu įspėjęs Nuomotoją prieš 30 kalendorinių dienų nutraukti šią Sutartį nepasibaigus Nuomos terminui (1 tomas, e. b. l. 14-18). 2017-08-01 patalpų priėmimo – perdavimo metu minėtas butas buvo perduotas nuomininkui M. D. (1 tomas, e. b. l. 19).
12. Nustatyta, jog 2017-08-29 buto nuomininkas pranešė ieškovui, kad nori nutraukti nuomos sutartį ir pareikalavo kompensuoti nuomininko patirtus nuostolius dėl nuomos sutarties nutraukimo, nurodęs jog nuo pat Sutarties galiojimo pradžios po patalpomis veikiant kavinė/užeiga skleidžia nemalonius kvapus į laiptinę ir butą, o kavinės/užeigos lankytojų ir įrenginių skleidžiamas nuolatinis triukšmas pažeidžia esminius patogaus ir komfortiško gyvenimo principus (1 tomas, e. b. l. 20). 2017-09-29 buto priėmimo-perdavimo aktu, nuomininkas minėtas patalpas perdavė ieškovams (1 tomas, e. b. l. 21).
13. Bylos duomenimis, 2017-11-01 buvo sudarytas susitarimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, pagal kurią ieškovų buto patalpos buvo išnuomotos nuomininkei M. P. 21 mėnesių terminui už 100 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Susitarime nurodyta, jog butas nuomojamas tomis pačiomis sąlygomis kaip aprašyta pagrindinėje sutartyje su Nyderlandų Karalystės ambasada. Pasibaigus didelio buto ((duomenys neskelbtini)) nuomai, pasibaigia ir mažojo buto ((duomenys neskelbtini)) nuoma (1 tomas, e. b. l. 22-23).
14. Nustatyta, jog ieškovai kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos ministerijos Vilniaus departamentą su prašymu dėl UAB „Namų sprendimai“, restorano kavinės/užkandinės „Venesuelos virtuvė“, (duomenys neskelbtini), veiklos teisėtumo, įrenginių triukšmo, skleidžiamų kvapų. 2017-11-28 Vilniaus departamentas ieškovus pranešimu informavo, jog be kita ko „kvapų kontrolės metu Komisija nustatė, kad Restorano vėdinimo sistemos ištraukimo sistema šalina orą (kvapus) iš Restorano po Pareiškėjų gyvenamųjų patalpų langais. Vilniau VMVT Restoranui išdavė Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą vykdyti veiklą patalpose, kurios naudojamos ne pagal paskirtį, vėdinimo sistema neatitinka reikalavimų, t. y. UAB „Vent Guru“ įvertino tik vėdinimo sistemos efektyvumą Restorano patalpose ir neįvertino vėdinimo sistemos atitikties statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo“, nustatytiems reikalavimams“ (1 tomas, e. b. l. 11-13).
15. 2017-12-22 susitarimu nutraukti negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį, UAB „Griausta“ ir UAB „Namų sprendimai“ nutraukė šalių sudarytą 2017-03-08 negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) subnuomos sutartį (1 tomas, e. b. l. 50-52). 2017-12-22 patalpų priėmimo-perdavimo aktu UAB „Namų sprendimai“ minėtas patalpas perdavė UAB „Griausta“ (1 tomas, e. b. l. 53). 2017-12-22 UAB „Griausta“ ir UAB „Kalsika“ sudarė negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) subnuomos sutartį, kuria UAB „Griausta“ perdavė patalpas UAB „Kalsika“ laikinai už užmokestį valdyti ir naudotis ketverių metų laikotarpiui iki 2021-12-22. Sutarties 6-7 punktuose šalys numatė, jog subnuomotojas neatsako už bet kokią ūkinę veiklą, vykdomą nuomininko bei įvykusius nelaimingus atsitikimus nuomojamose patalpose, taip pat subnuomotojas neatsako už žalą tretiesiems asmenims ar jų turtui, atsiradusią dėl nuomininko kaltų veiksmų (1 tomas, e. b. l. 55-60). 2017-12-22 patalpų priėmimo-perdavimo aktu UAB „Griausta“ minėtas patalpas perdavė UAB „Kalsika“ (1 tomas, e. b. l. 160). 2018-12-06 UAB „Griausta“ ir UAB „Aukso karūna“ sudarė negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) subnuomos sutartį, kuria UAB „Griausta“ perdavė patalpas UAB „Aukso karūna“ laikinai už užmokestį valdyti ir naudotis iki 2021-12-31. Sutarties 6-7 punktuose šalys numatė, jog subnuomotojas neatsako už bet kokią ūkinę veiklą, vykdomą nuomininko bei įvykusius nelaimingus atsitikimus nuomojamose patalpose, taip pat subnuomotojas neatsako už žalą tretiesiems asmenims ar jų turtui, atsiradusią dėl nuomininko kaltų veiksmų (2 tomas, e. b. l. 122-125).
