Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, vykdė individualią veiklą, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015 m. sausio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį - 5 metų laisvės atėmimo bausme;

2) 2018 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, rūpintis ir išlaikyti šeimoje augantį mažametį vaiką. 2018 m. rugpjūčio 19 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų registro,

3) 2019 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu, - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo metu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2020 m. rugsėjo 8 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų registro,

4) 2021 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį – subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, BK 72² ir BK 73 straipsniais, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – 6 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos,

8) 2022 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 145 straipsnio 1 dalį – subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 60 parų arešto bausme,

9) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – vienu trečdaliu sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2022 m. lapkričio 16 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, 2022 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, 2022 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu skirtomis bausmėmis, jas iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos galutinės subendrintos 2 metų laisvės apribojimo bausmės, pakeistos 2023 m. sausio 24 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi į 90 parų arešto bausmės dalį, taip pat pridedant 2022 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 60 parų arešto bausmės dalį bei pridedant 2022 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 60 parų arešto bausmės dalį ir G. M. paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. M. paskirtas laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu skirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu skirtos subendrintos bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

3. Kaltinamasis G. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi. Nurodė, jog yra priklausomas nuo narkotikų, serga depresija, turi bipolinį afektinį sutrikimą, nusikaltimus įvykdė apsvaigęs nuo narkotikų, šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose, planuoja vykti gydytis į reabilitacijos centrą. Pažymėjo, kad žalą, kurią padarė nukentėjusiajam, atlygins.

4. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryti du nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikų padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokuroras, gynėjas, kaltinamojo G. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

5. Nukentėjusysis P. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Palangos miesto rinkliavų centre, kontrolieriaus pareigose. 2021-07-28 dirbo Palangos mieste, kartu su kolega A. T.. Minėtos dienos vakare, apie 22.35 val., važiuojant pro (duomenys neskelbtini), pastebėjo stovintį pilkos spalvos automobilį „VW Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) sedano kėbulu. Sustoję patikrino ir nustatė, kad automobilio vairuotojas nėra susimokėjęs privalomos rinkliavos už automobilio pastatymą Palangos mieste. Išlipęs iš tarnybinio automobilio turima planšete pradėjo fotografuoti minėtą automobilį. Netrukus iš šalia esančios kavinės priėjo vyras ir jų paklausė, ką jūs čia darote. Vyrui nurodė, kad už automobilio stovėjimą nėra sumokėta nustatyta rinkliava. Vyro bruožų ir aprangos neįsidėmėjo, tik išskirtinis jo bruožas buvo tai, kad viena jo ranka buvo įtverta į langetę. Netrukus iš tos pačios kavinės link jų priėjo kitas vyras. Vyras buvo aukštas apie 190 cm. ūgio, sportiško kūno sudėjimo, vilkėjo pilkos spalvos šortus ir margus sportinius marškinėlius. Jo amžius galėjo būti apie 30 metų. Vyras eidamas link jų keikėsi necenzūriniais žodžiais. Iš pažiūros atrodė neblaivus. Jam fotografuojant automobilį aukštesnis vyras priėjo prie jo ir ranka vieną kartą sudavė į veidą. Jam iš lūpos pradėjo bėgti kraujas, juto stiprų fizinį skausmą lūpoje ir nosies srityje. Po suduoto smūgio minėtas vyras iš jo rankų išplėšė jo turimą planšetę. Vyras, kuris buvo su langete bandė vyrą raminti, liepė atiduoti planšetę. Vyras, kuris jam sudavė smūgį, atimtą planšetę numetė ant žemės. Pats jis sėdo į fotografuojamo automobilio vairuotojo vietą, o vyras, kuris buvo su langete, sėdo į priekį, į keleivio pusę. Abu vyrai nuvažiavo Vytauto gatve. Jis paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, iškvietė policijos pareigūnus. Vyrą, kuris sudavė jam galėtų atpažinti. Įvykio metu planšetė nebuvo sugadinta, ją naudoja darbe iki šiol (t. 1 b. l. 40-43).

6. Specialisto išvadoje Nr. G1046/2021(03) nurodyta, kad P. P. padaryta paviršinė apatinės lūpos žaizda. P. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1 b. l. 55).

7. 2021-08-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu su fotolentelėmis, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis P. P. atpažino G. M. kaip vyriškį, kuris 2021-07-29 prie (duomenys neskelbtini), ranka sudavė jam į veidą (t. 2 b. l. 87-94).

8. Liudytojas A. T. parodė, kad jis dirba Palangos miesto rinkliavų centre, kontrolieriaus pareigose. 2021-07-28, apie 22.45 val., dirbo Palangos mieste su kolega P. P. Dirbant apie 22.35 val. (duomenys neskelbtini), pastebėjo gatvėje stovintį automobilį „VW Passat“, pilkos spalvos, sedano kėbulu, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo susimokėjęs rinkliavos už stovėjimą Palangos mieste. Išlipę iš tarnybinio automobilio, P. P. turima planšete pradėjo fiksuoti automobilio valstybinius numerius. Jiems bestovint prie automobilio iš netoliese esančios kavinės priėjo vyras ir paklausė, ką jie čia daro. Vyrui paaiškino, kad automobilio vairuotojas nėra susimokėjęs už stovėjimą. Vyras buvo apie 40 amžiaus, aprangos neįsidėmėjo, tik įsidėmėjo, kad vyro ranka buvo langetėje. Vyras nieko nesakė, kad tai jo automobilis. Netrukus prie jų priėjo kitas vyras, nuo, kurio sklido alkoholio kvapas, vyras labai keikėsi, buvo agresyviai nusiteikęs. Nieko nesakęs, jis griebė iš kolegos P. P. rankų turimą planšetę. Atiminėdamas planšetę atėjęs vyras ranka sudavė P. P. į veidą ir pagriebęs planšetę ją numetė ant žemės. Vyras, kuris sudavė P. P. sėdo į automobilį, į vairuotojo vietą, paskui jį įlipo ir kitas vyras, kurio ranka buvo langetėje ir jie padidinę greitį nuvažiavo Vytauto gatve. Vyras, kuris sudavė kolegai buvo jo manymu apie 30-40 metų amžiaus, sportiško sudėjimo, apie 185 cm. ūgio, vilkėjo margus sportinius marškinėlius ir pilkos spalvos šortus. Įvykio metu P. P. skambino į bendrąjį pagalbos centrą, kad butų iškviesta policija (t. 1 b. l. 61-64).

9. Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2021-07-31 protokolu nustatyta, kad G. B. 2021-07-18 per ,,Facebook“ programėlę, grupėje

,,Nuoma Palangoje“ įdėjo skelbimą, kad ieško buto Palangoje nuo 2021-08-01 iki 2021-08-31, jam per ,,Mesenger“ programėlę parašė asmuo, kuris užsivadinęs ,,G. M.“, iš asmens jam pateikto paso asmuo buvo G. M., kuris jam nurodė, kad turi laisvą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Su asmeniu susitarė, kad butą nuomosis laikotarpyje nuo

2021-07-30 iki 2021-08-31, sutarė, kad buto nuoma nurodytam laikotarpiui kainuos 500 Eur. Susitikęs su G. M. 2021-07-19, apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), padavė jam 300 Eur už butą, kurį jam išnuomos. 2021-07-22, apie 18.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), susitikęs su G. M. padavė jam 200 Eur, už butą, kurį jam išnuomos

G. M., jam padavė nuo buto raktą esančio adresu (duomenys neskelbtini).

2021-07-30 susitikęs su G. M., adresu (duomenys neskelbtini), padavė G. M.

100 Eur depozitą už butą, šiuos pinigus G. M. turėjo jam grąžinti pasibaigus nuomos terminui. 2021-07-30, 21.05 val., nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), mėgino su turimu raktu atrakinti duris, tačiau nepavyko, nes raktas netiko. Susisiekus su G. M. jis aiškino įvairias priežastis, tačiau jam sumokėtų pinigų už butą negrąžino (t. 1 b. l. 64-73). Papildomai parodė, kad jis iš karto su drauge išsikvietė policijos pareigūnus, pareigūnė prisiskambino pačiam G. M., kuris pareigūnei aiškino, neva jie jau gyveno bute pilna mėnesį, kad už tai ir sumokėjo jam 500 Eur, kad 100 Eur sumokėjo neva už dar 3 paras ar kažką panašaus.