16. Apeliacijos dalyką sudaro civilinės atsakomybės instituto normų taikymas atsakovės kaip patalpų savininkės atžvilgiu.
17. Kolegija nurodo, jog nors apeliantai savo skunde teigia, jog teismas netinkamai išaiškino materialinės teisės normas ir padarė CPK 330 str. numatytą pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo nei vienos materialinės teisės normos, kuri, apeliantų manymu, turėjo būti taikoma šio ginčo sprendimui. Apeliantai skundą grindžia netinkamu rašytinių įrodymų, pateiktų byloje, vertinimu, kas sudarytų procesinių teisės normų taikymo pažeidimą.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, jog ginčui taikytinos civilinę atsakomybę reglamentuojančios normos, todėl ieškinio tenkinimui turėjo būti nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos atsakovės atžvilgiu.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų buvę delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
20. Apeliantai savo reikalavimą grindžia tuo, jog dėl atsakovės neteisėto neveikimo, t. y. nereagavimo į pastabas dėl įsikūrusių maitinimo įstaigų veiklos, jie patyrė nuostolių. CK 6.246 str. 1 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
21. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už savo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis).
22. Byloje nustatyta, jog atsakovė jai nuosavybės teise priklausančias patalpas panaudos pagrindais nuo 2015 m. sausio 2 d. perleido UAB „Griausta“ ir šiuo metu patalpomis nesinaudoja. UAB „Griausta“ panaudos sutartimi įsipareigojo laikytis negyvenamųjų patalpų naudojimosi sąlygų, veiklos apribojimų, nustatytų teisės aktais bei kitais norminiais dokumentais. 2017 m. rugpjūčio 1 d. patalpos buvo išnuomotos UAB „Namų sprendimai“, kuri įsipareigojo atsakyti už žalą tretiesiems asmenims, atsiradusią dėl jos veiklos.
23. Apeliantai nurodo, jog atsakovės neteisėtus veiksmus patvirtina byloje esantis rašytinis įrodymas - Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos ministerijos Vilniaus departamento raštas. Pažymėtina, jog šiame rašte yra nurodyta, kad patalpose vėdinimo sistema įrengta, tačiau netinkamai įvertinta įmonės, turinčios teisę sertifikuoti įrengtas vėdinimo sistemas. Kolegija atkreipia dėmesį tai, jog pati atsakovė veiklos patalpose nevykdė ir neturėjo pareigos tikrinti nuomininkų vykdomos veiklos teisėtumo, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Nagrinėjamu atveju atsakovės civilinė atsakomybė vien tik dėl to, jog ji yra patalpų savininkė nekyla.
24. Kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog dėl skleidžiamų kvapų apeliantų butas tapo netinkamas naudoti, bei buto nuomos kaina – 100 Eur buvo sąlygota kavinės veikla.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Pažymėtina tai, kad patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad 450 Eur nuomos mokestis per mėnesį už apeliantų butą būtų buvęs realus.
26. Apeliantai skunde teigia, jog priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų įrodo šios aplinkybės: 1. Nuomos sutartis buvo sudaryta už rinkos kainą (450 Eur/mėn.); 2. Vidutinių butų nuomos rinkos kainų analizė bei Atsakovės patalpos nuomos kaina; 3. Kavinės veiklos pradžios laikas. 4. Pranešimas dėl Nuomos sutarties nutraukimo; 5. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos ministerijos Vilniaus departamento raštas konstatuojantis pažeidimus; 6. Nuomos sutartis buvo sudaryta už ženkliai mažesnę nei rinkos kaina (100 Eur/mėn.) dėl kvapų sklindančių iš kavinės.
27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovų negautų pajamų. Kolegija pritaria tokiai sprendimo išvadai, nes nei viena iš aukščiau nurodytų aplinkybių, taip pat ir šių aplinkybių visuma neįrodo priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir galimai atsiradusių nuostolių. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, jog apeliantai buvo priversti sudaryti nuomos sutartį už kelis kartus mažesnį nuomos mokestį negu tikėjosi gauti. Nuomos sutartis už mažesnę kainą apeliantų buvo sudaryta praėjus mėnesiui po 2018 m. rugpjūčio 1 d. sudarytos nuomos sutarties nutraukimo, t. y. per pakankamai greitą laiko tarpą, todėl darytina išvada, kad nuomos sutarties tokiomis sąlygomis sudarymas buvo sąlygotas ne dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose vykdomos kavinės veiklos.
28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymų normas reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą bei pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog ieškovų ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
29. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantų lygiomis dalimis atsakovės naudai priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 100 Eur (CPK 93,98 straipsniai).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti atsakovei S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 100 Eur (šimtą eurų) iš kiekvieno.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.