G. M. kalbėjo visišką netiesą, todėl girdint tokį pokalbį galutinai įsitikino, kad buvo apgauti. G. M. dar rašinėjo jam, kad neva atsiųs kažkokią moterį, kad juos įleistų į butą, kad galbūt sumaišė raktus, atsiuntė tos neva moters vardu G., kuri neva kambarinė, telefono numerį, bet paskambinus tuo numeriu, atsiliepė vyriškis, kuris pasakė, kad jokios G. nėra ir nieko nežino. Po to, kai parašė policijoje pareiškimą, kad buvo apgautas dėl buto nuomos ir patyrė apgaule 600 Eur žalą, jo draugė S. 2021-07-31 parašė žinutę G. M., kad nebenori nuomotis butą pas juos, nes akivaizdžiai suprato apgaulę ir paprašė grąžinti visus pinigus. Jie neatsisakė nuomotis buto, o tuo metu jau buvo apgauti, į butą, kurį išsinuomojo negalėjo patekti, nuomininkas, G. M. vengė bendrauti, juos užblokavo, vardijo vis skirtingas priežastis, kodėl negalima patekti į butą, klaidingai nurodė buto numerius, todėl jokiu būdu draugės parašyta žinutė nėra ir negali būti vertinama kaip jų pačių iniciatyva susitarimo dėl nuomos nutraukimo. Visi G. M. sumokėti pinigai buvo jo, todėl jam padaryta

600 Eur vertės turtinė žala (t.1 b. l. 98-103).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

10. Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009). Iš to seka, kad konkrečiu atveju asmuo viena ir ta pačia veika gali pažeisti du baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius – kito žmogaus sveikatą bei viešąją tvarką ir rimtį. Tokia situacija yra vertinama pagal tam tikras teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Pažymima, kad sveikata, taip pat ir turtas, greta viešosios tvarkos ir rimties, yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymų sveikatos sutrikdymą, turto sunaikinimą apima BK 284 straipsnio sudėtis ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal kitus straipsnius. Tuo tarpu esant nesunkiems ar sunkiems sveikatos sutrikdymams padaryta veika kvalifikuojama papildomai pagal BK 135 ar 138 straipsnius.

11. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį privalo būti įrodyta bei pagrįsta bylos duomenimis – veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdžiu, kilusiais padariniais.

12. Išanalizavus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus konstatuotina, kad kaltinimas G. M. pasitvirtino visiškai.

13. Iš nagrinėjamu atveju konstatuotos situacijos nustatyta, kad kaltinamojo G. M. veiksmai pirmiausia buvo atlikti viešoje vietoje, ką kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, svarbu nustatyti. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamasis atliko viešoje vietoje – Vytauto g. 97, Palanga, kur bet kuriuo metu galėjo būti ir buvo pašaliniai asmenys, kiti asmenys atliekamus neteisėtus veiksmus galėjo matyti ir matė, todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia.

14. Kaip minėta, viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimu, piktybiškai tyčiodamasis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie.

15. Kaltinamasis ir nukentėjusysis iki įvykio buvo nepažįstami. Kaltinamasis G. M. kaltę pripažino visiškai, sudavė nukentėjusiajam P. P. tyčia vieną kartą ranka į veido sritį, tuo padarydamas P. P. paviršinę apatinės lūpos žaizdą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo kaltę patvirtina išnagrinėti ir įvertinti bylos duomenys: nukentėjusiųjų parodymai, specialisto išvada ir kt..

16. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis neabejotinai suvokė, kad smurtaudamas nukentėjusiojo atžvilgiu trikdo visuomenės rimtį ir to norėjo – sąmoningai pasirinkto tokią formą išreikšti savo nepasitenkinimą nukentėjusiojo veiksmams.

17. Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, numatyta BK 284 straipsnyje, esanti G. M. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika kvalifikuota teisingai. G. M. pripažintinas kaltu ir baustinas.

18. Pagal BK 182 straipsnį atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl BK 182 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų išaiškinta, jog esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ar kitų teisės pažeidimų ir darantis turto ar turtinės teisės įgijimą nusikalstamu, yra apgaulės naudojimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-32-696/2015; Nr. 2K-336/2013; Nr. 2K-642/2012). Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu ,,privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinės nutartys Nr. 2K-32-696/2015; Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo.

19. Baudžiamojoje byloje ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas G. M. dėl nusikalstamos veikos padarymo pasitvirtino. G. M. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje įvykdymo prisipažino visiškai. Paties kaltinamojo duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, rašytiniai dokumentai – nukentėjusiojo G. B. parodymai, byloje pateikti elektroniniai susirašinėjimai, atpažinimo iš fotonuotraukų protokolas, bei kiti bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad G. M. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. jis turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, neketindamas vykdyti susitarimo, 2021-07-19, apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), prisistatęs buto, adresu (duomenys neskelbtini), valdytoju, turinčiu teisę jį nuomoti, apgaulės būdu sudarė žodinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su nukentėjusiuoju G. B., kuris G. M. sumokėjo 300 Eur nuomos mokesčio dalį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021-07-22, apie 18.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), prisistatęs buto, adresu (duomenys neskelbtini), valdytoju, turinčiu teisę jį nuomoti, apgaulės būdu pagal 2021-07-19 sudarytą žodinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su nukentėjusiuoju G. B., kuris G. M. sumokėjo 200 Eur nuomos mokesčio dalį bei 2021-07-30 (duomenys neskelbtini), G. M. sumokėjo 100 Eur depozitą. G. M. sutarties nevykdė, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą, 600 Eur, dėl ko nukentėjusysis G. B. patyrė turtinės 600 Eur žalą. Šiais veiksmais G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

20. Kaltinamasis sukčiavimo nusikaltimo sudėties objektyviąją pusę įgyvendino naudodamas apgaulę, iš anksto numatęs dėl jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam kilsiančią turtinę žalą, kaip jo veiksmų rezultatą, o nusikalstamu būdu įgytas svetimas turtas buvo panaudotas kaltinamojo reikmėms. Nukentėjusiojo turtą – 600 Eur, kaltinamasis užvaldė panaudojant apgaulę, kuri pasireiškė tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimu – prisistatė buto savininku, nors juo nebuvo, surašė nuomos sutartį ir jos pagrindu pažadėjo išnuomoti butą nukentėjusiajam, pažado dėl nuomos neketino vykdyti ir nevykdė, nutraukė visus ryšius su nukentėjusiuoju. Šios aplinkybės turėjo esminės reikšmės nukentėjusiosios apsisprendžiant perduoti minėtas pinigų sumas už tariamą nuomos sandorį. Kaltinamojo pastangos buvo nukreiptos tyčia apgaule užvaldyti svetimą turtą, jis suvokė turtinės naudos gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį, numatė, kad tokiu neteisėtu veiksmu gali padaryti nukentėjusiam asmeniui turtinę žalą, ir norėjo panaudojant apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Kaltinamojo panaudota apgaulė pasireiškė įtraukiant asmenį į sandorį, kuomet jau šio sandorio metu kaltinamasis turėjo tyčią nevykdyti savo prievolės, kadangi jis net ir nebuvo nuomoto buto savininku, neturėjo teisės jo nei nuomoti nei subnuomoti. Kaltinamojo apgaulė sukčiaujant panaudota iškraipant objektyvią tiesą, pateikiant tikrovės neatitinkančius duomenis dėl neva išnuomojamo konkretaus buto, suvokiant, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl buto priklausomybės, teisės nuomoti ir jam turint tikslą suklaidinti nukentėjusį, kuris dėl suklydimo, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleido turtą – pinigus, manydamas, kad šis turi teisę juos gauti. Kaltinamojo apgaulė panaudota tikslu pasisavinti turtą – pinigus, kaltininko apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti (pinigų davimui). Sukčiavimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, t. y. kaltinamasis suvokė, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusį asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgys svetimą turtą, numatė, kad dėl jo veiksmų nukentęs asmuo patirs turtinę žalą, ir to norėjo bei siekė. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog kaltinamasis G. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, jo padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

21. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

22. Kaltinamasis G. M. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, kai teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, dėl ko pripažintina, kad veikos padarytos recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). G. M. teistas dešimt kartų, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, daugumos paskirtų baudų nemoka, šiuo metu atlieka bausmę pataisos įstaigoje, turi vieną nepilnametį vaiką, dėl psichiatrinio gydymo buvo įrašytas į įskaitą, diagnozė – F60.30, F10.1, F14.1, tačiau teismo posėdžio metu nuspręsta, jog G. M. nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę; priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas.

23. Vertinant kaltinamojo asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad jis, būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėlei teisiamas (vienuoliktą kartą) už tyčinių nusikaltimų padarymą, eilę kartų buvo baustas administracine tvarka, dauguma nuobaudų neįvykdytos, baudos nesumokėtos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis pakankamų teigiamų išvadų iš savo netinkamų, visuomenėje smerktinų, nusikalstamų veiksmų nedaro, yra abejingas visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms ir moralės normoms, galiojantiems įstatymams, turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Aptarti duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

24. Pažymėtina, kad nors nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nustatyta ir viena sunkinanti atsakomybę aplinkybė, be to, kaip minėta kaltinamasis anksčiau įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais viso buvo teistas dešimt kartų, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, šiuo metu atlieka bausmę paskirtą kitu nuosprendžiu, todėl netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytas bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus, nes šiuo atveju bausmės rūšis, nesusijusi su laisvės atėmimu, nebus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmė nebus adekvati, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo G. M. klausimą, įvertinęs kaltinamąjį bei jo padarytus nusikaltimus apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad skirti viešuosius darbus, baudą ar laisvės apribojimą kaltinamajam yra netikslinga. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, įvertinus veikos padarymo motyvus, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam abiejų veikų straipsnio sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant mažesnę nei bausmės vidurkis (BK 49, 54, 59, 60, 61 straipsniai). Įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybės, nėra pagrindo vertinti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą iš dalies atidedant.

25. Bausmės tarpusavyje bendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys.).

26. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, G. M. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalys).

27. G. M. nuteistas ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu, kuris 2023 m. birželio 27 d. nutartimi sušvelnintas, bei subendrintas su bausme, paskirta 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu (kuriuo subendrintos bausmės, paskirtos 2022 m. lapkričio 16 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, 2022 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, 2022 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirtomis bausmėmis), ir jam paskirta galutinė bausmė – 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo. Kadangi veikas G. M. padarė iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo, bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis. Į bausmės laiką įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal minėtą nuosprendį, bei laikinojo sulaikymo, suėmimo laikotarpiai (BK 63 straipsnio 9 dalis).

V. Dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo

28. Nukentėjusysis G. B. patyrė turtinę 600 Eur žalą, kadangi G. M. sumokėjo 600 Eur nuomos mokesčio, o kaltinamasis apgaulės būdu sudarė žodinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su nukentėjusiuoju, tačiau susitarimo neįvykdė.

29. Kaltinamasis su padaryta turtine žala sutinka, prašomos priteisti žalos dydžio neginčija ir teismo posėdžio metu prižadėjo žalą atlyginti. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir turtinės žalos yra priežastinis ryšys, prašoma priteisti žala yra pagrįsta. Iš kaltinamojo G. M. padaryta žala priteistina nukentėjusiojo G. B. naudai (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

VI. Kiti klausimai

28. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, G. M. nuosprendžio paskelbimo dieną, kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (nutarimas 2021-08-12, nutarimas 2021-08-25), panaikintini.

29. Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: raktą, saugomą Klaipėdos apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, kompaktiniai diskai su vaizdo, garso įrašais, dokumentais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

30. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2023 m. birželio 2 d. pažymoje nurodyta, kad, vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.2.1., punktu, valstybės naudai iš kaltinamojo G. M. priteistina antrinės teisinės pagalbos suma yra 111, 67 Eur.

31. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020 m. birželio 26 d. įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020 m. liepos 15 d.). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju, gynėjas G. M. buvo skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, kadangi kaltinamasis buvo suimtas ir jam paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė kitu nuosprendžiu. Taigi, šiuo atveju, gynėjo dalyvavimas procese buvo būtinas. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų išieškojimas yra nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynyba, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtas bausmes sumažinti vienu trečdaliu ir G. M. skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolika) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta ir 2023 m. birželio 27 d. nutartimi sušvelninta, bei subendrinta su bausme, paskirta 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu (kuriuo subendrintos bausmės, paskirtos 2022 m. lapkričio 16 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, 2022 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, 2022 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirtomis bausmėmis), paskirta galutine bausme – 1 (vienerių) metus 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendį, kuris pakeistas 2023 m. birželio 27 d. nutartimi.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kaltinamajam G. M. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (nutarimas 2021-08-12, nutarimas 2021-08-25), nuosprendžio paskelbimo dieną - panaikinti.

Priteisti iš G. M. 600 Eur (šešių šimtų eurų) turtinę žalą nukentėjusiojo G. B. naudai.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: raktą, saugomą Klaipėdos apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, kompaktiniai diskai su vaizdo, garso įrašais, dokumentais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendį per 20 dienų, o nuteistiesiems nuo nuosprendžio įteikimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.